Civilinė byla Nr. e2A-1030-864/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13064-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;
2.6.18.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Synergy solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cosmos Construction“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Synergy Solutions“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Cosmos construction“ (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovei UAB „Synergy solutions“ (toliau – atsakovė) prašė priteisti iš atsakovės 15 421,45 Eur skolą, 296,45 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. rugsėjo 26 d. metu, ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. dalyje dėl 4 000 Eur dydžio reikalavimo dėl skolos priteisimo ir 78,40 Eur dydžio reikalavimo dėl delspinigių.
2. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų sutartį Nr. CC2021-11-19AP/21P-028_S2 (toliau – sutartis). Pagal Paslaugų sutarties 1.1. punktą, ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir paruošti gamybos brėžinius vertikalioms kopėčioms ir aikštelėms bei suprojektuoti trosinę vedlinės sistemą. Ieškovės teigimu, pagal sutartį ji atliko visus sutartus darbus, tačiau atsakovė ėmė reikalauti papildomų, sutartyje neaprašytų ir iš anksto nesuderintų darbų atlikimo. Paaiškino, kad 2022 m. kovo 16 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog ieškovei neatlikus darbų iki nurodyto termino ir neketinant jų atlikti, sutartį atsakovė laiko nutraukta. Ieškovė nesutiko su vienašaliu atsakovės sutarties nutraukimu, teigė, kad atsakovė nenurodė, kokius esminius sutarties pažeidimus ieškovė atliko. Ieškovės nuomone, atsakovė reiškė pretenzijas dėl darbų, kurie nėra susiję su sutarties dalyku. Atsakovei nesutinkant su ieškove ir toliau reiškiant nepagrįstus reikalavimus, ieškovė 2022 m. vasario 23 d. išrašė sąskaitą faktūrą 15 125 Eur sumai bei atliktus darbus atsakovei perdavė 2022 m. balandžio 13 d. darbų priėmimo perdavimo aktu, tačiau atsakovė sąskaitos iki šiol neapmokėjo.
3. Atsakovė „UAB Synergy solutions“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad yra sumokėjusi 4 000 Eur avansą, todėl ieškovės reikalavimas mažintinas iki 11 125 Eur, atitinkamai turėtų būti mažinami ir delspinigiai (78,26 Eur suma). Atsakovė nurodė, kad vykdė statytojo akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Vilniaus šilumos tinklai“ užsakymą – ruošė šilumos gamybos statinio (kamino) kapitalinio remonto projektą, o į ieškovę kreipėsi kaip į metalo konstrukcijų specialistę. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 9 d. el. laiške atsakovė nurodė, jog jai reikalingi techninio projekto lygio (ne gamybiniai) brėžiniai metaliniams (nerūdijančio plieno) gaminimas. Tos pačios dienos el. laiške atsakovės projektų vadovas T. K. paaiškino, kodėl reikalingi ne gamybos brėžiniai, o techninio projekto konstrukcijų dalies brėžiniai. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 10 d. el. laiške ieškovės atstovas apskaičiavo apytikrius gaminių kiekius ir kainas bei pateikė pasiūlymą paruošti projektą ir gamybos brėžinius už 12 500 Eur (be PVM). Šalims pasiekus susitarimą, atsakovė 2021 m. lapkričio 19 d. pasirašė ieškovės atsiųstą paslaugų sutartį. Atsakovės teigimu, pirma, šalys sudarė projektavimo ir tyrinėjimo rangos darbų sutartį, tačiau nesusitarė dėl nerūdijančio plieno gaminių gamybos, antra, sutarė, kad ieškovė turi parengti techninio projekto lygio projektą kamino vertikalioms kopėčioms, aikštelėms su industrinio tipo turėklu, suprojektuoti trosinę vedlinės sistemą, projekte naudoti kuo daugiau pasikartojančių gaminių, bei trečia, susitarė, kad darbai bus atliekami laikantis normatyvių dokumentų, taisyklių, techninių specifikacijų, Statybos techninių reglamentų (STR) reikalavimų. Nurodė, kad sutarties vykdymo terminas prasidėjo 2021 m. lapkričio 24 d., baigėsi – 2022 m. sausio 1 d.; atsakovė pateikė ieškovei pastabas dėl parengtų dokumentų trūkumų ir laukė jų ištaisymo, tačiau ieškovė ištaisė tik dalį trūkumų ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovė 2022 m. kovo 16 d. pranešimu dėl vienašalio sutarties nutraukimo informavo, kad: 1) nebuvo parengtas ir atsakovei perduotas projektas (techninio projekto konstrukcijų dalis), o buvo tik siųsti brėžiniai; 2) taisant 1 pastabą brėžiniuose vėl atsirado nevartotinų įrašų ir kitų projekto įforminimo trūkumų, kurių negali būti projektinėje dokumentacijoje vadovaujantis LST EN 1516 reikalavimais; 3) nebuvo ištaisyta 2 pastaba ir darbinės aikštelės forma nebuvo pataisyta į esamą (ir atsakovė pateikė kamino ir aikštelių pjūvio brėžinį su neatitikimais); 4) 3 pastaba nebuvo ištaisyta, o buvo tik pateikti ištaisymo veiksmų etapai; 5) brėžinyje siūlyto plieno skerspjūviai nebuvo optimalūs (ekonomiškiausi) kaip to reikalavo STR 2.05.08:2005 22, 138 punktas. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. kovo 17 d. sudarė pakeičiančią sutartį dėl techninio projekto metalo konstrukcijų dalies parengimo. Pakeičiančios sutarties vykdymo rezultate gauti medžiagų kiekių skaičiavimai parenkant optimalius plieninių konstrukcijų skerspjūvius ir kiekius patvirtina, kad ginčo sutarties rezultatui pasiekti užtektų 7,8 tonų nerūdijančio plieno, kai tuo tarpu ieškovė savo brėžinyje, pateiktame po sutarties nutraukimo, siūlė sutarties objektą suprojektuoti panaudodama 12,815 tonų nerūdijančio plieno, kas reikštų, kad konstrukcijos pabrangtų mažiausiai 300 000 Eur. Teigė, kad neįrodžius, jog darbų rezultatą atsakovė priėmė bei to, kad ieškovė turi teisę reikalauti sutarties kainos vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto pagrindu, ieškinys atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. sprendimu tenkino patikslintą ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 11 125 Eur skolą, 218,05 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (11 343,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 502,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, atsakovės pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą, ieškovei ginčijant sutarties nutraukimo pagrindą, savaime nepatvirtina, kad sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės. Teismas, vertindamas šalių ikisutartinius santykius pripažino, kad 2021 m. lapkričio 9 d. atsakovės atstovas T. K. ieškovei nurodė, kad reikalinga aikštelių, lipynių, vedlinių techninio projekto konstrukcijų dalis. Teismo vertinimu, tai, kad šalys tarėsi dėl konstrukcijų dalies, o ne viso techninio projekto parengimo, patvirtina ir atsakovės atstovo T. K. 2022 m. sausio 12 d. el. laiškas ieškovės atstovui A. P., kuriame T. K. nurodė, jog nėra jokių pastabų konstrukcijų daliai, taip pat nurodė, kad ieškovės brėžiniai reikalingi, kad atsakovė galėtų užbaigti projektą. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. paaiškino, jog tarp šalių buvo susitarta, kad ieškovė parengs techninio projekto konstrukcijų dalį, taip pat, kad šiuos darbus ieškovė atliko. Teismo posėdžio metu apklausta atsakovės vadovė paaiškino, kad ji į procesą įsijungė tuomet, kai buvo atsiųsta sutartis derinimui, tačiau nedalyvavo ikisutartiniuose santykiuose. Dėl nurodyto, teismas priėjo prie išvados, kad tikėtina, jog atsakovės vadovė galėjo nežinoti dėl kokių darbų šalys tarėsi dar iki pirminio sutarties projekto parengimo. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog šalys susitarė, kad ieškovė parengs techninio projekto konstrukcijų dalį, o ne visą techninį projektą. Anot teismo, šią dalį ieškovė parengė ir nusiuntė atsakovei, todėl priešingai nei teigia atsakovė, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų įsipareigojusi pateikti aiškinamąjį raštą ar visą techninį projektą. Dėl nurodyto teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus.
