Civilinė byla Nr. e2-1759-752/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17618-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.1; 2.6.1.5; 2.6.2.5; 3.1.7.11; 3.2.6.5.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Nerijui Pledžiui,

atsakovės direktoriui G. G.,

viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė 2020-11-04 pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8 300,00 Eur skolą, 158,36 Eur palūkanas, 40,00 Eur kompensaciją, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 96,00 Eur žyminį mokestį, 2,62 Eur pašto išlaidas, 1 000 Eur už teisinę pagalbą.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė metalo laužo pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei metalo laužą ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą 8 300,00 Eur sumai. Atsakovė raginta atsiskaityti, tačiau su ieškove neatsiskaitė. Taip pat, ieškovė paskaičiavo palūkanas, kurias prašo priteisti. 

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino pilnai ir priteisė iš atsakovės – 8 300,00 Eur skolą, 158,36 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (už 8 498,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur kompensaciją bei 1 098,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė 2020 m. gruodžio 15 d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad 8300 Eur skolą ieškovei sumokėjo, todėl byla turi būti nutraukta ir priimtas preliminarus sprendimas panaikintas.

5.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė sumokėjo skolą, tačiau nesumokėjo priteistų palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Nepilnai sumokėjusi preliminariu sprendimu priteistas sumas, atsakovė nenurodė jokių teisinių argumentų dėl ko įvykdė tik dalį sprendimo.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Atsakovės prieštaravimai atmestini. Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

6.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė atsakovei pardavė metalo laužą ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovės jos neapmokėjo ir ieškinio pateikimo teismui bei preliminaraus teismo sprendimo priėmimo metu buvo skolinga ieškovei 8 300,00 Eur.

6.1. Atsakovė aplinkybės, kad yra skolinga ieškovei ieškinyje nurodytą sumą už parduotas prekes, neginčijo, po preliminaraus sprendimo priėmimo 8 300,00 Eur skolą ieškovei sumokėjo (b. l. 17-18). Tačiau priteistų 158,36 Eur palūkanų, procesinių palūkanų, 40,00 Eur kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidų nesumokėjo.

7. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

7.1. Kaip jau nustatyta byloje, atsakovė skolą ieškovei sumokėjo tik po ieškinio teismui pateikimo ir po preliminaraus sprendimo priėmimo, t.y. sumokėjo 2020 m. gruodžio 1 d. – 5 000 Eur, 2020 m. gruodžio 4 d. – 3 300 Eur. Konstatuotina, kad atsakovė, ieškinio teismui pateikimo dieną, buvo pažeidusi pareigą tinkamai atsiskaityti su ieškove už parduotą metalo laužą.

7.2. CK 6.63 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, dėl ko kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių, susidarančių dėl infliacijos, prarastos galimybės pinigus investuoti ar panaudoti kitu būdu. Todėl skolininkas privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Skaičiuojant palūkanas kreditoriui nereikia įrodyti, kad laiku neįvykdžius piniginės prievolės jis patyrė nuostolių, nes įstatymu (CK 6.261 str.) preziumuojama, kad jų patiriama. Tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017 ir kt.).

7.3. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas juridinis asmuo privalo mokėti šešių dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pareiga mokėti palūkanas yra nustatyta įstatymo, tačiau palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir kt.). Ieškovė tokį reikalavimą atsakovei yra pareiškusi ir prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už nepamokėtą skolos sumą nuo 2020 m. liepos 6 d. (nuo dienos kai privalėjo būti apmokėta PVM sąskaita – faktūra ADR Nr. 333) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 30 d.), t.y. už 116 dienas, viso 158,36 Eur. Ieškovės nurodytas palūkanas paskaičiavo visiškai teisėtai, kadangi atsakovė pažeidė pareigą laiku apmokėti ieškovės pateiktą PVM sąskaitą – faktūra, todėl 158,36 Eur dydžio palūkanos priteistinos iš atsakovės.

7.4. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Teisės aktas, nustatantis specialų palūkanų dydį yra 2003 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (keista 2014-10-07 įstatymu Nr. XII-1190, kuris įsigaliojo nuo 2015-01-01) (toliau - Vėlavimo prevencijos įstatymas), kurio paskirtis yra reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Pagal Vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotas palūkanas. Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nurodytą palūkanų normą, galiojusią tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Kadangi ieškovė ir atsakovė nebuvo susitarę dėl kitokios palūkanų normos, taikytos specialiajame teisės akte nustatytos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas (2005 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacija A3-130, „Teismų praktika" Nr. 23. P. 381-382). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šios civilinės bylos iškėlimo dieną galiojo Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri sudaro 0,00 proc., todėl iš atsakovės priteistina procesinių metinių palūkanų norma yra 8 proc.

7.5. Vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje nurodama, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš atsakovo gauti 40 eurų sumą. Be to, kreditorius turi teisę reikalauti iš atsakovo kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove už suteiktas prekes, atsakovei kilo pareiga dėl piniginės prievolės nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo išmokėti ieškovei ir ieškovės prašomą priteisti 40 eurų kompensaciją už laiku neapmokėtą sąskaitą.

8. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti 158,36 Eur palūkanas, 8 proc. procesines palūkanas ir 40,00 Eur kompensaciją yra pagrįstas, o atsakovė byloje pateikė visiškai nemotyvuotus bei nepagrįstus prieštaravimus, kurie atmestini. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po preliminaraus teismo priėmimo atsakovė skolą sumokėjo, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, netenkinant ieškovės reikalavimo priteisti 8 300,00 Eur skolą.

9. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą

9.1. Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skola ieškovei yra sumokėtą jau pareiškus ieškinį teisme (ieškinys gautas teisme 2020 m. lapkričio 4 d. (b. l. 3), o skola sumokėta – 2020 m. gruodžio 1 d. – 5 000 Eur, 2020 m. gruodžio 4 d. – 3 300 Eur (b. l. 17 – 18)), iš atsakovės ieškovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju sudaro: 96,00 Eur žyminis mokestis, 2,62 Eur pašto išlaidos ir 1 000,00 Eur už teisinę pagalbą, neviršijančių teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, viso priteistina 1 098,62 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis).

9.2. Priėmus prieštaravimus, ieškovė žyminio mokesčio neprimokėjo, todėl ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovės valstybės naudai priteista 96,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis, kurios nemokėjo ieškovė, paduodama ieškinį dokumentinio proceso tvarka (CPK 83 straipsnis, 425 straipsnio 3 dalis, 430 straipsnio 1 dalis).

9.3. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš proceso dalyvio į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 5 Eur., teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. preliminarų sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai – 158,36 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 36 ct) palūkanas, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (už 158,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) kompensaciją bei 1 098,62 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt aštuonių eurų, 62 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 96,00 Eur (devyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė