Civilinė byla Nr. e2S-980-852/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03189-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.3; 3.1.14.4; 3.3.2.6.3 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal T. M. ieškinį atsakovams L. J. ir S. B. dėl pažeistų teisių gynimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas T. M. ieškiniu atsakovams L. J. ir S. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai 16 500 Eur, įpareigojant ieškovą 1758 m. 10 Rusijos rublių nominalo auksinę monetą su Rusijos imperatorienės Jelizavetos Petrovnos portretu bei kalyklos ženklu MMD kartu su ekspertine išvada grąžinti atsakovams; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nuosavybės teises į jų valdomą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas 16 500 Eur sumai, uždraudžiant jiems šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti tretiesiems asmenims; priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai visas ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prijungti prie šios bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovo T. M. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinyje vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), nežinomame bute. Apie abiejų atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą būtent Vilniaus mieste, nepateikta ir tokių duomenų patikrinimas nėra galimas dėl nežinomų (nepateiktų) atsakovų asmens kodų. Vien daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), numerio nurodymas nesuponuoja išvados apie galimai žinomą ir realią paskutinę atsakovo L. J. gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas su ieškiniu nepateikė ne vieno įrodymo, leidžiančio teismui objektyviai spręsti, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagal paskutinę žinomą vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga jam buvus ikiteisminio tyrimo dalyviu, kas galimai sąlygotų duomenų apie atsakovų konkrečią, tikslią paskutinę gyvenamąją vietą buvimą ir tinkamą ieškinio pateikimą teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

3.       Apeliantas (ieškovas) T. M. atskiruoju skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Apeliantas nurodo, jog ieškinio 7 lapo dalyje „Procesiniai pranešimai“ išsamiai paaiškino, kodėl ieškinyje nepateikiami atsakovų asmens duomenys, kaip to reikalauja CPK. Pažymi, jog ieškinyje nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ieškovui nebuvo pateikta reikalaujama informacija. Apeliantas papildomai pažymi, kad raštu kreipėsi į prokurorę A. A., prašydamas pateikti atsakovų duomenis su tikslu kreiptis į teismą, tačiau prokurorė minėtą informaciją pateikti atsisakė. Kauno apygardos vyr. prokuroras ieškovo skundą persiuntė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai. Šios prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotoja V. S. nurodė, kad prokurorė A. A. pagrįstai atsisakė suteikti informaciją apie proceso dalyvius kaip neskelbtiną. Pastaroji prokurorė atkreipė dėmesį į tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio trūkumų šalinimas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenims, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi, o jei atitinkami duomenys ieškovui registruose neprieinami ir negali būti žinomi, ieškinio trūkumų institutas netaikytinas.

4.       Apeliantas argumentuoja, jog ieškinyje pateikė objektyvias priežastis dėl negalimumo gauti atitinkamų su atsakovais susijusių asmens duomenų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių ieškinio argumentų nevertino ir formaliais pagrindais atsisakė priimti ieškinį. Pažymi, jog teismas turi galimybę išreikalauti iš Gyventojų registro duomenis apie atsakovų gyvenamąją vietą, taip pat išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A.. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovas jau buvo kreipęsis dėl asmens duomenų suteikimo, tačiau prokurorė duomenis suteikti atsisakė, ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turi galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti teismui reikiamą informaciją.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

6.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau konstitucinė teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100-567/2025).

9.       Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus. Tuo atveju, kai asmuo, pateikdamas teismui procesinį dokumentą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti tik CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, kitais atvejais – pirmiausia turi būti taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 straipsnis).

10.       Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ieškinį atsisakoma priimti, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vietą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis, taip pat jų gyvenamosios vietos adreso nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis. Jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju, t. y. dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). 

11.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodydamas, kad ieškovas nepateikė tikslių duomenų apie atsakovų deklaruotas arba gyvenamąsias vietas ir pažymėjo, jog kaip ikiteisminio tyrimo dalyvis, ieškovas galėjo šią informaciją gauti susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ieškovas atskiruoju skundu argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atsisakęs priimti ieškinį nevertino ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kad ieškovas neturi galimybės gauti tikslios informacijos apie atsakovų adresus, nes prokuratūra atsisakė leisti ieškovui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga šioje dalyje pažymėdama, kad atsakovų asmens duomenys yra neskelbtini.

12.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria atskirojo skundo argumentams. Įvertinus bylos faktinių aplinkybių visumą bei aukščiau aptartą reglamentavimą ir teismų praktiką darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais atsisakė priimti ieškinį. Patikrinus ieškovo procesinius dokumentus nustatyta, kad ieškovas ieškinyje išsamiai paaiškino, jog dėjo visas pastangas gauti reikiamą informaciją apie atsakovus, tačiau prokurorų nutarimais atitinkamą informaciją ieškovui buvo atsisakyta suteikti motyvuojant tuo, jog atsakovų asmens duomenys yra neskelbtini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas dėjo pastangas sužinoti atitinkamą su atsakovais susijusią informaciją ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą. Pažymėtina, jog CPK suteikia teismui išskirtinę teisę prašyti institucijų suteikti nagrinėjamai bylai reikalingus duomenis, saugomus atitinkamuose registruose, ir šiais duomenimis remtis bylos nagrinėjimo metu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, duomenų, jog sprendžiant dėl ieškinio priėmimo būtų kreiptasi į atitinkamas institucijas dėl duomenų apie atsakovus gavimo nėra. Pažymėtina ir tai, jog teismui taip pat suteikta teisė gauti ikiteisminio tyrimo, susijusio su byloje dalyvaujančiais asmenimis, duomenis. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas atsakovų asmens duomenimis teisės disponuoti neturi dėl objektyvių priežasčių ir neturi objektyviai galimybių tokią informaciją gauti iš atitinkamų registrų.

13.       Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant dėl ieškinio teritorinio teismingumo, būtina įvertinti tam tikrus aspektus. CPK 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog atsakovo L. J. tikėtina faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tikslaus buto numerio nežino, atsakovo S. B. gyvenamoji vieta ieškovui nežinoma. Pagal bendrąją CPK 34 straipsnio 1 dalyje suformuluotą taisyklę, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią procesinę situaciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą, pirmiausia turėjo patikrinti Gyventojų registre informaciją apie atsakovus pagal byloje esančius duomenis, taip pat kreiptis į prokurorę, priėmusią nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, susijusį su byloje dalyvaujančiais asmenimis, dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo. Tik surinkęs reikiamą informaciją apie atsakovus, kurios ieškovas negalėjo pateikti teismui kartu su ieškiniu dėl aukščiau aptartų objektyvių priežasčių, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti dėl ieškinio teismingumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovo gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo metu pasikeičia, byla turi būti nagrinėjama tame pačiame teisme, kuriame ji nagrinėjama iš esmės, kitu atveju, t. y. jeigu atsakovo gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo metu nežinoma ir tampa žinoma vėliau, byla pagal teismingumo taisykles teismo nutartimi perduodama nagrinėti kitam teismui, išskyrus tam tikras išimtis (CPK 34 straipsnio 2 dalis).

14.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą bei teismingumą. Nepaisant to, jog ieškinio turiniui ir formai yra keliami reikalavimai dėl informacijos apie atsakovų gyvenamąsias ar deklaruotas vietas pateikimo, ieškovas nagrinėjamu atveju šios informacijos pateikti teismui kartu su ieškiniu objektyviai neturėjo galimybės, tad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti viešai prieinamų registrų duomenis apie atsakovus ir/arba kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos į nutarimą priėmusią prokurorę su tikslu gauti atsakovų adresų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą kompetentingas spręsti išimtinai pirmosios instancijos teismas, panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Ieškovo T. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo T. M. ieškinį, ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                Andrius Verikas