6. Sprendime atkreipiamas dėmesys į tą faktinę aplinkybę, kad vienas iš atsakovės nurodytų ieškovės parengtų brėžinių trūkumų yra tas, kad ieškovės brėžiniuose nurodyta ,,Scale 1:20“, nors turi būti nurodyta ,,M 1:20“ (t. y. lietuviškai). Teismas vertino, kad toks trūkumas yra mažareikšmis, nesudarantis pagrindo nei nutraukti sutarties, nei neatsiskaityti pagal sutartį.
7. Teismas pripažino, kad atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė ir ieškovės atliktų darbų nepriėmė bei už juos neatsiskaitė nepagrįstai. Pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, jog ieškovė nurodė netinkamas aikštelių revizijų vietas, tačiau liudytojas A. P. paaiškino, kad atsakovės pateiktas sprendinys buvo ne paskutinė ieškovės atsiųsta sprendinių versija, vėlesnėje versijoje šie trūkumai buvo ištaisyti. Be to, nors atsakovė teigė, kad ieškovės parengti sprendiniai yra neekonomiški, t. y. juos gaminant būtų sunaudota 12,815 tonų daugiau plieno, dėl ko atsakovės atliekami rekonstrukcijos darbai pabrangtų mažiausiai 300 000 Eur, tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas A. P., atsakovė neteisingai apskaičiavo kiekius ir iš tiesų skirtumas yra labai mažas, šiek tiek viršija 200 kg. Teismas taip pat akcentavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ieškovės gamykliniais brėžiniais pasinaudojo.
8. Dėl nurodyto teismas pripažino, jog atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovės parengtus brėžinius ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 11 125 Eur skolą bei 218,08 Eur delspinigius pagal Paslaugų sutarties 9.1 punktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė (apeliantė) UAB „Synergy Solutions“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
9.1. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl Paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Teigia, kad teismas sprendė, jog ieškovei nebuvo būtina reikšti savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir šią savo išvadą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015 pateiktais išaiškinimais, tačiau tokia išvada nepagrįsta, nes tiek teismo minėtoje kasacinio teismo nutartyje, tiek vėlesnėse nutartyse procesinės teisės normos išaiškintos atvirkščiai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, t. y. šalies procesinė pareiga (ne)reikšti reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu priklauso nuo ginčo šalių aktyvumo ir reiškiamo reikalavimo pobūdžio. Anot apeliantės, teismas šiuo atveju turėjo preziumuoti, kad sutartis nutraukta nuo 2022 m. kovo 16 d. ir neturėjo pagrindo vertinti bei pasisakyti dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, kadangi sutarties nutraukimo teisėtumas negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku. Dėl to nurodytoje dalyje, pasak atsakovės, teismo sprendimas yra neteisėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalies, CPK 329 straipsnio 1 dalies bei CPK 330 straipsnio pagrindu.
9.2. Sprendimo išvados dėl pasinaudojimo ieškovės brėžiniais yra nepagrįstos. Anot apeliantės, neaišku, kurią ieškovės gamyklinių brėžinių versiją vertino teismas, nes byloje yra 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. balandžio 12 d. gamyklinių brėžinių versija. Teigia, kad preziumuojant, jog sutarties nutraukimas yra teisėtas, ieškovės parengta 2022 m. sausio 27 d. brėžinių versija turėjo nurodytų turinio ir formos trūkumų (techninio projekto konstrukcijų dalis neatitiko STR reikalavimų dėl projektinės dokumentacijos sudėties, ieškovės 2022 m. sausio 27 d. versijos brėžiniuose buvo nurodytos netinkamos revizinių aikštelių vietos, ieškovės brėžiniuose parengti sprendiniai buvo neekonomiški dėl pereikvoto nerūdijančio plieno kiekių ir neatitiko STR 2.05.08:2005 22, 138 punktų reikalavimų). Apeliantės teigimu, tai patvirtina, kad ieškovės darbo rezultatas turėjo trūkumų, dėl kurių brėžinių nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Dėl nurodyto nei iki, nei po pakeičiančios sutarties sudarymo atsakovei nebuvo tikslo naudotis jos poreikių neatitinkančiais projektiniais sprendiniais. Pasak apeliantės, apie pasinaudojimą ieškovės brėžiniais teismas sprendė atlikęs ieškovės brėžinių ir atsakovės subrangovės UAB „NJ Optimal“ parengtų brėžinių „sulyginimą“, tačiau nesuprantama, ar sulyginimas buvo vizualinis, ar originalumo vertinimu paremtas išsamus tyrimas. Papildomai nurodo, kad be projekto vadovo A. P. paaiškinimų, ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė projektuodama nerūdijančio plieno aikšteles aplink kaminą bei kopėčias būtų panaudojus tuos pačius techninius, konstrukcinius ir vizualinius sprendimus. Pažymi, kad ieškovė savo brėžinių panaudojimo faktą bei atsakovės subrangovo parengtų brėžinių neoriginalumą turėjo įrodinėti ekspertiniu vertinimu, o ne savo nuomone.
