Administracinė byla Nr. I-1344-142/2013

Proc. Nr. 3-61-3-02878-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 20; 74

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovams G. M. ir advokatei Onai Vitartienei, atsakovo atstovei Gintarei Mačiulaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. firmos skundą dėl nutarimo panaikinimo atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui,

n u s t a t ė:

G. M. firma (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2012 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. ATK2-192/12.

Paaiškina, kad bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo pažeidimą pareiškėjai paskirta nepagrįstai, nes paskirta nenustačius įstatymo pažeidimo sudėties. Įrodymai, kuriais rėmėsi Departamentas (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai), kelia abejonių dėl to, kad alkoholiniai gėrimai išsinešti buvo parduoti po 22 val. Kauno AVPK Kauno m. CPK VPS CPN 2012 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomas skirtingas laikas (skiriasi 6 minutėmis), o tai, mano, yra labai svarbu ir kelia abejonių, ar alkoholiniai gėrimai buvo parduoti po 22 val. Pareigūnai barą stebėjo pro langą, todėl jie negalėjo girdėti, ką barmenė kalbėjo su pirkėju, ir išvados, kad barmenė I. L. neklausė asmens, kuriam pardavė alkoholinius gėrimus, ar jis juos vartos vietoje, nepasiūlė stiklinių, kelia abejonių. Visi gėrimui skirti indai yra prieinami lankytojams, padėti ant baro, todėl nusipirkęs gėrimų asmuo iš karto gali tuos indus pasiimti, be to, dalis jaunimo alų ar sidrą geria tiesiai iš skardinių. Pirkėjo paaiškinimas, kad barmenė skardinių jam neatidarė ir jis nežino, kodėl, kelia abejonių, ar pirkėjas nebuvo pasiųstas į barą po 22 val., kad išprovokuotų pažeidimą. Priimant nutarimą nurodytos abejonės ir įrodymų prieštaravimai nebuvo pašalinti. Taip pat skundžiamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir turi būti panaikintas. Pareiškėja remiasi Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu ir aiškina, kad sprendžiant dėl atsakomybės, nepakanka nustatyti, jog pažeidimas padarytas įmonėje ir kad jį padarė tos įmonės administracijos vadovas ar kitas darbuotojas, jis turi būti padarytas įmonės vardu arba dėl jos  interesų. Duomenų, kad šis pažeidimas buvo padarytas įmonės vardu arba dėl jos interesų, nėra. Alkoholio kontrolės pažeidimą padarė barmenė I. L., kuri ir turi atsakyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Įmonės savininkas pastoviai kontroliuoja, kad darbuotojai vykdytų savo pareigas, supažindina juos su teisės aktų, nustatančių alkoholio produktų prekybos reikalavimus, reikalavimais. Todėl šiuo atveju įmonė baudžiama nesant jos kaltės. Pareiškėja taip pat mano, kad įstatymo pažeidimas galėtų būti pripažintas mažareikšmiu, kadangi silpni alkoholiniai gėrimai galimai buvo parduoti 5–10 min. po draudimo įsigaliojimo. Pati pardavimo procedūra galėjo prasidėti dar prieš 22 val., neatmestinas ir kelių minučių laiko nesutapimas. Įmonė nebuvo bausta už tokius pažeidimus. Todėl ir dėl to yra galimybė panaikinti nutarimą.

Teisme pareiškėjos atstovai palaikė skundą prašė tenkinti. Paaiškino, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita administracinio teisės pažeidimo byla dėl barmenės I. L. padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo ir teismas bylą barmenei nutraukė, konstatavęs, kad pareigūnai bare nebuvo ir negalėjo girdėti barmenės ir pirkėjo pokalbio. Šiuo atveju policijos pareigūnai taip pat įvykį stebėjo pro langą. Įmonė po 22 val. daro vaizdo įrašus ir barmenė siūlė indelį gėrimui įsipilti. Todėl byloje nėra įrodymų dėl to, kad parduodama alkoholinius gėrimus barmenė nepasiūlė pirkėjui vienkartinių indelių gėrimui įsipilti. Atkreipė dėmesį, kad vis tie patys pareigūnai tikrina įmonę, jie yra suinteresuoti. Liudytojų policijos pareigūnų parodymai dėl įvykio aplinkybių prieštaringi. Kasos aparate buvo neteisingai įvestas laikas, todėl galima pažeidimo padarymo laiko paklaida. Įmonės savininkas paaiškino, kad yra nurodęs barmenėms įspėti pirkėjus dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, atidaryti butelius, duoti stiklines, tačiau barmenės negali išpilstyti gėrimų į stiklines, nes pirkėjas dėl to gali skųstis.  

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime (b. l. 17-21) su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, atitinka reikalavimus materialinės teisės normų, reglamentuojančių prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką draudžiamu metu, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą Departamente pareiškėja pažeidimo neginčijo, teigė, kad stengiasi laikytis įstatymų, bet pardavėjos savivaliauja, nėra suinteresuotos dirbti, darbuotojos iš pirkėjų gauna papildomą litą ir tada pažeidžia įstatymus, o pareiškėjos pažeidimo neigimas teisme yra objektyviai nepagrįstas. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pakanka nustatyti, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti po 22 val. neatidarytoje pakuotėje ir vartoti ne vietoje. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja viešojo maitinimo vietoje vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o išsinešti, nes vienam pirkėjui buvo parduoti keturi buteliai sidro „Fizz“ neatidarytose pakuotėse, tokiu būdu pirkėjui buvo sudarytos visos sąlygos alkoholinius gėrimus iš įmonei priklausančio baro išsinešti. Todėl pareiškėja nesiėmė visų galimų veiksmų, kad užtikrintų įstatyme nustatytas imperatyvias pareigas – prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku (nuo 22 iki 8 valandos) atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai, nustatydami pažeidimo faktą, būtų buvę kaip nors suinteresuoti ir dėl to nepagrįstai kaltintų pareiškėją pažeidimo padarymu. Ir policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės, ir barmenės virėjos I. L., ir pirkėjo A. M. rašytiniai paaiškinimai sutampa, tarp jų  prieštaravimų  nėra, šių asmenų parodymais netikėti nėra pagrindo. Priimdamas nutarimą Departamentas įvertino visus nurodytų asmenų paaiškinimus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Byloje nėra abejonių dėl alkoholinio gėrimo pardavimo laiko, nes Kauno AVPK Kauno m. CPK VPS CPN 2012 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte nurodoma, kad „2012-09-12 <...> apie 22:16 val. klientui pardavė alkoholinius gėrimus“, toks pats laikas nurodomas ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Tokį laiką patvirtina ir 2012 m. rugsėjo 12 d. 23.16 (nepatikslintas laikas) kasos kvitas Nr. 4743 (LF ID 12000787). Atsakovės nuomone, nepagrįsti yra pareiškėjos teiginiai, kad barmenė I. L., draudžiamu metu pardavusi alkoholinius gėrimus išsinešti, neveikė įmonės vardu ar dėl jos interesų, nes draudžiamu metu pardavus alkoholinius gėrimus gauti pinigai priskirti įmonės pajamoms. Tai patvirtina 2012 m. rugsėjo 12 d. kasos kvitas Nr. 4743 (LF ID 12000787) ir tai yra tiesioginis ir pagrindinis įrodymas, patvirtinantis pareiškėjos suinteresuotumą vykdant komercinę veiklą. Šio teisės pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi pareiškėjos skunde nurodomas jos kaltės nebuvimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Prašo skundą atmesti.

Atstovė teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti. Akcentavo, kad barmenė pirkėjui pardavė alkoholinius gėrimus, neatidariusi jų gamyklinės pakuotės, ir tai jau yra Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Departamento 2012 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. ATK2-192/12, kuriuo pareiškėjai paskirta 500 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

Nagrinėjamam ginčui aktualios Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (žr. 2006 m. kovo 28 d. nutarimą), taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Todėl dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto aiškinimo ir taikymo teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A525-134/2013, kuri pagal savo faktines aplinkybes labai panaši su nagrinėjama administracine byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad, nesant detalesnio šios įstatymo normos įgyvendinimo reglamentavimo, šios nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, kad ji jos taikymo subjektams, t. y. asmenims, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, nustato imperatyvų įpareigojimą nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais prekiauti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šis įpareigojimas išpildomas, kai asmuo įgyvendina dvi sąlygas: 1) parduoda alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir 2) imasi protingų nuo jo valios priklausančių priemonių, kad jie būtų suvartoti vietoje. Pirmosios sąlygos išpildymas priklauso nuo asmens, prekiaujančio alkoholiniais gėrimais, veiksmų, jis gali kontroliuoti šio įstatymo nustatyto reikalavimo įgyvendinimą, todėl turi aktyviai veikti ir užtikrinti, kad pirkėjui alkoholiniai gėrimai būtų parduodami tik atidarytoje pakuotėje. Tuo tarpu antroji sąlyga priklauso ne tik nuo pardavėjo, tačiau ir nuo pirkėjo valios. Pirkėjas, net pardavėjui ėmusis visų įmanomų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų užtikrintas minėtos įstatymo nuostatos laikymasis, dėl tam tikrų priežasčių gali siekti alkoholį vartoti ne vietoje, todėl visais atvejais reikalauti antrosios sąlygos išpildymo tik iš pardavėjo būtų neproporcinga. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad asmens, prekiaujančio alkoholiniais gėrimais, atsakomybės už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusioje įstatymo redakcijoje analogiška nuostata įtvirtinta 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte) pažeidimą kilimo ir ekonominių sankcijų skyrimo klausimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgus į bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Todėl ir šioje byloje turi būti vertinama, ar pareiškėja ėmėsi protingų nuo jos valios priklausančių priemonių, kad būtų užtikrintas minėtos įstatymo nuostatos įgyvendinimas.

Pareiškėja jai inkriminuojamą įstatymo pažeidimą neigia, aiškina, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimo faktą ir pareiškėjos kaltę dėl įstatymo pažeidimo. Taip pat pareiškėja mano, kad dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ji gali būti atleista nuo atsakomybės.

Atsakovas nutarimą priėmė, remdamasis Kauno AVPK Kauno m. CPK VPS Aleksoto policijos nuovados perduota medžiaga (b. l. 25-46), kurioje užfiksuota, kad pareiškėjai priklausančiame bare „Laviltė“, esančiame (duomenys neskelbtini), barmenė I. L. 2012 m. rugsėjo 12 d. po 22 val. pardavė A. M. alkoholinius gėrimus, t. y. 4 vnt. 0,5 l talpos sidro „FIZZ“, 4,7 proc. alk. tūrio, neatidarytoje pakuotėje, t. y. išsinešti.

Nustatyta, kad Kauno policijos pareigūnai R. Z., R. V., A. G., G. T., E. M. tikrino pareiškėjos barą pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. išduotą priemonių planą Nr. 20-22-IL-2188 „Dėl nelegalios apyvartos akcizais apmokestinamomis prekėmis“ ir 2012 m. rugsėjo 12 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 20-22-S2-13 (b. l. 34, 39). Pareigūnų R. Z., A. G., G. T. ir E. M. 2012 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad reido metu 2012 m. rugsėjo 12 d. apie 22.16 val. būnant prie G. M. įmonei priklausančio baro pro langus ir pradarytas duris pareigūnai pastebėjo, jog baro darbuotoja asmeniui pardavė išsinešti alkoholinius gėrimus – 4 vnt. 0,5 l talpos skardinių „FIZZ“, 4,7 stiprumo, neklausė, ar jis gėrimus vartos vietoje, jų neatidarė, nepasiūlė kokių nors stiklinių ar puodelių, o tik paėmė pinigus, išmušė kasos čekį ir padavė gėrimus išsinešti. Tas asmuo gėrimus iš baro patalpų išsinešė. Vėliau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad gėrimai buvo parduoti A. M., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas (b. l. 35-38).

Pareigūnų apklausiamas pirkėjas A. M. paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. apie 22.15 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nusipirko 4 skardines sidro „FIZZ“, sumokėjo 18 Lt. Paduodama skardines pardavėja jų neatidarė (b. l. 43).

Barmenė I. L. 2012 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. apie 22.07 val. į kavinę atėjo vaikinas, paprašė parduoti 4 skardines sidro „FIZZ“, sumokėjo 18 Lt, ji išmušė čekį, tačiau vaikinas jo nepasiėmė. Sidrą pardavė skardinėse, kurių nepradarė. Ji žino, kad reikia skardines atidaryti. Kasos aparato laikas nustatytas viena valanda į priekį, todėl pirkimo čekyje laikas nurodytas 23.16 val. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 44).

Nurodyti pareigūnai surašė 2012 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. bare „Laviltė“, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbusi barmenė I. L. apie 22.16 val. pardavė neatidariusi išsinešti 4 vnt. 0,5 l talpos 4,7 proc. stiprumo sidro „FIZZ“ skardinių, nepateikė indų nurodytam alkoholiniam gėrimui gerti vietoje. Barmenė kasos kvitą pateikė vėliau iš prie kasos stovinčios dėžutės, kasoje laikas buvo nustatytas viena valanda į priekį. Barmenė pripažino pardavusi pirkėjui alkoholinius gėrimus išsinešti, pirkėjas už gėrimus sumokėjo 18 Lt. Pirkėjas gėrimus išsinešė neatidarytus (b. l. 40).

2012 m. rugsėjo 12 protokole užfiksuota, kad iš G. M. firmos baro „Laviltė“ barmenės I. L. paimti nepradaryti jai pirkėjo A. M. grąžinti alkoholiniai gėrimai, t. y. 4 skardinės sidro „FIZZ“ (b. l. 41).

Kasos kvite (b. l. 42) laikas nurodytas 23.16 val.

Teisme kaip liudytojas apklaustas Kauno policijos pareigūnas R. Z. parodė, kad pareiškėjos kavinę tikrino keletą kartų, 2012 m. rugsėjo 12 d. tikrinime dalyvavo pagal priemonių planą. Liudytojas tiksliai laiko neprisimena, tačiau buvo po 22 val. kai privažiavo prie pareiškėjos kavinės ir pro langą matė, kaip barmenė pardavė vaikinui 4 skardines sidro „FIZZ“. Tas vaikinas išėjo iš baro ir liudytojo kartu su kitais reide dalyvavusiais pareigūnais V., M., T. ir G. buvo sulaikytas. Vaikinas davė paaiškinimą vietoje, sakė, kad norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Liudytojas neatsiminė, ar girdėjo, bet pro langą matė, kaip vaikinas atsiskaitė už gėrimus, gėrimai vaikinui buvo paduoti jų neatidarius. Negirdėjo, ar barmenė įspėjo pirkėją dėl to, kad alkoholiniai gėrimai turi būti vartojami vietoje. Pirkėjas gėrimus susidėjo į maišelį. Liudytojas neatsimena, ar maišelį turėjo pats pirkėjas, ar jį davė barmenė. Liudytojas tai užfiksavo, nes gėrimus vaikinas nešėsi maišelyje. Kai užėjo į vidų, barmenė buvo sutrikusi, pažeidimo neneigė. Kavinė yra apie 15–20 kv. m ploto, pardavėja atitverta apsauginėmis metalinėmis grotomis, bet ji gali išeiti, patalpoje yra žaidimo aparatų, keletas stalų. Nebuvo išdėstyta indų gėrimui. Barmenei buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir byla perduota teismui spręsti.

Teisme kaip liudytojas apklaustas Kauno policijos pareigūnas E. M. parodė, kad reido metu pro langą pamatė, kaip po 22 val. (tikslaus laiko neprisimena) į barą užėjusiam vaikinui barmenė pardavė 4 skardines sidro jų neatidariusi. Tas vaikinas iš karto išėjo į lauką, kur buvo sulaikytas ir su pareigūnais grįžo atgal į barą. Vaikinas sakė nusipirko ir skuba namo. Barmenė prisipažino pardavusi ir nesakiusi pirkėjui, kad reikia išgerti vietoje. Liudytojas negirdėjo, kad barmenė apie tai būtų įspėjusi pirkėją. Patalpoje yra prekystalis, staliukai, už barmenės – lentynos su gėrimais. Barmenė atskirta grotomis, yra langelis. Liudytojas neatsimena, ar buvo skelbimų dėl alkoholio vartojimo po 22 val. reikalavimų. Tą vakarą tikrino keletą barų.

Teisme kaip liudytojas apklaustas Kauno policijos pareigūnas G. T. parodė, kad Veiverių g. tikrino barą pagal viršininko patvirtintą priemonių planą. Liudytojas dėl to surašė tarnybinį pranešimą. Liudytojas patvirtino tarnybinį pranešimą, parodė, kad po 22 val. barmenė pardavė vaikinui alkoholinius gėrimus jų neatidariusi, nepasiūlė indo gerti vietoje. Vaikinas gėrimus išsinešė. Pirkėjas buvo nustatytas ir apklaustas kaip liudytojas. Bare yra galimybių vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, yra stalai, kėdės, yra stiklinės ir vienkartinės stiklinės. Vaikinas gėrimus nešėsi rankoje.

Teisme kaip liudytojas apklaustas Kauno policijos pareigūnas R. V. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. buvo organizuotas reidas pagal patvirtintą priemonių planą. Liudytojas kartu su kitais pareigūnais nuvažiavo prie M. firmai priklausančio baro, buvo tamsu, pro praviras duris matėsi, kas vyksta viduje. Jaunuolis nusipirko 4 skardines alkoholinio gėrimo „FIZZ‘, pardavėja skardinių neatidarė, pirkėjo nepasodino, neįpylė gėrimų į stiklinę. Pirkėjas buvo apklaustas kaip liudytojas. Patalpoje yra stalų, tačiau jaunuolis prie jų nesėdo, iš karto nuėjo prie baro. Liudytojas neprisimena, ar buvo patalpoje įspėjimų. Taip pat liudytojas neatsiminė, ar vaikinas gėrimus nešėsi maišelyje, ar rankose. Liudytojas su kitais pareigūnais pažeidimo laiką nustatė pagal savo laikrodžius.

Teisme kaip liudytoja apklausta I. L. parodė, kad ji pardavė sidrą ir pamiršo atidaryti skardines. Kasos aparato laikas skubėjo 1 val. ir 9 min. Policijos pareigūnai sulaikė pirkėją ir neatidarytas skardines sidro paėmė. Kai pirkėjas pirko, nebuvo kalbos apie tai, kad jis turi išgerti vietoje, tik kai pirkėjas išėjo, liudytoja suprato, kad buvo po 22 val. Vadovas buvo aiškinęs, kad po 22 val. alkoholinius gėrimus parduoti galima tik vartoti vietoje, sakė, kad reikia atidaryti, supilstyti į stiklines, pasiūlyti atsisėsti prie staliuko. Liudytoja vakarais dirbo viena. Yra prekystalis, kuris šiek tiek atitvertas. Už įstatymo pažeidimą pareigūnai jai surašė protokolą, teismas paskyrė 50 Lt baudą, kurią liudytoja sumokėjo. Teismo nutarimo liudytoja neskundė, jos nuomone, nubausta ji buvo teisingai, nes tai ji pažeidė įstatymą, o ne savininkas. Yra ant durų ir prie baro užrašas, kad po 22 val. draudžiama išsinešti alkoholinius gėrimus.

Liudytojų parodymai teisme yra logiški, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, atitinka rašytinius bylos įrodymus, todėl netikėti jais pagrindo nėra. Pareiškėjos atstovės nurodyti liudytojų parodymų prieštaravimai dėl patalpos apstatymo, baro, ar jis atskirtas grotomis, ar ne, dėl patalpose esančių įspėjančių užrašų, dėl to, ar pirkėjas gėrimus nešėsi maišelyje, ar rankoje, kiek barų pareigūnai tikrino, nėra esminiai ir yra pateisinami dėl nuo įvykio praėjusio nemažo laiko tarpo. Į bylą neteikta įrodymų, kad minėti Kauno policijos pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti pareiškėją Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų nesilaikymu. Tuo labiau, kad ir pati barmenė I. L. prisipažino po 22 val. pardavusi pirkėjui 4 skardines sidro „FIZZ“ jų neatidariusi. Dėl barmenės I. L. padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo yra priimtas įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-5785-668/2012. Šiuo teismo nutarimu barmenė I. L. pripažinta kalta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalį ir už šį pažeidimą jai skirta bauda (duomenys iš informacinės teismų sistemos LITEKO). Pareiškėjai priklausantį barą pareigūnai tikrino pagal vadovybės patvirtintą priemonių planą, todėl tos aplinkybės, kad barą pareigūnai tikrino keletą kartų, neįrodo jų kokio nors suinteresuotumo. Liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, kad gėrimai buvo parduoti po 22 val. t. y. apie 22.16 val. Toks laikas užfiksuotas procesiniuose dokumentuose: tarnybiniuose pranešimuose, patikrinimo protokole, kasos aparato čekyje nurodytas laikas yra 23.16 val., tačiau ir patikrinimo protokole užfiksuota, ir liudytojai teisme patvirtino, kad kasos aparato laikas skuba viena valanda į priekį. Kituose dokumentuose užfiksuotas labai panašus pažeidimo laikas: pirkėjas A. M. paaiškinime nurodė, kad į barą atėjo apie 22.15 val., barmenė I. L. paaiškinime nurodė, kad pirkėjas į barą atėjo apie 22.07 val. Todėl visi šie įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti po 22 val., netgi atsižvelgus į liudytojos I. L. paaiškinimą, kad kasos aparato laikas skuba 1 val. ir 9 min. Atsakomybės už įstatymo pažeidimą nepašalina ir tai, kad liudytoja I. L. tik po to, kai pirkėjas išėjo iš baro, suprato, kad alkoholinius gėrimus išsinešti pardavė po 22 val., nes byloje ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad pardavėja dėl alkoholinių gėrimų pardavimo laiko sąžiningai suklydo. Apie tokias aplinkybes ši liudytoja parodė tik teisme, o 2012 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime to neminėjo, pripažino, kad alkoholinius gėrimus pardavė po 22 val.

Visi šie įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjos darbuotoja alkoholinius gėrimus pardavė po 22 val. išsinešti, nes jų neatidarė. Todėl pareiškėjos darbuotoja neužtikrino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo po 22 val. alkoholinius gėrimus parduoti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pareiškėjos objektyviai nepagrįsti paaiškinimai, kad policijos pareigūnai negalėjo girdėti, jog barmenė neįspėjo pirkėjo, kad po 22 val. alkoholinius gėrimus reikia vartoti tik vietoje, taip pat paaiškinimai, kad bare buvo iškabinti draudimai po 22 val. išsinešti alkoholinius gėrimus, neturi teisinės reikšmės, tuo labiau, kad ir pati alkoholinius gėrimus pardavusi I. L. teisme patvirtino pirkėjo apie tai neįspėjusi. Nors liudytoja I. L. teisme parodė, kad savininkas įspėjęs apie Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus dėl alkoholinių gėrimų pardavimo po 22 val., tačiau akivaizdu, kad tokios pareiškėjos priemonės nebuvo pakankamai efektyvios. Todėl pareiškėja nesukontroliavo, kad jos darbuotoja laikytųsi Alkoholio kontrolės įstatymo normų, reglamentuojančių alkoholinių gėrimų pardavimą po 22 val., reikalavimų. Tokiais atvejais, kai įstatymo pažeidimą padaro juridinio asmens darbuotojas, laikoma, kad tokia darbuotojo veika yra juridinio asmens veika, todėl už tokią juridinio asmens veiką ir privalo atsakyti juridinis asmuo. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad pajamos, gautos tokiu būdu pardavus alkoholinius gėrimus, yra pareiškėjos pajamos, todėl darydama pažeidimą pardavėja veikė įmonės vardu ir jos interesais.

Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, byloje taikytinų teisės aktų nuostatomis, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai paskirta minimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta bauda – 500 Lt (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis). Tokia bauda parinkta atsižvelgus į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėja įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą. Tai atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatytas baudos skyrimo taisykles. Darytina išvada, kad atsakovas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir paskyrė pagrįstą baudą. Todėl naikinti ar keisti nutarimą pagrindo nėra. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad paskirta piniginė bauda pareiškėjai yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pagrindo pripažinti pažeidimą mažareikšmiu ir atleisti pareiškėją nuo atsakomybės. Alkoholio produktai priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas (Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), todėl alkoholio verslas yra licencijuojama veikla. Tokia licencijuojama veikla turi būti vykdoma itin atsakingai, o pareiškėjos pozicija liudija, kad ji nesupranta šio verslo specifikos ir pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo srityje daromos žalos. Dėl visuotinai žinomos alkoholio vartojimo daromos žalos žmogaus sveikatai, šeimai, visuomenei, valstybės dedamų pastangų mažinti alkoholio daromą žalą, gerinti sveikatą, aplinkybės, kad buvo parduotos tik 4 skardinės silpno alkoholinio gėrimo, nėra tos, dėl kurių padarytas pažeidimas galėtų būti pripažintas mažareikšmiu.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas

n u s p r e n d ė:

              Pareiškėjos G. M. firmos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                            Halina Zaikauskaitė