Baudžiamoji byla Nr. 1-958-966/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61691-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.25.4.1; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1; 2.1.15.3.3.2;       2.3.6.4.6.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Ingridai Pikusau,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,

nukentėjusiesiems V. J. B., E. B., A. B., jų atstovui advokatui Jonui Skalskui,

kaltinamajam A. V., gynėjai advokatei R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2012-02-03 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. (2011-11-01) kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, neteistas,

kaltinamas pagal BK 281 str. 5 d.

n u s t a t ė :

A. V. 2015 m. lapkričio 7 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) gatve vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad toliau važiuoti saugu, nepraleido iš dešinės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusio pėsčiojo J. B., jį parbloškė ir mirtinai sužalojo.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-07 apie 21 val. važiavo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo(duomenys neskelbtini), pravažiavęs sankryžą persirikiavo į antrą eismo juostą ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nepastebėjęs pėsčiųjų perėjos ženklo, pajuto smūgį. Iškart sustojo, išlipęs pamatė partrenktą žmogų, nubėgo link jo, jam buvo šokas, grįžęs prie savo automobilio ir paėmęs telefoną iškvietė medicininę pagalbą. Įvykis įvyko dėl jo neatidumo, buvo tamsaus paros metas, lynojo, kelio danga buvo šlapia, važiavimo greitis buvo 50 km/h, buvo prastai apšviesta pėsčiųjų perėja, todėl nepastebėjo jos ženklo, nukentėjusysis neturėjo atšvaitų, buvo tamsiai apsirengęs ir jo nematė, artėjančio prie pėsčiųjų perėjos, nematė ir kito asmens ėjusio pėsčiųjų perėja. Po įvykio nukentėjusiųjų atsiprašė. Civilinius ieškinius žino, iš esmės pripažįsta, tačiau mano, neturtinė žala yra per didelė, jos dydį palieka spręsti teismo nuožiūra. Jo vienintelės pajamos yra atlyginimas. Jis gydosi, nes dėl įvykio patiria labai didelius išgyvenimus. Sutinka atlyginti nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas. Viešai atsiprašė nukentėjusiųjų.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.), neapklausiant nukentėjusiųjų ir liudytojos dėl nusikalstamos veikos aplinkybių. Nukentėjusieji apklausti tik dėl civilinio ieškinio.

N. V. J. B. parodė, kad yra pareiškusi patikslintą civilinį ieškinį 13000 Eur (sumažinta draudimo sumokėta dalimi) neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį palaiko. Žalą sudaro sutuoktinio, maitintojo netektis, dvasiniai išgyvenimai, negalėjimas normaliai dirbti, susikaupti, pašlijusi sveikata. Ir šiuo metu jos būklė bloga, gydosi, skiriami vaistai, bet jų negali vartoti dėl darbo automobilių pramonėje pobūdžio, geria raminančias arbatas. Sutuoktinis žuvo savo gimtadienio išvakarėse, todėl buvo pasivaišinęs, atšvaitų neturėjo.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį 8000 Eur (sumažinta draudimo ir kaltinamojo sumokėta dalimi) neturtinei žalai atlyginti, kadangi tapo našlaičiu, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, tėtis žuvo savo gimtadienio išvakarėse. Jį su tėčiu siejo ypatingas emocinis ryšys, jį visada palaikydavo ir paremdavo, nors ir dirba, bet taip pat studijuoja. Dėl įvykio nepavyko baigti studijų, diagnozuota depresija, kas gali pakenkti jo karjerai, medikų rekomenduotas paėmė akademines atostogas. Ir šiuo metu jo būklė bloga, gydosi, vartoja raminamuosius vaistus.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad pareiškusi patikslintą civilinį ieškinį 8000 Eur (sumažinta draudimo ir kaltinamojo sumokėta dalimi) neturtinei žalai atlyginti, kadangi ji studijuoja VDU muzikos akademijoje, negali susikaupti, studijoms reikalinga atmintis, stabili emocinė būsena, prarado daug koncertų užsakymų. Jai tėtis buvo labai svarbus, jis jai buvo pavyzdys, ją visada palaikydavo tiek moraliai, tiek materialiai, jai jo labai trūksta. Dėl patirto įvykio ir išgyvenimų kreipėsi į psichologą, paskirtas gydymas, vartoja raminamuosius vaistus, bet negali jų pilnai gerti, nes jie slopina atmintį. Studijos mokamos, už sesiją moka apie 600 Eur.

Be kaltinamojo A. V. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- eismo įvykio vietos plane, įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, pareigūnų tarnybiniame pranešime bei vairuotojo paaiškinime užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-11-07(duomenys neskelbtini), iš fotolentelės matyti, kad pėsčiųjų perėja yra gerai apšviesta (b. 1. 5-20);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. Ml079/15(02) nurodyta, kad J. B. mirė nuo jam padarytų kūno sužalojimų. Pirminis smūgis judančio automobilio dalimis buvo suduotas į kairės kojos sritį iš užpakalio. J. B. lavone konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruvos kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, kairio smilkinkaulio skeveldrinis įspaustinis lūžimas, kaukolės pamato kaulų linijiniai lūžimai, kraujo išsiliejimas galvos smegenų skilveliuose, kraujosruvos dešinio galvos smegenų pusrutulio požievyje, kairio mentikaulio, kairio raktikaulio ir krūtinės kairės pusės I-VIII šonkaulių lūžimai, kairio plaučio viršutinės skilties plyšimas, kraujosruvos dešiniame plautyje ir kairio plaučio vartuose, gaktikaulių sąnarinės sąvaržos prasiskyrimas, kraujosruva kairės šlaunies raumenyse, kairės blauzdos kaulų lūžimai. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir visumoje yra būdingi automobilinei traumai, sužalojant judančio automobilio dalimis pėsčiąjį. J. B. prieš mirtį buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, nes jo lavono kraujyje rasta 1,90 %o etilo alkoholio (b. 1. 37-41);

- liudytoja V. A. parodė, kad 2015-11-07 apie 21.00 val. ėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ G.. Buvo tamsus paros metas, tačiau nei lijo, nei snigo. Priėjo nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, esančią(duomenys neskelbtini) prie baseino. Ši perėja apšviesta dirbtiniu gatvės apšvietimu. Šalia jos niekas nestovėjo, tačiau matė kitoje gatvės pusėje, šalia perėjos, vyriškį. Tuo metu kelio važiuojamoji dalis, iš abiejų pusių, buvo visiškai tuščia, t.y. nebuvo jokio transporto priemonių judėjimo. Matydama, kad nuo(duomenys neskelbtini) pusės nėra atvažiuojančių transporto priemonių pradėjo eiti per gatvę. Nužengė į kelio važiuojamąją dalį. Einant pastebėjo, kad iš dešinės pusės nuo K. B. g. atvažiuoja vienas automobilis. Jis buvo dar labai toli, todėl ji ėjo toliau. Matė, kad kitoje perėjos pusėje stovėjęs vyriškis taip pat nužengė į kelio važiuojamąją dalį, ėjo perėja. Priėjusi kelio vidurį pažvelgė dar kartą į dešinę pusę ir pamatė, kad tas automobilis, kurį prieš tai matė, labai sparčiai artėjo link jų – pėsčiųjų. Tuo metu nuo kelio vidurio pradėjo bėgti. Vos spėjo vieną koją padėti ant šaligatvio, kai išgirdo duslų garsą, stiklo aižėjimo garsą. Prieš tai pajuto palei kojas stiprų vėjo gūsį. Atsisukusi atgal pamatė, kaip pėsčiųjų perėja ėjęs vyriškis yra partrenkiamas automobilio ir pakilęs į orą nukrenta ant važiuojamosios dalies. Automobilis sustojo gerokai pravažiavęs perėją, o vyriškis gulėjo už perėjos jau kitoje gatvės pusėje, nei stovėjo perėją ji praėjusi. Matė, kad ant perėjos gulėjo nukritusi vyriškio kepurė, netoli jo gulėjo kuprinė, mobiliuoju telefonu skambino „112“, tačiau prie jo priėjo automobilio vairuotojas - vaikinas - ir pasakė, kad jau pranešė apie įvykį, iškvietė pagalbą. Sulaukė policijos pareigūnų, jiems paliko savo anketinius duomenis. Puikiai iš toli matė atvažiuojantį automobilį, kuris partrenkė žmogų. Yra įsitikinusi, kad ir jis turėjo juos, pėsčiuosius, matyti. Automobilis važiavo su įjungtais artimo matomumo žibintais (b. 1. 58-59);

- nukentėjusioji V. J. B. parodė, kad 2015-09-07 vyrą matė anksti ryte, apie 5.30 val., kai ėjo į darbą. Tos pačios dienos vėlų vakarą, apie 23.00 val., sulaukė skambučio į mobilų telefoną. Iš vyro mobilaus telefono kalbėjo policijos pareigūnas, kuris pranešė, kad vyras pateko į eismo įvykį, kurio metu žuvo. Apie įvykio aplinkybes sužinojo iš policijos pareigūnų, kuomet pati ten nuvyko (b. 1. 43-44);

- nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2015-11-07 ryte pabudusi nieko iš tėvų namuose nebuvo, nes abu buvo išėję dirbti. Vakare iš mamos sužinojo, kad tėtis žuvo eismo įvykio metu netoli namų. Iki įvykio gyveno kartu su tėvais (b. 1. 48-49);

- nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2015-11-08 vakare su drauge atvažiavo pas tėvus, nes turėjo švęsti tėčio gimtadienį, kuris buvo prieš keletą dienų. Tada mama ir pasakė, kad tėtis prieš dieną buvo partrenktas automobilio netoli namų, eidamas per perėją. Tėtis neišgyveno dėl patirtų traumų. Paties eismo įvykio kilimo aplinkybės jam nėra (b. 1. 52-53).

Kaltinamojo A. V. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d., kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame įstatyme numatytą nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

A. V. veika pasireiškė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 30 punkto reikalavimų pažeidimu. KET 30 punktas numato vairuotojui pareigą artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, ko pasėkoje partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį J. B., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčiasis J. B.. Šios aplinkybės yra nustatytos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Kaltinamas A. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino visas aplinkybes nurodytas kaltinime, teigė, jog įvykis įvyko dėl jo neatidumo, kai žmogus išėjo į perėją, jis turėjo tai numatyti ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti. Būtent šis kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, kilimo priežastis. Tai patvirtino medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. B. žuvo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kaltinamojo automobilio apžiūros procesiniai dokumentai (įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolas), iš kurių matyti, kad pėsčiasis buvo kliudytas automobilio dešine šonine dalimi. Taigi tarp A. V. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. A. V. buvo nepakankamai atidus, nepakankamai dėmesingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – žuvo J. B.. Iš įvykio aplinkybių matyti A. V. pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sąlygas, bei būdamas atidus ir dėmesingas galėjo teisingai vertinti situaciją, t. y. turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidumas bei nedėmesingumas gali lemti veiką, dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis A. V. neteistas, tačiau 2012-02-03 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, nuo 2005 m. eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 103-108, 109, 111-112), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Psichikos sveikatos centre nesilankė ir nėra įrašytas psichikos ligų, priklausomybių registre (b. l. 102).

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 str. 3 d.), sukeltos itin sunkios pasekmės – žmogaus žūtis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra jauno amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi kreditinių įsipareigojimų. Įstatymas už veikos numatytos BK 281 str. 5 d. padarymą yra nustatęs vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, todėl A. V. skirtina bausmė įtvirtinta įstatyme, parenkant jos trukmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Tačiau įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kad kaltinamasis jauno amžiaus, anksčiau neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą, dirba, teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. V. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam pareigą (BK 75 str. 2 d. 8 p.).

Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 641 str. nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. A. V. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekmės itin skaudžios – jo metu žuvo žmogus. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Byloje nustatyta, kad A. V. BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles: vairuodamas automobilį, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, ko pasėkoje partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį J. B., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčiasis J. B.. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o nerūpestingo, neatsargaus ir neatsakingo elgesio kelyje pasekmė. Kaltinamasis ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimą, kurio metu nukenčia žmonės  - A. V. buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus, tačiau 2012-02-03 byla nutraukta kaltinamajam bei nukentėjusiajai susitaikius, šešiolika kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, be kita ko ir už šiurkščius – už greičio viršijimą, dėl ko sukėlė eismo įvykį, už sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sužalota keleivė, už pavojingą ir chuliganišką vairavimą iš jo buvo atimta teisė vairuoti 3 mėnesiams, tačiau jis teigiamų išvadų iš to nepadarė, neužilgo po teisės vairuoti atgavimo padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką, po to vėl buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra susijęs ir su visuomenės saugumu. Kaltinamasis ir jo gynėja prašė netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nurodė, kad bus didelė našta dėl neturtinės žalos atlyginimo, vairavimas yra susijęs su jo nuvykimu į darbą. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku (b. l. 160), tai nėra tiesiogiai susijęs darbas su vairavimu transporto priemonės, transporto priemonė reikalinga susisiekimui, nuvykti į darbą. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kuriam transporto priemonė reikalinga nuvykti į darbą, susisiekimui, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės atėmimą dirbti šį darbą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011). Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, parenkant vienerių metų terminą.

