VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Povilui Dubininui, atsakovės atstovėms K. T., O. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Hotrema ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus kogeneracinė jėgainė dėl 64333,05 EUR priteisimo arba medžiagų grąžinimo, trečiasis asmuo – restruktūrizuojama RAFAKO A.S.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) Hotrema kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė, 64333,05 EUR sumą; jeigu pirmas reikalavimas būtų atmestas alternatyviai įpareigoti atsakovę UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė grąžinti ieškinyje nurodytus daiktus iš svetimo neteisėto valdymo ieškovei UAB Hotrema; priteisti ieškovei UAB Hotrema iš atsakovės UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovei UAB Hotrema iš atsakovės UAB Vilniau kogeneracinė jėgainė bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia argumentais:

1.1.        2020-05-21 ieškovė sudarė rangos sutartį Nr. ZZ/DPZ11/00065/20 dėl atsakovo UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė (CHP VKJ) FGT ir FGC įrenginių izoliacijos ir šildymo pristatymo ir surinkimo (toliau – Sutartis; Priedas Nr. 3) su trečiuoju asmeniu RAFAKO A.S. Sutarties objektas – atsakovės FGT ir FGC įrenginių izoliacijos ir šildymo pristatymas ir surinkimas pagal šios Sutarties priede Nr. 1 nurodytą Statybos darbų, prekių ir paslaugų apimtį. Sutartimi (1.1. p.) ieškovė įsipareigojo vykdyti Sutarties objektą pagal trečiajam asmeniui pateiktą dokumentaciją, naudojant tinkamos kokybės, visiškai naujas ir sertifikuotas medžiagas, kvalifikuotą personalą, tinkamą įrangą, įrankius, mašinas ir technologijas, kurios garantuoja savalaikį ir tinkamą Sutarties objekto įvykdymą. Vykdydama Sutartį ieškovė į objektą atsakovei UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė (CHP VKJ) , Jočionių g. 13, pristatė medžiagas, reikalingas Sutarties objekto vykdymui. Nespėjus pilnai įvykdyti Sutarties objekto, 2020-10-14 ieškovė gavo RAFAKO A.S pranešimą apie Sutarties vykdymo sustabdymą (Priedas Nr. 12), kuriame nurodoma, kad atsakovė grąžins visas medžiagas, kurios priklauso ieškovei ir yra likusios objekte.

1.2.       2021-01-05 RAFAKO A.S. informavo ieškovę, kad nutraukia Sutartį (Priedas Nr. 13). Objekte yra likusios ieškovei priklausančios medžiagos (skarda, vata), kurių vertė šiai dienai lygi 63639,86 EUR + PVM (Priedai Nr. 4, 6, 8, 10, 11). Be to, ieškovė patyrė 693,19 EUR +PVM transporto išlaidų dėl šių medžiagų atgabenimo į objektą (Priedai Nr. 5, 7, 9). Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę reikalaudama grąžinti medžiagas (skardą, vatą) arba atlyginti medžiagų vertę, bandė taikiai spręsti ginčą, net buvo susitikęs su atsakovės atstovais, tačiau atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus. Ieškovė mano, kad medžiagos yra neišlikusios/panaudotos/apgadintos. Sustabdžius, o vėliau nutraukus Sutartį objekte liko ieškovei nuosavybės teise priklausančios medžiagos. Nepaisant RAFAKO A.S. pranešimo, atsakovė nesutiko grąžinti ieškovei priklausančių medžiagų ar atlyginti jų vertės.

1.3.       Pasisakydama dėl deliktinės atsakomybės, ieškovė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė būtent svetimo turto (ieškovės medžiagų) užvaldymu ir atsisakymu grąžinti ieškovei pareikalavus (t. y. CK 4.93 str. pažeidimu). Jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, t. y. jei atsakovė būtų gražinusi ieškovės turtą (medžiagas, likusius objekte), ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių 64333,05 EUR sumai. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių (turto netekimo). Ieškovei įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, nuostolių dydį ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių, atsakovės kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovei nekyla pareiga įrodinėti šio civilinės atsakomybės elemento (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius 64333,05 EUR sumai.

1.4.       Pasisakydama dėl nepagrįsto praturtėjimo, tuo atveju, jei nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl deliktinės atsakomybės taikymo ir 63 639,86 EUR nuostolių priteisimo, ieškovė nurodo, kad: 1) atsakovė yra praturtėjusi – pasisavinusi ir negrąžindama ieškovei priklausančio turto, likusio objekte; 2) atsakovės praturtėjimą atitinka ieškovės turto sumažėjimas (atsakovė yra praturtėjusi ieškovės sąskaita): ieškovė neteko nuosavybės teise priklausančio turto, medžiagų, likusių objekte; 3) egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo, atsakovui neteisėtai užvaldžius ir negrąžinus ieškovės turto – medžiagų, likusių objekte; 4) atsakovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo: medžiagos priklauso ieškovei, jokio susitarimo, sprendimo pagrindu ieškovė nėra perleidusi savo turto, medžiagų likusių objekte; 5) nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant šį ieškinį; 6) ieškovė nėra ir nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Tai patvirtina pagrindą ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 64 333,05 Eur sumą.

1.5.       Pasisakydama dėl vindikacijos, ieškovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas atmestų ieškovės prašymą priteisti 64 333,05 EUR sumą iš atsakovės, tokiu atveju ieškovė alternatyviai prašo teismo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovo naudai neteisėtai valdomas prekes, likusias objekte: (T. Vata pro WIRED MAT 80 60X1000X4000 128.00(M*2); T.Vata proWIRED MAT 80 50X1000X5000 90.00(M*2); PAROC dembl. Pro Wired Mat 100*100 mm (2.5m2) 1945.00(M*2); Vata Pro WIRED MAT 660 100X1000X2500 1733.00(M*2); Vata Pro WIRED MAT 660 40X1000X6500 65.00(M*2); T.Vata pro WIRED MAT 80 40X1000X6500 39.00(M*2); PAROC Pro Wired Mat 660*50 mm (5m2) 210.00(M*2); PAROC Pro Wired Mat 660*60 mm (4m2) 1848.00(M*2); PAROC Pro Wired Mat 680*50mm (4.5m2) 725.00(M*2); Skarda prof. T35Plus 0,5 mm RAL9002 211.00(M*2); Lygi skarda 1,25X2,50 RAL9002 blizgi su plėv. 125.00(M*2). Atsakovė savo atsakymuose ieškovei nurodė, kad ji nuosavybės teisę į medžiagas, likusias objekte įgijo neatlygintinai, t.y. nuo prekių įvažiavimo į objektą, taigi pagal CK 4.96 str. 3 str. ieškovė (prekių savininkas) turi teisę visais atvejais išreikalauti prekes ir svetimo neteisėto valdymo. Tačiau, jeigu atsakovė objektyviais įrodymais vis dėlto pagrįstų, kad jis atlygintinai įgijo medžiagas, tokiu atveju pabrėžtina, kad ieškovė niekam nėra perleidusi nuosavybės teisės į medžiagas, likusias objekte, nėra perdavusi jų valdymo, prekės be ieškovės valios nustojo būti valdomos (CK 4.96 str. 1 d.), t.y. prekes užvaldė kitas asmuo, o ieškovas negalėjo savo prekių valdyti dėl atsakovės veiksmų.

1.6.       Atsižvelgdama į tai, kad ieškinio pateikimo metu taikoma pave?luoto moke?jimo palu?kanų norma yra lygi 8 procentams, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas (8 procentiniai punktai + 0,00 Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palu?kanų norma, galiojusi 2022 m. sausio 1 d.) nuo bylos is?ke?limo teisme dienos iki visis?ko teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo tokius su ieškiniu nesutikimo argumentus:

2.1.        Atsakovė įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2014-05-28 nutarimu Nr. 486 (toliau – Nutarimas) valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažintą Vilniaus kogeneracinės jėgainės (toliau ir – Jėgainė) projektą, o konkrečiau – Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią kogeneracinę elektrinę, projektą (toliau – Projektas). Jėgainė buvo pripažinta ir valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu. Įgyvendinant Projektą, VKJ 2015-05-08 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė tarptautinės vertės pirkimą – „Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbai, pirkimo Nr. 163138“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo objektas sudarytas iš visų darbų, paslaugų, įrangos, medžiagų, kurias naudojant suprojektuojama ir pastatoma nauja Jėgainė, ir tai turi būti atliekama taip, kad būtų išlaikyti visi techniniai reikalavimai ir (ar) funkcinės savybės, nustatyti Pirkimo sąlygose. Pirkimo objektas buvo išskaidytas į dvi dalis , pagrindinė darbų atlikimo vieta – Lietuvos Respublika, Vilnius, Jočionių g. 13 (toliau – Statybvietė). II Pirkimo objekto dalį laimėjo Lenkijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo Rafako, kuris santykiuose su VKJ bei Subrangovu yra Generalinis rangovas. 2016-09-29 VKJ su Rafako sudarė statybų rangos sutartį (toliau – Sutartis, žr. priedą Nr. 1 ), pagal kurią Rafako įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti Jėgainės biokuro deginimo įrenginį ir tiekimo infrastruktūrą „iki rakto“, t. y. nuo projektavimo, statybų rangos iki technologijų įdiegimo ir objekto pridavimo šilumos ir elektros gamybai pagal teisės aktų ir kontroliuojančių institucijų reikalavimus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už tai Rafako konkrečią Sutartyje fiksuotą kainą, mokėjimus suskaidant į atskirus etapus / gaires (angl. milestones), nurodytuose Sutarties atitinkamose dalyse.

2.2.        CVP IS paskelbus Pirkimą, kartu su Pirkimo sąlygomis buvo paskelbtos ir esminės Sutarties sąlygos, t. y. jau Pirkimo paskelbimo metu buvo paviešintos atsakovės ir Rafako sutartiniams santykiams taikytinos pagrindinės nuostatos (Geltonosios knygos), tame tarpe ir numatančios atsakovės atsiskaitymo su Generaliniu rangovu sąlygas. Sutartyje įtvirtintas reguliavimas bei atsiskaitymo mechanizmas, kuriuo vadovaudamasis atsakovės  atsiskaitydavo su Rafako, pasižymi tuo, kad atsiskaitoma būdavo už pasiektus atskirus darbų etapus /gaires (angl. milestones), ir tik su sąlyga, kad nepriklausomas FIDIC Inžinierius prieš tai patvirtindavo, jog Rafako yra atlikęs tam etapui pagal Sutartį priskirtus darbus ir atsakovė turi sutartinį pagrindą sumokėti už tą konkretų pasiektą etapą / gairę iš anksto Sutartimi nustatytą sumą. Nagrinėjamo ginčo kontekste itin svarbu tai, kad pagal Sutartyje įtvirtintą atsiskaitymo mechanizmą, Sutarties pagrindu Generaliniam rangovui mokėtinos sumos apėmė ir visas Generalinio rangovo patiriamas sąnaudas bei išlaidas – įskaitant ir visas Generalinio rangovo subrangovams (tarp jų – ir Ieškovui) mokėtinas sumas. Taigi – atsakovė ir Rafako Sutarties nuostatos nuosekliai, aiškiai ir nedviprasmiai įtvirtino subrangovų statusą santykyje su atsakove kaip Rafako dalį , t. y. subrangovų darbai sudarė Rafako darbų dalį, kas reiškia, jog jokių nei faktinių, nei numanomų sutartinių santykių tarp atsakovės ir Rafako subrangovų (taigi ir ieškovės) nebuvo ir negalėjo būti.

2.3.       Savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui Rafako – savarankiškai įsivertinusi, ar Sutartimi sulygtiems darbams atlikti jai reikalinga pasitelkti papildomus pajėgumus – savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo procesą Užsakovui organizavo taip, kad atskirais laikotarpiais darbus Statybvietėje atlikdavo Rafako pasitelkti subrangovai (tame tarpe – ir ieškovė). Tiekėjų galimybė remtis kitų subjektų pajėgumais nepriklauso nuo šių subjektų dalyvavimo pirkimo procedūrose, o tik apibrėžia jų statusą prieš perkančiąją organizaciją, t. y. tiekėjas gali remtis trečiųjų asmenų, tiesiogiai nedalyvaujančių konkurse, pajėgumais, tačiau viešųjų pirkimų prasme subrangovo pasitelkimas laikytinas išimtinai tiekėjo (rangovo) rėmimusi kito ūkio subjekto pajėgumais. Taigi nepaisant to, kad vykdydami savo sutartinius įsipareigojimus Generaliniam rangovui subrangovai dirbo Statybvietėje, atsakovė Generalinio rangovo bei jo subrangovų (taigi ir ieškovės) tarpusavio santykiuose tiesiogiai nedalyvavo, neturėjo galimybių įtakoti Generalinio rangovo su subrangovais sudaromose sutartyse nurodomų įkainių, darbų apimčių bei kitų sąlygų, kaip ir pasirinkti, kad darbus pagal subrangos sutartis atliktų mažiausią kainą pasiūlęs subrangovas. VKJ nebuvo žinoma, koks konkretus Rafako bei subrangovų sudarytų susitarimų turinys, kadangi, kaip minėta, visą riziką už tinkamą įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą VKJ atžvilgiu buvo ir yra prisiėmęs Generalinis rangovas, tuo tarpu VKJ finansiniai įsipareigojimai Rafako atžvilgiu buvo apibrėžti konkrečia Sutartyje įtvirtinta fiksuota suma.

2.4.       Praėjus beveik ketveriems metams nuo Rafako ir atsakovės Sutarties sudarymo, Rafako savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui kaip subrangovą pasitelkė ieškovę, su kuria 2020-05-21 sudarė rangos sutartį Nr. ZZ/DPZ11/00065/20 „Dėl UAB „Vilniaus kogeneracinės jėgainės“ (CHP VKJ) FGT ir FGC įrenginių izoliacijos ir šildymo pristatymo ir surinkimo pagal Priedą Nr. 1 (toliau – Subrangos sutartis). Atsakovei nebuvo ir nėra žinomi tarp Rafako ir jo pasitelktų subrangovų (taigi – ir ieškovės) susiklosčiusių civilinių teisinių santykių ypatumai, todėl atsakovė negali būti taikoma atsakomybė už galimai netinkamą Rafako veikimą ar neveikimą santykiuose su ieškove. Prieš Subrangovą atsakingas išimtinai tik Generalinis rangovas, todėl būtent jam (o ne VKJ) turėjo būti reiškiami ieškiniu keliami reikalavimai ir būtent Generalinis rangovas (bet ne tiesiogiai Užsakovas), nepriklausomai nuo Generalinio rangovo ir Užsakovo tarpusavio santykių bei atsiskaitymo klausimų, turi pareigą sumokėti ieškovei šio prašomą sumą, jeigu tokio reikalavimo pagrįstumas būtų įrodytas ir patvirtintas kompetentingos institucijos sprendimu. Iš visumos išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad ieškovės ieškinys atsakovei yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, ką papildomai patvirtina ir toliau pateikiamų teisinių argumentų visuma.

2.5.       Ignoruodama Subrangos sutartyje vienareikšmiškai įtvirtintą Generalinio rangovo pareigą atsiskaityti su savo subrangovu, t. y. ieškove, ir tai, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai patenka į Subrangos sutartimi sulygtą visą Rafako ieškovei mokėtiną sumą, ieškovė visiškai nepagrįstai ieškiniu reikalauja iš atsakovės sumų už, jos teigimu, Statybvietėje likusias ieškovei neva priklausančias medžiagas (skarda, vata) (kurių vertė 63 639,89 Eur + PVM), ir 693,19 Eur + PVM transporto išlaidas, patirtas atgabenant tas medžiagas į Objektą. Šios išlaidos, tame tarpe atgabenimo, ir yra Subrangos sutartyje aiškiai įtvirtintos išlaidos, kurias padengti yra įsipareigojęs ne kas kitas, kaip Rafako. Visi Jėgainėje iki Sutarties nutraukimo įvykdytų gairių / etapų (angl. milestones) priėmimo / perdavimo klausimai, atsakovė ir Rafako tarpusavio piniginiai reikalavimai yra sprendžiami Arbitraže.

2.6.       Visų ieškovės pagal Subrangos sutartį vykdytų darbų ar pristatytų medžiagų, kurių ieškovė nespėjo perduoti / neperdavė Generaliniam rangovui perdavimo / priėmimo ir atsiskaitymo už juos klausimai turėtų būti sprendžiami tik su Generaliniu rangovu. Nepaisant ieškovės akcentuojamos aplinkybės, kad medžiagos neva pristatytos į Statybvietę, ieškovė nepraranda teisių ir galimybių savo teises ginti pagal Subrangos sutartį, t. y. įrodinėdamas, kad Rafako pažeidė Subrangos sutarties nuostatas (tiek dėl medžiagų priėmimo, tiek dėl apmokėjimo už jas, ir juo labiau – transportavimo išlaidų padengimo).

2.7.       Dėl ieškovės reikalavimo taikyti deliktinę atsakomybę nurodo, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė elgėsi neteisėtai ar kad egzistuoja deliktinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų visuma. Pačiai ieškovei įrodinėjant, kad medžiagas į Statybvietę ji pristatė, ir kad pristatė vykdydama Subrangos sutartį, alogiška ir apskritai nesuvokiama ieškovės pozicija apie tariamai prievarta nusavintą jos nuosavybę. Akivaizdu, kad prievarta negali būti prilyginama situacijai, kuomet pats savininkas ne tik perleidžia savo nuosavybės teisę, bet dar ir susitaria dėl apmokėjimo už tai, kas, kaip minėta, vienareikšmiškai įtvirtinta ieškovės ir Rafako Subrangos sutartyje. Subrangos sutartyje esant aiškiai įtvirtintai Rafako atsakomybei atsiskaityti su ieškove už įgyvendinant Subrangos sutarties objektą į Statybvietę pristatytas medžiagas (kaip ir visas kitas išlaidas, patirtas vykdant Subrangos sutartį), nėra absoliučiai jokio pagrindo kalbėti apie kažkokį tariamą atsakovės veiksmų neteisėtumą. Ne tik dėl to, kad pati ieškovė savo valia ir esant aiškiam pagrindui (Subrangos sutarčiai) veikė, pristatydama medžiagas į Statybvietę (su sąlyga, kad ieškovė tai įrodys), bet ir dėl to, kad Subrangos sutartyje yra aiškiai numatyta tokio ieškovės veikimo ir / ar praradimų piniginė kompensacija. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės nėra ir nebuvo jokių sutartinių santykių (tą pripažįsta ir ieškovė), tai ieškovės atžvilgiu atsakovės sutartinė civilinė atsakomybė negalėtų atsirasti, o deliktinei atsakovės atsakomybei taikyti būtinų nustatyti visų tokių atsakomybės atsiradimo sąlygų. Atsakovė pažymi, kad ieškovės į bylą pateikti dokumentai (didžiąja dalimi – sąskaitos–faktūros), neįrodo, kad juose nurodytas sumas ieškovė iš tikrųjų yra sumokėjusi savo tiekėjams būtent už į Statybvietę pristatytas medžiagas, kaip ir nepaneigia, kad visos jose nurodytas sumos galėjo būti bei dar gali būti sumokėtos Rafako. Sąskaitos faktūros yra dokumentai, kuriuos pirkėjui išrašo pardavėjas, pirkėjui perkant prekes, paslaugas ar kitą turtą, nurodant mokėtinas sumas, tačiau neįrodo ieškovės nurodomų aplinkybių egzistavimo fakto.

2.8.       Ieškovė, žinodama Sutarties sąlygas, patvirtinusi ir įsipareigojusi jų laikytis vykdant Subrangos sutartį, neabejotinai turėjo suvokti, kad atsakovė ir Rafako Sutartyje esant įtvirtintai konkrečiai nuostatai dėl nuosavybės teisių į medžiagas perėjimo momento atsakovei, gali atsitikti situacija, kai medžiagos bus pristatytos, taigi, ir nuosavybė bus perėjusi, tačiau iš savo kontrahento (t. y. Rafako) atsiskaitymas dar nebus gautas. Apdairus verslininkas neabejotinai galėjo ir turėjo Subrangos sutartyje numatyti sąlygą, apibrėžiančią Rafako atsakomybę ir tinkamą atsiskaitymą už atliktus darbus ir medžiagas, atsitikus tokiam įvykiui. Rangos (ir subrangos) santykiai neretai pasibaigia sutarties nutraukimu, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog, net ir nesant pasirašytam darbų (medžiagų) priėmimo-perdavimo aktui, užsakovas (sutartinis kontrahentas) neturi apmokėti už atliktus darbus ar patiektas medžiagas. Būtent tokio atsiskaitymo ieškovė ir turi reikalauti iš Rafako, vietoje bandymų visą atsakomybę už savo prisiimtą riziką ir / ar neapdairų ar nepakankamai rūpestingą elgesį ikisutartiniuose santykiuose su Rafako perkelti atsakovei.

2.9.       Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nurodo, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Medžiagos į Statybvietę pristatytos egzistuojant konkrečiam ir sutartimis aiškiai apibrėžtam pagrindui (Sutartis išimtinai tarp VKJ ir Rafako ir Subrangos sutartis tarp Rafako ir jo subrangovų), kas akivaizdžiai rodo, jog nėra įgyvendinama net pati pirmoji nepagrįsto praturtėjimo būtinoji sąlyga. Todėl jau vien dėl to ieškovės reikalavimas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė nuosavybės teisę į Statybvietėje pristatytas medžiagas įgijo teisėtai – atlygintinos Sutarties, su kuria privalėjo būti suderinta Subrangos sutartis, pagrindu. Atitinkamai, įvertinus, kad ir pats ginčas savo esme yra iš Subrangos sutarties kilęs nesutarimas, akivaizdu, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas šiems teisiniams santykiams negali būti taikomas. Ieškovės įrodinėjamas atsakovės nepagrįstas praturtėjimas yra išimtinai hipotetinis ir neegzistuojantis.

2.10.        Pasisakydama dėl ieškovės reiškiamų reikalavimo vindikacijos taikymo pagrindu, atsakovė nurodo, kad ieškovė neturi ir neįrodė (bei negalėjo įrodyti) savo nuosavybės teisės į medžiagas. Be to, ieškovė įrodinėja, kad medžiagas pristatė į Statybvietę pagal Subrangos sutartį, reikalauja iš atsakovės apmokėti už tai patirtas transportavimo išlaidas, kas akivaizdžiai patvirtina, kad jeigu medžiagos ir buvo pristatytos į Statybvietę, tai jos buvo pristatytos esant akivaizdžiai išreikštai Ieškovo valiai tai padaryti, o konkrečiau – vykdyti Subrangos sutartį ir gauti pagal ją tenkančius apmokėjimus iš Rafako. Vadinasi, neegzistuoja dvi pirmosios vindikacinio ieškinio tenkinimui būtinos sąlygos, kas rodo, kad vindikacija negalima, o ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Trečioji vindikacinio ieškinio tenkinimo būtina sąlyga yra tai, kad prašomą išreikalauti daiktą turi valdyti būtent tas atsakovas, kuriam reiškiamas reikalavimas sugrąžinti daiktą. Atsakovė šioje stadijoje negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad ieškinyje nurodyti daiktai iš tikrųjų yra pristatyti į Statybvietę, todėl negali atsakyti, ar tikrai ieškinyje nurodyti visi daiktai buvo pristatyti į Statybvietę. Kita sąlyga, kurią būtina įrodyti siekiant vindikacinio ieškinio patenkinimo, yra tai, kad prašomą išreikalauti daiktą atsakovė turi valdyti neteisėtai. Ieškovė nurodo, kad neva medžiagos buvo nusavintos. Analizuojant, ar daiktas gali būti laikomas neteisėtai užvaldytu, taikytina CK 4.23 str. 3 d., numatanti, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pažymi, kad viską, ką vykdant Sutarties sąlygas, rangovas arba jo subrangovai buvo pristatę į Statybvietę, Sutarties bendrosios dalies 7.7 p. pagrindu tapo atsakovės nuosavybe nuo tokių medžiagų ir įrangos pristatymo į Statybvietę momento. Vadinasi, atsakovė visas į Statybvietę pristatytas projektines medžiagas valdo teisėtai, kaip šių daiktų savininkė. Ieškovė neįrodė ne tik visų penkių kumuliatyvių vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų, bet ir nei vienos iš jų atskirai, vadinasi, reikalavimas išreikalauti medžiagas iš atsakovės tariamo neteisėto valdymo negali būti tenkinamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Teismo nustatytos aplinkybės

3.       Bylos duomenimis, įvykdžius viešojo pirkimo Nr. 163138 procedūras atsakovė 2016 m. rugsėjo 29 d. sudarė statybos rangos sutartį su trečiuoju asmeniu Rafako dėl pirkimo objekto pavadinimu „biokurą deginančio kogeneracinio įrenginio, susidedančio iš verdančio sluoksnio biokuro garo katilų, biokuro paruošimo ir saugojimo ūkio, statybos darbų“, pagal kurią Rafako įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti Jėgainės biokuro deginimo įrenginį ir tiekimo infrastruktūrą „iki rakto“, t. y. nuo projektavimo, statybų rangos iki technologijų įdiegimo ir objekto pridavimo šilumos ir elektros gamybai pagal teisės aktų ir kontroliuojančių institucijų reikalavimus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už tai Rafako konkrečią fiksuotą kainą, mokėjimus suskaidant į atskirus etapus, nurodytuose Sutarties atitinkamose dalyse.

4.       2020 m. gegužės 21 d. trečiasis asmuo Rafako su ieškove sudarė subrangos sutartį Nr. ZZ/DPZ11/00065/20 dėl atsakovės UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės (CHP VKJ) FGT ir FGC įrenginių izoliacijos ir šildymo pristatymo ir surinkimo; Sutarties objektas - atsakovės FGT ir FGC įrenginių izoliacijos ir šildymo pristatymas ir surinkimas pagal šios Sutarties priede Nr. 1 nurodytą Statybos darbų, prekių ir paslaugų apimtį (ieškinio priedas Nr. 3).

5.       2020 m. spalio 14 d. raštu Rafako pranešė ieškovei, kad sustabdo Subrangos sutarties vykdymą (ieškinio priedas Nr. 12).

6.       2020 m. gruodžio 14 d. raštu Rafako pranešė ieškovei, kad nutraukia Subrangos sutartį (ieškinio priedas Nr. 13).

7.       Vykdydama Subrangos sutartį ieškovė į atsakovės statybinį objektą, esantį Jočionių g. 13, Vilniuje, pristatė medžiagas, reikalingas Sutarties objekto vykdymui; objekte yra likusios ieškovei priklausančios medžiagos, kurių vertė ieškinio pareiškimo dienai yra 63 639,86 Eur, be to, ieškovė patyrė 693,19 Eur transporto išlaidų dėl statybinių medžiagų pristatymo į objektą.

Ieškinys netenkinamas.

8.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 64 333,05 Eur nuostolių (medžiagų, paliktų statybiniame objekte kainą bei jų pristatymo išlaidas), savo reikalavimą pagrindžia deliktine atsakomybe (CK 4.93 straipsnio 1-3 dalys) arba nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.242 straipsnis); ieškovė taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą grąžinti ieškovei natūra neteisėtai valdomas prekes, likusias statybiniame objekte, vindikacijos pagrindu (CK 4.95-4.97 straipsniai).

Dėl atsakovės deliktinės atsakomybės ir vindikacijos

9.       Ieškovė prašo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindu. Ieškovė pažymėjo, jog CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Ieškovės manymu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė būtent svetimo turto (ieškovės medžiagų) užvaldymu ir atsisakymu grąžinti ieškovei pareikalavus (t. y. CK 4.93 str. pažeidimu).

10.       Statybinės medžiagos buvo gabenamos į statybvietę ieškovės ir trečiojo asmens Subrangos sutarties pagrindu, teisėtai. Ieškovės atstovas patikslino, kad statybinių medžiagų buvimas atsakovės statybvietėje tapo neteisėtu nuo statybos darbų objekte sustabdymo momento arba nuo sutarties nutraukimo momento.

11.       Ieškovės ir trečiojo asmens Rafako 2020 m. gegužės 21 d. Subrangos sutarties Nr. ZZ/DPZ11/00065/20 nuostatos, Subrangos sutartyje įtvirtintos apmokėjimo sąlygos patvirtina, kad visas išlaidas, susijusias su ieškovės įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį tinkamu įvykdymu įsipareigoja atlyginti trečiasis asmuo. Pagal Subrangos sutarties 15 skirsnio 8 punkto nuostatas Sutartis nustoja galioti Šalims įvykdžius visus Sutartyje ir Sutarties prieduose numatytus abipusius įsipareigojimus.

12.        2020 m. spalio 14 d. pareiškimu dėl Subrangos sutarties nutraukimo trečiasis asmuo pasiūlė atlikti užbaigtos užsakymo dalies inventorizaciją ir pateikti bendrovei dalinį sutarties įvykdymą patvirtinančius dokumentus, taip pat nurodyti, ar statybvietėje liko ieškovei priklausančių įrankių, įrangos prietaisų ar konstrukcijų (pastolių ir kt.) (ieškinio priedas 12), t. y. trečiasis asmuo iš esmės pripažino savo prievolę atsiskaityti su ieškove po Subrangos sutarties nutraukimo.

13.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovės atsikirtimo argumentu, jog ieškovės ir trečiojo asmens Subrangos sutartyje įtvirtinta trečiojo asmens Rafako (Generalinio rangovo) pareiga visiškai atsiskaityti su subrangovu, ši Subrangos sutarties nuostata galioja ir sutarties nutraukimo atveju.

14.        Ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė nesikreipė su reikalavimu dėl 64 333,05 Eur nuostolių (medžiagų, paliktų statybiniame objekte kaina bei jų pristatymo išlaidų) priteisimo (kreditorinio reikalavimo restruktūrizavimo byloje patvirtinimo) iš trečiojo asmens.

15.       2020 m. rugsėjo 7 d. bendrovei Rafako iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovė pareiškė, kad restruktūrizavimo byloje patvirtintas ieškovės reikalavimas už atliktus, bet neapmokėtus darbus – gautinos sumos kylančios iš ieškovės ir Rafako sutarties pagal sąskaitas-faktūras Nr. NOT20 Nr. 1379, 95 125 Eur sumai, Nr. 1379 11 890,62 Eur sumai, Nr. 1240 87 836,32 Eur sumai ir Nr. 1240 10 979,54 Eur sumai. (DOK 11134 priedas Nr. 6). Reikalavimas įtrauktas į restruktūrizuojamos bendrovės Rafako ir jos kreditorių susitarimą dėl atsiskaitymo su kreditoriais.

