Civilinė byla Nr. e2-1594-601/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00361-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.4.1.9
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PROTECHA“, atstovaujamos direktoriaus G. T., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, atstovaujamai advokato padėjėjos Justinos Čeponienės, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „ENERGOLIT LT“, atstovaujama direktoriaus K. T., išvadas teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba, atstovaujama direktoriaus pavaduotojos S. V., ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atstovaujama Teisės ir konkurencijos politikos grupės vadovo P. J. (P. J.).
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PROTECHA“ (toliau – ir tiekėja) Kauno apygardos teismo prašo: 1) panaikinti atsakovės UAB „Kauno autobusai“ nuolatinės pirkimų komisijos sprendimą pašalinti ieškovę UAB „PROTECHA“ iš troleibusų linijos kontaktinio tinklo aštuonbriaunės atramos viešojo pirkimo Nr. 416632 procedūrų; 2) panaikinti atsakovės UAB „Kauno autobusai“ nuolatinės pirkimų komisijos sprendimą atmesti ieškovės UAB „PROTECHA“ pasiūlymą kaip neatitinkantį troleibusų linijos kontaktinio tinklo aštuonbriaunės atramos viešojo pirkimo Nr. 416632 dokumentų reikalavimų; 3) įpareigoti atsakovę UAB „Kauno autobusai“ grąžinti ieškovę UAB „PROTECHA“ į troleibusų linijos kontaktinio tinklo aštuonbriaunės atramos viešojo pirkimo Nr. 416632 procedūras; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Kauno autobusai“ ieškovės UAB „PROTECHA“ naudai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė mano, kad atsakovė neteisėtai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nes ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „ENERGOLIT LT“ nėra susiję ar sudarę susitarimų, iškreipiančių konkurenciją. Ieškovė pažymėjo, kad 2018 m. sausio mėnesį ji įdarbino specialiųjų žinių apie specifinius pirkimo objektus turintį J. I. (J. I.), kuris 2018 m. rugpjūčio mėnesį taip pat tapo ir UAB „ENERGOLIT LT“ vadovu. Nors šios aplinkybės ieškovė nežinojo, tačiau atkreipia dėmesį, kad ieškovės vardu atsakovės konkurse J. I. nedalyvavo, komercinio pasiūlymo dokumentų neteikė, prie komercinio pasiūlymo dokumentų faktinės prieigos neturėjo, t. y. visus komercinio pasiūlymo atsakovės konkursui dokumentus rengė ir teikė kitas ieškovės darbuotojas. Vidinio patikrinimo metu ieškovė nustatė, kad teikdamas konkurento UAB „ENERGOLIT LT“ komercinį pasiūlymą ginčo konkurse, J. I. neteisėtai (per klaidą ar tikslingai) panaudojo senus ieškovės duomenis, kuriais jis disponavo kaip ieškovės darbuotojas, dirbęs su anksčiau įvykusiais atsakovės konkursais. Tai objektyviai paaiškina tiek Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (toliau – EBVPD) formoje nurodomus ieškovės duomenis, tiek pasiūlymo formos įrašų tapatumą, nes skirtingiems to paties perkančiojo subjekto (UAB „Kauno autobusai“) konkursams naudojamos tos pačios pasiūlymų formos. Be to, būdamas ieškovės darbuotoju, J. I. UAB „ENERGOLIT LT“ komercinio pasiūlymo teikimui naudojosi ieškovės techniniu resursu – prieiga prie interneto kas, atitinkamai paaiškina, ieškovės ir kito juridinio asmens IP adresų tapatumą. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, šios aplinkybės neleidžia konstatuoti ieškovės tyčinės neteisėtos veiklos (konkurenciją iškreipiančių susitarimų), todėl nėra jokio teisinio pagrindo jai taikyti ir įstatymines poveikio priemones. Ieškovės vertinimu, šios prielaidos objektyviai gali pagrįsti tik svetimų duomenų neteisėto panaudojimo faktą, bet jokiu būdu ne ieškovės, kurios duomenimis buvo neteisėtai naudojamasi, siekį iškreipti konkurenciją. Tuo labiau, konkurenciją iškreipiančio susitarimo egzistavimo fakto neįrodo ieškovės ir trečiojo asmens akcininkų santuokinis ryšys. Ieškovė pažymėjo, kad visos objektyvios aplinkybės, logiškai pagrindžiančios tiek ieškovės duomenų atsiradimą konkurento pasiūlyme, tiek pasiūlymo formos įrašų bei IP adresų tapatumą, atsakovei buvo pateiktos ieškovės paaiškinimuose, bet atsakovė į jas neatsižvelgė. Ieškovė akcentuoja, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto formuluotė suponuoja būtinybę ne tik konstatuoti susitarimo faktą, bet ir pagrįsti, jog konstatuojamu susitarimu yra siekiama iškreipti konkurenciją. Tačiau kaip konkrečioje situacijoje ieškovė faktiškai iškreipė ar siekė iškreipti konkurenciją, atsakovė nedetalizavo, todėl laikytina, kad netgi nustačius galimo susitarimo faktą (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), atsakovė niekaip nepagrindė tokio tariamo susitarimo tikslo, kuris būtinas taikant VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą ieškovės pašalinimo iš procedūros pagrindą. Vien teorinė teisinio ar faktinio netikrumo situacija, už kurios tyrimą pirmiausia atsakinga atsakovė, nagrinėjamu atveju per se (pati savaime) nesuponuoja išvados apie ieškovės realiai sudarytą draudžiamą susitarimą.
3. Ieškovė taip pat mano, kad atsakovė neteisėtai taikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindą, nes ieškovė nežinojo apie jos susietumą su trečiuoju asmeniu, todėl tokios informacijos ir negalėjo atskleisti atsakovei. Ieškovė pabrėžia, kad atsakovei teikė ir teikia informaciją, kurią laikė ir laiko tikrovę atitinkančia ir tuo pačiu kategoriškai neigia tiek bet kokio pobūdžio susitarimų egzistavimą, tiek siekį jais iškreipti konkurenciją. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė jokiomis teisėtomis priemonėmis nėra įrodžiusi nei pačios melagingos informacijos egzistavimo fakto, nei, kad konkurso metu ji būtų ieškovės sąmoningai, siekiant apgauti, teikiama atsakovei. O tai, kad J. I. teoriškai turėjo prieigą prie ginčo pirkimo dokumentų, nereiškia faktinės šio asmens prieigos prie pasiūlymo dokumentų, t. y. atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, jog J. I. rengė, peržiūrėjo, teikė, derino ar turėjo kitokią faktinę prieigą prie konfidencialios UAB „PROTECHA“ pasiūlymo konkursui informacijos, todėl atitinkamus ieškovės paaiškinimus laikyti melaginga informacija nėra jokio teisėto pagrindo.
4. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai nagrinėjamu atveju netaikė VPĮ 46 straipsnio 8 dalies ir nenustatė, kad ieškovė ėmėsi pakankamų priemonių dėl pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindų netaikymo. Pažymėjo, kad konkurso metu paaiškėjus aplinkybėms apie galimai nesąžiningą UAB „ENERGOLIT LT“ veiklą, ieškovė su atsakove bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą, padėjo išaiškinti galimą pažeidimą bei ėmėsi visų prevencinių priemonių, kad panašios situacijos ateityje nesikartotų. Ieškovė nedelsdama inicijavo vidinį patikrinimą, nustatė nesąžiningą darbuotoją, nutraukė su juo darbo santykius, ėmėsi papildomų techninių bei organizacinių duomenų bazių apsaugos priemonių. Apie tai savo paaiškinimuose informavo atsakovės atstovus. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovė įvykdė visas nuo ieškovės priklausančias VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas. Aplinkybė, kad atsakovė apskritai nesvarstė pašalinimo netaikymo sąlygų, savaime yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus dėl atsakovės sprendimų panaikinimo.
5. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė ieškovės veiksmuose konstatuoja tariamus konkurenciją iškreipiančius susitarimus, nepaisydama to, kad už antikonkurencinių veiksmų prevenciją Lietuvoje atsakinga Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba susidariusioje situacijoje nemato jokių Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimo požymių. Taigi savo sprendimais atsakovė, remdamasi išimtinai savo prielaidomis, ignoruodama kompetentingų institucijų ir ieškovės argumentus bei įstatymines pareigas, ieškovei faktiškai taiko ekonomines sankcijas (apribojimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vieneriems metams), nors tokių įgaliojimų bei funkcijų savo įstatuose nėra nusimačiusi.
6. Ieškovės teigimu, atsakovė, be aukščiau minėtų pažeidimų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 58 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neprašė ieškovės patikslinti/paaiškinti pasiūlymo, kuris, atsakovės vertinimu, neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, kadangi ieškovė su pasiūlymu nepateikė gamintojo garantinio rašto kopijų, atramų brėžinių ir CE sertifikatų kopijų. Apie jokius kitus neva neteisingai neužpildytus dokumentus atsakovės sprendime neužsimenama, papildomi pasiūlymo trūkumai dėl neteisingai užpildytos 4 lentelės atsirado tik atsakovės atsiliepime. Juolab, naujai pateikiami atsakovės argumentai dėl savo formalaus pobūdžio nepakankami ieškovės pasiūlymui atmesti, prieštaraujantys proporcingumo principui ir konkurso tikslui, todėl neteisėti. Nepaisant to, ieškovės įsitikinimu, prašyti tiekėją patikslinti, papildyti arba pateikti trūkstamus dokumentus yra ne perkančiojo subjekto teisė, o įstatyminė pareiga. Juolab, kad nagrinėjamu atveju vertinant su pasiūlymu nepateiktų dokumentų reikšmę akivaizdu, jog atsakovės nurodytų dokumentų pateikimas aiškinant (papildant) pasiūlymą jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip pasiūlymo esmės keitimas, nes šių dokumentų pateikimo momentas neįtakoja pasiūlymo kainos, neturi reikšmės objektyviam pasiūlymų palyginimui, pasiūlymų eilės nustatymui bei konkurso rezultatui, t. y. visos esminės pasiūlymo dalys, tame tarpe ir pagrindžiančios siūlomo pirkimo objekto atitiktį techniniams reikalavimams ieškovo buvo pateiktos kartu su pasiūlymu. Trūkstami dokumentai iš esmės tik detalizuotų atsakovei jau anksčiau pateiktą informaciją ir objektyviai negalėtų turėti reikšmės konkurso rezultatui. Ieškovė akcentuoja, kad jos pasiūlyta kaina buvo net 21 153,98 Eur be PVM mažesnė nei konkurso laimėtojo, todėl akivaizdu, kad ženkliai mažesnės kainos ieškovės pasiūlymo atmetimas pasinaudojus formalia priežastimi ir nepaisant ieškovės kvalifikacinio ir techninio pajėgumo įvykdyti konkurso užduotį, yra neproporcingas ir neužtikrinantis PĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatyto perkančiojo subjekto tikslo – prekių įsigijimui skirtas lėšas naudoti racionaliai.
