Civilinė byla Nr. e2A-32-560/2023
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Medžiotojų klubo „Truskava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Medžiotojų klubo „Truskava“ ieškinį atsakovams V. K. ir G. S. dėl įpareigojimo pateikti dokumentus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Medžiotojų klubas „Truskava“ (toliau – ir Klubas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui visus Klubo dokumentus (originalus), įskaitant, bet neapsiribojant, registracijos liudijimą, įstatus, medžiotojų registracijos knygą – sąsiuvinį, visus po 2020 m. rugpjūčio 21 d. visuotinio narių susirinkimo iš buhalterinę Klubo apskaitą tvarkiusios I. Š. paimtus Klubo ūkinės veiklos dokumentus bei finansinius buhalterinės apskaitos dokumentus. Ieškovas prašo bet kuriam atsakovui, neįvykdžiusiam teismo įpareigojimo perduoti Klubo dokumentus ieškovui per teismo nustatytą terminą, skirti 289 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino, kad prašo išreikalauti visus ieškinyje nurodytus dokumentus, išskyrus Klubo ūkinės veiklos dokumentus bei finansinius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos grąžino ieškovui kiti asmenys.
2. Ieškovas nurodė, kad Klubas įsteigtas 1992 m. gruodžio 28 d. 1996 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 527-V nutarta įregistruoti Klubo įstatus nauja redakcija. 2017 metų pradžioje Klubo prezidentas J. I. sunkiai susirgo ir atsakovai paėmė Klubo dokumentus (registracijos liudijimą, įstatus, medžiotojų registracijos knygą (sąsiuvinį)), o po 2020 m. rugpjūčio 21 d. visuotinio narių susirinkimo atsakovai iš Klubo buhalterinę apskaitą tvarkiusios I. Š. paėmė Klubo finansinius buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovai nurodė, kad „kaip įgaliojimus turintis Medžiotojų klubo „Truskava“ auditorius, ieškovas G. S. atlieka išsamų Medžiotojų klubo „Truskava“ finansinės veiklos auditą. Audito metu nustatyti buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų tarpusavio neatitikimai yra akivaizdūs, grubiai pažeidžiantys buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuojančias įstatymų normas ir galimai nusikalstami. Pareiškėjas taip pat papildomai analizavo turimus dokumentus ir už 2015 m. - 2016 m., kur taip pat nustatė analogiškų pažeidimų. Kol audito procedūra nėra baigta, dokumentai yra reikalingi, todėl jų negalime grąžinti”.
3. Dublike papildomai nurodė, kad atsakovai surašė visus 2017 metų protokolus, o tai padaryti galėjo tik turėdami visus Klubo dokumentus, kuriuos atsakovai vėliau perdavė ikiteisminio tyrimo institucijai. Ieškiniu prašo sugrąžinti dokumentų originalus, ikiteisminio tyrimo institucija Klubo dokumentų Klubo prezidentui neatiduoda, nes ne jis dokumentus perdavė ikiteisminio tyrimo institucijai.
4. Atsakovas V. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis neturi prašomų išreikalauti dokumentų ir niekada jų neturėjo. Jam yra žinoma, kad atsakovas G. S. buhalterinės apskaitos dokumentus po audito atlikimo perdavė ikiteisminio tyrimo institucijai ir šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Klubo prezidento ir kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Abu atsakovai į Klubą buvo priimti tik 2017 m. spalio 29 d., todėl 2017 m. pavasarį jiems paimti Klubo dokumentus net nebuvo įmanoma. Daugiau nei keistai atrodo ieškovo veiksmai, kai yra reiškiamas ieškinys dėl dokumentų išreikalavimo, kurie yra ikiteisminio tyrimo institucijoje ir ieškovui apie tai yra žinoma. Dėl medžiotojų registracijos knygos-sąsiuvinio V. K. nurodė, kad jam nėra žinoma, ar toks dokumentas apskritai egzistuoja. Ieškovas turi teisę Klubo įstatų ir registracijos pažymėjimo dublikatus išsiimti iš VĮ Registrų centro.
5. Triplike papildomai nurodė, kad ieškovas pats turi įstatus, nes tiek 1996 m., tiek ir 2017 m. įstatų kopijas pateikė teismui su procesiniais dokumentais. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų protokolų, juose nėra jokių specifinių duomenų, kurie, kaip teigia ieškovas, galėjo būti gauti tik iš ieškovo prašomų išreikalauti dokumentų.
