Civilinė byla Nr. 2A-21-587/2023

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01307-2021-9

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.15; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2023 m.  balandžio 27 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V., jos teises perėmė testamentinis įpėdinis J. S., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2285-722/2022 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei H. V. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro notaras Z. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė 

1.       Ieškovė S. V. ieškiniu prašė panaikinti tarp ieškovės ir atsakovės H. V. 2018 m. vasario 21 d. sudarytą dovanojimo sutartį, reg. Nr.ZB-885, kuria ieškovė S. V. padovanojo H. V. 2 kambarių butą su rūsiu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei S. V. minėtą butą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovė H. V. sutarties pasirašymo metu žodžiu pažadėjo visiškai rūpintis ieškove S. V., sudarant jai dar geresnes gyvenimo sąlygas, nei turėjo iki šiol. Po dovanojimo sutarties pasirašymo atsakovė persikėlė gyventi pas ieškovę į dovanotą butą, paėmė iš ieškovės telefoną, asmens dokumentus ir banko kortelę. Visą S. V. pensiją iš bankomato nuimdavo H. V., ieškovei atiduodavo tik ženkliai mažesnę sumą, vis prasčiau rūpinosi ieškove, psichologiškai ją terorizuodavo. Ieškovė neturėdavo tinkamo maisto, vaistų, ji tapo fiziškai ir psichologiškai išsekusi. Gyvendama su atsakove, ieškovė nuolat jautė įtampą, stresą, baimę dėl nesugyvenamo dukters charakterio. Kitų vaikų pagalbos negalėjo gauti, nes telefonas buvo sugadintas, atsakovė H. V. prie motinos kitos dukters ir sūnų neprileido. 2021 m. kovo pabaigoje H. V. paliko ieškovę vieną bute be maisto, vaistų ir kelias savaites bute nepasirodė. Ieškovė buvo palikta numirti, pagalbos sugebėjo paprašyti tik pas namo laiptinės kaimynę, kuri paskambimo sūnui J. S. ir jis motiną išsivežė pas save, ja rūpinasi.

3.       Atsakovė H. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsakovė  nurodė, kad dėl garbaus amžiaus, sveikatos būklės ieškovė pati negalėjo surašyti teisiškai motyvuoto ieškinio. Tikėtina, kad ieškinio surašymą ir pateikimą inicijavo brolis J. S., kuris 2021 m. balandį atvažiavo ir išsivežė mamą gyventi pas save. Iki 2021 m. balandžio J. S. mama niekada nesirūpino, vedė socialiai neatsakingą gyvenimo būdą, atlikinėjo bausmes pataisos namuose. Visą gyvenimą mama S. V. rūpinosi H. V. ir jos brolis V. S.. 2020 m. gruodį ieškovės sveikatos būklė pablogėjo, ji matė žmones, kurių ten nebuvo. Kreipėsi į psichiatrą, gydytoja paaiškino, kad prasidėjo senatvinė demencija, buvo paskirti vaistai. V. S. mirus, nuo 2017 m. atsakovė pradėjo rūpintis motina. Pirko maistą, vaistus tiek už ieškovės, tiek už savo pinigus, tai grindžia apsipirkimo kvitais. Ieškovė buvo vežama pas šeimos gydytojas A. V., J. Ieškovė savo banko kortele naudojosi pati, pinigais disponuodavo savo požiūriu ir saviems poreikiams. Atsakovė ieškovės pensijos nešvaistydavo savo reikmėms, ja disponuodavo taip, kaip buvo prašoma. Ieškovė taksi automobiliu buvo nuvežta iki bankomato, kur pati nusiimdavo savo pinigus. Neįrodytas ieškovės teiginys, kad atsakovė siekė jos mirties. Jokių ieškovės teisių atsakovė nepažeidė. Atsakovės elgesys nebuvo smerktinas nei geros moralės atžvilgiu, nei nusikalstamas mamos atžvilgiu, nebuvo jokio ypatingo nedėkingumo.

4.       Trečiasis asmuo Z. B. 2022 m. kovo 3 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. gegužės 25 d. patvirtino S. V. testamentą, kuriuo turtą paliko dukrai H. V., nes duktė ją rūpinasi ir toliau rūpinsis. Anksčiau – 2007 metais buvo testamentas po ½ turto H. V. ir V. S.. Mirus V. turtą ponia S. norėjo palikti H. V.. Trečiasis asmuo patvirtino ir ginčijamą buto dovanojimo sutartį. Kai senas žmogus perleidžia paskutinį savo turtą, jis visada į sutartį įrašo uzufruktą. Jis joms siūlė sudaryti rentos sutartį, bet jos nenorėjo, S. V. atsisakė. Ponia H. sakė, kad sutinka su bet kokia sutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei H. V. iš ieškovės S. V. 726 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovės priteisė  5,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6.       Teismas konstatavo, kad aplinkybės byloje įrodinėjamos šalių ir liudytojų parodymais. Teismo vertinimu, tiek ieškovės ir atsakovės liudytojai nėra nesuinteresuoti byla, todėl jų parodymai subjektyvūs. Teismas vertino, kad ieškovė, 2018 m. vasario 21 d. sudariusi buto dovanojimo sutartį, 2019 m. pavasarį iš įkalinimo įstaigos grįžus sūnui J. S., savo nuomonę dėl noro palikti savo turtą dukrai H. pakeitė. Tai galėjo lemti artimųjų įtaka bei 2021 m. labai padidėjusios nekilnojamojo turto kainos. Iš atsakovės, liudytojų parodymų matyti, kad šeimoje visą laiką buvo nesutarimai, konfliktai, nepasidalijimas turtu, pinigais, vienas kito kaltinimai alkoholizmu. Šeimos nesutarimų objektas – ir ieškovės gaunama pensija bei kitos išmokos.

7.       Byloje nenustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta kitokia sutartis, nei jos tikėjosi, norėjo ar prašė sudaryti. Notaras elgėsi rūpestingai, klausė šalių, ar nenori sudaryti rentos sutarties, į sutartį įtraukė dalį dėl uzufrukto, įregistravo šias daiktines teises, juridinį faktą, sutarties V dalyje išaiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.472 straipsnio esmę. Atsakovė jai dovanotą turtą išlaikė, mokėjo mokesčius, apsigyveno su mama kartu. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryta kita sutartis, pritaikyti kitą įstatymo pagrindą.   

8.       Tarp šalių atsiradę ginčai, nesutarimai, kartais ir konfliktai negali būti laikomi veiksmais, neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo prižiūrima, jai kviečiami medicinos darbuotojai, jai buvo perkamas maistas, vaistai, ji buvo vedama pasivaikščioti į lauką. Neįrodyti ieškinio teiginiai, kad ieškovė buvo mušama, stumdoma, palikta viena dvi savaites be maisto, vaistų, pinigų, be galimybės išeiti, kad iš jos buvo atimami pinigai. Nenustatyta, kad ieškovei buvo atimta galimybė paskambinti artimiesiems. Ieškovės išėjimą į lauką, nukritimą, kaimynės pagalbą jai, kaimynės kvietimą J. S. atvažiuoti ir paimti išsekusią mamą teismas vertino kaip siekį atsakovės veiksmus parodyti itin smerktinais geros moralės atžvilgiu. Ieškovės išsekimas medicininiais dokumentais nepatvirtintas, o kaimynė, galinti patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje apklausta nebuvo. Dviejų savaičių ieškovės gyvenimas vienumoje neįrodytas. Medicinos darbuotojų kvietimas, vežimas į ligoninę, vaistų pirkimas ieškovei nesuderinamas su atsakovės siekiu ieškovės mirties. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovė turi draugą ar sugyventinį, nėra griežtai smerktina ar prieštarauja gerai moralei. Maisto iš ieškovės vagystės faktas įrodinėjamas J. S. ir V. B. parodymais. Byloje nustatyta, kad atsakovė pirko daug maisto gyvendama su mama, tačiau šie kvitai neginčijamai nepatvirtina, kad visi maisto produktai suvartoti ieškovės ir atsakovės. Atsakovei pačiai savo lėšomis padedant sūnui R., labiau tikėtina aplinkybė, nei netikėtina, kad R. lankėsi močiutės bute, galimai paėmė maisto, galimai ir močiutės leidimu. Tačiau, ar tai buvo nuolatinis maisto ėmimas, močiutės apvaginėjimas, nenustatyta. Byloje nenustatyta, kad ieškovė buvo sumušta atsakovės, nei į policiją, nei į gydymo įstaigą nesikreipta. Ieškovė ir atsakovė, po buto dovanojimo sutarties apsigyveno kartu, vedė bendrą ūkį, atsakovė mokėjo už butą, pirko maistą abiem, viena iš savo pajamų negalėjo visko apmokėti, todėl kartais mamos prašydavo pinigų maistui, vaistams, už vandenį, nes daug naudodavo. Tai buvo konfliktų priežastis. Teismas mano, kad atsakovė suprato, kad gali būti kaltinama motinos nepriežiūra, maisto stoka, todėl rinko apsipirkimo parduotuvėse čekius. Nenustatyta, kad visos prekės (cigaretės, alkoholis) pirktos ieškovės ar atsakovės poreikiams, atsakovė paaiškino šių prekių pirkimo reikalingumą, naudojimo tikslą. 