II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
7. Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad vykdydama konkursą nustatė šias aplinkybes, patvirtinančias susitarimo tarp UAB „PRTOTECHA“ ir UAB „ENERGOLIT LT“ buvimą: ieškovė bei trečiasis asmuo pateikė pasiūlymus su tokiais pat trūkumais (abu dalyviai nepateikė tų pačių dokumentų, reikalautų techninėje specifikacijoje, neteisingai užpildė pasiūlymo 4 lentelę); abu pasiūlymai pateikti kelių minučių skirtumu iš to paties IP adreso; UAB „ENERGOLIT LT“ pateikta patikslinta EBVPD, nors ir pasirašyta UAB „ENERGOLIT LT“ (trečiojo asmens) direktoriaus J. I., tačiau dokumento II dalies „Informacija apie ekonominės veiklos vykdytoją“ A ir B punktuose pateikta informacija susijusi su UAB „PROTECHA“ (ieškovės) duomenimis ir rekvizitais; UAB „PROTECHA“ ir UAB „ENERGOLIT LT“ akcininkai yra sutuoktiniai – UAB „PROTECHA“ vienintelis akcininkas ir vadovas yra G. T., o UAB „ENERGOLIT LT“ vienintelė akcininkė yra G. T. sutuoktinė I. T.; UAB „ENERGOLIT LT“ direktorius J. I. taip pat dirba ir UAB „PROTECHA“; abu dalyviai tą patį asmenį J. I. ginčo viešajame pirkime Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) priskyrė kaip atsakingą asmenį, t. y. tas pats asmuo gavo/teikė pranešimus perkančiajam subjektui tiek nuo UAB „PROTECHA“, tiek ir nuo UAB „ENERGOLIT LT“. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė tvirtina neturėjusi kito pasirinkimo kaip tik pašalinti šiuos konkurso dalyvius iš pirkimo procedūrų.
9. Atsakovė teigia, kad ieškovė objektyviai negalėjo nežinoti duomenų, kad yra susijusi su trečiuoju asmeniu, todėl pateikdama užpildytą EBVPD formą, kurios 9 lape atsakydama į klausimą „Ar ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekta iškraipyti konkurenciją?“ patvirtino, kad tokių susitarimų nėra sudariusi, atsakovė pateikė melagingą informaciją, dėl kurios pateikimo pagrįstai taikytas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas. Atsakovės vertinimu, mažai tikėtina, kad ieškovės akcininkas ir vadovas nežinotų, jog jo sutuoktinei priklausančios įmonės vadovas yra ieškovės darbuotojas. Be to, UAB „PROTECHA“ yra viena pagrindinių UAB „ENERGOLIT LT“ konkurenčių, todėl būtų neįtikėtina, jei konkuruojantys dalyviai nežinotų vienas kito vadovų (tuo labiau, kad J. I. UAB „ENERGOLIT LT“ vadovu paskirtas 2018 m. rugpjūčio 20 d.). Dar daugiau, ieškovės bei trečiojo asmens pasiūlymai pateikti iš to paties IP adreso praktiškai identišku laiku, kas rodo, kad arba tas pats asmuo pateikė abiejų įmonių pasiūlymus, arba abiejų įmonių atstovai fiziškai buvo toje pačioje vietoje ir kartu pateikė abiejų įmonių pasiūlymus. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė jai teikė melagingus paaiškinimus, jog J. I., nors ir dirba pas ieškovę, vis tik neturėjo prieigos prie ginčo viešojo pirkimo duomenų, tačiau šią aplinkybę paneigė Viešųjų pirkimų tarnyba, nurodydama, jog tiekėjo UAB „PROTECHA“ CVP IS sistemoje prie ginčo konkurso komandos J. I. buvo priskirtas dar 2019 m. sausio 22 d. 15:56 val., t. y. iki ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų pateikimo. Be to, anot atsakovės, netiesioginiu įrodymu apie susitarimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvimą laikytinas ir tik vienos iš susijusių įmonių aktyvumas bei „kalbėjimas“ už abu tiekėjus ikiteisminėje bei teisminėje ginčų stadijoje, nors realiai iš konkurso procedūrų pašalinti du tiekėjai.
10. Anot atsakovės, nagrinėjamoje situacijoje ieškovė yra pagrįstai pašalinta iš konkurso procedūrų, nesant jokio teisinio pagrindo spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies taikymo, t. y. galimybės ieškovei „ištaisyti“ padarytas klaidas. Atsakovė pažymėjo, kad ši nuostata gali būti taikoma tik tuo atveju, jei sprendimas dėl pašalinimo pagrindų priimtas ne pagal VPĮ 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalis. Tuo tarpu sprendimas pašalinti ieškovę iš ginčo konkurso procedūrų bei atmesti ieškovės pasiūlymą priimtas dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatytų pažeidimų bei konkurso sąlygų 10.1 punkto pažeidimo. Juolab, ieškovė nepateikė perkančiajai organizacijai informacijos apie tai, kad ėmėsi VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktyje ir c papunktyje numatytų veiksmų, todėl perkančioji organizacija neturėjo galimybių taikyti VPĮ 46 straipsnio 8 dalies nuostatos dar ir dėl to. Be to, atsakovė pažymėjo, kad tam tikrose situacijose net ir pateikus paaiškinimą, nebegalima išvengti kitų tiekėjų teisių ir atitinkamai skaidrumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimo konkrečiame pirkime. Tad net ir atleidus iš užimamų pareigų darbuotoją J. I., tai nebekeičia fakto, kad tas pats asmuo pateikė pasiūlymus tiek nuo UAB „PROTECHA“, tiek ir nuo UAB „ENERGOLIT LT“, kuo akivaizdžiai buvo pažeista kitų tiekėjų konkurencija ir padaryta žala, kuri nebegali būti ištaisyta. Tuo labiau, kad pati ieškovė iki pat pretenzijos pateikimo neprašė atsakovės taikyti VPĮ 46 straipsnio 8 dalies nuostatas, nesikreipė su pasiūlymu kokiu būdu ši galėtų bendradarbiauti ir padėti nustatyti pažeidimo aplinkybes.