9.3. Jeigu skundžiamas sprendimas motyvuotas brėžinių vizualinio palyginimo vertinimu, tuomet teismas apie tokį panaudojimą sprendė pažeisdamas materialinės teisės normas, pagal kurias neteisėtas kūrinio panaudojimas, siejamas su kūrinio ar jo fragmentų atgaminimu – t. y. kopijavimu pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ATGTĮ). įrodymų visuma leidžia daryti pakankamą išvadą, kad UAB „NJ Optimal“ suprojektuoti ir galutiniame atsakovo kamino rekonstrukcijos projekte panaudoti brėžiniai bei konstrukciniai sprendimai yra bent kiek saviti ir besiskiriantys nuo ieškovo. Teigia, kad subrangovės UAB „NJ Optimal“ brėžinių originalumui nustatyti pakanka įvertinti, ar jų brėžiniai bei konstrukciniai sprendimai yra bent kiek saviti ir besiskiriantys nuo ieškovės. Nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina triplike pateikti ieškovės brėžinių bei UAB „NJ Optimal“ brėžinių palyginimai, kurie patvirtina, jog subrangovės brėžiniuose skyrėsi suprojektuotų aikštelės fragmentų matmenys, brėžinio mastelis, brėžinio išpildymas, brėžinio detalumas, panaudoti kitokie konstrukciniai sprendiniai.
10. Ieškovė UAB „Cosmos Construction“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
10.1. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovei nebūtina atskirai reikalauti Paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teigia, kad šiuo atveju nei ieškovė, nei atsakovė byloje nesiekė tęsti Paslaugų sutarties, tuo tarpu ieškovė šioje byloje siekė tik prisiteisti jai priklausantį atlyginimą už parengtus brėžinius. Papildomai nurodo, kad aplinkybių dėl reikalavimo pripažinti atsakovės sutarties nutraukimą neteisėtu ne(buvimas), nepaneigia byloje patvirtintų faktinių aplinkybių, kad ieškovė parengė ir perdavė atsakovei brėžinius.
10.2. Teismas pagrįstai vertino visas į bylą pateiktų brėžinių versijas bei kitus įrodymus. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai bando įrodyti, jog brėžiniai turėjo formos ir turinio trūkumų remdamasi senesne, negalutine brėžinių pirmine versija. Nurodo, kad apeliantės argumentai dėl brėžiniuose esančių trūkumų nepagrįsti, nes:
10.2.1. Šalys susitarė tik dėl gamybos brėžinių parengimo, o ne dėl statinio techninio projekto parengimo. Teigia, kad atsakovė pasirašė ir patvirtino sutartį bei turėjo suvokti, kad ieškovė yra metalinių ir stiklo konstrukcijų gamybos įmonė, kuri nerengia techninių konstrukcijų projektų atitinkančių STR ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus. Šalių tarpusavio komunikacija patvirtina, kad pati atsakovė vykdo techninio projektavimo darbus, tuo tarpu ieškovė atsakinga tik už plieninių konstrukcijų brėžinių dalį. Pažymi, kad pakeičiančiojoje sutartyje, sudarytoje su UAB „NJ Optimal“, susitarta dėl atsakymo į bendrąsias ekspertizės pastabas, techninio projekto darbo kopijos, pirminių formatų bylos, el. pasirašyto projekto bei galutinės bylos pateikimo. Priešingai, ginčo šalys sudarytoje Paslaugų sutartyje nenusimatė tikslaus perduodamų normatyvinių dokumentų sąrašo, o tai patvirtina, kad ieškovė buvo atsakinga tik už pačių brėžinių parengimą, kurie vėliau turėjo būti pačios atsakovės priderinti prie rengiamo techninio projekto.
10.2.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neištaisė revizinių aikštelių vietų brėžiniuose, nors tai buvo pakoreguota dar pateikus brėžinių antrinę versiją. Atsakovė vertina tik pirminę brėžinių versiją, nors atsakovei buvo pateikta ir antrinė versija, kurioje revizinių aikštelių vietos buvo pakoreguotos pagal atsakovės komentarus. Teigia, kad atsakovė nenurodo, kokiais reikalavimais remiantis, revizinių aikštelių vietų nurodymas, kaip jos nustatytos ir pirminėje brėžinių versijoje, būtų netinkamas ir/ar neatitiktų įstatymo reguliavimo.
10.2.3. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovės brėžiniuose parengti sprendiniai buvo neekonomiški dėl pereikvoto plieno kiekio, kadangi iš tiesų, naudojamo plieno kiekio skirtumas tarp ieškovės parengtų ir atsakovės naudotų brėžinių yra labai mažas. Ieškovės nuomone, atsakovė pateikė klaidinančius skaičiavimus dėl UAB „NJ Optimal“ brėžiniuose nustatyto naudojamo plieno, nes 2022 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu, liudytojas A. P., turintis aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, išdėstė, kad iš tiesų atsakovės naudojamame statinio techniniame projekte reikalingas kiekis plieno yra didesnis, tačiau skirtumas yra labai mažas – apie 200 kg.
10.3. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė pasinaudojo ieškovės parengtais brėžiniais vėliau rengdama galutinį statinio techninį projektą. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai remiasi ATGTĮ nurodytu reguliavimu, nes byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl brėžinių panaudojimo, kaip autorių teisių objekto, be to, ieškovė nereiškė reikalavimų susijusių su autorinėmis teisėmis į brėžinius. Anot ieškovės, aplinkybę, kad atsakovė faktiškai panaudojo ieškovės parengtus brėžinius patvirtina tai, kad atsakovės rengtame plačios apimties statinio techniniame projekte yra įkomponuoti ieškovės parengti brėžiniai su minimaliais pakeitimais. Papildomai nurodo, kad UAB „NJ Optimal“ vadovas yra A. K., kuris aktyviai dalyvavo komunikacijoje tarp ieškovės ir atsakovės, todėl nurodytas asmuo turėjo prieigą prie visų ieškovės persiųstų brėžinių versijų DWG formatu (lengvai koreguojamų). Ieškovės nuomone, kyla pagrįstų prezumpcijų, kad atsakovė nutraukė sutartį su ieškove, nemokėdama už parengtus brėžinius bei sudarė pakeičiančiąją sutartį su UAB „NJ Optimal“, tikėtina mažesne kaina. Tai pagrindžia aplinkybė, kad atsakovė į bylą pateikė pakeičiančiąją sutartį užtušuota darbų kaina.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Cosmos Construction“ patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Synergy Solutions“ dėl skolos už parengtus gamybos brėžinius ir delspinigių priteisimo tenkintas visiškai.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Cosmos Construction“ ir atsakovė UAB „Synergy solutions“ 2021 m. lapkričio 19 d. sudarė Paslaugų sutartį Nr. CC2021-11-19AP/21P-028_S2 (toliai ir Paslaugų sutartis, ir sutartis), pagal kurios 1.1. punktą ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir paruošti gamybos brėžinius vertikalioms kopėčioms ir aikštelėms bei suprojektuoti trosinę vedlinės sistemą. Bendras kopėčių ilgis 150 m, bendras perlipimo aikštelių plotas 85 m2. Aikštelės projektuojamos su industrinio tipo turėklu. Visi segmentai projektuojami taip, kad būtų kuo daugiau pasikartojančių gaminių. Sutarties kaina – 15 125 Eur su PVM (Paslaugų sutarties 2.1 punktas). Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ir šalys neginčijo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. Pagal Paslaugų sutarties 4.2 punktą, ieškovė įsipareigojo projektą užbaigti per 6 savaites nuo avanso gavimo ir brėžinių patvirtinimo dienos. Taip pat įsipareigojo darbus atlikti nenusižengiant projekto, STR, ir kitų normų ir taisyklių bei techninių specifikacijų reikalavimams (Paslaugų sutarties 5.1. punktas). Paslaugų sutarties 6.1. punktas numatė, kad užsakovas (atsakovė) įsipareigoja pasirašyti ant darbų perdavimo aktų per penkias darbo dienas nuo jų pateikimo arba nurodyti neatitikimus. Šis terminas gali būti atidedamas ne daugiau kaip dviem dienom, jeigu užsakovas pareikalauja papildomos ar detalizuotos informacijos apie atliktus darbus ar naudotas medžiagas, o rangovas per tą laikotarpį pateikia visus prašytus dokumentus. Nepasirašius ar nenurodžius darbų perdavimo aktų per numatytą laikotarpį priimama, jog užsakovas sutinka su atliktų darbų kokybe ir kiekiais. Paslaugų sutarties 8.1.1. punktu šalys susitarė, jog užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu ieškovė daugiau nei dvi savaites vėluoja užbaigti arba galutinai pabaigti darbus.