9.       Ieškovė byloje įrodinėjo netinkamą atsakovės elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu. Teismas pripažino, kad ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai, nesutarimai, negali turėti esminės įtakos, siekiant pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais pagrindas. Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas, bet ne ieškovės, liudytojų samprotavimai, nuomonė. Netinkamas, griežtai smerktinas geros moralės požiūriu atsakovės H. V. elgesys su motina neįrodytas. Dovanojimo sutarties panaikinimas remiantis vien tuo faktu, kad dovanotoja pakeitė savo nuomonę dėl dovanojimo, neatitiktų civilinių teisinių santykių stabilumo principo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

10.       Ieškovė S. V. 2022 m. liepos 19 d. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau (duomenys neskelbtini) apeliantė mirė. Apeliantės palikimą priėmė testamentinis įpėdinis J. S.. 2023 m. kovo 2 d. ir 2023 m. kovo 20 d. nutartimis apeliantė S. V. pakeista jos teisių perėmėju J. S.. Apeliantės teisių perėmėjas byloje pateiktą apeliacinį skundą palaiko.

11.       Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą ir ieškovės S. V. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės H. V. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:   

11.1.       Sandorio sudarymo metu – 2018 m. vasario 21 d. notarui Z. B. ieškovė ir atsakovė buvo nurodžiusios aplinkybes, jog dovanos gavėja dukra H. V. „ir toliau rūpinsis“ savo mama S. V. ir dėl šios priežasties mama padovanos dukrai butą. Tai reiškė šalių (ypač dovanotojos S. V.) pageidavimą užsitikrinti sau dukros paramą, perleidžiant dukros nuosavybėn turimą nekilnojamąjį turtą. Tokiu atveju, S. V. interesus atitiko ne dovanojimo sandoris, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (CK 6.460 straipsnis) arba rentos iki gyvos galvos sutartis (CK 6. 456 straipsnis). Ieškovė S. V. laikė, kad 2018 m. vasario 21 d. sudarant dovanojimo sutartį, jai nebuvo tinkamai paaiškintas skirtumas tarp dovanojimo sutarties ir išlaikymo iki gyvos (rentos iki gyvos galvos) sutarties, dėl ko ieškovė neteko vienintelio nekilnojamojo turto, tačiau neužsitikrino jokios realios finansinės paramos ir nematerialinės pagalbos.

11.2.       Pati atsakovė H. V. pripažino, kad santykiai su mama S. V., pablogėjo, kai ji pradėjo prašyti iš mamos pinigų maistui. Atsakovės elgesys su 94 m.  sergančia motina laikytinas netinkamu ir netgi smerktinu geros moralės požiūriu. Negalima pateisinti atsakovės poelgio – išėjimo iš buto, nei nuovargio nuolat rūpinantis sergančia mama, nei susierzinimo dėl pinigų stygiaus, nei kokio nors kitokio pobūdžio konfliktinės situacijos. Konstatuotina, kad apdovanotoji H. V. panaudojo prieš dovanotoją akivaizdų psichologinį smurtą, išprovokavo stresinę situaciją, ko pasėkoje 94 m. moteris išskubėjo į gatvę, kur apsvaigus galvai tiesiog nugriuvo.

11.3.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netyrė šalių žodinio susitarimo, kurį patvirtino ir sandorį tvirtinęs notaras, kad gavusi butą dovanų, dukra H. V. „ir toliau“ rūpinsis mama S. V. ir butu. 2018 m. vasario 21 d. ieškovė S. V. nesuprato, ką tiksliai reiškia sąvoka „uzufruktas“, tačiau ji laikė, kad turint teisę gyventi bute iki gyvos galvos, dukra ją iki mirties išlaikys ir ja rūpinsis. Ieškovė S. V. nesuprato, kad dovanos gavėja dukra H. V. teisiškai niekaip neįsipareigoja. Sutartį tvirtinęs notaras formaliai dovanojimo sutarties III dalyje nurodė, kad yra nustatomas „uzufruktas“, neatsižvelgė į tai, kad sandorio šalių elgesys akivaizdžiai atitiko kito sandorio – išlaikymo iki gyvos galvos nuostatas. Notaras detaliai nepaaiškino galimų sudaryti sandorių pasekmes bei jų skirtumus.