16.       Nagrinėjamoje situacijoje ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą trečiajam asmeniui dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, bet, kaip teigia ieškovės atstovas, jos nerealizavo. Pagal Subrangos sutarties 15 skirsnio 1 punkto nuostatą subrangos sutarties vykdymui ir aiškinimui taikytina tik Lenkijos teisė, tačiau duomenų, kad tai kliudo ieškovei pareikšti atitinkamą reikalavimą trečiajam asmeniui pagal atitinkamas Subrangos sutarties nuostatas, nėra. 

17.       Ieškovė pasirinko kitą savo pažeistos teisės gynimo būdą, reikšdama reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo delikto pagrindu arba reikalavimą atsakovei grąžinti statybines medžiagas natūra vindikacijos pagrindu.

18.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

19.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai; ieškovei žala (nuostoliai) kilo dėl to, kad trečiasis asmuo generalinis rangovas Rafako, turėjęs sutartinę prievolę visiškai atsisakyti su ieškove po Subrangos sutarties nutraukimo, neatsiskaitė už pristatytas į statybvietę ir nepanaudotas medžiagas ir jų negrąžino. 

20.       Ieškovės manymu, po Subrangos sutarties nutraukimo, teisėtai pristatytų į statybvietę medžiagų valdymas tapo neteisėtu, įvertino jį kaip neteisėtą svetimo turto užvaldymą bei padarė išvadą, kad atsakovei, kaip statybvietės savininkei ir statybos darbų užsakovei, neteisėtai užvaldžiusiai svetimą turtą kyla prievolė grąžinti savininkei (ieškovei) statybines medžiagas arba atlyginti nuostolius; ieškovė nurodo, kad buvo pažeista jos, kaip medžiagų savininkės nuosavybės teisė (CK 4.93 straipsnis).

21.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ir trečiąjį asmenį generalinį rangovą Rafako taip pat sieja sutartiniai santykiai pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. statybos rangos sutartį dėl „biokurą deginančio kogeneracinio įrenginio, susidedančio iš verdančio sluoksnio biokuro garo katilų, biokuro paruošimo ir saugojimo ūkio, statybos darbų“.

22.       Sutartis susideda iš Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų. Bendrąsias sąlygas sudaro rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygos, išleistos FIDIC 1999 m. (Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) leidinys „Geltonoji knyga“). Geltonosios knygos 7.7 p. įtvirtinta, kad kiekvienas gamyklos įrenginys ir medžiaga tampa užsakovo nuosavybe nuo vienos iš šių aplinkybių, kurį įvyksta anksčiau, atsiradimo momento: (a) kai jis pristatomas į statybvietę; (b) kai rangovas gauna apmokėjimą/įgyja teisę į apmokėjimą pagal Geltonosios knygos 8.10 punktą. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad, vadovaujantis minėtomis sutarties su generaliniu rangovu nuostatomis, nepriklausomai nuo trečiojo asmens ir ieškovės Subrangos sutartinių santykių, į statybvietę pristatytas pagal sutartį su Rafako medžiagas, skirtas projekto įgyvendinimui, tampa atsakovės nuosavybe.

23.       Atsakovė tapo pristatytų į statybvietę ieškovės ir kitų subrangovų statybinių medžiagų savininke 2016 m. rugsėjo 29 d. statybos rangos sutarties pagrindu. Ieškovės atstovo argumentai, kad atsakovė neįrodė, jog įgijo nuosavybės teises į ieškovės pristatytas medžiagas (neįrodė, kad tinkamai atsiskaitė su Rafako už ieškovės pristatytas į statybvietę medžiagas, inventorizavo jas ir apskaitė) atmetami, kaip teisiškai nereikšmingi. 

24.       Teismas taip pat pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau yra išnagrinėję kitų trečiojo asmens (generalinės rangovės) Rafako subrangovų (UAB „Montuotojas“, UAB „Axis Tech“) ieškinius užsakovei (UAB Vilniaus kogenercinė jėgainė) dėl daiktų išreikalavimo ir skolos priteisimo, kuriuose buvo analizuojamos ir nagrinėjamoje sutartyje aptartos rangos sutarties sąlygos bei jų taikymas subrangovams (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1191-643/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-816-553/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-619-653/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-933/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimas civilinėje byloje e2-9892-465/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-589-803/2023, kt.).

25.       Minėtose bylose teismai pripažino atsakovės (užsakovės) UAB Vilniaus kogenercinė jėgainė veiksmų, negrąžinant statybvietėje esančių subrangovų pristatytų medžiagų, pagal rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 punktą teisėtumą, taip pat teisinių pagrindų taikyti užsakovei civilinę atsakomybę nebuvimą.

26.       Nurodyti teismų sprendimai vertinti kaip precedentai nagrinėjamoje byloje; teismų rangos sutarties ir santykių su subrangovais išaiškinimai ir vertinimai saisto teismo išvadas nagrinėjamoje byloje. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl teismų precedento ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį teismą ar administracinį teismą apskundimo“ išaiškino, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritare rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. 

27.       Ieškovės atstovo vertinimas, kad teismų ankstesni sprendimai neturi precedento galios nagrinėjamoje byloje, nes ginčo šalys nėra tapačios, atmestinas kaip subjektyvus. Kaip nurodė Konstitucinis teismas, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo suskurti analogiškuose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo suskurtas precedentas arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. 

28.       Nagrinėjamoje situacijoje ginčų tarp subrangovų, generalinio rangovo (Rafako) ir užsakovės UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė dėl statybvietėje paliktų nepanaudotų statybinių medžiagų grąžinimo faktinės aplinkybės yra labai panašios, statybos rangos sutartis yra tapati, subrangos sutartys yra tipinės, subrangovų reikalavimai dėl statybinių medžiagų grąžinimo reiškiami tais pačiais deliktinės atsakomybės ir vindikacijos pagrindais. Taigi, sprendimai išnagrinėtose civilinėse bylose priimti labai panašiose bylose dėl to neabejotinai sukuria precedentus, taikytinus nagrinėjamoje byloje. 

29.       Dėl to ir nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl statybinių medžiagų iš atsakovės išreikalavimo natūra arba jų vertę atitinkančios sumos priteisimo ieškovės nurodytais pagrindais (delikto arba vindikacijos).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

30.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės statybvietėje paliktų statybinių medžiagų vertę ir jų gabenimo į statybvietę išlaidas taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą.

31.       Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas).

32.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos. 

33.       Pasisakydamas dėl septintosios šios nutarties 39 punkte nurodytos sąlygos kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010). 

34.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė yra viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties teisinių santykių dalyviai, ieškovė ir trečiasis asmuo yra Subrangos sutarties šalys. Byloje nėra ginčo, kad statybinės medžiagos, reikalingos Subrangos sutarties vykdymui, buvo gabenamos į statybvietę Subrangos sutarties pagrindu.

35.       CK 6.650 straipsnio 3 dalis nustato, kad Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

36.       Kasacinis teismas nurodė, kad santykiams tarp užsakovo, rangovo ir subrangovo reguliuoti yra skirta tik viena, tačiau pakankamai išsami, CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu) įtvirtinta taisyklių sistema. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse iš esmės įtvirtintos dvi taisyklės, kurios draudžia užsakovui ir subrangovui vienas kitam reikšti reikalavimus ir teisiškai atsakyti vienas kitam, t. y. reikia paisyti sutartinių santykių užsakovas–rangovas ir rangovas–subrangovas grandinės, kai jungiamoji grandis tarp užsakovo ir subrangovo yra (generalinis) rangovas. Kasacinio teismo vertinimu, CK 6.650 straipsnio nuostatos, atspindinčios sutarties privalomumo ir sutarties uždarumo principus esant užsakovo–rangovo– subrangovo sutarčių grandinei, iš esmės reiškia sutarčių grandinės santykio nepertraukiamumą ir negalėjimą „šokinėti per grandis“ – šalys tarpusavio reikalavimus esant sutarčių grandinei gali reikšti tik tai šaliai (-ims), su kuria (-iomis) yra susisaisčiusios sutartimi. Nurodytos užsakovo–rangovo– subrangovo tarpusavio santykius ir jų riziką paskirstančios CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalyse esančios taisyklės, kad užsakovas turi reikalavimo teisę tik į rangovą, bet ne subrangovą ar jo subrangovą, užtikrina teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021)

37.       Nagrinėjamoje byloje esant atsakovės (užsakovės) – generalinio rangovo ir generalinio rangovo -subrangovo sutartinių santykių grandinei, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovės statybvietėje paliktų po sutarčių nutraukimo medžiagų valdymas neteko teisinio pagrindo; statybinės medžiagos buvo gabenamos pagal sutartis, jų grąžinimas arba nuostolių atlyginimas taip pat turi būti sprendžiamas sutartyse numatytais pagrindais ir tvarka. Įvertinęs ieškinio reikalavimus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo būtinųjų sąlygų. Ieškovės reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Atmetus ieškovės ieškinį visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

39.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 940,68 Eur procesinių dokumentų ir jų priedų vertimo išlaidas. Ieškovės atstovas prašė atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti, motyvuodamas, kad atsakovei buvo iškelta daug civilinių bylų, galimai dokumentų vertimo išlaidos buvo patirtos kitose civilinėse bylose.

40.       Atsakovė pateikė du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų: 2022-12-29 (DOK-46780) ir 2023-03-23 (DOK-11689). Kartu su 2022-12-29 pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2022-11-07 serija MV 22-2737 ir 2022-10-31 serija MV 22-2692 bendrai 1005,52 Eur sumai. Sąskaitos pateiktos už atsakovės atsiliepimo (paaiškinimų) vertimą į lenkų kalbą. Su 2023-03-23 prašymu pateikta PVM sąskaita faktūra serija MV 23-0220 3935,16 Eur sumai už dokumentų, pateiktų vykdant teismo įpareigojimą pagal UAB „Hotrema“ prašymą, vertimą. Atsakovė taip pat pateikė apmokėjimo už vertimo paslaugas patvirtinančius dokumentus. Atsakovė įrodė, kad vertimo paslaugos jai buvo suteiktos nagrinėjamoje byloje, prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB Hotrema ieškinį atsakovei UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė atmesti.

Priteisti UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė (juridinio asmens kodas 303782367) iš UAB Hotrema (juridinio asmens kodas 302747986) 1940,68 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt eurų 68 centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                   Tatjana Žukauskienė