11. Atsakovė yra įsitikinusi, kad neturėjo pareigos ieškovės prašyti paaiškinti pasiūlymą ir leisti pateikti dokumentus, kurie, anot atsakovės, netinkamą pasiūlymą padarytų tinkamu. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė su pasiūlymu ne tik nepateikė techninėje specifikacijoje prašomų dokumentų, tačiau ir reikalautų pateikti CE sertifikatų kopijų bei klaidingai užpildė patį pasiūlymą, jame nenurodydama esminės informacijos (techninė charakteristika, modelis ir pan.) apie atsakovės siekiamas įsigyti prekes. Taigi, ieškovė pateikė pasiūlymą, kuriame nenurodė siūlomo objekto savybių ir nepateikė tam tikras objekto savybes patvirtinančių duomenų. Tam, kad ieškovės pasiūlymas atitiktų konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, ieškovė ne tik turėtų pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau turėtų naujai pateikti ir patį pasiūlymą su užpildytais duomenimis, todėl suteikta teisė praėjus nustatytam terminui teikti dokumentus pažeistų ne tik PĮ nuostatas, tačiau ir konkurso skaidrumą, tiekėjų lygiateisiškumą bei konkurenciją.
III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė
12. Trečiasis asmuo UAB „ENERGOLIT LT“ prašo ieškinį tekinti. Nurodė, kad rengiant ir teikiant pasiūlymą UAB „ENERGOLIT LT“ su ieškovo UAB „PROTECHA“ atstovu/ais jokių tarpusavyje veiksmų nederino. Mano, kad atsakovė savo veiksmais riboja konkurenciją ir siekia eliminuoti iš konkurso sąžiningai dirbančius tiekėjus, jog konkursą už didesnę kainą laimėtų atsakovės darbuotojams palankus tiekėjas.
13. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba išvadoje nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nustatyti tiekėjų dokumentuose, formose, teiktuose viešojo pirkimo konkurso metu, sutapimai galėtų reikšti, kad yra įtikinamų duomenų, jog tarp tiekėjų galimai buvo sudarytas susitarimas, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją (suderinti veiksmai dalyvaujant viešajame pirkime), tačiau galutinai įvertinti situaciją nagrinėjamu atveju gali tik teismas spręsdamas bylą iš esmės. Tarybos nuomone, esant pakankamam pagrindui teigti, kad tiekėjų pateikti pasiūlymai nebuvo pateikti savarankiškai (buvo derinami), atitinkamus tiekėjus galima buvo šalinti net nesiaiškinant, ar jie sudaro vieną ekonominį vienetą ir ar yra požymių, rodančių, kad tarp jų galimai buvo sudarytas kartelis konkurencijos teisės prasme.
14. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad siekiant išspręsti ginčą bylos nagrinėjimo metu turi būti nustatyta, ar atsakovės nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas galimai neteisėtas ieškovės ir trečiojo asmens susitarimas, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime, laikytinos įtikinamais duomenimis, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą aiškinimą, bei ar, ieškovės pateikti paaiškinimai objektyviai įrodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pirkime veikė savarankiškai ir konkuravo. Tarnyba akcentavo, kad neužtenka tiekėjų deklaravimo, jog jie veikia savarankiškai ir konkuruoja ir, kad jų pasiūlymai nėra alternatyvūs. Tiekėjai turi pateikti įrodymus, kad jie konkuravo teikdami pasiūlymą. Pirkimo vykdytojui nustačius tiekėjų nekonkuravimo apraiškas pirkime, o tiekėjui nepagrindus, kad teikė savarankiškus pasiūlymus ir konkuravo tarpusavyje, susijusių tiekėjų pateikiami pasiūlymai turėtų būti atmesti. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ginčo sprendimas dalyje dėl atsakovės sprendimo ieškovę pripažinti pateikusia melagingą informaciją pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą bei atsakovės atsisakymo taikyti VPĮ 46 straipsnio 8 dalį ir nepripažinti, kad ieškovė ėmėsi pakankamų priemonių įrodant savo patikimumą, yra neatsiejamai susijęs su fakto, ar pirkime ieškovė ir trečiasis asmuo pirkime buvo sudarę konkurenciją ribojančių susitarimų, konstatavimu. Tarnyba, be kita ko pažymėjo, kad perkantysis subjektas turi pareigą kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo tik tokiu atveju, kuomet nustatyti neatitikimai/netikslumai pagal savo pobūdį gali būti ištaisomi nekeičiant tokio pasiūlymo esmės. Todėl bylos nagrinėjimo metu turi būti nustatyta, ar ieškovės pasiūlymo netikslumai pagal savo pobūdį yra taisytini PĮ 64 straipsnio 9 dalies nuostatos prasme. Teismui nustačius, kad ieškovei pateikus pasiūlymo pateikimo metu nepateiktus dokumentus, ieškovės pasiūlymas iš neatitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimų taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, tokiu atveju atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, prieš tai nesikreipiant į jį dėl pasiūlymo patikslinimo, būtų laikytinas teisėtu.
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
15. Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ vykdė pirkimą atviro konkurso būdu „Troleibusų linijos kontaktinio tinklo aštuonbriaunės atramos“ (pirkimui suteiktas Nr. 416632), kuris buvo paskelbtas CVP IS) 2019 m. sausio 15 d.; pasiūlymų pateikimo terminas – 2019 m. vasario 6 d. 13.00 val. Pirkimo dokumentų pateiktis: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2019-635775.
16. 2019 m. vasario 6 d., tiek ieškovė UAB „PROTECHA“, tiek trečiasis asmuo UAB „ENERGOLIT LT“ pateikė pasiūlymus konkursui.
17. 2019 m. kovo 7 d. atsakovė ieškovei pateikė raštą Nr. 02-232 „Dėl perkančiojo subjekto turimų duomenų teisingumo ir abejonių pagrįstumo“, kuriuo buvo prašoma pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl pasiūlymų vertinimo metu perkančiosios organizacijos nustatytų aplinkybių teisingumo ir abejonių pagrįstumo, t. y. įrodyti, kad trečiasis asmuo ir ieškovė nederino savo veiksmų konkurse ir, atitinkamai, neteikė melagingos informacijos. Rašte pažymėta, kad „2019-02-11 UAB „Energolit LT“ pateikė patikslintą EBVPD. Komisija susipažinusi su patiektu dokumentu, nustatė, kad EBVPD pasirašytas tiekėjo UAB „Energolit LT“ direktoriaus J. I., tačiau dokumento II dalies „Informacija apie ekonominės veiklos vykdytoją“ A ir B punktuose pateikta informacija susijusi su Konkurso dalyvio UAB „Protecha“ duomenimis ir rekvizitais. Be to, Komisija, susipažinusi su tiekėjų UAB „Energolit LT“ ir UAB „Protecha“ pateiktais pasiūlymais, taip pat nustatė, jog yra ir kitų požymių leidžiančių spręsti, kad dalyviai galimai derino savo veiksmus pasiūlymų rengimo metu: 1) tiekėjai kartu su pasiūlymu nepateikė techninėje specifikacijoje reikalaujamų dokumentų (gamyklos – gamintojo garantinio rašto kopijų, atramų brėžinių, CE sertifikatų kopijų); 2) tiekėjai neteisingai užpildė pirkimų sąlygų 4 lentelę, kurioje prašoma nurodyti siūlomų prekių aprašymą (technines charakteristikas, prekių pavadinimus, modelius ir pan.). Tiekėjai grafoje „Siūlomos charakteristikos“ vienodai nurodė „Atitinka“; 3) tiekėjų pasiūlymai pateikti kelių minučių skirtumu iš to paties IP adreso“.
18. Ieškovė, atsakydama į raštą Nr. 02-232, 2019 m. kovo 8 d. informavo apie pradėtą įmonės veiklos vidinį patikrinimą, patvirtino, jog ieškovės vadovybė jokių konkurenciją ribojančių veiksmų su trečiuoju asmeniu nederino ir taip pat buvo prašoma pratęsti informacijos pateikimo terminą iki 2019 m. kovo 15 d. Atsakovė tenkino prašymą pratęsti terminą teikti paaiškinimus.
19. Atsakovė 2019 m. kovo 15 d. gavo ieškovės paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog ieškovė su J. I. sudarydama darbo sutartį nebuvo informuota apie turimus interesus konkuruojančiose įmonėse, ieškovė taip pat nebuvo informuota ir apie minėto darbuotojo nuo rugpjūčio mėnesio užimamas trečiojo asmens vadovo pareigas. Ieškovės paaiškinimuose taip pat teigiama, kad minėtas darbuotojas neturėjo jokios prieigos prie ieškovės komercinio pasiūlymo dokumentų, nes nebuvo priskirtas jos vardu dalyvauti ginčo konkurse. Ieškovė, be kita ko, nurodė, jog ketina nutraukti darbo sutartį su J. I..
20. 2019 m. kovo 26 d. atsakovė ieškovei bei trečiajam asmeniui išsiuntė prašymus, kuriais buvo papildomai paprašyta paaiškinti informaciją dėl J. I. prisijungimo prie abiejų dalyvių informacinių pranešimų gavimo sistemos. Papildomi paaiškinimai paprašyti, pastebėjus, kad UAB „ENERGOLIT LT“ direktorius J. I. buvo prisijungęs ir prie UAB „PROTECHA“ gaunamų pranešimų sistemos, t. y. nors tiekėja UAB „PROTECHA“ teikti pasiūlymą konkursui buvo įgaliojusi kitą projektų vadovą, J. I., vis tik, turėjo prieigą prie CVP IS paskelbto konkurso duomenų, su kuriais galėjo susipažinti, ką patvirtina 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. kovo 12 d., ir 2019 m. kovo 15 d. CVP IS pranešimai.
21. Ieškovė 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. 190327/1 atsakovei pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame pakartotinai neigė, kad J. I. turėjo faktinę prieigą prie UAB „PROTECHA“ komercinio pasiūlymo dokumentų ir, atitinkamai, galimybę šiuos dokumentus derinti su konkuruojančia įmone. Pažymėjo, kad UAB „PROTECHA“ komercinio pasiūlymo dokumentus rengė ir pasiūlymą 2019 m. vasario 6 d. pateikė kitas šiam viešajam pirkimui priskirtas UAB „PROTECHA“ darbuotojas. Ieškovė minėtame rašte patvirtino, kad laikina prieiga prie UAB „Kauno autobusai“ siunčiamų pranešimų J. I. buvo suteikta siekiant kito darbuotojo atostogų metu laiku reaguoti į perkančiojo subjekto teikiamus užklausimus ir prašymus.
22. Atsakovė pateikė užklausimą Viešųjų pirkimų tarnybai su klausimu, kada tiksliai UAB „ENERGOLIT LT“ direktorius J. I. buvo įtrauktas į UAB „PROTECHA“ CVP IS pranešimus gaunančių asmenų sąrašą. Viešųjų pirkimų tarnybos Elektroninių pirkimų skyriaus vyriausiasis specialistas R. P. 2019 m. kovo 26 d. informavo atsakovę, kad „UAB „Protecha“ CVP IS naudotojas J. I. 2019-01-22 15:56 buvo priskirtas prie CVP IS vykdomo pirkimo „Troleibusų linijos kontaktinio tinklo aštuonbriaunės atramos“ komandos“.
23. Atsakovė 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 02-394 „Dėl tiekėjo UAB „PROTECHA“ pasiūlymo atmetimo“, kuriuo informavo ieškovę apie komisijos sprendimą tiekėjus UAB „ENERGOLIT LT“ ir UAB „PROTECHA“ pašalinti iš pirkimo procedūrų, kadangi: „dalyvių padėtis atitinka pirkimo dokumentuose nustatytą pašalinimo pagrindą (sudarytas susitarimas, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame 2019-01-15 CVP IS skelbtame atvirame konkurse (supaprastintame pirkime) „Troleibusų linijos kontaktinio tinklo aštuoniabriaunės atramos (p.n. 416632)“ ir „dalyviai, apie nustatytų reikalavimų neatitikimą, yra pateikę melagingą informaciją, kurią Perkantysis subjektas gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis“. Komisija taip pat nutarė konstatuoti, „kad tiekėjų UAB „Energolit LT“ ir UAB „Protecha“ pasiūlymai yra nepriimtini, nes neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų: dalyviai kartu su pasiūlymais nepateikė techninėje specifikacijoje reikalaujamų dokumentų (gamyklos – gamintojo garantinio rašto kopijų, atramų brėžinių, CE sertifikatų kopijų)“.
24. 2019 m. balandžio 18 d. ieškovė pateikė pretenziją „Dėl troleibusų linijos kontaktinio tinklo aštuoniabriaunės atramos viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo“, kuria prašė panaikinti perkančiojo subjekto nuolatinės pirkimų komisijos sprendimus, kuriais nuspręsta pašalinti UAB „PROTECHA“ iš troleibusų linijos kontaktinio tinklo aštuoniabriaunės atramos viešojo pirkimo procedūrų bei atmesti UAB „PROTECHA“ pasiūlymą kaip neatitinkantį troleibusų linijos kontaktinio tinklo aštuoniabriaunės atramos viešojo pirkimo dokumentų reikalavimų.
25. 2019 m. balandžio 26 d. atsakovė ieškovės pretenziją atmetė, nes ieškovė neįrodė, kad ji ir trečiasis asmuo yra savarankiški, kad teikė teisingą informaciją apie tai, jog J. I. nebuvo priskirtas prie ieškovės konkurso komandos, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pasiūlymų panašumas gali būti paaiškintas kažkokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Atsakovė nusprendė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra sudarę susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime. Atitinkamai, atsakovė pripažino ir tai, kad pateikta melaginga informacija. Atmesdama pretenziją, atsakovė pažymėjo, kad tam, kad ieškovės pasiūlymas atitiktų konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, tiekėja turėtų pateikti trūkstamus dokumentus, t. y. nepakanka paprasto paaiškinimo, o reikia pasiūlymo papildymo naujais duomenimis. Anot atsakovės, komisija neprašė pasiūlymo tikslinimo, nes pasiūlymo neaiškumą lėmė tik tiekėjo pareigos parengti pasiūlymą kruopščiai, kuri taikoma visiems dalyviams, pažeidimas.
26. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog ginčas byloje yra kilęs dėl dviejų esminių aspektų, t. y. dėl tiekėjų susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, (ne)egzistavimo ir dėl nustatytų pasiūlymo trūkumų reikšmės – ar šalinant juos būtų keičiama pasiūlymo esmė. Kiti ginčo argumentai (dėl melagingos informacijos pateikimo ir dėl pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindų netaikymo) laikytini išvestiniais. Ginčo pirkimui taikytinos PĮ nuostatos.
V. Teisiniai argumentai ir išvados
Dėl tiekėjų susitarimų, iškreipiančių konkurenciją pirkime
27. PĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato perkančiojo subjekto pareigą užtikrinti, kad, vykdant pirkimo procedūras, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas. Vykdant pirkimo procedūras taip pat turi būti užtikrinama reali ir sąžininga ūkio subjektų konkurencija, savo ruožtu sąlygojanti mažesnes kainas ir (ar) geresnę prekių ir paslaugų kokybę. Jeigu tiekėjas su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų, perkančioji organizacija tokį tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros (PĮ 59 straipsnio 1 dalis, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Kauno autobusai“ nustatė, kad: ieškovė UAB „PROTECHA“ bei trečiasis asmuo UAB „ENERGOLIT LT“ konkursui pateikė pasiūlymus su tokiais pat trūkumais (abu dalyviai nepateikė tų pačių dokumentų, reikalautų techninėje specifikacijoje, neteisingai užpildė pasiūlymo 4 lentelę); abu pasiūlymai pateikti kelių minučių skirtumu iš to paties IP adreso; UAB „ENERGOLIT LT“ pateikta patikslinta EBVPD, nors ir pasirašyta UAB „ENERGOLIT LT“ (trečiojo asmens) direktoriaus J. I., tačiau dokumento II dalies „Informacija apie ekonominės veiklos vykdytoją“ A ir B punktuose pateikta informacija susijusi su UAB „PROTECHA“ (ieškovės) duomenimis ir rekvizitais; UAB „ENERGOLIT LT“ direktorius J. I. taip pat dirba ir UAB „PROTECHA“; abu dalyviai tą patį asmenį J. I. ginčo viešajame pirkime CVP IS priskyrė kaip atsakingą asmenį, t. y. tas pats asmuo gavo/teikė pranešimus perkančiajam subjektui tiek nuo UAB „PROTECHA“, tiek ir nuo UAB „ENERGOLIT LT“. Šios aplinkybės lėmė atsakovės sprendimą pašalinti pirkimo dalyves UAB „ENERGOLIT LT“ ir UAB „PROTECHA“ iš pirkimo procedūrų dėl susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime. Vėliau, po sprendimo priėmimo, atsakovė papildomai nustatė, kad UAB „PROTECHA“ ir UAB „ENERGOLIT LT“ akcininkai yra sutuoktiniai – UAB „PROTECHA“ vienintelis akcininkas ir vadovas yra G. T., o UAB „ENERGOLIT LT“ vienintelė akcininkė yra G. T. sutuoktinė I. T.. Be to, anot atsakovės, netiesioginiu įrodymu apie susitarimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvimą laikytinas ir tik vienos iš susijusių įmonių aktyvumas bei „kalbėjimas“ už abu tiekėjus ikiteisminėje bei teisminėje ginčų stadijoje, nors realiai iš konkurso procedūrų pašalinti du tiekėjai. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės niekaip nepatvirtina ne tik pačio susitarimo egzistavimo fakto, bet ir siekio iškreipti konkurenciją pirkime.
29. Kasacinio teismo pažymėta, kad, siekiant ūkio subjektų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turi būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 49 punktą). Pažymėtina, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 42 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
30. Teismo vertinimu, atsakovės UAB „Kauno autobusai“ nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų šio sprendimo 28 punkte, kurių egzistavimo fakto iš esmės neginčija ir ieškovė, visuma patvirtina susitarimo, nukreipto į nesąžiningos konkurencijos veiksmus viešojo pirkimo metu, sudarymo faktą. Nors ieškovė tvirtina, kad konkursui pateiktų pasiūlymų analogiški trūkumai, abiejų pasiūlymų pateikimo laikas ir vieta, vieno tiekėjo duomenys ir rekvizitai nurodyti kito tiekėjo pateiktuose dokumentuose yra logiškai paaiškinami, o abiejų įmonių akcininkų santuokinis ryšys savaime nepatvirtina draudžiamo susitarimo egzistavimo fakto, neabejotina, kad visų atsakovės nustatytų požymių visuma leidžia spręsti apie dviejų tarpusavyje susijusių bendrovių veiksmų derinimą, kuriuo buvo įgyvendinama bendra, iš anksto suderinta tiekėjų elgesio strategija.
31. Nepaisant to, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką yra draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose nustatytas absoliutus draudimas tose pačiose pirkimo procedūrose dalyvauti susijusiems ūkio subjektams (pvz. 2009 m. gegužės 9 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas Assitur byloje Nr. C-538/07), ūkio subjektams nepateikus pakankamų pasiūlymų savarankiškumo pagrindimo, perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėjus iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos pagrindu. Nagrinėjamu atveju neginčytina, kad ieškovės UAB „PROTECHA“ ir trečiojo asmens UAB „ENERGOLIT LT“ akcininkai yra susiję santuokiniais ryšiais (UAB „PROTECHA“ vienintelis akcininkas ir vadovas yra G. T., o UAB „ENERGOLIT LT“ vienintelė akcininkė yra G. T. sutuoktinė I. T.), taigi įmonės yra susijusios. Ir, kaip teisingai pastebėjo savo procesiniuose dokumentuose ieškovė, vien ši aplinkybė išties nesudaro pagrindo spręsti apie draudžiamų susitarimų egzistavimą, juolab, kad paprastai susitarimai tarp tokių įmonių nėra laikomi draudžiamais konkurencijos teisės prasme. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, tiek Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra parengusios požymių sąrašus, išduodančius galimus tiekėjų susitarimus iškreipti konkurenciją viešajame pirkime. Tokiais požymiais nurodomos vienodos klaidos skirtingų tiekėjų pasiūlymuose, skirtingų tiekėjų pasiūlymai itin panašūs (išoriškai), itin panašus pasiūlymų įkėlimo laikas į CVP IS, vienos įmonės pasiūlymo dokumentuose yra aiški užuomina į konkurento pasiūlymą, ar panaudotas kito pretendento firminis blankas ar fakso numeris ir pan. Ginčo atveju ieškovė bei trečiasis asmuo kartu su pasiūlymais nepateikė tų pačių dokumentų, reikalautų techninėje specifikacijoje, neteisingai užpildė pasiūlymo 4 lentelę, pasiūlymus pateikė kelių minučių skirtumu iš to paties IP adreso, UAB „ENERGOLIT LT“ pateikta patikslinta EBVPD, nors ir pasirašyta UAB „ENERGOLIT LT“ direktoriaus J. I., tačiau dokumento II dalies „Informacija apie ekonominės veiklos vykdytoją“ A ir B punktuose pateikta informacija susijusi su UAB „PROTECHA“ duomenimis ir rekvizitais. Be to, J. I., būdamas UAB „ENERGOLIT LT“ direktoriumi ir UAB „PROTECHA“ vadybininku, buvo priskirtas kaip abiejų įmonių atsakingas asmuo ginčo viešajame pirkime CVP IS. Ir, nors faktiškai UAB „PROTECHA“ pasiūlymą pateikė L. K., ši aplinkybė, teismo vertinimu, nepaneigia akivaizdaus fakto dėl abiejų įmonių veiksmų derinimo ginčo pirkime. Perkančiosios organizacijos nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai leido perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovė teismui kartu su ieškiniu nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų dėl atsakovės nustatytų tiekėjų pasiūlymų sutapimų, kurie leistų vertinti, kad perkančiosios organizacijos nustatyti tiekėjų pasiūlymų sutapimai yra nepagrįsti ar abejotini ir dėl kurių perkančioji organizacija turėjo pareigą atlikti detalesnį tyrimą.
Dėl melagingos informacijos pateikimo
32. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte yra įtvirtintas savarankiškas tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindas, kai tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis,
33. Nagrinėjamu atveju kartu su pasiūlymu ieškovė pateikė ir užpildytą EBVPD formą, kurios 9 lape atsakydama į klausimą „Ar ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekta iškraipyti konkurenciją?“ atsakė, kad tokių susitarimų nėra sudariusi. Be to, vėliau, atsakovei paprašius paaiškinti susidariusią situaciją, ieškovės vadovas nurodė, kad nežinojo, jog jo sutuoktinei priklausančios įmonės vadovas yra ieškovės darbuotojas J. I.. Dar vėliau nurodė, kad nors J. I. ir dirba pas ieškovę, vis tik neturėjo prieigos prie ginčo viešojo pirkimo duomenų. Tačiau visos šios ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes, pirmiausia, visiškai nelogiška, kad ieškovės vadovas nežinojo, jog jo sutuoktinei priklausančios įmonės vadovas yra ieškovės darbuotojas, juolab, kad trečiojo asmens direktoriaus pareigas iki pasiūlymų pateikimo ginčo pirkime ėjo daugiau kaip 5 mėnesius. Dar daugiau, iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad šios įmonės, neva yra tarpusavyje konkuruojančios. Todėl taip pat nelogiška, kad konkurentai nežinotų konkuruojančių įmonių vadovų. Nepaisant to, neatitinkančiu faktinės situacijos laikytinas ir ieškovės tvirtinimas, kad J. I. neturėjo prieigos prie ginčo viešojo pirkimo duomenų, nes tai paneigė Viešųjų pirkimų tarnyba, patvirtinusi, kad UAB „PROTECHA“ CVP IS naudotojas J. I. buvo priskirtas prie CVP IS vykdomo pirkimo „Troleibusų linijos kontaktinio tinklo aštuonbriaunės atramos“ komandos 2019 m. sausio 22 d. 15:56 val. Šiame kontekste neturi reikšmės ieškovės nurodoma aplinkybė, kad prie ginčo konkurso dokumentų CVP IS J. I., kaip ieškovės atstovas, faktiškai nebuvo prisijungęs, t. y., sprendžiant ar tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją, ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, svarbi pati aplinkybė, kad ieškovė atsakovei nedeklaravo įmonių sąsajumo. Taigi, objektyvūs duomenys patvirtina, kad ieškovė negalėjo nežinoti duomenų, kad yra susijusi su trečiuoju asmeniu, todėl teikdama EBVPD, pateikė melagingą informaciją, dėl kurios pateikimo atsakovė pagrįstai taikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas.
Dėl pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindų netaikymo
34. VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė atleido J. I. iš užimamų pareigų, tačiau tokių priemonių ėmimasis akivaizdžiai nėra pakankamas įrodyti savo patikimumą VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje numatytai išimčiai taikyti.
Dėl nustatytų pasiūlymo trūkumų reikšmės
35. Pagal PĮ 58 straipsnio 5 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 64 straipsnio 9 dalimi, pagal kurią perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
36. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019). Nurodyti išaiškinimai koreliuoja su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, 40–41 punktai). Analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje pažymėta, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Archus ir Gama, C‑131/16, 36–37 punktai; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas sujungtose bylose MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C‑523/16 ir C‑536/16, 50, 52 punktai).
37. Teismo vertinimu, ginčo atveju, ieškovei pateikus trūkstamus dokumentus ir patikslinus pasiūlymo 4 lentelės duomenis, ieškovės pasiūlymas iš neatitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimų taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, kas yra draudžiama pagal PĮ 64 straipsnio 9 dalį.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė byloje neįrodė, jog nebuvo sudariusi draudžiamų susitarimų su trečiuoju asmeniu, taip pat, kad nepateikė melagingos informacijos atsakovei ir, kad ėmėsi pakankamų priemonių įrodyti savo patikimumą ir leidžiančių spręsti apie galimybę nepašalinti jos iš pirkimo procedūros. Be to, atsakovės nustatytų ieškovės pateikto pasiūlymo trūkumų pašalinimas ieškovės pasiūlymą iš neatitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimų padarytų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, kas yra draudžiama, todėl konstatuotina, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį atsakovės UAB „Kauno autobusai“ turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
40. UAB „Kauno autobusai“ nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 4 542,22 Eur (3 753,90 Eur + 788,32 Eur PVM) bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. birželio 21 d. sąskaitas už teisines paslaugas Nr. ADV31497 ir Nr. ADV31566, ataskaitas bei AB SEB banko 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymus Nr. 995 ir Nr. 1046, patvirtinančius apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas. Detalizuojant patirtas išlaidas nurodyta, kad advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidas sudaro: ieškinio analizė, tolesnių procesinių veiksmų planavimas, atsiliepimo į ieškinį bei prašymą dėl LAP taikymo argumentų plano rengimas, teisinės konsultacijos (100 Eur), prašymo prijungti prie EPP bylos rengimas (20 Eur), prašymo dėl termino atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti LAP suteikimo rengimas (40 Eur), ieškinio analizė, tolesnių procesinių veiksmų planavimas, atsiliepimo į ieškinį bei prašymą dėl LAP taikymo argumentų plano rengimas, teisinės konsultacijos (60 Eur), atsiliepimo į prašymą dėl LAP taikymo rengimas ir derinimas (480 Eur), teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties analizė, teisinės konsultacijos dėl tolesnės bylos eigos (40 Eur), atsiliepimo į ieškinį rengimas ir derinimas (1 420 Eur), tripliko rengimas ir derinimas (1 160 Eur), dubliko analizė bei aktualios teismų praktikos paieška ir analizė (340 Eur), teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties analizė, teisinės konsultacijos dėl tolesnės bylos eigos (20 Eur), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas ir derinimas (60 Eur).
41. Ieškovė UAB „PROTECHA“ nurodė, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka faktiškai suteiktų teisinių paslaugų vertės, nes paslaugas teikė advokato padėjėja iš esmės standartinėje situacijoje, nedidelės apimties ir nesudėtingoje viešųjų pirkimų byloje, be to, atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, kuris šioje byloje galėjo pasitelkti vidinius administravimo pajėgumus. Pažymi, kad ieškovė šią bylą veda savo darbuotojų pajėgumais ir advokato išlaidų priteisti neprašo.
42. Teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, tačiau jų dydis mažintinas atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 ir 8.20 punktuose nurodytus dydžius, atsižvelgiant į tai, kad teisines paslaugas atsakovei teikė advokato padėjėja (Rekomendacijų 5 punktas), įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą (byla nėra itin sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė, nereikalaujanti specialių ekspertinių žinių), faktines advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas (advokato padėjėjos parengtuose procesiniuose dokumentuose faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas yra pasikartojantys). UAB „Kauno autobusai“ iš ieškovės UAB „PROTECHA“ priteistinas 3 000 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
43. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „PROTECHA“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „PROTECHA“, kurios juridinio asmens kodas 301057555, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, kurios juridinio asmens kodas 133154754, 3 000 Eur (tris tūkstančius Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas