Civilinė byla Nr. 2S-481-258/2012
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
128.17; 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. sausio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų (skolininkų) M. S. ir E. Č. (S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys M. S. ir E. Č. (S.),
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas AB Danske Bank A/S pateikė pareiškimą teismui, prašydamas areštuoti M. S. ir E. Č. nuosavybės teise priklausantį aukščiau nurodytą turtą; įspėti skolininkus/įkeisto turto savininkus, jog negrąžinus bankui 236 646,69 EUR skolos, 135 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių. Nurodė, kad M. S. ir E. Č. (S.), užtikrindami iki 2041-07-04 suteikto 237 199,00 EUR kredito grąžinimą, įkeitė AB Sampo bankui (šiuo metu Danske Bank A/S) skolininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 automobilių stovėjimo patalpų Nr.10 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors M. S. ir E. Č., pasirašydami kredito sutartį, įsipareigojo nustatytu grafiku grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, savo įsipareigojimų nesilaikė. Bankas 2011-03-09 raštu paragino skolininkus sumokėti pradelstą mokėti sumą – 9 870,42 EUR - ir įspėjo, kad per 30 dienų nesumokėjus įsiskolinimo, kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, tačiau skola bankui per 30 dienų terminą nebuvo grąžinta, todėl sutartis laikoma nutrūkusi, mokėjimo terminą suėję. Skolą sudaro 236 646,69 EUR, iš jų: 227 010,07 EUR negrąžinto kredito, 8 507,01 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 1 129,61 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 430,36 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmokos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį M. S., butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį priklausantį M. S. ir E. S. bei 1/21 automobilių stovėjimo patalpų Nr.10 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. S. ir E. Č., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininkus, kad negrąžinus 236 646,69 EUR skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Paaiškino kreditoriui, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šios nutarties nuorašo įteikimo skolininkams dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Teismas konstatavo, kad skolininkai nevykdė kredito sutarties sąlygų paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais, todėl bankas, nelaukdamas kredito sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 30 dienų terminui nuo 2011-03-12 įteiktų pranešimų dėl kredito sutarties nutraukimo skolininkams dienos, vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. Teismas atmetė reikalavimą išieškoti 430,36 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmoką, nurodęs, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, o draudimo įmokos negalima priskirti prie išlaidų, sudarančių hipoteka užtikrinto pagrindinio reikalavimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai M. S. ir E. Č. (S.) prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį. Nurodė, kad kreditorius pranešimais apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą, įteiktais apeliantams 2011-03-12, pareikalavo, kad pranešimų gavėjai per 30 dienų sumokėtų 9 870,42 EUR, o ne 236 646,69 EUR sumą. Taigi kreditorius nepateikė įrodymų, kad iki kreipimosi į teismą buvo suėję kreditoriaus reikalavimų visai 236 646,69 EUR sumai įvykdymo terminas. Be to, pareiškėjų šeimoje yra susiklosčiusi sudėtinga finansinė situacija: jie augina su mažamečius vaikus – dukrą R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas, todėl reikalinga nuolatinė priežiūra. Iškėlus UAB „Baltic Express“ bankroto bylą, šioje įmonėje direktoriumi dirbęs M. S. neteko pajamų šaltinio. Šiuo metu šeima išlaikoma iš E. S. gaunamos motinystės pašalpos, o įkeistas butas yra nuolatinė šeimos gyvenamoji patalpa. Pareiškėjai dėl minėtų priežasčių kreipėsi į kreditorių dėl terminuoto paskolos įmokos dydžio sumažinimo, tačiau bankas situaciją įvertino formaliai ir pareiškėjų prašymo netenkino.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas.
LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarką, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. LR CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl yra svarbu laikytis vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, nes sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes. Remiantis LR CK 6.218 str. 1 d., apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų.
Bylos duomenys patvirtina, kad bankas nustatė skolininkams 32 dienų terminą susidariusiam įsiskolinimui sumokėti ( b.l. 97-98) ir tai atitinka Kredito sutarties 55, 55 .1 p., nustatančius, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nuo banko raštiško reikalavimo išsiuntimo dienos (b.l. 83-84). Apeliantai nepagrįstai šį pranešimą vertina kaip netinkamą dėl jiems nurodytos sumokėti 9 870,42 EUR sumos. Bankas, įspėdamas apie sutarties nutraukimą, nurodo pranešimo dieną susidariusį įsiskolinimą pagal kredito sutartį. Pagal šios sutarties 55, 55.1 p., grąžinti visą likusį kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis bankas įgyja teisę reikalauti tik kredito gavėjams nesumokėjus pranešime nurodytos skolos. Nei kredito sutartis, nei įstatymas nenumato pareigos bankui dar kartą kreiptis į skolininkus ir juos informuoti apie pareigą grąžinti visą likusį kreditą. Banko teisė kreiptis į teismą ir reikalauti grąžinti visą likusį kreditą kaip skolininkų neveikimo pasekmė išplaukia iš pranešimo skolininkams, taip pat ji numatyta CPK 558 str. Aplinkybė, kad skolininkų finansinė situacija sunki, neturi reikšmės hipotekos procedūrai, kuri nagrinėjamu atveju atlikta formaliai tinkamai.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priimant sprendimą dėl išieškojimo nukreipimo į hipotekos sandoriu įkeistą ir areštuotą turtą, turi būti nagrinėjama ir pagrindinė aplinkybė – ar buvo galimas kreditavimo sutarties nutraukimas ir ar išieškojimas atitinka įstatymo nustatytus pagrindus išieškojimui. Kreditavimo sutartis yra tikslinė – buto pirkimui, ji sudaryta su fiziniais asmenimis, taigi sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, teismui kyla pareiga patikrinti, ar tarp skolininkų ir kreditoriaus sudarytos kreditavimo sutarties nuostatos, kurių pagrindu kreditorius nutraukė sutartį, yra sąžiningos.
Kreditavimo sutarties terminas nėra suėjęs – iki termino pabaigos yra likę 30 metų. LR CK 4.196 str. nustato kreditoriui teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ir nustatė tokiam reikalavimui sąlygas: kai kiti kreditoriai įstatymų numatytais atvejais reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių; kai skolininkas mirė, kai pradėta skolininko ar įkeisto daikto (ne fizinio asmens) bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti; kai įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė; kai šios įsipareigojimo dalies nepadengė gauta draudimo suma; kai įkeisto daikto draudimo sutartis nutraukta prieš terminą arba, pasibaigus draudimo sutarčiai, daiktas nebeapdraudžiamas. Nei vienos iš šių sąlygų kreditorius nenurodė. Sutartis nutraukta ir pareiškimas dėl išieškojimo paduotas tuo pagrindu, kad skolininkai 2011-03-09 dienai nesumokėjo 9 870,42 EUR (iš jų 1 942,62 EUR negrąžinto kredito, 7 103,62 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 824,18 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 259,00 Lt įmokų už nekilnojamojo turto draudimą). Taigi pagal sutartyje nustatytą grafiką nesumokėta kredito dalis tėra menka suma, palyginus su visa reikalaujama sumokėti kredito suma. Todėl sutarties 55 p. 55.1.p. punktas dėl jos nutraukimo prieš laiką neteismine tvarka, gražinimo tokios didelės pinigų sumos iškart, jei per 30 dienų skolininkai nepadengia reikalaujamos skolos dalies, laikytinas skolininkų atžvilgiu nesąžiningu ir juo yra pažeista kreditoriaus ir skolininkų teisių ir pareigų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civ. byloje 3K-7-272/2011), todėl laikytinas negaliojančiu (CK 6.188 str. 7 d.). Apeliantų argumentai rodo, kad jie šiuo metu patiria finansinių sunkumų, todėl 41 metų sutarties terminas gali pateisinti mokėjimų nesklandumus, jei jie neužsitęsia didžia nustatyto termino dalimi.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas neįvertino kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios kredito sutarties nutraukimą neteismine tvarka, sąžiningumo skolininkų, kaip vartotojų, atžvilgiu, todėl nebuvo pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymo ir areštuoti hipoteka keistus nekilnojamuosius daiktus. Nutartis naikintina, Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš M. S. ir E. Č. (S.) atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-06-13 nutartį panaikinti.
Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš M. S. ir E. Č. (S.) atmesti.
Teisėja Rita Kisielienė