Pirmosios instancijos teismo teisėja                                                                      Civilinė byla Nr. A2-384-252/2018

Daina Lisaitė                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09685-2015-9                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 31d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-988-812/2017 pagal pareiškėjo J. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-648-452/2016,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-648-452/2016; panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.  2-648-452/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. Š. ieškinį patenkinti, o atsakovės V. K. priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
2. Nurodė, kad ieškinys buvo pareikštas esant šalių ginčui dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį. Atsakovė apylinkės teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti žalą už nekokybiškai atliktus darbus. Apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. sprendimu jo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies - ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas priteistą sumą.
3. Įsiteisėjus teismų sprendimams, pareiškėjas kreipėsi į ekspertą dr. D. K., kuris pateikė vertinimo aktą dėl atsakovės namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo įvertinimo. Akte nurodyta, kad pareiškėjo atlikti stogo skardinimo darbai yra atlikti tinkamai, ir jis, pareiškėjas, negali atsakyti už ne savo atliktus darbus. Pareiškėjo vertinimu, aktas paneigia byloje atsakovės pateiktą specialisto vertinimą dėl pareiškėjo tariamai atliktų darbų defektų skardinant stogą.
4. Akcentavo, kad šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik po vertinimo akto surašymo. Nagrinėjant civilinę bylą šios aplinkybės nebuvo žinomos ir nebuvo vertinamos, dėl ko buvo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir netinkamai pritaikyti teisės aktų reikalavimai, todėl yra pagrindas, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu atnaujinti procesą civilinėje byloje.   

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 31 d. nutartimi J. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-648-452/2016 atmetė ir priteisė iš J. Š. 3 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas.
6. Apylinkės teismas pasisakė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovo J. Š. atlikti darbai buvo  nekokybiški, skyrėsi stogo skliauto pastogės pločiai, atsakovė nurodė minėtus aiškiai pastebimus ieškovo darbo trūkumus 2015 m. rugpjūčio 14 d. atliktų darbų suderinimo akte. Darbo trūkumus byloje patvirtino ir ieškovės pateiktas Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atliko teismo ekspertas T. M.. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis informavo atsakovę apie tai, kad kitų statybininkų suręstos medinės stogo konstrukcijos buvo galimai netinkamos, todėl atlikus darbus gali susiformuoti stogo įlinkimas, netinkamas nuolydis, nesustabdė darbų, juos tęsė, todėl byloje esantys įrodymai leido apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad statybos darbų atlikimo metu ieškovas neįspėjo atsakovės, kad darbų kokybė gali nukentėti dėl netinkamos stogo konstrukcijos, kaip tai numato CK 6.659 straipsnio 1 dalis, todėl neteko teisės remtis nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Ieškovas, nors ginčijo faktą, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių 2015 m. rugpjūčio 14 d. atliktų darbų suderinimo akte, Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus trūkumus nepateikė, skirti ekspertizę neprašė.
7. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovo teisės rinkti ir teikti į bylą įrodymus ieškinio aplinkybėms pagrįsti pirmosios instancijos teismo proceso metu nebuvo suvaržytos, o pareiškėjo pateiktas eksperto dr. D. K. vertinimo aktas ir jame pateikta išvada apie tai, kad J. Š., atlikęs stogo skardos įrengimo darbus, nėra atsakingas dėl skirtingo pločio pakalimų įrengimo, nes esamas netolygus pakalimas yra suformuotas pagal stogo pagrindo (grebėstų) paruošimą, nėra nauja bylos aplinkybė ir rašytinis įrodymas bei nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių.
8. Teismas konstatavo, kad prašant atnaujinti procesą, nepakanka pateikti naują įrodymą, kurio nebuvo nagrinėjant bylą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sukliudžiusių ieškovui rinkti ir teikti į bylą įrodymus, paneigiančius atsakovės pateiktus įrodymus, inicijuoti ekspertizės skyrimą. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes nėra įstatyme - CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei kitų įstatyme numatytų pagrindų proceso atnaujinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu J. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Atskirajame skunde cituojamas proceso civilinėse bylose atnaujinimo teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika šiuo klausimu. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartis surašyta neatskleidus bylos esmės, ji nemotyvuota ir teisiškai neargumentuota, todėl turi visus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nutarčiai trūksta informatyvumo, teismas atkartojo tai, ką yra pasisakę bylą nagrinėję teismai, neskirdamas pakankamai dėmesio pareiškėjo nurodytų aplinkybių analizei.
11. Mano, kad teismas taip pat neskyrė pakankamo dėmesio procesinės normos, įtvirtintos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte analizei, vertinimui ir aiškinimui bylos kontekste. Įsiteisėję teismų sprendimai buvo pagrįsti faktine aplinkybe, kad statinio stogas yra nekokybiškas. Tik šios aplinkybės vertinimas patvirtina, kad bylą nagrinėjant iš esmės, netgi teismui nekilo pagrįsta nuojauta, kad egzistuoja kita – priešinga aplinkybė, todėl laikytina, kad ji bylą nagrinėjant iš esmės nebuvo žinoma. Ši esminė aplinkybė paaiškėjo iš eksperto dr. D. K. surašyto akto ir tai yra pagrindas proceso atnaujinimui išnagrinėtoje byloje.
12. Teigia, kad anksčiau šio įrodymo pateikti nebuvo galimybių, nes jis neegzistavo. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad teismas nuo pareigos įvykdyti teisingumą niekada nėra atleistas, ir jis šio tikslo siekimui turi imtis procesinių priemonių. Teismai nepastebėjo, kad nenustatyta net tariamo broko kilmė – tarimai nepakankamai tiksliai sukalti grebėstai, todėl į procesą liko neįtraukti grebėstų sukalėjai – tiesioginiai kaltininkai. Pateikti patikimi įrodymai patvirtina, kad jeigu ir būtų stogo darbai atlikti nekokybiškai, tai kaltas būtų ne pareiškėjas, o konkretūs žinomi grebėstų kalėjai, kurie turėjo būti traukiami civilinėn atsakomybėn. Jis jokių pažeidimų nepadarė, o patyrė akivaizdžius nuostolius be jokio pagrindo.
13. Pabrėžia, kad atmesdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimo pateikto 2014 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014, kad esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakydamas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Priimtu procesiniu sprendimu buvo paneigti pareiškėjo teisėti interesai dėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. K. prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą. Nurodo, kad pareiškėjas turėjo visas procesines galimybes nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teikti visus reikiamus įrodymus. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas statybos trūkumų ir jų ištaisymo skaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai nurodoma, kad darbus atlikęs J. Š. nesilaikė Statybos techninio reglamento ir gamintojo nurodymų, todėl darbus atliko nekokybiškai ir yra reikalingas stogo montavimo darbų trūkumų šalinimas, o trūkumų ištaisymo kaštai sudaro 702,07 Eur. Ji reikalavo ištaisyti darbų trūkumus, tačiau pareiškėjas į šiuos prašymus nereagavo.
15. Pareiškėjas turėjo teisę minėtą išvadą užginčyti, tai ir darė, tačiau teismai pripažino, kad J. Š. ne tik, kad nekokybiškai atliko sutartinius darbus, bet kai kurių iš sutartų darbų neatliko, neinformavo, kad kokybiškai darbų negalės atlikti dėl blogai sukaltų grebėstų, todėl teiginiai, kad dėl padaryto broko ir neatliktų darbų jis neva nėra kaltas, yra nepagrįsti.
16. Pažymėjo, po civilinio proceso J. Š. jai grasino, buvo užpuolęs, atėmė 100 Eur, nežymiai sužalojo, dėl ko vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas Panevėžio apylinkės teisme.
17. Pareiškėjo pateiktas vertinimo aktas niekaip nepaneigia tų aplinkybių, kurios nustatytos teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir iš esmės atmetus jo ieškinį.