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 22 d. gavo 4 000 Eur dydžio avansą, 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovė pateikė ieškovei matavimus ir matmenis, todėl Paslaugų sutartyje numatytas darbų vykdymo terminas suėjo 2022 m. sausio 7 d.; byloje esanti šalių tarpusavio komunikacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m sausio 5 d. atsakovė teikė ieškovei pastabas dėl parengtų dokumentų, ieškovė savo ruožtu atliko tam tikras korekcijas bei, kaip teigė ieškovė, tam tikrus papildomus darbus. Bylos duomenimis, atsakovė 2022 m. kovo 1 d. pateikė ieškovei pretenziją ir įspėjimą, kuriame nurodė, kad ieškovė laiku neatliko darbų bei neištaisė atsakovės nurodytų pastabų dėl darbų trūkumų, taip pat įspėjo ieškovę, kad vienašališkai nutrauks sutartį tuo atveju, jeigu ieškovė iki 2022 m. kovo 15 d. nepašalins atsakovės nurodytų pastabų. Savo ruožtu ieškovė 2022 m. kovo 4 d. nurodė atsakovei, kad dalį pastabų laiko ištaisytomis, o su tam tikromis pastabomis nesutinka. Atsakovė 2022 m. kovo 16 d. pateiktu pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį dėl ieškovės kaltės. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pozicija, 2022 m. vasario 23 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą 15 125 Eur sumai bei atliktus darbus perdavė atsakovei su 2022 m. balandžio 13 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Ieškovė 2022 m. gegužės 12 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos atlyginimo, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, pripažinęs, kad atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė ir ieškovės atliktų darbų nepriėmė bei už juos neatsiskaitė nepagrįstai.
16. Atsakovė UAB „Synergy solutions“ ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su atsakovės atliktu vienašaliu Paslaugų sutarties nutraukimu. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti sutarties nutraukimo teisėtumą, nes ieškovė nereiškė reikalavimo dėl Paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Anot apeliantės, kasacinio teismo praktikoje procesinės teisės normos išaiškintos atvirkščiai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, t. y. šalies procesinė pareiga (ne)reikšti reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu priklauso nuo ginčo šalių aktyvumo ir reiškiamo reikalavimo pobūdžio.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose, reglamentuojančiose sutarties nutraukimą ir jo teisinius padarinius (CK 6.217–6.222 straipsniai), nenustatyta, kokia forma sutarties šalis, nesutinkanti su sutarties nutraukimo padarinių taikymu, gali įrodinėti, kad ji sutarties nepažeidė. Vienai iš šalių nutraukus sutartį, o kitai šaliai pageidaujant, kad sutartis būtų toliau vykdoma, t. y. kad šalys nebūtų atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.220 straipsnio 1 dalis), aktyvioji turėtų būti ta šalis, kuri siektų toliau vykdyti sutartį, todėl ji turėtų reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tačiau kai sutartį nutraukia viena šalis, o kita šalis su nutraukimu sutinka ir tiesiog siekia išvengti su tuo susijusių reikalaujamų teisinių padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo), ši šalis yra pasyvioji, ir ji gali gintis nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, ir atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, kad ji sutarties nepažeidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015, remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo sekančią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bylą nagrinėjantis teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja, kad sutarties nepažeidė, nepriklausomai nuo to, tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė byloje nereiškė savarankiško reikalavimo dėl atsakovės atlikto vienašališko Paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tačiau teismui pateiktame ieškinyje bei dublike išdėstė argumentus, kuriais iš esmės ginčijo vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą, tokią poziciją ieškovės atstovai palaikė ir teismo posėdžių metu.