11.4.       Teismas turi pareigą taikyti asmens teisių gynimo būdą, turėjo pagrindą išeiti už ieškinyje nurodytų teisinių ribų ir pritaikyti tinkamiausią šalių teisinius santykius reglamentuojančią teisės normą. Tokia teismo pareiga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio l dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį, turėjo ex officio taikyti kitą tinkamiausią pareikštiems reikalavimams taikytiną teisės normą ir ieškovės teisėtų interesų gynimo būdą, t. y. pripažinti, kad šalys 2018 m. vasario 21 d. turėjo sudaryti ne dovanojimo sutartį, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Iš esmės pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuo dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė H. V. elgėsi kaip išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) teikėja, o ieškovė S. V. suprato, kad paramą ir pagalbą iš dukros ji gaus visą laiką.

11.5.       Sandoris gali ir turi būti pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dovanotojos amžių, į notaro nurodytas aplinkybes, kad šalys kalbėjusios, kad dovanos gavėja ir toliau rūpinsis apdovanotoja, kad apdovanotojai buvo tas pats, kokio pobūdžio sutartį pasirašyti, neanalizavo ir visiškai nevertino to aspekto, kaip S. V. suvokė esmines sandorio aplinkybes. Teismas netinkamai tyrė ir visiškai neįvertino, ar ieškovės S. V. sudarytas būtent dovanojimo sandoris turi valios trūkumų dėl to, jog neatitiko jos lūkesčio „užrašyti“ savo butą tam, kuris ja rūpinsis. Ieškovė S. V. nesuprato tikrųjų sudaromo sandorio pasekmių, juo neišreiškė savo tikrosios valios – užsitikrinti išlaikymą ir paramą ateityje. Šiuo atveju ieškovė S. V. sudarė neatlygintiną sandorį.

11.6.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje 3K-3-548/2011 nurodyta, kad teismas turi pareigą patikrinti ginčo sandorio teisėtumą ne tik ieškinyje įvardintu sandorio negaliojimo pagrindu, bet ir kitais pagrindais, atitinkamai vertinant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes – ar jos atitinka ir ar yra pakankamos kuriam nors kitam iš įstatyme išvardintu sandorio negaliojimo teisinių pagrindų.

12.       Atsakovė H. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Nesutinka su apeliacinio skundo pozicija, jog 2018 m. vasario 21 d. ieškovė su atsakove sudarė ne dovanojimo, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą, o įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Atsakovė su ieškove sutarė, jog ieškovė atsakovei nuosavybės teise padovanos butą. Kitos rūšies sutarties sudarymas apeliaciniu skundu kildinamas iš sandorio sudarymo metu atsakovės ištartos frazės, jog ji „pasižada ir toliau rūpintis motina S. V.“, kas neva savaime įrodo atlygintinį buto perleidimą, t. y. ne dovanojimo, o išlaikymo iki gyvos galvos arba rentos sutarties egzistavimą. 

12.2.       Byloje jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais nėra užfiksuota, jog atsakovė tiesiogiai sakė, kad „ir toliau išlaikys“ motiną, nenustatyta, jog ieškovė būtų sutikusi padovanoti butą tik su sąlyga, jog atsakovė ja rūpinsis. Nenustatyta, jog šalys susitarė dėl rentos mokesčio, kad jų tikroji valia buvo kitokia, nei numatyta dovanojimo sutartyje. Notaras teismo posėdyje paaiškino, jog pati ieškovė su rentos sutartimi nesutiko. Dovanojimo sutarties sudarymą inicijavo pati ieškovė, o jos priežiūra iš atsakovės pusės tiek prieš sutarties sudarymą, tiek po jos nesikeitė. Nenustatyta, kad dovanojimo sutartis būtų sudaryta dėl abipusės naudos. Vien pačios ieškovės vienašališkas vidinis noras būti prižiūrėta neįrodo, jog butas dovanojimo sutartimi atsakovei perėjo atlygintinai. Atsakovei motinos priežiūra ir išlaikymas buvo kaip nusistovėjusi kasdienė rutina nuo 2017 m., nenustatyta, jog atsakovė motina pradėjo rūpintis tik gavus butą.

12.3.       Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. S. V. elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Notarų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra šios bylos dalykas, notaro veiksmai vertintini tik ta apimtimi, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes. Notaras S. V. tiek uzufrukto sąvoką, tiek dovanojimo bei rentos sąvokas išaiškino paprastai, buitine kalba, todėl ieškovė nebuvo suklaidinta. Notaras siekė išsiaiškinti tikrąją šalių valią, prieš tvirtindamas sutartį išaiškino sandorio prasmę bei pasekmes, pareiga siūlyti alternatyvias sutarčių rūšis notariato įstatyme nėra numatyta. Vien aplinkybė, jog ieškovė yra senyvo amžiaus ir galimai pakeitė poziciją dėl buto dovanojimo, savaime nelemia dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje numatytu suklydimo pagrindu.

12.4.       Ieškovė nuo 2017 m. iki 2021 m. balandžio atsakovės buvo prižiūrima, jai buvo perkamas maistas ir vaistai, buvo kviečiami medicinos darbuotojai, ji buvo vedama pasivaikščioti į lauką, pinigai iš jos atimami nebūdavo ir dvi savaites be maisto palikta nebuvo. Ieškovė atsakovės mušama ar stumdoma nebuvo, prieš ją jokio pobūdžio smurtas iš atsakovės pusės naudotas nebuvo.

12.5.       Atsakovė teisme paaiškino, jog 2021 m. kovą, kai ieškovė nedavė jai pinigų maistui, pasakė, jog išvažiuos į Kauną, tačiau iš tikrųjų nuėjo pas sūnų R. ir vėliau sugrįžo. Pozicija, jog ieškovė buvo palikta viena be priežiūros, siekiant jos mirties, paneigta skunde dėstomais teiginiais, apeliacinio skundo pozicija dėl išprovokuotos situacijos laikoma nepatvirtinta įrodymais. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji „pasakė“, o ne „pagrasino“, kad mamą paliks vieną. Konflikto metu ištarta frazė dar nelaikoma grasinimu, niekaip neįrodo sąmoningo motinos mirties siekio ir sąmoningos nepriežiūros. Dieną, kai atsakovė trumpam išėjo pas sūnų, ieškovė neliko be maisto ar reikiamų vaistų, ką patvirtino byloje pateikti pirkimo kvitai. Atsakovės išsakyti žodžiai dėl išvykimo į Kauną įvertinti per stipriai, juos smarkiai hiperbolizuojant, jie neatitinka akivaizdžiai smerktino elgesio sąvokos. Iki šio konflikto ieškovė nusiskundimų dėl nepriežiūros neturėjo, o pasikeitusią ieškovės valią dėl dovanojimo galėjo lemti J. S. įtaka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). 

15.       Byloje kilo ginčas dėl dovanojimo sandorio panaikinimo  CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu.

16.       CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 4.468 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad apdovanotasis turi teisę bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovaną. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą, o įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

17.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje laikotarpiu dėl apeliantės mirties įvyko jos teisių perėmimas, mirusiosios teises perėmė sūnus ir testamentinis bei įstatyminis įpėdinis J. S., kuris pirmos instancijos teisme buvo mirusios apeliantės įgaliotinis. Taigi, jis visos bylos nagrinėjimo metu buvo suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi ieškinio tenkinimo atveju ginčo butas po apeliantės mirties atitektų jam pagal paskutinį apeliantės patvirtintą testamentą.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

19.       Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).

20.       Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 21 d. Dovanojimo sutartimi apeliantė S. V. padovanojo dukrai atsakovei H. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3.1 punktu, dovanotojo gyvenimo trukmei nustatytas uzufruktas – teisė neatlygintinai naudotis perleidžiamu turtu ir deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą (1 t., b.l. 8–12). Prieš tai – 2017 m. gegužės 25 d. S. V. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko dukrai atsakovei H. V.. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo aiškią valią savo turtą perduoti atsakovei. Jos argumentus, kad atsakovei butą padovanojo dėl nuolatinio psichologinio spaudimo, paneigia ta aplinkybė, kad atsakovė negyveno kartu su ieškove ir jai nebuvo jokio motyvo visą turtą dovanoti vienam vaikui, kai tuo tarpu juos turėjo tris, neva esant spaudimui galėjo tartis ir pasikliauti kitais vaikais.

21.       Liudytojai S. S., įgaliotas asmuo J. S. nurodė, kad S. V., gyvendama pas H., labai išseko, jai nedavė maisto, krito jos svoris, gyvendama pas J. S. priaugo svorio, mama sakė, kad H. ją mušė, stumdė, spardė, norėjo pranešti policijai, bet mama neleido. Reikia naikinti sutartį, nes mama buvo skriaudžiama, namie nebuvo maisto, mama silpo, jai nekvietė medikų, mama nori gyventi pas J. (įgaliotą asmenį), ji pas J. gerai prižiūrėta. 

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti asmenys yra atsakovės broliai ir ieškinio tenkinimo atveju turto dalis tektų ir jiems, todėl tokius paaiškinimus vertina kaip suinteresuotų asmenų duotus paaiškinimus. Analogiškus parodymus davė ir J. S. kviesti liudytojai A. J. ir R. G.,  V. B..

23.       Atsakovės liudytojai L. L., M. Z., S. K., F. S., T. G., L. S., D. S. parodė, kad H. V. labai gerai rūpinosi mama, jos santykiai su broliais J. ir S. S. blogi.

24.       Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad tiek ieškovės liudytojai, tiek atsakovės liudytojai stengėsi palaikyti asmenis, kurie juos kvietė, ir duoti jiems naudingus parodymus, kadangi jų santykiai yra persipynę, ne visai geri, juolab, kad šalys yra giminės ir ginčas vyksta dėl turto, kuris ginčą laimėjus atitektų ne atsakovei, o liudytojui S. S. ir įgaliotam asmeniui J. S., todėl jų parodymai yra subjektyvūs, tikrosios padėties gali neatskleisti.

25.       Be to, ieškovės liudytojai nurodė, kad ji skambindavo J., kai norėdavo važiuoti į Bukonis. Byloje įrodymų apie telefono tyčinį atjungimą, sugadinimą nėra. Byloje apklausti J. S., S. S., V. B., L. L. parodė, kad jie atvykdavo pas ieškovę, vežė jai maistą, bendravo su mama ir, teismo nuomone, tai yra normalus vaikų bendravimas su mama. Ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje, kad „H. ją girta mušė, stumdė, galva buvo sumušta, kruvina, ėmė jos pensiją, reikalavo 10 Eur už pensijos paėmimą, atimdavo jos pinigus, prašė pinigų „kavalieriui“ pirkti batus, paltą, jai nedavė nei mėsos, nei žuvies, jai virė košę be pieno“, nėra įrodyti (CPK 177, 178 straipsniai). Taip pat ieškovė teigė, kad jai kvietė greitąją, ji penkis kartus gulėjo ligoninėje, vaistų buvo pilnas stalas, buvo nukritusi ir kvietėsi pagalbos. Taigi, kaip matyti, greitosios kvietimas ir vaistų pirkimas neįrodo smerktinų moralės požiūriu veiksmų, priešingai, tai rodo rūpinimąsi asmeniu. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad neįrodyta, jog buvo ieškovės išsekimas, nes medicininiai dokumentai to nepatvirtina, o jos nukritimo taip pat nepatvirtina jokie įrodymai.

26.       Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė 2018 m. vasario 21 d. sudariusi buto dovanojimo sutartį, 2019 m. pavasarį,  iš įkalinimo įstaigos grįžus sūnui J. S., savo nuomonę dėl noro palikti savo turtą dukrai H. pakeitė, testamentą 2021 m. gruodžio 9 d. surašė būtent šiam sūnui. Tai galėjo lemti ir artimųjų įtaka bei 2021 metais labai padidėjusios nekilnojamojo turto kainos. Atsižvelgti į aplinkybes, kurioms esant kreipiamasi dėl sandorio panaikinimo nurodo ir kasacinio teismo praktika, t. y. šiuo atveju įgalioto asmens ir ieškovės teisių perėmėjo įtaka ieškovei pareiškiant ieškinį yra labai tikėtina.

27.       Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog iš atsakovės, liudytojų parodymų matyti, kad šeimoje visą laiką buvo nesutarimai, konfliktai, nepasidalijimas turtu, pinigais. Nustatyta, kad ieškovė savo turtą 2017 m. gegužės 25 d. testamentu buvo ir anksčiau palikusi atsakovei (1 t., b. l. 32), o vėliau – 2021 m. rugpjūčio 24 d. šį testamentą panaikino (1 t., b. l. 31). Šeimos nesutarimų objektas – ir ieškovės S. V. gaunama pensija bei kitos išmokos.

28.       Kaip matyti iš  J. S. paaiškinimų, jis nori motinos butą, kai jis bus paveldėtas, ar už jį gautus pinigus padalinti lygiomis dalimis tarp visų ieškovės vaikų, taigi, matyti, kad vadovaujančio asmens bei savininko rolę dėl ieškovės turto jis tikisi perimti ir juo disponuoti. Tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, patvirtina atsakovės įtarimus, kad jis ėmėsi iniciatyvos dėl sandorio panaikinimo.

29.       Kolegija sprendžia, jog notaras sandorio sudarymo metu elgėsi atsakingai – klausė šalių, ar nenori sudaryti rentos sutarties, į sutartį įtraukė dalį dėl uzufrukto (teisė dovanotojai gyventi bute visą gyvenimo trukmę, naudotis neatlygintinai turtu, deklaruoti jame gyvenamąją vietą), įregistravo šias daiktines teises, juridinį faktą, taip pat išaiškino Civilinio kodekso 6.472 straipsnio esmę. Netikėti tokiais notaro paaiškinimais kolegija neturi pagrindo, kadangi jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. jam nėra svarbu kieno nuosavybė yra ginčo turtas, juolab, kad sandorio ginčijimo pagrindas ne notaro veiksmai, o netinkamas atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu po dovanojimo sandorio sudarymo.

30.       Atsakovė jai dovanotą turtą išlaikė, mokėjo mokesčius, su mama kartu apsigyveno. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryta kita sutartis, pritaikyti kitą įstatymo pagrindą. Tarp šalių atsiradę ginčai, nesutarimai, kartais ir konfliktai negali būti laikomi veiksmais, neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo prižiūrima, jai kviečiami medicinos darbuotojai, jai buvo perkamas maistas, vaistai, ji buvo vedama pasivaikščioti į lauką. Vaistų ir maisto pirkimą patvirtina daugybė į bylą pateiktų pirkimo kvitų.

31.       Kolegija sprendžia ir pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad neįrodyti ieškinio teiginiai, kad ieškovė buvo mušama, stumdoma, palikta viena dvi savaites be maisto, vaistų, pinigų, be galimybės išeiti ir nusipirkti maisto, kad iš jos buvo atimami pinigai, kad ieškovei buvo atimta galimybė paskambinti artimiesiems, telefonas atjungtas, ar sugadintas (CPK 177, 178 straipsniai).

32.       Nurodoma aplinkybė, kad   H. V. susipykus su mama, išėjus iš namų, mama paskambino J. S. ir šis mamą išsivežė pas save į Bukonis, negali būti pagrindu naikinti dovanojimo sandorį. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, santykiai tarp atsakovės ir brolių nebuvo geri, todėl, tikėtina, tai atsiliepdavo ir santykiuose su ieškove, nebuvo sutarimo ir dėl turto, ieškovės pensijos paėmimo.

33.       Atsakovės veiksmai, kuriais, kaip aiškina ieškovė, atsakovė siekė jos mirties, nesuderinami su medicinos darbuotojų kvietimu, vežimu į ligoninę, vaistų, maisto pirkimu, maisto gaminimu, kas nustatyta šioje byloje.

34.       Ieškovės nuomonė apie atsakovę pablogėjo, kai ji susirado draugą, tačiau kaip teisingai sprendė pirmos instancijos teismas, draugo ar sugyventinio turėjimas nėra griežtai smerktinas ar prieštaraujantis gerai moralei faktas. Akivaizdu, kad ieškovė turėjo suprasti ir dovanodama butą, kad apdovanotoji negalės gyventi vien jos interesais ir atsisakyti savo poreikių turėti draugą, ar atsisakyti bendravimo su kitais žmonėmis ir kt.

35.       Dėl maisto vagystės iš ieškovės, byloje kaltinama atsakovė ir jos sūnus R., nors kaip  jau minėta, šeimos nariai nuolat kaltina vienas kitą maisto, pinigų vagystėmis iš mamos. Byloje nustatyta, kad atsakovė pirko daug maisto gyvendama su mama (pateikta daugybė pirkimo kvitų). Tikėtina, kad R. lankėsi močiutės bute, galimai paėmė maisto, tačiau neįrodyta, kad tai buvo nuolatinis maisto ėmimas, be leidimo ar jo vagystė (CPK 177, 178 straipsniai). Taip pat byloje nėra nustatyta, kad ieškovė buvo sumušta atsakovės, nors liudytojai J. S. ir S. S. tai tvirtino, tačiau nei į policiją, nei į gydymo įstaigą jie nesikreipė. Kaip minėta, teismas juos laiko išskirtinai suinteresuotais bylos baigtimi. Jų, paaiškinimai kad motina to nenorėjo, o J. S. nepasitiki policija, nenori su ja turėti reikalų yra neįtikėtini ir būtų neadekvatūs nurodomai situacijai.

36.       Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė ir atsakovė po buto dovanojimo sutarties apsigyveno kartu, vedė bendrą ūkį, atsakovė mokėjo už butą, pirko maistą abiem, viena atsakovė iš savo pajamų negalėjo visko apmokėti, todėl kartais prašydavo mamos, kad duotų pinigų maistui, vaistams, už vandenį ir tai buvo vykusių konfliktų priežastis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dalijimasis išlaidomis bendrai gyvenant yra normalu, kadangi dovanojimo sutartimi nenurodoma pareiga  išlaikyti ieškovės.

37.        Civilinio kodekso 6.472 straipsnis nustato dovanojimo panaikinimo sąlygas bei pagrindus.  Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

38.       Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė byloje įrodinėjo vieną iš dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindų, nurodytų CK 6.472 straipsnyje – netinkamą atsakovės elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu.

39.       Civilinis kodeksas nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo praktikoje geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama.

40.       Pirmos instancijos teismas teisingai pripažino, kad ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai, nesutarimai, nuomonės pasikeitimas dėl sandorio ir noras palikti turtą kitam vaikui, negali turėti esminės įtakos, dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kolegija sprendžia, kad netinkamas, griežtai smerktinas geros moralės požiūriu atsakovės H. V. elgesys su ieškove neįrodytas. Dovanojimo sutarties panaikinimas remiantis vien tuo faktu, kad dovanotoja pakeitė savo nuomonę dėl dovanojimo, neatitiktų ir civilinių teisinių santykių stabilumo principo.

41.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas CK 6.472 straipsniui taikyti ir dovanojimo sandoriui dėl šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių panaikinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu, atsakovės elgesį prieš ieškovę (CPK 178 straipsnis). Ieškovės bei liudytojų paaiškinimai, nesant kitų objektyvių duomenų, nepakankami ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

42.       Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė ir netyrė šalių žodinio susitarimo, kurį patvirtino ir sandorį tvirtinęs notaras, kad gavusi butą dovanų, dukra H. V. „ir toliau“ rūpinsis mama S. V. ir butu, t. y. kad teismas turėjo pripažinti, kad šalys 2018 m. vasario 21 d. turėjo sudaryti ne dovanojimo sutartį, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir kad teismas turi pareigą taikyti asmens teisių gynimo būdą, turėjo pagrindą išeiti už ieškinyje nurodytų teisinių ribų ir pritaikyti tinkamiausią šalių teisinius santykius reglamentuojančią teisės normą pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti, byloje ieškovė turėjo kvalifikuotą teisinę pagalbą, ginčo sandorio ir išlaikymo iki gyvos galvos sandorių yra visai kiti tikslai ir neaišku ar sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sandorį įgyjant ieškovės turtą būtų sutikusi atsakovė, kadangi tai susiję su materialiniu išlaikymu, be to jai nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į tokius argumentus, kadangi nebuvo reikalavimo, pripažinti, kad buvo sudarytas kitoks, o ne dovanojimo sandoris pirmos instancijos teisme, ir pripažinti, kad jis buvo kitoks savo esme. Tokio reikalavimo pirmos instancijos teisme pareikšta nebuvo, todėl jo negalima reikšti ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). CK 265 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nustato, koks įstatymas byloje taikomas, bet neturi pareigos suformuluoti ieškinio dalyko ar pagrindo.

43.        Kiti apeliacinio skundo argumentai atmesti pasisakant nutartyje dėl byloje nagrinėtų aplinkybių, nes iš esmės jie sutampa su ieškinio motyvais.

44.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino ir taikė CK 6.472 straipsnį, teisingai aiškino sutartį ir faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai taikė teismų praktiką, susijusią su dovanojimo sandorio CK 6.472 straipsnio pagrindu, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

45.       Atsakovė pateikė įrodymus apie 968,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atmetus apeliacinį skundą jos priteistinos atsakovei iš apeliantės teisių perėmėjo J. S. (CPK 93, 98 straipsniai).

46.       Valstybė apeliacinės instancijos teisme patyrė 12,31 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl šios išlaidos atmetus skundą priteistinos valstybei iš apeliantės teisių perėmėjo J. S. (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už advokato pagalbą.

Priteisti valstybei  iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12, 31 (dvylika eurų, 31 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).   

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                                                            Diana Labokaitė

                                                            Lina Žemaitienė