Civilinis ieškinys

N. V. J. B., E. B., A. B. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo jų naudai priteisti V. J. B. žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 211,68 Eur kas mėnesį nuo 2016-06-01 iki gyvos galvos; iš kaltinamojo neturtinę žalą: V. J. B. 13000 Eur, E. B. ir A. B. po 8000 Eur, bei V. J. B. naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 148-151, 152, 153, 154, 155). Patikslinto ieškinio suma yra sumažinta ta dalimi, kuri draudimo bei kaltinamojo buvo atlyginta. K. V. J. B. sumokėjo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 169). Byloje yra pateiktas draudimo bendrovės rašytinis paaiškinimas, kad 2016-05-02 nukentėjusiesiems yra išmokėta: V. J. B. 1666,67 Eur neturtinei ir 3230,84 Eur turtinei, E. B. 1666,67 Eur neturtinei ir 569,07 Eur turtinei, A. B. 1666,67 Eur neturtinei ir 469,61 Eur turtinei žalai kompensuoti (b. l. 132-135, 136). Rašte nurodyti kompensuotos turtinės žalos ir neturtinės žalos dydį pagrindžiantys argumentai. Ginčo dėl civilinio atsakovo išmokėtų sumų nėra.

Nukentėjusieji ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl vyro ir tėvo žūties padaryta neįkainojama moralinė žala, nes V. J. B. neteko vyro, o E. B. ir A. B. tėvo, kuris buvo jų parama. V. J. B. sunkiai įsivaizduoja tolesnį gyvenimą be vyro, kuris visada buvo šalia, palaikė moraliai sunkiais gyvenimo momentais, užjautė ir prisidėjo materialiai prie šeimos gyvenimo. Artėjant senatvei, baisu likti vienai su visomis senatvės ligomis, bėdomis ir išgyvenimais. E. B., žuvus tėvui, su kuriuo kartu gyveno, liko našlaitė. Jai, studijuojančiai dainavimą VDU, tapo labai sunku pasirodyti ant scenos koncertų metu, sunku susikaupti. Žuvusysis J. B. skatino dukrą mokytis dainavimo, visuomet ją palaikė, dalyvavo jos pasirodymuose, todėl netekus labai artimo, mylimo žmogaus dukros sieloje atsirado tuštuma, kuri gali atsiliepti tolimesnėje E. B. karjeroje. A. B., žuvus tėvui, tapo našlaičiu ir patyrė emocinę depresiją. Tarp jo ir tėvo buvo stiprus emocinis ryšys, jis tik prieš mėnesį iki tėvo mirties ėmė gyventi atskirai nuo tėvų, tačiau tėvas visada palaikė sūnų morališkai, jam studijuojant – rėmė materialiai. Po tėvo mirties jam pablogėjo sveikata, kamuoja stipri nemiga. Nukentėjusiesiems teko kreiptis į psichoterapeutą, psichologą dėl patirto streso, gydytis medikamentais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems  asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodamas A. V. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ filiale Lietuvoje. Draudimo sutartis  galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.284 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai) ir taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Žuvusiojo sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą, nesvarbu, jis darbingas ar ne, ir žalos atlyginimas tokiais atvejais jam mokamas iki gyvos galvos. 2016-05-24 draudimo bendrovės sprendimu nuspręsta V. J. B. kompensuoti maitintojo netekimo išlaidas žuvus sutuoktiniui ir mokėti 211,68 Eur mėnesinę kompensaciją iki gyvos galvos (b. l. 184). Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė sprendimu įsipareigojo V. J. B. periodiškai mokėti 211,68 Eur dydžio mėnesinę kompensaciją iki gyvos galvos. V. J. B. negautos pajamos nuo 2015-11-07 iki 2016-05-31 yra atlygintos. Kadangi ginčo byloje dėl mokėtinos kompensacijos pagrįstumo ir dydžio nėra, todėl šioje dalyje V. J. B. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Civilinio atsakovo sprendime nurodyta, kad apskaičiuotos kompensacijos buvo mokama iki gyvos galvos, tačiau jos dydis gali kisti pradėjus nukentėjusiajai gauti našlės pensiją. Konkrečiu atveju, negalima numatyti kokias konkrečiai ir kokio būtent dydžio maitintojo netekimo pensijas skirs valstybė ateityje, todėl proceso dalyviams išlieka galimybė, atsižvelgiant į išmokų pasikeitimus, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl kitokių periodinių išmokų nustatymo.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 55 244 Lt (16 000 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 65 603 Lt (19 000 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015). Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o šiuo atveju draudiko – AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo  Lietuvoje pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties ir ji ribojama draudimo išmokos dydžiu. Kadangi patikslintas civilinis ieškinys viršija maksimalios draudimo sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį, maksimalią neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją civilinis atsakovas jau yra atlyginęs, todėl teismas sprendžia neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą iš kaltinamojo.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad V. J. B. dėl sutuoktinio, o E. B. ir A. B. dėl tėvo žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kurie pagal CK 6.250 str. pripažįstami neturtine žala, išreikšta pinigais. Nukentėjusieji nurodė, jog po to, kai sužinojo, kad žuvo sutuoktinis ir tėvas, jiems pašlijo sveikata, buvo priversti kreiptis bei gydytis pas gydytojus psichiatrus (b. l. 185, 186), paskirtas medikamentinis gydymas. V. J. B. sunkiai įsivaizduoja tolesnį gyvenimą be vyro, kuris visada buvo šalia, palaikė moraliai sunkiais gyvenimo momentais, užjautė ir prisidėjo materialiai prie šeimos gyvenimo. Artėjant senatvei, baisu likti vienai su visomis senatvės ligomis, bėdomis ir išgyvenimais. E. B. ir A. B., žuvus tėvui, liko našlaičiais, juos su tėvu siejo stiprus emocinis ryšys, tėvas visada juos palaikė morališkai, jiems studijuojant – rėmė materialiai. Po tėvo mirties jiems pablogėjo sveikata – A. B. patyrė emocinę depresiją, kamuoja nemiga, gydytojo jam buvo rekomenduota daryti pertrauką studijose, imti akademines atostogas dėl nustatyto pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo (b. l. 185, 187), E. B. sunku studijuoti, sunku pasirodyti ant scenos koncertų metu, susikaupti, ji iki šiol  lankosi pas gydytoją psichiatrę, skirtas medikamentinis gydymas, psichologo konsultacija (b. l. 185). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kita vertus, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. dirba, tačiau jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra jo uždarbis – 432 Eurai per mėnesį, jis nekilnojamojo turto neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 159, 161, 162, 163-165, 166, 167-168). Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusieji, nėra. Taip pat atsižvelgtina į pozityvų kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-507/2009). Kaltinamojo elgesys po eismo įvykio buvo pozityvus, jis iškvietė pagalbą, visiškai pripažino savo kaltę ir prievolę atlyginti neturtinę žalą. Nors kaltinamojo gynėja nurodė, kad neturtinės žalos dydis mažintinas ir į paties žuvusiojo neatsargų elgesį kelyje – jis buvo neblaivus, tamsiu paros metu nedėvėjo atšvaito. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo žuvusiojo elgesį vertinti kaip itin neatsargų, nes nors jis ir buvo neblaivus, neturėjo atšvaitų, tačiau kelią kirto per perėją, gerai apšviestoje vietoje, ne jis vienas buvo įsitikinęs, kad kirsti kelią yra saugu, tai darė ir liudytoja, todėl teismas sprendžia, kad žuvusiojo apsvaigimas nuo alkoholio įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo. Be to, KET 41 punktas nustato pareigą pėstiesiems dėvėti atšvaitą einant neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o šiuo atveju, kaip minėta, žuvusysis ėjo gerai apšviestoje vietoje per pažymėtą pėsčiųjų perėją. Taip pat įvertintina ir tai, kad tiek A. B. tiek E. B. yra pilnamečiai asmenys, A. B. pradėjęs savarankišką gyvenimą, dirbantis, gauna savarankiškų pajamų, nors dėl patirto streso jam rekomenduota daryti pertrauką moksluose, tačiau jis toliau dirba. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus šias pinigų sumas bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme, neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai V. J. B. 10000 Eur, E. B. ir A. B. po 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

N. V. J. B. prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1000 Eur. Atsižvelgiant į civilinio ieškinio pareiškimo surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios V. J. B. naudai (BPK 106 str. 2 d.).

A. V. kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

n u s p r e n d ž i a :

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d. ir skirti jam bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu pareigą: - neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 68 str., A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų terminui.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:

- priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje V. J. B. naudai žalos atlyginimą, mokant periodinėmis išmokomis po 211,68 Eur kas mėnesį nuo 2016-06-01 iki gyvos galvos;

- priteisti iš kaltinamojo A. V. 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. J. B. naudai, po 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. naudai.

N. V. J. B. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti ir iš A. V. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti. 

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Jurga Vasiliauskienė