Civilinė byla Nr. e2-166-910/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00007-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.5.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        

2026 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį fondą „NuCapital“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus A. Z. prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Elektrinio transporto sistemos“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d. 

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie patikslinti 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, be kitų, patvirtintas ir kreditoriaus A. Z. 100 000 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas.

3.       Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 21 d. gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (kreditorės) UAB „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį fondą „NuCapital“, (toliau – ir trečiasis asmuo) atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies, kuriuo trečiasis asmuo prašė teismo panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtinti tam tikrų kreditorių reikalavimai, tarp jų – A. Z. 100 000 Eur finansinis  reikalavimas. Trečiasis asmuo atskirojo skundo dalį dėl kreditoriaus A. Z. finansinio reikalavimo grindė tuo, kad: 1)  neįmanoma patikrinti, ar prašymas tvirtinti finansinį reikalavimą yra tinkamai pasirašytas būtent paties kreditoriaus; 2) bendrovės bankroto byloje nėra duomenų, kada, kaip ir kas šį prašymą pateikė bendrovės nemokumo administratorei; 3) visiškai neaiškios ir teisiškai neįvertintos pavėluoto prašymo pateikimo aplinkybės, o prašymas atnaujinti praleistą terminą nutartimi apskritai neišspręstas, tiesiog neteisėtai patvirtintas pats reikalavimas; 4) nepateikti paskolos suteikimą UAB „Vėjo projektai“ patvirtinantys įrodymai, kurie pagrįstų, jog egzistuoja pagrindinė prievolė, kurią bendrovė neva užtikrino; 5) kreditorius yra netekęs galimybės realizuoti vekselį kaip vertybinį popierių Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) leistinais būdais gali įrodinėti, kad bendrovės išduotu vekseliu buvo užtikrinta UAB „Vėjo projektai“ prievolė; 6) kreditorius, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kad jo turimas vekselis yra UAB „Vėjo projektai“ prievolių užtikrinimo priemonė ir (ar) savarankiškas skolos dokumentas, todėl jis neturi teisės reikšti 100 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovei; 7) 100 000 Eur kreditoriaus finansiniam reikalavimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

4.       Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. spalio 24 d. gauti kreditoriaus A. Z. rašytiniai paaiškinimai, kuriais kreditorius prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jo 100 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje (reg. Nr. DOK-13307). Rašytinius paaiškinimus grindė šiais argumentais: 1) prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą jis pasirašė elektroniniu parašu ir išsiuntė bendrovės nemokumo administratorei elektroniniu paštu; 2) jis negavo pranešimo, kad bendrovei iškelta bankroto byla, apie tai sužinojo iš kitų kreditorių, taip pat negavo pranešimo dėl finansinio reikalavimo pateikimo; 3) kreditorius yra fizinis asmuo, kuris, profesionaliai nesiverčia pinigų skolinimo veikla ir nežino, kur domėtis, ar bankroto byla iškelta. Su nemokumo procesu kreditorius yra susidūręs tik UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo ir bankroto bylose, bet abiem atvejais iš nemokumo administratorių gavo pranešimus dėl finansinių reikalavimų pateikimo. Terminas buvo praleistas mažiau nei mėnesį ir tai neužvilkino bankroto proceso, nes kreditorių sąrašas buvo tvirtinamas tik 2025 m. rugpjūčio 11 d., o patikslintas sąrašas – 2025 m. rugpjūčio 21 d.; 4) prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą kreditorius nurodė, kad bendrovės išduotas vekselis buvo UAB „Vėjo projektai“ prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kreditorius neminėjo, kad tai yra paskolos bendrovei suteikimo dokumentas, todėl 100 000 Eur reikalavimui trečiasis asmuo nepagrįstai prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą; 5) prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą kreditorius buvo nurodęs, kad vekselio nepateikė vykdyti notarui, tačiau jis yra kitos įmonės prievolės vykdymo užtikrinimo priemonė, o pagrindinis skolininkas – UAB „Vėjo projektai“ –  nėra įvykdęs prievolės pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, jam iškelta bankroto byla, kreditorius yra pareiškęs finansinį reikalavimą ir BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje; 6) nemokumo administratorė patikrino reikalavimo pagrįstumą ir nekilo abejonių, kad pinigai buvo pervesti; 7) trečiasis asmuo puikiai žinojo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, pinigai buvo pervesti; 8) tai, kad nei 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartyje, nei vekselyje nėra nurodyta, kad vekselis išduotas kaip kitos įmonės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, įsipareigojimo užtikrinti prievolės vykdymą nedaro negaliojančio, tai nenumatyta jokiame teisės akte; 9) kreditorius yra fizinis asmuo, neturintis „nusistovėjusios“ paskolos sutarčių sudarymo praktikos; paskolos sutartį parengė UAB „Vėjo projektai“, vekselį surašė bendrovė, jos įrašų dėl vekselio paskirties nepadarė, tačiau savo prievolės neginčija; 10) kreditorius negali atsakyti, kodėl bendrovės išduotose vekseliuose yra nurodyta, kad atsiskaitymą pagal vekselį laiduoja UAB „Vėjo projektai“ generalinis direktorius A. N.; kreditorius nepildė vekselio, todėl šiuo klausimu negali daugiau paaiškinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi atnaujino terminą kreditoriui finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti; įtraukė kreditorių į bendrovės antrosios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino jo 100 000 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu.

6.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad kreditoriaus prašymas yra tinkamai pasirašytas ir 2025 m. liepos 9 d. buvo išsiųstas nemokumo administratorei. Atsižvelgęs į tai, kad terminas finansiniam reikalavimui pateikti baigėsi 2025 m. birželio 16 d., teismas padarė išvadą, jog kreditorius praleido terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti.

7.       Įvertinęs bendrovės nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes, kad kreditorius negavo pranešimo, nors kitiems kreditoriams tokie pranešimai buvo išsiųsti, teismas padarė išvadą, jog terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti kreditorius praleido ne dėl aplaidumo, o dėl to, kad nebuvo tinkamai informuotas pranešimu apie finansinio reikalavimo pateikimą, kaip kiti kreditoriai. Teismo nuomone, tai, kad kreditoriui buvo žinoma, jog teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nėra pagrindas nuspręsti, kad kreditorius turėjo numatyti, jog bankroto byla bus iškelta. Teismas, remdamasis tuo, kad nemokumo administratorė teismo posėdyje patvirtino, jog pranešimas kreditoriui nebuvo išsiųstas, kaip kitiems bendrovės kreditoriams, t. y. terminas praleistas ne dėl kreditoriaus kaltės, atsižvelgęs į tai, kad terminas praleistas mažiau nei mėnesį, konstatavo, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

8.       Nagrinėdamas kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumą, teismas nustatė, kad kreditorius ir UAB „Vėjo projektai“ 2022 m. gegužės 9 d. sudarė konvertuojamos paskolos sutartį Nr. 2022-05-09/1 (toliau – Paskolos sutartis), kuria kreditorius įsipareigojo suteikti UAB „Vėjo projektai“ 100 000 Eur paskolą, o UAB „Vėjo projektai“ įsipareigojo paskolą grąžinti 2023 m. gegužės 9 d. ir sumokėti 16 proc. dydžio metines palūkanas. Kreditorius pateikė įrodymus, kad 100 000 Eur mokėjimas UAB „Vėjo projektai“ buvo atliktas 2022 m. gegužės 11 d. į Paskolos sutartyje nurodytą sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Vėjo projektai“ pagal Paskolos sutartį su kreditoriumi atsiskaitė sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Kreditorius ir UAB „Vėjo projektai“ 2023 m. gegužės 9 d. sudarė papildomas susitarimą, kuriuo šalys susitarė paskolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2023 m. rugpjūčio 9 d., pakeitė palūkanų dydį ir nustatė 24 proc. dydžio metines palūkanas (toliau – Papildomas susitarimas). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-172-777/2025) 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtintas neginčijamas kreditoriaus A. Z. 141 287 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas, tenkinant pirmuoju etapu 100 000 Eur, antruoju etapu – 41 287,00 Eur; nurodytas reikalavimas pagrįstas Paskolos sutartimi ir Papildomu susitarimu.

9.       Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad Paskolos sutartyje ir bendrovės išduotame vekselyje nėra nurodyta, jog vekselis yra suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovės išduotas vekselis, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2023 m. rugpjūčio 9 d., nebuvo pateiktas apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka.                                                                                                                                                 

10.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog kreditorius praleido ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminą, dėl to jis neteko galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisę ĮPVĮ nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris yra vykdomasis dokumentas (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis; CPK 587 straipsnio 8 punktas). Kartu teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu, o dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Dėl to trečiojo asmens argumentus, kad kreditorius neteko galimybės realizuoti vekselio, jog praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, teismas atmetė kaip neturinčius teisinės reikšmės sprendžiant ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą.

11.       Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo A. N. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad vekselis buvo išduotas Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus paaiškinimus dėl vekselio sudarymo aplinkybių, t. y. kad ne jis, o UAB „Vėjo projektai“ parengė sutarties, o UAB „Elektrinio transporto sistemos“ – vekselio projektą, jog vekselis buvo skirtas paskolos grąžinimui užtikrinti, patvirtino bendrovės ir UAB „Vėjo projektai“ vadovas A. N., kuris pasirašė vekselį. Antra, kreditoriaus ir liudytojo A. N. nurodytas aplinkybes pagrindžia elektroninio susirašinėjimo medžiaga (elektroniniai laiškai). Be to, bendrovės vekselis yra išrašytas tą pačią dieną (2023 m. gegužės 9 d.), kurią sudarytas Papildomas susitarimas, o tai, kad byloje nėra ginčo, jog pagal vekselį bendrovė negavo piniginių lėšų, teismo įvertinimu, taip pat patvirtina Paskolos sutarties ir vekselio tarpusavio teisinį ryšį.

12.       Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog kreditorius, gindamas dėl paskolos sutarties netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškė reikalavimus tiek UAB „Vėjo projektai“, kaip skolininkei, tiek bendrovei, kaip vekselio davėjai, kuri užtikrino skolininkės (UAB „Vėjo projektai“) prievolės tinkamą įvykdymą, savaime nereiškia, kad jo procesinis elgesys nėra tinkamas, nes kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininkės, tiek iš vekselio davėjos. Tokiose situacijose kreditoriaus reikalavimai faktiškai tenkinami tiek, kiek jais siekiama apginti pažeistas teises, nesudarant sąlygų kreditoriui neteisėtai praturtėti.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) UAB „I asset management“, valdanti  uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį fondą „NuCapital“, (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti A. Z. prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir atsisakyti patvirtinti jo 100 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Teismas atvirai ir akivaizdžiai rodė palankumą kreditoriui, dėl to net du kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, o tai, apelianto įvertinimu, yra visiškai nesuderinama su ginčo teisenoje galiojančiais šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais. Tokį aktyvumą išimtinai kreditoriaus naudai teismas nepagrįstai grindė bendrovės bankroto procese egzistuojančiu viešuoju interesu ir teismo pareiga būti aktyviu šiame procese. Apelianto nuomone, bankroto procese egzistuojantis viešasis interesas ir teismo aktyvus vaidmuo yra nukreiptas į bankrutuojančios bendrovės ir visų teisėtų jos kreditorių interesų apsaugą, o ne į pavienių kreditorių akivaizdų protegavimą, kai civilinis procesas tampa begalinis – vis atidedant teismo posėdžius ir atvirai padedant privačiam asmeniui įrodinėti jo reikalavimą, šiurkščiai nepaisant bylos nagrinėjimo stadijų ir atitinkamų teisinių pasekmių, kurias sukelia atitinkamų procesinių terminų praleidimas arba procesinių pareigų neįvykdymas laiku.

13.2.       Teismas nepagrįstai atnaujino kreditoriui terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti. Apeliantas jau 2025 m. rugpjūčio 19 d. atskirajame skunde nurodė, kad A. Z. yra bendrovės motininės įmonės – UAB „Vėjo projektai“– kreditorius, jam apie 2025 m. kovo 17 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d.) iškeltą dukterinės įmonės (UAB „Elektrinio transporto sistemos“) bankroto bylą neabejotinai buvo žinoma dar iki termino pareikšti finansinį reikalavimą pabaigos (2025 m. birželio 16 d.), nes kreditorius aktyviai palaikė UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo procesą ir gaudavo UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo administratoriaus jam siunčiamas nutartis. Apie bendrovei inicijuotą bankroto bylą kreditorius sužinojo iš jam UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo administratoriaus atsiųstos Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties. Apeliantės įsitikinimu, kreditorius praleido terminą dėl savo paties aplaidumo, objektyvių kliūčių, kurios jam kliudė domėtis jau pradėta bendrovės bankroto procedūra, kreditorius apskritai neįrodinėjo.

13.3.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė neva yra skolinga kreditoriui pagal vekselį, kuriuo neva buvo užtikrintas Paskolos sutarties įvykdymas. Byloje nėra įrodymų, kad vekseliu buvo užtikrintas Paskolos sutarties įvykdymas. Nusistovėjusioje praktikoje, kai vekselis atlieka užtikrinimo funkciją, pagrindinės prievolės sandoryje (šiuo atveju – Paskolos sutartyje) turi būti nurodyta, kad šios paskolos grąžinimas yra užtikrinamas trečiojo asmens vekseliu. Nagrinėjamu atveju tokio įrašo Paskolos sutartyje nėra. Vekselyje taip pat nėra įrašų apie tai, kad jis išduotas Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti. Vekselyje yra tik įrašas, kad už bendrovės pareigą atsiskaityti su A. Z. pagal šį vekselį laiduoja UAB „Vėjo projektai“.

13.4.       Kreditorius, nepateikęs vekselio apmokėti iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., pagal IPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteko teisės jo, kaip vertybinio popieriaus, pagrindu reikšti reikalavimą bendrovei ir turi įrodyti, kad bendrovės išduotu vekseliu buvo užtikrinta UAB „Vėjo projektai“ pareiga grąžinti 100 000 Eur paskolą. Įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kreditorius nepateikė. Teismas pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisinį reguliavimą turėjo įvertinti, ar tokie santykiai de jure (pagal įstatymą) atsirado, ar nepasibaigė, tačiau toks įvertinimas skundžiamoje nutartyje neatliktas.

13.5.       Teismas nusprendė, kad vekselis yra užtikrinimo priemonė, remdamasis vien tuo, kad taip nurodė pats kreditorius ir liudytoju apklaustas buvęs bendrovės vadovas A. N.. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nė vienas iš šių asmenų nesugebėjo paaiškinti, kokie teisiniai santykiai (užtikrinimo, garantijos ar laidavimo) susiklostė tarp šalių.

13.6.       Teismas nenustatė, kokie konkrečiai teisiniai santykiai susiklostė tarp kreditoriaus ir bendrovės, tačiau tai jam nesukliudė padaryti išvadą, kad kreditorius turi reikalavimo teisę į bendrovę, kildinamą iš šių neaiškių ir neidentifikuotų teisinių santykių. Nekvalifikavęs užtikrinimo priemonės rūšies, teismas neįvertino, ar tokia užtikrinimo priemonė galiojo (pvz., nesutarus esminių sąlygų sandoris laikomas nesudarytu), ar nebuvo sąlyginė, ar nepasibaigė jos nerealizavus per įstatymo nustatytą terminą ir t. t.

14.       Kreditorius A. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas turi būti aktyvus ne tik dėl bendrovės, bet ir kreditoriaus interesų. Teismas nusprendė išsamiai išnagrinėti visas svarbias aplinkybes ir papildomai apklausti liudytoją, pasirašiusį vekselį, tokių teismo veiksmų negalima laikyti nei procesiniu, nei materialiosios teisės pažeidimu, nes tai yra tiesiog tinkamas teismo pareigos vykdymas.

14.2.       Teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas termino atnaujinimui, ir pagrįstai nusprendė atnaujinti kreditoriaus praleistą terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti.

14.3.       Kreditoriaus reikalavimas patvirtinti jo 100 000 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris buvo išduotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė pagal Paskolos sutartį suteiktą paskolą UAB „Vėjo projektai“ (kurios vadovas buvo tas pats A. N.), yra pagrįstas rašytiniais įrodymais bei juos patvirtinančiais liudytojo parodymais. Tai, kad nei Paskolos sutartyje nėra nurodyta, jog prievolės vykdymas yra užtikrinamas kitos įmonės išduotu vekseliu, nei vekselyje nėra nurodyta, kad jis yra išduotas kaip prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, įsipareigojimo užtikrinti prievolės vykdymą nedaro negaliojančio.

14.4.       Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas išsamiai pasisakė dėl reikalavimo pagrįstumo, tinkamai įvertino įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus A. Z. prašymas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pateikti ir patvirtintas jo 100 000 Eur finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

17.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-429-730/2025 (dabartinis Nr. eB2-135-730/2026) atsakovei UAB „Elektrinio transporto sistemos“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ (6 t., b. l. 161–174). Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-461-450/2025 nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (7 t., b. l. 41–56).

18.       Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. liepos 14 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Be kitų, prašė patvirtinti kaip neginčijamą ir kreditoriaus A. Z. 100 000 Eur finansinį reikalavimą ( reg. Nr. DOK-8945 (11 t., b. l. 1–108), Nr. DOK-8946 (12 t., b. l. 1–162), Nr. DOK-8947 (9 t., b. l. 29–176) ir Nr. DOK-8948 (10 t., b. l. 1–108).

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorius A. Z. bendrovės nemokumo administratorei prašymą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pateikė 2025 m. liepos 9 d.. Prašyme, be kita ko, nurodė, kad terminą finansiniam reikalavimui pareikšti (2025 m. birželio 16 d.) praleido, nes nebuvo gavęs pranešimo dėl finansinio reikalavimo pateikimo, todėl prašė praleistą terminą atnaujinti ir patvirtinti jo 100 000 Eur finansinį reikalavimą. Prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą kreditorius grindė jam bendrovės 2023 m. gegužės 9 d. išduotu vekseliu, nurodė, kad juo buvo užtikrintas UAB „Vėjo projektai“ prievolės pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį įvykdymas, UAB „Vėjo projektai“ prievolės grąžinti paskolą neįvykdė (10 t., b. l. 64–65). Prie prašymo kreditorius pridėjo: 1) 2023 m. gegužės 9 d. paprastąjį vekselį, kuriuo UAB „Elektrinio transporto sistemos“ įsipareigojo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sumokėti kreditoriui A. Z. 100 000 Eur (10 t., b. l. 66); 2) 2022 m. gegužės 9 d. konvertuojamos paskolos sutartį Nr. 22-05-09/1 (Paskolos sutartis), pagal kurią kreditorius A. Z. suteikė UAB „Vėjo projektai“ 100 000 Eur paskolą, ši turėjo būti grąžinta iki 2023 m. gegužės 9 d.; metinių palūkanų norma – 16 proc. (10 t., b. l. 67–69); 3) kreditoriaus A. Z. prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo, pateikto UAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratoriui (10 t., b. l. 69–70).

20.       Kreditorius 2025 m. gruodžio 8 d. pateikė į bylą kopiją elektroninio laiško, iš kurio matyti, kad 2022 m. gegužės 9 d. konvertuojamos paskolos sutarties bei 2023 m. gegužės 9 d. vekselio projektai  kreditoriui A. Z. siųsti per T. Z. (reg. Nr. DOK-15173; 20 t., b. l. 193, 195).  

21.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį įrašytas ir kreditoriaus A. Z. 100 000 Eur finansinis reikalavimas (12 t., b. l. 163–169). 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patikslintas (13 t., b. l. 132–138).

22.       Teisme 2025 m. rugpjūčio 22 d. gautas trečiojo asmens (kreditorės) UAB „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį fondą „NuCapital“, atskirasis skundas, kuriuo trečiasis asmuo ginčijo dalį Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, tarp jų – ir kreditoriaus A. Z. 100 000 Eur finansinį reikalavimą (reg. Nr. DOK-10468; 13 t., b. l. 1–57).

23.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 5 d. nutartimi sutiko su trečiojo asmens atskiruoju skundu ir panaikino 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties bei 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalis, kuriomis nutarta patvirtinti kreditoriaus A. Z. 100 000 Eur finansinį reikalavimą; kreditoriaus A. Z. finansinio reikalavimo nagrinėjimą išskyrė į atskirą civilinę bylą; pasiūlė kreditoriui A. Z. iki 2025 m. spalio 24 d. pateikti teismui rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus dėl reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo bei nutarė finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. spalio 31 d. 11.00 val. teismo posėdyje (16 t., b. l. 25 – 28). Šios nutarties pagrindu pradėta civilinė byla Nr. eB2-836-730/2025.

24.       Kreditorius A. Z. 2025 m. spalio 24 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad tai, jog nei Paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad prievolės vykdymas yra užtikrinamas kitos įmonės išduotu vekseliu, nei vekselyje nėra nurodyta, jog jis yra išduotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, įsipareigojimo užtikrinti prievolės vykdymą nedaro negaliojančio, tokios pasekmės nenumatyta teisės aktuose. Nei Paskolos sutarties šalys, nei vekselį išdavusi bendrovė neginčija, kad vekselis buvo išduotas prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti, trečiasis asmuo neturi pagrindo kelti tokį ginčą (reg. Nr. DOK-13307; 17 t., b. l. 110–113). Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė: 1) A. Z. 2025 m. liepos 9 d. prašymo dėl kreditoriaus reikalavimo pateikimo, siųsto bendrovės nemokumo administratorei, kopiją (17 t., b. l. 114–115); 2) 2025 m. liepos 9 d. elektroninio laiško bendrovės nemokumo administratorei, kuriuo siųstas prašymas dėl finansinio reikalavimo, bei nemokumo administratorės elektroninio laiško, kuriuo patvirtintas prašymo gavimas, kopijas (17 t., b. l. 117, 118); 3) 2022 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo kreditorius A. Z. pervedė UAB „Vėjo projektai“ 100 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Konvertuojama paskolos sutartis Nr. 22-05-09/1“ (17 t., b. l. 119).

25.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-440-777/2024 (dabartinis Nr. eB2-48-777/2026) UAB „Vėjo projektai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla; ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-655-777/2024 patenkintas kreditoriaus A. Z. prašymas ir UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas jo 141 287 Eur finansinis reikalavimas (100 000 Eur tenkinamas pirmuoju etapu, 41 287 Eur tenkinamas antruoju etapu). Šis reikalavimas buvo ginčijamas kreditorės UAB „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį fondą „NuCapital“, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-148-567/2025 pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti nurodyto kreditoriaus finansinį reikalavimą palikta nepakeista. Kreditoriaus finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas 2022 m. gegužės 9 d. sudarytos konvertuojamos paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1, pagal kurią restruktūrizuojamai UAB „Vėjo projektai“ buvo suteikta 100 000 Eur paskola, grąžinimo terminas – 2023 m. gegužės 9 d., palūkanų dydis – 16 proc., ir UAB „Vėjo projektai“ bei kreditoriaus A. Z. 2023 m. gegužės 9 d. sudaryto papildomo susitarimo prie 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties, kuriuo paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 9 d., taip pat susitarta dėl 24 proc. dydžio metinių palūkanų, pagrindu (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

26.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025 (dabartinis Nr. eB2-48-777/2026) UAB „Vėjo projektai“ iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025 (dabartinis Nr. eB2-48-777/2026) UAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje kaip neginčijamas reikalavimas patvirtintas kreditoriaus A. Z. antrosios eilės 141 287 Eur finansinis reikalavimas (100 000 Eur tenkinamas pirmuoju etapu, 41 287 Eur tenkinamas antruoju etapu) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

27.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi, įvertinęs procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į bylos pobūdį, siekdamas atskleisti bylos esmę ir priimti pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, nutarė bylą dėl kreditoriaus A. Z. finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje nagrinėti žodinio proceso tvarka, kreditoriaus A. Z. dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu ir atidėjo teismo posėdį 2025 m. gruodžio 2 d., 13.15 val. (18 t. b. l. 4–6).

28.       Teismas 2025 m. gruodžio 2 d. posėdyje patenkino kreditoriaus A. Z. prašymą dėl liudytojo A. N. apklausos (20 t., b. l. 118–124). Šis liudytojas buvo apklaustas 2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje, kuriame užbaigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, išklausytos baigiamosios kalbos, o sprendimo (nutarties) priėmimas bei paskelbimas atidėtas 2025 m. gruodžio 16 d., 16.15 val. (21 t., b. l. 50–56).

29.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi patenkino kreditoriaus prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti ir patvirtino kreditoriaus 100 000 Eur finansinį reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad: 1) terminą finansiniam reikalavimui pateikti kreditorius praleido ne dėl aplaidumo, o dėl to, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, jam neišsiųstas nemokumo administratorės pranešimas dėl finansinių reikalavimų pareiškimo; 2) byloje esantys duomenys patvirtina, kad vekseliu buvo užtikrintas UAB „Vėjo projektai“ paskolos kreditoriui grąžinimas (17 t., b. l. 128–134).

30.       Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi tuo, kad teismas: 1) proceso metu buvo pernelyg aktyvus ir rodė palankumą kreditoriui; 2) nepagrįstai atnaujino kreditoriui terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti; 3) nepagrįstai konstatavo, jog bendrovė neva yra skolinga kreditoriui pagal vekselį, kuriuo neva buvo užtikrintas Paskolos sutarties įvykdymas.

Dėl finansinio reikalavimo nemokumo byloje tvirtinimo proceso ypatumų, teismo vaidmens įrodinėjimo procese

31.       JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). JANĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

32.       Pagal nurodytą teisinį reguliavimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų – tiek tų, dėl kurių pagrįstumo ginčo nėra, tiek tų, dėl kurių pagrįstumo yra kilęs ginčas, – tvirtinimo visais atvejais sprendžia teismas, kuris neginčijamus reikalavimus patvirtina per 20 dienų, o dėl ginčijamų reikalavimų pagrįstumo sprendžia atskirai, prireikus, šį klausimą nagrinėja žodinio proceso tvarka. Taigi, esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas yra atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).

33.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad kreditoriaus reikalavimas, nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pareikštas bankroto byloje, pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 29 punktas). 

34.       Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo vaidmuo byloje, kurioje sprendžiama dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, yra aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 34 punktas).

35.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas proceso metu buvo pernelyg aktyvus ir rodė palankumą kreditoriui, pažeidė civiliniame procese galiojančius šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus.

36.       Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad būtent kreditorius turi pareigą pagrįsti (įrodyti) savo reikalavimą, nemokumo administratorius, disponuodamas bankrutuojančio juridinio asmens dokumentais, turi pareigą ginčyti nepagrįstus reikalavimus, o teismas, atlikęs pateiktų įrodymų vertinimą, tvirtina arba ne kreditoriaus pareikštą reikalavimą. Kita vertus, teisėjų kolegija, atlikusi proceso pirmosios instancijos teisme analizę, neturi pagrindo pritarti atskirajame skunde nurodytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą, pažeidė civilinio proceso principus ir rodė kreditoriui palankumą ar už kreditorių rinko įrodymus.

37.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojantį juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

38.       Teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 78 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas, spręsdamas kilusį ginčą, negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024). Procesinių teisių išaiškinimas, taip pat išaiškinimas šalims, ką jos turi įrodinėti ir kokius konkrečius galimus įrodymus jos turėtų pateikti, reiškia teismo siekį tinkamai išnagrinėti ginčą ir padeda šalims tinkamai įgyvendinti jų pareigą laiku pateikti visus su byla susijusius reikiamus įrodymus. Tokie teismo veiksmai nelaikytini teismo nešališkumo pažeidimu, jeigu atliekami vienodai visų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022, 34 punktas).  

39.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorius savo finansinį reikalavimą bendrovei pateikė bendrovės nemokumo administratorei, kuri kreditoriaus reikalavimą kaip neginčijamą perdavė tvirtinti teismui ir teismas šį reikalavimą patvirtino 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (nutarties 18–19, 21 punktai). Pirmosios instancijos teismas, 2025 m. rugpjūčio 22 d. gavęs apelianto atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties, su atskiruoju skundu sutiko, 2025 m. spalio 5 d. nutartimi pasinaikino 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalis, kuriomis buvo patvirtintas kreditoriaus A. Z. 100 000 Eur finansinis reikalavimas, šio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė nagrinėti atskiroje byloje, kreditoriui A. Z. pasiūlė pateikti papildomus paaiškinimus ir paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. spalio 31 d. (nutarties 23 punktas). Pirmosios instancijos teismas, kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, įvertinęs byloje esančius duomenis, 2025 m. spalio 31 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje, išklausyti kreditoriaus paaiškinimų (nutarties 27 punktas). Iš 2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad bendrovės nemokumo administratorė paaiškino, jog, gavusi kreditoriaus A. Z. finansinį reikalavimą ir bendrovės buhalterijoje neradusi duomenų apie šį reikalavimą, susisiekė su buvusiu bendrovės vadovu A. N., buhalteriją tvarkiusiu asmeniu ir gavo patvirtinimą, kad toks vekselis buvo išrašytas, todėl pareikšto finansinio reikalavimo neginčijo ir pateikė jį tvirtinti teismui (2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 45 sek. – 33 min. 03 sek.). 2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje išklausęs kreditoriaus A. Z., bendrovės nemokumo administratorės bei trečiojo asmens (apelianto) atstovo paaiškinimus, teismas nutarė patenkinti kreditoriaus prašymą ir į teismo posėdį kviesti kaip liudytoją buvusį bendrovės vadovą A. N. (nutarties 28 punktas). Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad trečiojo asmens atstovė advokatė E. N. neprieštaravo kreditoriaus A. Z. prašymui dėl liudytojo apklausos, nurodė, jog ieškovas turi tokią teisę, prašymą prašė išspręsti teismo nuožiūra (2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 17 sek. – 36 min. 24 min.). Liudytojas A. N. parodymus davė 2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje, trečiojo asmens atstovė uždavė liudytojui klausimų, į kuriuos liudytojas pateikė atsakymus.

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso pirmosios instancijos teisme eigą, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti klausimui dėl kreditoriaus A. Z. finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, aptartus procesinius veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai. Patenkindamas kreditoriaus A. Z. prašymą dėl liudytojo A. N. apklausos, apelianto atstovei neišreiškus prieštaravimų dėl pareikšto prašymo, priešingai, pripažinus kreditoriaus teisę reikšti tokį procesinį prašymą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė trečiojo asmens, kaip vieno iš bendrovės kreditoriaus, teisių, visiems dalyvaujantiems byloje asmenims buvo užtikrintos vienodos procesinės galimybės. 

41.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad kreditoriaus A. Z. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas turėjo būti išspręstas per vieną – 2025 m. spalio 31 d. – teismo posėdį. Jau nurodyta, kad šią bylą iš pradžių buvo nutarta nagrinėti 2025 m. spalio 31 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, taip siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio proceso. Tačiau kai nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka paaiškėjo, kad ginčo esmei tinkamai atskleisti ir pagrįstam bei teisėtam teismo sprendimui priimti būtinas žodinis procesas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir paskirtas teismo posėdis bylai nagrinėti žodinio proceso tvarka (nutarties 27 punktas).

42.       Teisėjų kolegija pabrėžia tai, kad pagal CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą teismas turi siekti bylą išnagrinėti vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Taigi teismas civiliniame procese neturi nukrypti nuo svarbiausio savo uždavinio – teisingai išspręsti kilusį ginčą. CPK normos, nustatančios koncentruotumo principo įgyvendinimo prielaidas, turi būti taikomos protingai. Jeigu teismas konkrečioje byloje nustato, kad viename posėdyje nėra galimybės visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visų reikšmingų aplinkybių, jis gali atidėti bylos nagrinėjimą; siekdamas teisingai išnagrinėti ginčą, gali priimti ir vėliau pateiktus įrodymus ir pan.

43.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad per vieną teismo posėdį rašytinio proceso tvarka nėra galimybės tinkamai išnagrinėti ginčą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, turėjo teisėtą pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti šį ginčą nagrinėti žodinio proceso tvarka kitame teismo posėdyje, kuriame dėl reikšmingų aplinkybių būtų tiesiogiai išklausytas kreditorius, kiti dalyvaujantys byloje asmenys taip pat turėtų galimybę išdėstyti savo argumentus žodžiu, užduoti klausimus tiek finansinį reikalavimą prašančiam patvirtinti kreditoriui, tiek liudytojui, kuriam žinomos su ginčijamu finansiniu reikalavimu susijusios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs kreditoriaus A. Z. prašymą dėl liudytojo A. N. apklausos, kitą teismo posėdį paskyrė operatyviai, po savaitės (2025 m. gruodžio 9 d.), o nutartį dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo paskelbė 2025 m. gruodžio 16 d.        

44.       Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso pirmosios instancijos teisme eigą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas teikė palankumą kreditoriui A. Z., nepagrįstai padėjo jam rinkti įrodymus finansiniam reikalavimui pagrįsti. Priešingai, bylos duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėjo protingas ir pagrįstas pastangas tam, jog išsiaiškintų ginčui dėl finansinio reikalavimo objektyviai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kad bendrovės bankroto byloje nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, kita vertus, jog nebūtų be pagrindo atmestas teisėtas kreditoriaus reikalavimas.

45.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylose vyraujantis visų bendrovės kreditorių interesas nepaneigia konkretaus kreditoriaus teisėto lūkesčio, kad juridinio asmens bankroto byloje bus patvirtintas jo teisėtas ir pagrįstas finansinis reikalavimas, bei teismo pareigos, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo (ne)patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Tokį teismo aktyvumą, nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 34 punktas; 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 41 punktas).

46.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl kreditoriaus A. Z. finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas apskųstą nutartį pripažinti neteisėta ar nepagrįsta.

Dėl termino kreditoriaus finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti pradžios, pabaigos ir pagrindo praleistą terminą atnaujinti

47.       Jau nurodyta, kad pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalį kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus paskirtam nemokumo administratoriui turi pateikti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis).

48.       Sprendžiant, ar yra praleistas JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti, pirmiausiai turi būti nustatyta, kada šis terminas prasidėjo ir kada pasibaigė.

49.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti eigos pradžiai būtina dviejų juridinių faktų sudėtis: nutarties iškelti konkrečiam juridiniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimas ir įsiteisėjusios teismo nutarties paskelbimas AVNT interneto svetainėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-132-910/2025).

50.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės bankroto byla iškelta 2025 m. kovo 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d. Iš AVNT interneto svetainėje paskelbtų duomenų apie bendrovės bankroto bylą matyti, kad kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimo terminas – 2025 m. birželio 16 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prasidėjo 2025 m. gegužės 16 d. ir baigėsi 2025 m. birželio 16 d. Kreditorius prašymą dėl jo finansinio reikalavimo partvirtinimo nemokumo administratorei elektroniniu paštu pateikė 2025 m. liepos 9 d. (nutarties 24 punktas), t. y. praleidęs JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti.

51.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditoriui nebuvo siųstas pranešimas apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą, nors kitiems kreditoriams toks pranešimas buvo išsiųstas, įvertinęs, jog terminas paleistas nedaug, priėjo prie išvados, kad kreditorius terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistą terminą atnaujino.

52.       Apeliantas kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą, remdamasis tuo, kad kreditorius apie inicijuojamą bendrovės nemokumo procesą sužinojo (turėjo sužinoti) vėliausiai 2025 m. kovo mėn., nes jam UAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratoriaus buvo išsiųsta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis, kurioje yra nurodyta apie bendrovei inicijuotą nemokumo procesą, todėl kreditorius turėjo aktyviai domėtis savo tariamos skolininkės bankroto proceso eiga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

53.       Pagal jau aptartas JANĮ nuostatas tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas yra pateikiamas praleidus JANĮ nustatytą terminą, teismas turi patikrinti termino praleidimo priežastis ir nustatyti, yra ar ne pagrindas praleistą terminą atnaujinti. JANĮ nereglamentuoja praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, todėl šis klausimas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).

54.       Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

55.       Nei CPK, nei JANĮ nekonkretizuota, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis klausimą teismas kiekvieną kartą sprendžia, be kita ko, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

56.       Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, atsižvelgia į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertinamos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmai ir jų įtaka tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 31 punktas). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti tam, jog būtų pripažinta, kad finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021; 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).

57.       Jau nurodyta, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai priežiūros institucijos interneto svetainėje paskelbiama apie įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti konkrečiam juridiniam asmeniui bankroto bylą. Tai reiškia, kad kiekvienas kreditorius, būdamas atidus ir rūpestingas, turėtų domėtis savo skolininko, nevykdančio finansinių prievolių, padėtimi, be kita ko, pasitikrinti AVNT interneto svetainėje viešai skelbiamą informaciją apie juridiniams asmenims inicijuotus nemokumo procesus. Kita vertus, paskelbimas apie bankroto bylos tam tikram juridiniam asmeniui iškėlimą AVNT interneto svetainėje gali nesutapti su konkretaus to juridinio asmens kreditoriaus sužinojimo apie skolininkui iškeltą bankroto bylą momentu. Tai nekeičia įstatyme nustatyto termino finansiniam reikalavimui pareikšti skaičiavimo pradžios momento, tačiau, kreditoriui įvardijus priežastis, dėl kurių jis apie skolininkui iškeltą bankroto bylą sužinojo vėliau, gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. 

58.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pranešimas Juridinių asmenų registrui ir viešas paskelbimas apie bankroto bylos iškėlimą savaime nereiškia, jog kiekvienam kreditoriui tampa žinoma apie bankroto bylą. Reikalavimų sekti informacinius pranešimus ir periodiškai kreiptis į Juridinių asmenų registrą nekyla nei iš įstatymų, nei iš civiliniuose bei bankroto teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems subjektams taikytinų bendrųjų teisės principų, todėl sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).

59.       Pagal JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia kreditoriams. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta nemokumo administratoriaus pareiga pranešti kreditoriams apie bankroto bylos iškėlimą skolininkui. Ši teisės norma nėra savitikslė, ja siekiama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų nemokumo procesą.

60.       Nagrinėjamu atveju iš bendrovės bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad paskirta bendrovės nemokumo administratorė galimiems bendrovės kreditoriams 2025 m. gegužės 19 d. išsiuntė elektroninį laišką, informuodama apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą ir teisę pareikšti finansinius reikalavimus, be to, 2025 m. gegužės 20 d. elektroniniu laišku paprašė patvirtinti 2025 m. gegužės 19 d. išsiųstų dokumentų gavimą (14 t., b. l. 72). Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje patvirtino, kad kreditoriui A. Z. pranešimas nebuvo išsiųstas, nes šis kreditorius nebuvo nurodytas bendrovės kreditorių sąraše (2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 34 sek. – 24 min. 00 sek.).

61.       Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad kreditoriui pranešimas apie bendrovei iškeltą bankroto bylą nebuvo išsiųstas. Jau pažymėta, kad kreditoriai neturi pareigos nuolat sekti informacinių pranešimų ir periodiškai kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl savo skolininkų teisinio statuso pasikeitimo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atskirojo skundo argumentus, kad kreditorius apie bendrovei inicijuotą bankroto procesą sužinojo arba turėjo sužinoti iš jam UAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratoriaus siųstos Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti restruktūrizavimo planą ir nutarta nutraukti UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įvardytoje nutartyje nurodyta apie pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Elektrinio transporto sistemos“ iškėlimo priėmimą, bet ne apie bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimą, todėl kreditorius negalėjo numatyti, kad UAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byla bus iškelta ir kada, o terminas finansiniams reikalavimams pareikšti yra susietas būtent su bankroto bylos iškėlimo momentu. Antra, byloje nėra ginčo dėl to, kad kitiems kreditoriams pranešimas apie UAB „Elektrinio transporto sistemos“ iškeltą bankroto bylą buvo išsiųstas. Trečia, byloje nėra ginčo dėl kreditoriaus nurodytos aplinkybės, kad UAB „Vėjo projektai“ nemokumo byloje gavęs nemokumo administratoriaus pranešimą apie nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos iškėlimą jis finansinius reikalavimus UAB „Vėjo projektai“ pareiškė laiku, todėl pagrįstai tikėjosi, jog gaus ir pranešimą apie bankroto bylos UAB „Elektrinio transporto sistemos“ iškėlimą bei terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.

62.       Remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti kreditorius praleido ne dėl aplaidumo, o dėl ankstesne patirtimi grįsto pasitikėjimo, jog, iškėlus bendrovei bankroto bylą, gaus nemokumo administratoriaus pranešimą, be to, terminą praleido mažiau nei mėnesį (terminas suėjo 2025 m. birželio 16 d., pareiškimą kreditorius pateikė 2025 m. liepos 9 d.). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atnaujino kreditoriaus praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis; CPK 78 straipsnio 1 dalis, 176 straipsnio 1 dalis, 302, 338 straipsniai).

Dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo vekseliu, kaip prievolės užtikrinimo priemone, pagrįstumo

63.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad kreditoriaus A. Z. 100 000 Eur finansinis reikalavimas, grindžiamas bendrovės jam 2023 m. gegužės 9 d. išduotu vekseliu dėl 100 000 Eur, yra pagrįstas ir jį patvirtino.

64.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad 2023 m. gegužės 9 d. vekselis yra BUAB „Vėjo projektai“ prievolės pagal Paskolos sutartį užtikrinimo priemonė, nes nei Paskolos sutartyje, nei pačiame vekselyje apie tai nėra nurodyta. Be to, kreditorius, nepateikęs vekselio apmokėti pagal IPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neteko teisės jo, kaip vertybinio popieriaus, pagrindu reikšti reikalavimą bendrovei ir turėjo byloje įrodyti, kad bendrovės išduotu vekseliu buvo užtikrinta UAB „Vėjo projektai“ pareiga grąžinti 100 000 Eur paskolą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.  

65.       CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Šioje normoje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Dėl to prievolės šalys gali susitarti ir taikyti kitokius, įstatyme nenumatytus prievolių užtikrinimo būdus, neprieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, teisės principams, viešajai tvarka ir gerai moralei.

66.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).

67.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad asmens, kuris nėra tiesioginis pagrindinį skolininką ir kreditorių siejančių teisinių santykių dalyvis ir yra trečiasis asmuo iš to teisinio santykio kylančios pagrindinio skolininko ir kreditoriaus prievolės atžvilgiu, išduotas vekselis, atlikdamas tos prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Priešingai, toks vekselis pats savaime yra savarankiška prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, kurios išdavimą bei jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras ĮPVĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-507-684/2018).

68.       Tuo atveju, kai paprastasis vekselis atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, jo ryšys su pagrindine prievole pasireiškia tuo, kad pagrindinio sandorio teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jeigu kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-969/2018, 75 punktas).

69.       Kartu teisėjų kolegija nurodo tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100/2019 suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos; sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).

70.       Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 34 punktas).

71.       Nagrinėjamu atveju kreditorius bendrovės bankroto byloje prašomą patvirtinti 100 000 Eur finansinį reikalavimą grindžia bendrovės kreditoriui 2023 m. gegužės 9 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo bendrovė be sąlygų įsipareigojo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sumokėti kreditoriui A. Z. 100 000 Eur. Kreditorius remiasi tuo, kad šį vekselį bendrovė išdavė siekdama užtikrinti UAB „Vėjo projektai“ prievolės pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, kuria kreditorius suteikė UAB „Vėjo projektai“ 100 000 Eur paskolą, įvykdymą (nutarties 19 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad aptariamas vekselis nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad vekselis prarado besąlygiškumo ir abstraktumo savybes, todėl kreditoriui, siekiančiam finansinio reikalavimo, grindžiamo šiuo vekseliu, patvirtinimo, tenka pareiga nurodyti teismui faktinį reikalavimo pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildinamas reikalavimas bendrovei, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodyti, kad vekseliu buvo įformintas UAB „Vėjo projektai“ prievolės, kylančios iš Paskolos sutarties, įvykdymo užtikrinimas (CPK 178 straipsnis).

72.       Kreditorius tiek bendrovės nemokumo administratorei 2025 m. liepos 9 d. pateiktame prašyme dėl jo finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje patvirtinimo, tiek teismui 2025 m. spalio 24 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2023 m. gegužės 9 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu buvo užtikrintas UAB „Vėjo projektai“ paskolos, gautos iš kreditoriaus pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, grąžinimas. 2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje kreditorius patvirtino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 11 sek. – 14 min. 25 sek.). 2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje liudytojas A. N. parodė, kad kreditorius A. Z. paskolino 100 000 Eur UAB „Vėjo projektai“, kad paskolos grąžinimą bendrovė užtikrino vekseliu (2025 m. gruodžio 9 d. teismo garso įrašas: 15 min. 25 sek. – 26 min. 30 sek.).

73.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorius ir UAB „Vėjo projektai“ 2022 m. gegužės 9 d. pasirašė konvertuojamos paskolos sutartį Nr. 22-05-09/1, pagal kurią kreditorius A. Z. suteikė UAB „Vėjo projektai“ 100 000 Eur paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2023 m. gegužės 9 d. Paskolos sumą (100 000 Eur) kreditorius A. Z. paskolos gavėjai UAB „Vėjo projektai“ pervedė 2022 m. gegužės 11 d. UAB „Vėjo projektai“ ir kreditorius A. Z. 2023 m. gegužės 9 d. sudarytu papildomu susitarimu prie 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties paskolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

74.       Jau nurodyta, kad LITEKO duomenimis nustatyta, jog UAB „Vėjo projektai“ iš pradžių buvo iškelta restruktūrizavimo byla, vėliau – bankroto byla, jose buvo patvirtintas kreditoriaus A. Z. 141 287 Eur finansinis reikalavimas, grindžiamas UAB „Vėjo projektai“ ir kreditoriaus A. Z. 2022 m. gegužės 9 d. sudaryta konvertuojama paskolos sutartimi Nr. 22-05-09/1 ir 2023 m. gegužės 9 d. papildomu susitarimu prie 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties (nutarties 25, 26 punktai). Ši aplinkybė patvirtina, kad paskolos suma pagal kreditoriaus A. Z. ir  UAB „Vėjo projektai“ 2022 m. gegužės 9 d. pasirašytą konvertuojamos paskolos sutartį Nr. 22-05-09/1 kreditoriui nebuvo grąžinta.

75.       Bylos duomenimis, vekselis, kuriuo remdamasis kreditorius A. Z. prašo patvirtinti 100 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, jam bendrovės buvo išduotas 2023 m. gegužės 9 d., t. y. tą pačią dieną, kai UAB „Vėjo projektai“ ir kreditorius A. Z. pasirašė Papildomą susitarimą prie 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties, kuriuo paskolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. Be to, vekseliu bendrovė įsipareigojo sumokėti A. Z. 100 000 Eur, t. y. tokią pačią sumą, kokia kreditoriaus buvo paskolinta pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, o ši vekselio suma turėjo būti sumokėta 2023 m. rugpjūčio 9 d., t. y. būtent tą dieną, iki kurios 2023 m. gegužės 9 d. papildomu susitarimu prie 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties buvo pratęstas paskolos pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį grąžinimo terminas.

76.       Aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti įrodyta kreditoriaus A. Z. poziciją, kad jam bendrovės išduotu 2023 m. gegužės 9 d. vekseliu buvo įformintas UAB „Vėjo projektai“ prievolės grąžinti kreditoriui A. Z. 100 000 Eur paskolą pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Jau nurodyta, kad UAB „Vėjo projektai“ paskolos kreditoriui negrąžino, dėl to yra patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas UAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje. Apelianto argumentai, kad nei paskolos sutartyje, nei pačiame vekselyje nėra nurodyta, jog vekselis yra užtikrinimo priemonė, nepaneigia pirmiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurių visuma patvirtina, kad bendrovė 2023 m. gegužės 9 d. vekseliu įformino UAB „Vėjo projektai“ prievolės grąžinti kreditoriui A. Z. 100 000 Eur paskolą pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Toks nagrinėjamu atveju šalių sulygtas paskolos grąžinimo prievolės užtikrinimo būdas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisės principams, viešajai tvarka ir gerai moralei (žr. šios nutarties 65 punktą).

77.       Apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokie konkrečiai teisiniai santykiai susiklostė tarp kreditoriaus ir bendrovės, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, šioje nutartyje jau nurodyta, kad trečiojo asmens išduotas vekselis, atlikdamas prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, vekseliu įformintas prievolės įvykdymo užtikrinimas yra savarankiška prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir galioja tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė (nutarties 66, 68 punktai). Antra, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad bendrovė kreditoriui A. Z. 2023 m. gegužės 9 d. išduotu vekseliu užtikrino UAB „Vėjo projektai“ paskolos kreditoriui A. Z. pagal Paskolos sutartį grąžinimą, o apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažino pagrįsta. 

78.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, prieina prie išvados, kad nors kreditorius A. Z. nerealizavo vekselio ĮVPĮ nustatyta tvarka ir dėl to vekselis prarado vertybinio popieriaus teisinį statusą, tačiau kreditorius, remdamasis kitais duomenimis, įrodė savo finansinio reikalavimo, reiškiamo bendrovei, pagrindą, t. y. kad bendrovė 2023 m. gegužės 9 d. vekseliu įformino savo vienašalį įsipareigojimą kreditoriui užtikrinti UAB „Vėjo projektai“ paskolos pagal Paskolos sutartį grąžinimą, todėl, UAB „Vėjo projektai“ negrąžinus paskolos, kreditorius A. Z. turi teisėtą pagrindą pareikšti reikalavimą bendrovei (CK 6. 70 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 

79.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančių duomenų visumą, nenustatyta pagrindo abejoti pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles padarytų išvadų pagrįstumu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo standartą ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai siekia, jog byloje esančių duomenų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados.

80.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

81.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias termino finansiniam reikalavimui juridinio asmens bankroto byloje pareikšti atnaujinimą, taip pat finansinių reikalavimų nemokumo bylose tvirtinimą, be to, materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vekselių pagrindu susiklostančius teisinius santykius ir prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atnaujino kreditoriaus praleistą terminą finansiniam reikalavimui bankroto byloje pareikšti ir patvirtino jo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. 

82.       Atmetus trečiojo asmens atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo kreditorius A. Z. ir BUAB „Elektrinio transporto sistemos“, tačiau jie nepareiškė prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                          Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                 Laima Ribokaitė

                                                                                                Antanas Rudzinskas