6. Atsakovas G. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neturi prašomų išreikalauti dokumentų, o dalies jų (registracijos pažymėjimo ir įstatų) niekada neturėjo. Dalis buhalterinės apskaitos dokumentų jam buvo paduoti buhalterinę apskaitą tvarkiusios I. Š.. Dokumentai buvo perduoti dviejuose segtuvuose be apyrašo, tuose segtuvuose dalis dokumentų buvo originalūs, dalis – kopijos. Šiuo metu savo žinioje neturi jokių Klubo dokumentų, nes dokumentai po finansinės veiklos audito atlikimo yra perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Klubo prezidento ir kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Nėra duomenų, kad medžiotojų registracijos knyga-sąsiuvinis kaip dokumentas apskritai egzistuoja.
7. Triplike papildomai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo institucijai buvo perduoti būtent taip dokumentai (originalai ir (ar) kopijos), kaip jie buvo sukomplektuoti ir gauti iš buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens. Ieškinys reiškiamas ne tam, kad išsireikalauti dokumentus, tačiau su tikslu skirti atsakovams baudą už tariamą dokumentų negrąžinimą. Šis procesas yra naudojamas kaip spaudimo priemonė dėl kitų civilinių procesų, kurie vyksta Vilniaus miesto apylinkės teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovui V. K. iš ieškovo 4 058,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1 750 Eur iš šios sumos atlyginant atsakovui V. K. iš ieškovo Medžiotojų klubo „Truskava“ 2021 m. gruodžio 29 d. sumokėto užstato; priteisė atsakovui G. S. iš ieškovo 5 631,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1 750 Eur iš šios sumos atlyginant atsakovui G. S. iš ieškovo Medžiotojų klubo „Truskava“ 2021 m. gruodžio 29 d. sumokėto užstato, priteisė valstybės naudai iš ieškovo 7,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad kadangi ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad buhalteriniai dokumentai ieškovui grąžinti trečiųjų asmenų, teismas ieškovo reikalavimo dalies šioje dalyje nenagrinėjo. Teismas nesprendė dėl ieškovo bendro pobūdžio reikalavimo grąžinti visus Klubo dokumentus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas byloje įrodinėjo tik tam tikrų konkrečių dokumentų perdavimą atsakovui V. K.. Nesudarius atskirų dokumentų perdavimo – priėmimo aktų, o po to kilus ginčui, kokie dokumentai realiai buvo perduoti ar neperduoti, pareiga įrodyti, jog dokumentai apskritai buvo perduoti tenka ieškovui. Ieškovo vadovu nuo 1992 m. gruodžio 28 d. yra J. I., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad Klubo registracijos pažymėjimas, įstatai, kiti dokumentai buvo laikomi pas kaimyną O., o buhalteriniai dokumentai buvo laikomi pas Šidlauskienę. V. K. įtikino, kad reikia keisti įstatus, kaimynas O. atnešė dokumentus, o J. I. juos padavė V. K.. J. I. nurodė, jog vėliau daug kartų prašė grąžinti dokumentus, tada pats nuėjo į Registrų centrą, išsiėmė nuorašą, išsiėmė įstatus, visi kiti dokumentai liko pas V. K.. Ieškovo vadovas nurodė, kad „nelabai jie ir buvo reikalingi“, „mes užsivedėm naują sąsiuvinį“.
10. Kalbėdamas apie buhalterinius dokumentus J. I. nurodė, kad prieš pusę metų ar metus policija grąžino buhalterinius dokumentus, jie buvo parodyti Šidlauskienei, pretenzijų dėl jų neturėjo. Atsakovas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad jam nei sąsiuvinio, nei įstatų niekam nereikėjo, neatsimena, kad 2017 metais iš J. I. namų būtų išsinešęs kokius nors originalius Klubo dokumentus. V. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo vadovo (J. I.) kaimynas, atsakovus pažįsta kaip medžiotojus, su kuriais buvo pakankamai draugiški santykiai tol, kol jie neužsinorėjo tapti Klubo šeimininkais. Klubas buvo iš pradžių registruotas J. tėčio bute, vėliau J. I. atėjo ir pasiūlė Klubą perregistruoti pas jį, nes pats J. I. dažnai nebūna savo namuose. V. O. nurodė, kad davė sutikimą ir po šio įregistravimo J. I. atnešė saugojimui tris dokumentus ir dar kitus „popierius“ – senus susirinkimų protokolus, juos V. O. įdėjo į seifą, tada gal 2016 metais atėjo J. ir pasakė, kad V.(K.) reikia įstatų, registracijos žurnalo ir registracijos pažymėjimo. Atsakydamas į atsakovų atstovės klausimą, V. O. nurodė, kad įstatai buvo 1996 metų. Visus šiuos dokumentus surinko ir nunešė J. I., kambaryje matė sėdintį V. K., bet kaip J. I. padavė K. dokumentus nematė.
11. Klubo buveinės adresas buvo pakeistas po 2 metų nuo ieškinyje nurodomų aplinkybių apie dokumentų perdavimą V. K.. Tokiu atveju pagal liudytojo V. O. parodymus dokumentai jam saugoti galėjo būti perduoti ne 2016 metais, o tik 2019 metais, todėl nėra aišku, kaip dar 2017 metais V. O. galėjo paimti dokumentus iš seifo ir juos atnešti J. I.. Vis dėlto, net jei dokumentai V. O. saugoti buvo perduoti dar iki Klubo buveinės adreso pakeitimo, nagrinėjamu atveju iš šio liudytojo parodymų negalima daryti pagrįstos išvados, kad dokumentai 2017 metais buvo perduoti atsakovams (ar vienam iš jų), nes minėtas liudytojas nurodė, kad atnešęs dokumentus ir juos perdavęs J. I. išėjo, t. y. nematė, kas vyko po to. Liudytoja V. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 metais (mėnesio neatsiminė) atvažiavo pas juos V. K.. Kaimynas V. O. atnešė dokumentus ir virtuvėje, kurioje tuo metu ji buvo, perdavė juos J. I.. V. I. taip pat nurodė, kad matė, kaip J. I. svetainėje, į kurią ji taip pat ateidavo, perdavė dokumentus V. K., pati tų dokumentų nežiūrėjo tik girdėjo kalbant, kad tai buvo seni įstatai, žurnalas, kuriame buvo rašomi medžiotojai ir registracijos pažymėjimas. Teismas laikė, kad liudytojos V. I. parodymai nėra patikimi, nes liudytoja, būdama šeimos nariu (Klubo vadovo sutuoktinė) galėjo duoti parodymus ieškovo naudai. Be to, kaip nurodė V. I. ji nematė, kokie konkrečiai dokumentai buvo perduoti (pati dokumentų neėmė ir nežiūrėjo). Atsakovams nepripažįstant ieškovo vadovo paaiškinimų, o liudytojų parodymų nelaikant patikimais įrodymais teismas darė išvadą, kad ieškovas byloje neįrodė prašomų išreikalauti iš atsakovų dokumentų (registracijos pažymėjimo, senos redakcijos įstatų) ir medžiotojų registracijos sąsiuvinio perdavimo atsakovams fakto. Minėtų dokumentų bei sąsiuvinio perdavimo atsakovui G. S. ieškovas byloje apskritai neįrodinėjo. Ieškovui neįrodžius prašomų išreikalauti dokumentų ir minėto sąsiuvinio buvimo pas atsakovus, teismas negali įpareigoti atsakovus juos perduoti ieškovui. Atitinkamai teismas netenkino ir išvestinio ieškinio reikalavimo dėl baudos atsakovams skyrimo jei atsakovai jų neperduotų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas Medžiotojų klubas „Truskava“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti.
13. Nurodė, kad ieškovas įrodė, jog perdavė ieškiniu prašytus išreikalauti dokumentus atsakovams. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovai pripažino paėmę ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovas V. K. patvirtino, kad dėl netvarkingos apskaitos teikė skundą FNTT, skundo parengimas ir pateikimas be ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas turėjo bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo išreikalauti iš atsakovų buhalterinės apskaitos dokumentus nutraukti nustatant, ar atsakovai ieškovo dokumentus paėmė pagrįstai, ir atsižvelgdamas į tai paskirstyti bylinėjimosi išlaidų klausimus. Atsakovai ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus 2020 metais paėmė neturėdami tam jokios teisės. Tyrėja ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos ikiteisminio tyrimo įstaigai nunešė atsakovai, perdavė ieškovo vadovui. Turėdamas ieškovo registracijos pažymėjimą, senos redakcijos įstatus, medžiotojų registracijos sąsiuvinį atsakovas V. K. jokio visuotinio narių susirinkimo dėl jo priėmimo į ieškovo klubo narius nesurengė. A. D. nėra ir niekada nebuvo ieškovo ir/ar jo vadovo atstovas, su šiuo asmeniu ieškovas ir jo vadovas jokių ryšių neturėjo ir neturi. Aplinkybę, kad atsakovai paėmė ieškiniu reikalautus dokumentus, taip pat patvirtino liudytojų V. I. ir V. O. parodymai bei naujai pridedami įrodymai. V. I. ir V. O. – ilgamečiai ieškovo klubo nariai, dėl kurių atsakovai priėmė vienašališką sprendimą, neva jie nebėra ieškovo klubo nariai, taigi patikimai paliudijo visas su ieškovo klubo veikla jiems žinomas aplinkybes. Nėra jokio pagrindo laikyti šių asmenų parodymus nepatikimais. Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. nepaneigė, jog paėmė prašomus išreikalauti dokumentus, priešingai – patvirtino, kad pateikė skundą FNTT dėl netvarkingos buhalterinės apskaitos. A. D. yra atsakovo V. K. atstovas, bei iš atsakovo V. K. gautus ieškovo ieškiniu prašomus išreikalauti registracijos pažymėjimą, senos redakcijos įstatus, medžiotojų registracijos sąsiuvinį perdavė notarei R. B..
14. Atsakovai V. K. ir G. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad prašo atmesti apelianto prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Bylos nagrinėjimas užtruko beveik 1,5 metų ir byloje iš viso buvo paskirta net 10 teismo posėdžių, tačiau nei rašytiniais prašymais, nei per teismo posėdžius ieškovas nepateikė kartu su apeliaciniu skundu teikiamų dokumentų, nors tokias galimybes turėjo. Ieškovas ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus grąžinti paimtus buhalterinės apskaitos dokumentus, savarankiškas reikalavimas - pripažinti, kad dokumentai paimti savavališkai ir nepagrįstai nebuvo reiškiamas, todėl apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar dokumentai buvo paimti pagrįstai ir pagal tai skirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą yra nepagrįstas. Ieškinio pateikimo metu ieškovui buvo žinoma, jog atsakovai buhalterinės apskaitos dokumentų neturi ir jais nedisponuoja, todėl ir negali šių dokumentų grąžinti. Ieškovas visos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, jog dokumentų originalai - įstatai, registracijos pažymėjimas, medžiotojų registracijos knyga sąsiuvinis - buvo perduoti atsakovui V. K.. Ieškovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, kad dokumentai buvo perduoti kitam atsakovui G. S., todėl yra nesuprantama, kodėl apeliaciniame skunde ir vėl yra teigiama, jog dokumentai turi būti išreikalauti iš abiejų atsakovų.
15. Ieškovo argumentas, kad atsakovai surašė 2017 m. protokolus, o tą galėjo padaryti tik turėdami įstatų, registracijos pažymėjimo bei medžiotojų registracijos sąsiuvinio originalus yra niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Nei protokolų surašymui, nei įstatų parengimui registracijos pažymėjimas, senoji įstatų redakcija ar medžiotojų registracijos sąsiuvinis (o juo labiau šių dokumentų originalai) net nebūtini, kadangi duomenys, esantys protokoluose, yra prieinami kitais būdais. Apeliantas kartoja aplinkybę, jog jo vadovas sunkiai sirgo, taip bandydamas sudaryti vaizdą, kad dėl jo sunkios ligos jis negalėjo suprasti savo veiksmų, o atsakovai tariamai juo pasinaudojo siekdami „užvaldyti klubą“, tačiau byloje vėlgi nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog liudytojų V. O. bei V. I.) parodymai nelaikytini patikimais ne tik dėl jų asmeninio glaudaus ryšio su apelianto vadovu, tačiau ir dėl liudytojų pateiktų paaiškinimų nenuoseklumo bei prieštaringumo. Ne tik kad nėra nei vieno rašytinio įrodymo, jog ieškovo prašomi išreikalauti dokumentai - įstatai, registracijos pažymėjimas, medžiotojų registracijos sąsiuvinis - buvo perduoti atsakovams, tačiau nėra ir jokių įrodymų, kad dokumentas - medžiotojų registracijos sąsiuvinis - apskritai egzistavo. Nesuprantami ieškovo paaiškinimai apie dokumentus, esančius pas notarę R. B.. Apeliantas teigia, kad iš notarės gavo tik dokumentų kopijas, o tai reiškia, kad dokumentų originalai yra pas atsakovus. Ieškovas nei ieškinyje, nei labai ilgą laiką proceso metu nesugebėjo įvardinti, kokių konkrečiai įstatų ieškiniu reikalaujama grąžinti, ieškovo atstovų advokato bei vadovo paaiškinimai skyrėsi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
17. Apeliantas su apeliaciniu skundu teikia į bylą naujus įrodymus: paklausimą ir tyrėjos E. R. atsakymą, paklausimą ir iš notarės R. B. gautų ieškiniu prašomų išreikalauti dokumentų kopijas ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantas teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Apeliantas nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau ir kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti apelianto teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad ieškovo vadovu nuo 1992 m. gruodžio 28 d. yra J. I.. Teismo posėdžio metu J. I. nurodė, kad Klubo registracijos pažymėjimas, įstatai, kiti dokumentai buvo laikomi pas kaimyną O., o buhalteriniai dokumentai buvo laikomi pas Šidlauskienę. V. K. įtikino, kad reikia keisti įstatus, kaimynas O. atnešė dokumentus, o J. I. juos padavė K.. J. I. nurodė, jog vėliau daug kartų prašė grąžinti dokumentus, tada pats nuėjo į Registrų centrą, išsiėmė nuorašą, išsiėmė įstatus, visi kiti dokumentai liko pas K.. Ieškovo vadovas nurodė, kad „nelabai jie ir buvo reikalingi“, „mes užsivedėm naują sąsiuvinį“. Kalbėdamas apie buhalterinius dokumentus J. I. nurodė, kad prieš pusę metų ar metus policija grąžino buhalterinius dokumentus, jie buvo parodyti Šidlauskienei, pretenzijų dėl jų neturėjo (2022 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 53 min. – 2 val. 33 min.). Atsakovas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad jam nei sąsiuvinio, nei įstatų niekam nereikėjo, neatsimena, kad 2017 metais iš J. I. namų būtų išsinešęs kokius nors originalius Klubo dokumentus (2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas, 9–30 min.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovai pripažino paėmę ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus, kadangi atsakovas V. K. patvirtino, kad dėl netvarkingos apskaitos teikė skundą FNTT, skundo parengimas ir pateikimas be ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų neįmanomas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Procese galiojantys dispozityvumo ir rungimosi principai lemia tai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti arba tinkamai įforminti, įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012). Nesudarius atskirų dokumentų perdavimo – priėmimo aktų, o po to kilus ginčui, kokie dokumentai realiai buvo perduoti ar neperduoti, pareiga įrodyti, jog dokumentai apskritai buvo perduoti tenka teigiančiam, jog tokie veiksmai buvo atlikti (remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas kas neigia). Taigi, ieškovas reikšdamas ieškinį dėl dokumentų išreikalavimo iš atsakovų privalo įrodyti, jog jis ginčo dokumentus perdavė atsakovams. Kaip pagrįstai nustatė bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė prašomų išreikalauti dokumentų ir medžiotojų registracijos sąsiuvinio buvimo pas atsakovus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų paaiškinimus nustatė, kad nei vieno liudytojo paaiškinimai nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, liudytoja būdama ieškovo vadovo sutuoktine galėjo duoti parodymus ieškovo naudai, todėl teismas nelaikė jos pakankamai objektyvia dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ieškovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, jog ieškovo prašomi išreikalauti dokumentai - įstatai, registracijos pažymėjimas, medžiotojų registracijos sąsiuvinis - buvo perduoti atsakovams, tokių duomenų nenustatė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
21. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo išreikalauti iš atsakovų buhalterinės apskaitos dokumentus nutraukti nustatant, ar atsakovai ieškovo dokumentus paėmė pagrįstai, ir atsižvelgdamas į tai paskirstyti bylinėjimosi išlaidų klausimus. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje nustatyta, jog ieškovo ieškinio reikalavimai buvo atmesti pilna apimtimi, reikalavimo dėl buhalterinių dokumentų išreikalavimo ieškovas atsisakė, nes nurodė, kad jie buvo grąžinti trečiųjų asmenų, tai yra, patvirtino, jog šiuos dokumentus jam grąžino ne atsakovai, kas patvirtina, jog šioje dalyje ieškovo ieškinys buvo nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į šias aplinkybes, vertino, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas pilna apimtimi, todėl pagrindo priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo.
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
23. Atsakovai nurodo, jog atsakovas V. K. apeliacinėje instancijoje yra patyręs 1 132,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, G. S. - 1 132,56 Eur ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo tenkinti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovo Medžiotojų klubo „Truskava“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Medžiotojų klubo „Truskava“, į. k. 191364178, atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 132,56 Eur, atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 132,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas
Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius