Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-4912-982/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04104-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 41.1.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. liepos 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei B. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 str. 1d.,  21416 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

L. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2015 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) namo skelbimų lentoje, iškabino policijos įstaigos  nutarimo dalį su D. R., gyv. (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečio sūnaus asmens duomenimis (vardu, pavarde, konflikto tarp D. R. ir Ž. S. esme), padarydama jį prieinamą neribotam skaičiui trečiųjų asmenų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turėjo teisėtą interesą paviešinti nutarimo dalį, taip pat, kad nebuvo įgyvendinta duomenų subjektų - D. R. ir jos nepilnamečio sūnaus teisė žinoti (būti informuotiems) apie jų asmens duomenų tvarkymą. Tokiu būdu L. S. neteisėtai paskelbė D. R. ir jos nepilnamečio sūnaus asmens duomenis, jų apie tai neinformuodama ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. bei 24 str. 2 d. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Nuoširdžiai gailisi. Nemanė, kad paskelbdama policijos įstaigos jos vyrui adresuotą dokumentą, daro teisės pažeidimą. Policijos dokumento dalį iškabino namo, kuriame gyvena, skelbimų lentoje, siekdama apsiginti nuo kaimynės D. R. terorizavimo. Tai padarė būdama emociškai susijaudinusi dėl dokumente nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų bei nežinodama, kaip kitaip galėtų spręsti susiklosčiusius konfliktinius santykius. Teigia, jog dabar taip nepasielgtų.

Institucijos atstovė B. J. teigė, kad pažeidimo esmė įrodyta, ir duomenys, ypač nepilnamečio asmens, kuris niekaip nesusijęs su D. R. ir L. S. konfliktu, duomenys, negali būti viešinami.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyto 1 dalies 2 punktas nustato, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus nustato šio įstatymo 5 straipsnis, kurio 1 d. 6 p. numatyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Asmens duomenų sąvoką pateikia LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis – tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Iš esmės tapatus asmens duomenų apibrėžimas yra įtvirtintas ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, su kuria suderintas minėtas įstatymas, 95/46/EB „dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ 2 straipsnio a dalyje, kur numatyta, kad asmens duomenys reiškia bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu („duomenų subjektu“), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais.

LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenų teikimas - asmens duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus (išskyrus paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse). Be to, įstatymo 3 straipsnis asmens duomenų tvarkymo principų laikymosi nesieja su asmens duomenų viešumo apimtimi, t.y. šie bendrieji principai taikytini visų asmens duomenų tvarkymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-01-700-05).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad L. S. siekiamas tikslas-apsaugoti jos šeimą nuo pareiškėjos provokacijų, iškabinant (paviešinant) nutarimo dalį namo, adresu (duomenys neskelbtini), skelbimų lentoje, ir tokiu būdu nutarimo dalį padarant prieinamą neribotam skaičiui trečiųjų asmenų, nebuvo svarbesnis, nei duomenų subjektų-pareiškėjos ir jos nepilnamečio sūnaus, nesusijusios su pareiškėjos ir L. S. konfliktu ir už jį neatsakingo, interesai, todėl LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 6 punkte nustatytas asmens duomenų teisėto tvarkymo, kriterijus tokiam pareiškėjos ir jos nepilnamečio sūnaus asmens duomenų, nurodytų nutarimo dalyje, tvarkymui netaikomas.

LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 str. 2 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys tiekiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui suteikti šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi): 1) savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jeigu duomenų valdytojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) arba nurodyti pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinę (jeigu duomenų valdytojas ar jo atstovas yra juridinis asmuo); 2) kokiais tikslais tvarkomi ar ketina tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys; 3) kitą papildomą informaciją (iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinami rinkti, kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis), kiek jos reikia, kad būtų užtikrintas teisingas asmens duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių.

Duomenų subjekto teisės gali būti ribojamos tik minėto įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 str. 1 d. ir 21416 str. 1 d. numatyto pažeidimo faktą ir L. S. kaltę be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. 1. 2, 3), D. R. pareiškimas iš kurio matyti, kad 2015-03-22 kaimynė, jai parodė, kad namo skelbimų lentoje kabo policijos priimtas nutarimas pagal jos rašytą pareiškimą. Minėtame dokumente yra aprašytas atvejis, kuriame minimas ir jos nepilnametis sūnus, skelbiami asmeniniai duomenys ir kita privati informacija (b. 1. 5), L. S. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad su kaimynais niekada nei ji nei jos vyras nėra konfliktavę. Konfliktai ir nesutarimai su kaimyne D. R. prasidėjo iškart, kai tik ji atsikraustė gyventi į jų namą maždaug prie 8 metus. Pirmas konfliktas įvyko dar tuo metu, kai ji darėsi remontą. Vėliau bendravimas buvo įvairus, buvo momentų kai sutarė, vėl pykosi dėl smulkmenų. Pastaruoju metu D. R., kaltindama jos vyrą, į įvairias institucijas rašo įvairius skundus. Paskutinį kartą, D. R. jos vyrą apkaltino tuo, kad namo skelbimo lentoje paviešino jos policijai rašyto pareiškimo ant jos vyro kopiją. Šiuo atveju pareiškimo kopiją namo skelbimo lentoje pakabino ji pati, vyras apie tai nežinojo. Šį skelbimą L. S. pakabino norėdama informuoti kitus kaimynus apie tai, kokią kaimynę jie turi, nes šiuo atveju jų šuns be pavadėlio kieme nėra matęs nei vienas kaimynas.  Teigia, jog nežino kaip gali apsiginti nuo nuolatinio aiškinimosi įvairiose įstaigose dėl D. R. nepagrįstų skundų ir kaip savigynos priemone pasinaudojo jos pareiškimo kopijos paviešinimu kaimynams. L. S. mano, kad D. R. pyksta ant jos vyro todėl, kad jis ją atstūmė kaip moterį, kai ši bandė išsiaiškinti ar ji jam patinka (b. 1. 8), paviešintos nutarimo dalies kopija (b. 1. 9), A. S. paaiškinimas iš kurio matyti, kad L. S. pergyvena dėl  konfliktinių santykių tarp D. R. ir Ž. S.. A. S. paragino L. S. paviešinti kaimynams D. R. melagingą pareiškimą, manė, kad viešumas ją sudrausmins (b. 1. 10), L. S. pareiškimas iš kurio matyti, kad neapsikentusi D. R. eilinio melo jos vyro  Ž. S. atžvilgiu, norėdama apsaugoti savo šeimą nuo tolimesnių jos provokacijų, ji ryžosi namo skelbimų lentoje pakabinti D. R. pareiškimą policijai. Šio dokumento tolimesnės eigos ji nesekė, kiek laiko jis kabėjo, tiksliai pasakyti negali (galbūt 3 paras) (b. 1. 15).

Atsižvelgiant į tai, kad 2015-03-22 L. S. iškalbindama (paviešindama) nutarimo dalį namo, adresu (duomenys neskelbtini), skelbimų lentoje, kurioje jis kabėjo apie porą dienų, bet ne ilgiau nei iki 2015-03-27, ir tokiu būdu nutarimo dalį padarydama prieinamą neribotam skaičiui trečiųjų asmenų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turėjo teisėtą interesą paviešinti nutarimo dalį, taip pat į tai, kad nebuvo įgyvendinta duomenų subjekto-pareiškėjos ir jos nepilnamečio sūnaus, teisė žinoti (būti informuotiems) apie jų asmens duomenų tvarkymą, darytina išvada, kad L. S. paskelbė pareiškėjos ir jos nepilnamečio sūnaus asmens duomenis, neteisėtai, nesant nei LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p., nei 5 str. 1 d. nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė šio įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., bei 24 str. 2 d. reikalavimus, t.y. padarė pažeidimus numatytus ATPK 21414 str. 1 d., ir 21416 str. 1 d., todėl ji baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad L. S. padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo šiurkštus, neteisėtai paskelbti asmens duomenys buvo prieinami nors ir neapibrėžtam, bet pakankamai ribotam asmenų skaičiui, t.y. tos pačios laiptinės gyventojams, jų viešinimas truko neilgą laiką, pati veika padaryta susiklosčiusius konfliktiniams santykiams tarp jos ir asmens, kurio duomenys buvo paskelbti, asmens duomenų paviešinimu siekiant labiau ne pakenkti kitiems asmenims, tačiau nerandant tinkamo būdo apginti savo ir savo šeimos interesus.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad L. S. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, manytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 str. 1 d., 21416 str. 1 d. sankcijų ribose paskirta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Manytina, kad paskyrus mažesnę baudą, nei sankcijoje už minėtus pažeidimus numatyta minimali, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 301 str., 30² str., 21414 str., 21416 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r ė:

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 21414 str. 1 d., 21416 str. 1 d., ir skirti:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo 21414 str. 1 d. - 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą; 

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21416 str. 1 d., skirti – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

           Teisėjas                                                                                                 Darius Urbonas

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6407.

Atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstomas per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).