18. V. K. teigimu, J. Š. atlikdamas sutartinius darbus visų pirma turėjo paruošti stogo pagrindą, kad danga būtų sumontuota pagal gamintojo pateiktos montavimo instrukcijos nurodymą, kad prieš montuojant dangą, pagrindą reikia išlyginti. Kadangi šio pagrindo neišlygino, tai stogo danga buvo sumontuota ne pagal Statybos techninį reglamentą ir gamintojo nurodymus. Apeliantas apskritai negalėjo atlikti skardinimo darbų, jei nuėmęs seną stogą dangą pastebėjo, kad grebėstai yra blogai sukalti. Tačiau jis apie tai atsakovės neinformavo, ir toliau tęsė darbus, darė broką, dalies sutartų darbų apskritai neatliko. Teismų sprendimai, išnagrinėję šalių ginčą yra teisėti ir pagrįsti, todėl bylos atnaujinimui nėra pagrindų. Kartu su pareiškėjo prašymu pateiktame vertinimo akte nėra jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
20. Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-648-452/2016 2016 m. liepos 13 d. sprendimu J. Š. ieškinį dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo atmetė, o atsakovės priešieškinį dėl žalos atlyginimo už nekokybiškai atliktus ieškovo J. Š. darbus tenkino ir priteisė iš J. Š. 892,37 Eur žalą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 552,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei bei 11,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą pakeitė ir ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas priteisė iš J. Š. atsakovei 647 Eur  žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laiką nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei bei 8 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
22. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
23. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodo tą faktą, kad įsiteisėjus nutarties 21 punkte nurodytiems teismų procesiniams sprendimams dėl jo ir atsakovės V. K. ginčo, jis kreipėsi į ekspertą D. K., kuris pateiktame vertinimo akte, sudarytame siekiant įvertinti namo stogą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad rangovas atliko tik stogo skardos įrengimo darbus ir neįrenginėjo grebėstų, todėl nėra atsakingas dėl skirtingo pakalimo pločio įrengimo.  
24. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (LAT 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
25. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (LAT 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš aukščiau nutartyje įvardintų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo pateiktas eksperto dr. D. K. vertinimo aktas su jame suformuluotos išvados, kad J. Š., atlikęs stogo skardos įrengimo darbus, nėra atsakingas dėl skirtingo pločio pakalimų įrengimo, nes esamas netolygus pakalimas yra suformuotas pagal stogo pagrindo (grebėstų) paruošimą, nėra nauja bylos aplinkybė ir rašytinis įrodymas nepaneigia apylinkės teismo bei apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Juolab, kad J. Š., teikdamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo, kaip vieną iš argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino vienos faktinės aplinkybės, galinčios esminiai įtakoti konkretaus ginčo išsprendimą, nurodė tai, kad atsakovės pateiktą Statybos trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs ekspertas padarė išvadą, kad dėl vadinamų defektų kaltas ne kas kitas, o nekokybiškai suręstas stogo karkasas, kuris turi būti esminiai pertvarkytas (Apeliacinio skundo 22 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į šį argumentą 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje konstatavo, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad statybos darbų atlikimo metu ieškovas neįspėjo atsakovės, kad darbų kokybė gali nukentėti dėl netinkamos namo konstrukcijos (Nutarties 56 punktas). Teismas pažymėjo CK 6.659 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rangovo pareigą nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui (3 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šios straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje sprendė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis atsakovę informavo apie jos namo stogo konstrukcijos netinkamumą, tęsė darbus ir neįspėjo atsakovės, kad darbų kokybė gali nukentėti dėl netinkamos stogo konstrukcijos, kaip numato CK 6.659 straipsnio 1 dalis, todėl neteko teisės remtis nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už darbo trūkumus. 
28. Taigi aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo pateikta eksperto dr. D. K. vertinimo akto išvada, yra ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, o naujas įrodymas. Tokia išvada, skirtingai nei vertina apeliantas negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia aplinkybe pati savaime, kadangi tai tik naujas įrodymas, kuriuo apeliantas būtų galėjęs grįsti savo ieškinio reikalavimus ar atsikirsti į atsakovės priešieškinį.
29. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui savo iniciatyva renka ar gauna naujus įrodymus byloje įrodinėtoms aplinkybėms pagrįsti, ir šių įrodymų pagrindu prašo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą ( LAT 2011 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012).
30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto akcentuojamas naujas rašytinis įrodymas nepatvirtina, jog paaiškėjo naujų ir esminių bylos aplinkybių, atitinkančių naujai paaiškėjusioms aplinkybėms CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme keliamus reikalavimus. Tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks naujas įrodymas, atsižvelgiant į jo turinį, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
31. Atskirajame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepakankamai informatyvi ir nemotyvuota, kas apelianto nuomone sudaro absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK normomis, reglamentuojančiomis proceso atnaujinimą, detaliai išanalizavo proceso atnaujinimui reikšmingus bylos duomenis ir pareiškimo argumentaciją bei padarė teisiškai argumentuotas išvadas, kurioms visiškai pritaria ir atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas vertino tuos duomenis, kurie reikšmingi proceso atnaujinimui pareiškėjo nurodomu pagrindu, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, ar, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, ar atliko neišsamų pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimą.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (LAT 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018).
33. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                               Nijolė Danguolė Smetonienė