19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentai (atsikirtimai į atsakovės atliktą vienašališką sutarties nutraukimą) šiuo atveju išreikšti tinkama procesine forma, t. y. byloje ieškovei nebuvo būtina reikšti savarankiško reikalavimo, siekiant pripažinimo, jog ji Paslaugų sutarties nepažeidė, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti Paslaugų sutarties. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (žr. šios nutarties 22 punktą). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, šalių sudaryta Paslaugų sutartis yra vienkartinio, o ne tęstinio pobūdžio, kadangi priėmimo–perdavimo aktu ieškovei perdavus brėžinius, o atsakovei sumokėjus ieškovei už Paslaugų sutartyje numatytą kainą, sutartis būtų laikytina įvykdyta, be to, byloje nėra duomenų, kad šalys būtų siekę tęsti sutarties vykdymą.
20. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamo sprendimo išvados dėl pasinaudojimo ieškovės brėžiniais yra nepagrįstos, nėra aišku kurią (2022 m. sausio 27 d. (pirminę) ar 2022 m. balandžio 12 d. (antrinę)) gamyklinių brėžinių versiją įvertino teismas. Anot apeliantės, ieškovės parengta 2022 m. sausio 27 d. pirminė brėžinių versija turėjo nurodytų turinio ir formos trūkumų, dėl kurių brėžinių nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovei nebuvo tikslo naudotis jos poreikių neatitinkančiais projektiniais sprendiniais.
21. CK 6.703 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei nustatomi techninių dokumentų trūkumai, rangovas užsakovo reikalavimu privalo neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus bei atlyginti užsakovui nuostolius.
22. Apeliantė iš esmės nurodė šiuos ieškovės atliktų darbų trūkumus: 1) techninio projekto konstrukcijų dalis neatitiko STR reikalavimų dėl projektinės dokumentacijos sudėties (pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 9.1., 9.1.2.1., 9.1.2.2., 9.3., 9.5. punktus reikalaujama, kad ne visas techninis projektas, o būtent techninio projekto konstrukcijų dalis turėtų dokumentų žiniaraštį, aiškinamąjį raštą, techninio projekto reikalavimus atitinkančius brėžinius, medžiagų ir kiekių žiniaraštį); 2) ieškovės 2022 m. sausio 27 d. versijos brėžiniuose buvo nurodytos netinkamos revizinių aikštelių vietos; 3) ieškovės brėžiniuose parengti sprendiniai buvo neekonomiški dėl pereikvoto nerūdijančio plieno kiekių ir neatitiko STR 2.05.08:2005 22, 138 punktų reikalavimų.
23. Dėl apeliantės nurodomo trūkumo, susijusio su apeliantės nurodomos dokumentacijos pagal STR 1.04.04:2017 nepateikimu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kurios apeliantė iš esmės nenuginčijo, jog Paslaugų sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė parengs techninio projekto konstrukcijų dalį, o ne visą techninį projektą. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, pakeičiančiojoje sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir UAB „NJ Optimal“ buvo susitarta dėl kur kas platesnės apimties dokumentų pateikimo (pavyzdžiui, techninio projekto darbo kopijos, pirminių formatų bylos, el. pasirašytos projekto bei galutinės bylos pateikimo), tuo tarpu ginčo šalių sudarytoje 2021 m. lapkričio 19 d. sutartyje nenumatyta ieškovės pareiga pateikti tokios apimties normatyvinius dokumentus. Dėl antrojo apeliantės nurodomo trūkumo – netinkamos revizinių aikštelių vietos – pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė šį trūkumą iš esmės ištaisė atsakovei pateiktoje antrinėje brėžinių versijoje, be to, kaip pagrįstai pastebi ieškovė, atsakovė nepagrindė, kokiais reikalavimais remiantis, revizinių aikštelių vietų nurodymas, kaip jos nustatytos pirminėje brėžinių versijoje, neatitiktų įstatymo reguliavimo. Dėl trečiojo apeliantės nurodomo trūkumo – brėžiniuose parengtų sprendinių neekonomiškumo dėl pereikvoto nerūdijančio plieno kiekio – atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu, ieškovėje UAB „Cosmos Construction“ dirbantis liudytojas A. P. paaiškino, kad statinio techniniame projekte reikalingas kiekis plieno yra didesnis, tačiau skirtumas, priešingai nei byloje teigė atsakovė, yra labai mažas – apie 200 kg. Teismo vertinimu, toks skirtumas nesudaro pagrindo jo kvalifikuoti kaip esminio parengtų brėžinių trūkumo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nei teismo posėdžių metu, nei apeliaciniame skunde nepaneigė liudytojo nurodytų skaičiavimų (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu taip pat yra svarbi nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog ta aplinkybė, kad atlikti darbai ar suteiktos paslaugos yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus (paslaugas) priimti bei už juos sumokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).
24. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad tą aplinkybę, ar atsakovė pasinaudojo ieškovės parengtais brėžiniais, ieškovė turėjo įrodinėti ekspertiniu vertinimu, o ne savo bei savo atstovų nuomone. Pagal civilinio proceso taisykles, rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Šiuo konkrečiu atveju, abi ginčo šalys pateikė paaiškinimus, pasitelkė liudytojus savo įrodinėjamoms aplinkybėms patvirtinti, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė neprašė pirmosios instancijos teismo skirti byloje ekspertizės dėl ieškovės parengtų ir UAB „NJ Optimal“ pagal pakeičiančiąją sutartį atliktų brėžinių panašumo nustatymo, be to, atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti pagal byloje surinktus įrodymus, tokiu būdu nekėlė klausimo dėl įrodymų (ne)pakankamumo. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde, be kritikos UAB „Cosmos Construction“ dirbančio liudytojo A. P. parodymams, iš esmės nepateikė jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl to, kad atsakovė ieškovės gamykliniais brėžiniais faktiškai pasinaudojo.
25. Apeliantės argumentai, kad apie faktinį brėžinių panaudojimą pirmosios instancijos teismas sprendė pažeisdamas materialinės teisės normas, numatytas ATGTĮ, vertintini kaip teisiškai nepagrįsti, kadangi, kaip teisingai nurodė ieškovė, šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl brėžinių panaudojimo, kaip autorių teisių objekto, be to, ieškovė nereiškė savarankiškų reikalavimų, susijusių su autorinėmis teisėmis į brėžinius.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė, net ir teigdama, kad parengti brėžiniai neatitiko atsakovės pageidavimų, iš esmės priėmė atliktą darbą ir juo pasinaudojo. Tokiu būdu apeliantė priėmė ieškovės atliktus darbus, jų negrąžino atgal ieškovei, o teismas pagal byloje surinktus įrodymus nenustatė, kad atlikti darbai būtų apskritai praradę prasmę apeliantei, nes atsakovė, nors ir vėluodama (ir dėl to turėdama sumokėti statytojui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ delspinigius), tačiau galiausiai pateikė kapitalinio remonto projektą statytojui ir byloje nėra duomenų, kad statytojas būtų atsisakęs priimti atsakovės pateiktą kapitalinio remonto projektą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti išvados, kad apeliantė negavo to, ko tikėjosi gauti sudarydama Paslaugų sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
27. Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės argumentus, susijusius su atsakovės atliktu faktiniu ieškovės parengtų brėžinių panaudojimu, tinkamai ištyrė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes bei visus įrodymus, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų, įvertino jų visumą ir, tinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą, pagrįstai nustatė, kad atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė ir ieškovės atliktų darbų nepriėmė (nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto) bei už atliktus darbus neatsiskaitė nepagrįstai. Šiuo konkrečiu atveju pareiga įrodyti buvus ieškovės padarytus esminius darbų trūkumus bei aplinkybę, kad atsakovė faktiškai nesinaudojo ieškovės parengtais gamybiniais brėžiniais bei negavo to, ko tikėjosi gauti sudarydama Paslaugų sutartį, teko atsakovei, tačiau pastaroji nepateikė tokių įrodymų bei argumentų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
28. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo teisiniam vertinimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „Cosmos Construction“ 2023 m. gegužės 2 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 2 571,65 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo pavedimo kopija.
30. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.
31. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2023 m. kovo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. III ketvirtį buvo 1 799 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 338,70 Eur, todėl ieškovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki nurodytos sumos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r ė :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy solutions“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy solutions“ (juridinio asmens kodas 302781077), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Cosmos Construction“ (juridinio asmens kodas 301635856) 2 338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Ramunė Mikonienė