Civilinė byla Nr. e2-133-799/2022

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01116-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2.; 2.6.18.3.; 2.6.18.6; 2.1.5.1.2.7.; 2.1.5.1.2.9.;

 (S)

2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.4: 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė, 

sekretoriaujant Neringai Navickienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ atstovui advokatui V. S.,

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,G.“ direktoriui ir trečiajam asmeniui S. G.,

atsakovui D. J., 

atsakovų D. J., I. S. atstovei advokatei D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,G.“ ieškinį atsakovams I. S. ir D. J., dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo bei atsakovų I. S. ir D. J. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,G.“, trečiajam asmeniui S. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „G.“ (toliau – UAB ,,G.) prašo solidariai iš atsakovų I. S. ir D. J. priteisti 6670 Eur skolą už atliktus gyvenamojo namo stogo keitimo ir priestato statybos rangos darbus, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 6670,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį. 

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovams priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai yra sugyventiniai, daug metų gyvena kartu, augina bendrus vaikus ir veda bendrą ūkį. Atsakovas kreipėsi į UAB „G.“ vadovą S. G. dėl jų šeimos gyvenamojo namo statybos rangos darbų, t. y. stogo keitimo, atlikimo. S. G. ir atsakovas susitiko prie gyvenamojo namo, žodžiu susitarė dėl statybos rangos darbų - gyvenamojo namo stogo keitimo, susitarė dėl šių darbų pobūdžio, apimties, terminų ir galutinės kainos. Atsakovas sutiko su ieškovės apskaičiuota stogo keitimo kaina 6 750 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o kartu su PVM stogo keitimo kaina sudaro 8 167,50 Eur. Ieškovei pradėjus statybos rangos darbus atsakovas užsakė papildomus darbus - paprašė pastatyti gyvenamojo namo priestatą. Ieškovės vadovas ir atsakovas susitarė ir dėl šių statybos darbų pobūdžio, apimties, terminų ir galutinės kainos. Atsakovas sutiko su ieškovės apskaičiuota priestato statybos kaina 2 900 Eur be PVM, kartu su PVM priestato statybos kaina sudaro 3 509 Eur. Pažymėjo, kad tarp šalių rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau abiejų šalių elgesys, siekiai ir lūkesčiai atitinka žodinės statybos rangos sutarties esmę. Pagal statybos rangos sutartį darbai buvo atliekami atsakovų, kaip fizinių asmenų (vartotojų), asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, tai šiai tarp šalių sudarytai sutarčiai turi būti taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Teigė, kad žodinės statybų rangos sutarties, kurios dalykas - gyvenamojo namo statybos rangos darbai, šalimis - užsakovais buvo abu atsakovai, todėl jiems abiem ir atsirado prievolė atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Ieškovė UAB „G.“, kaip rangovė, atliko atsakovo užsakytus gyvenamojo namo statybos rangos darbus, viso atliktų statybos darbų kaina su PVM sudaro 11 670 Eur. Ieškovė savo lėšomis iš statybinių medžiagų parduotuvių, medienos ruošimo įmonėje pirko statybines medžiagas, medieną, kurie buvo panaudoti atsakovų gyvenamojo namo stogo įrengimui. Iš viso ieškovė nupirko statybinių medžiagų už 4 469,25 Eur sumą, kuri įskaičiuota į šalių sutartą statybos rangos darbų kainą. Ieškovė mano, kad atliko stogo keitimo ir priestato statybos darbus be nukrypimų ar esminių defektų, galinčių turėti įtakos statybos objekto kokybei ir sukelti akivaizdžias neigiamas pasekmes. Ieškovė registruotu paštu išsiuntė 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą GES Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams apmokėjimui, tačiau atsakovai iki šiol su ieškove už atliktus darbus neatsiskaitė ir liko skolingi 6 670 Eur.

A. D. J. ir I. S. priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti 7 000 Eur už nekokybiškus statybos darbus atsakovės naudai; priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovės naudai; priteisti iš ieškovės 1 200 Eur už statinio ekspertizę atsakovės naudai; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp šalių nebuvo susitarta dėl sąlygų apsprendžiančių tiek pačios sutarties sudarymą, tiek dėl esminių sutarties sąlygų. Atsakovai nesutinka, kad ieškovui būtų kokia nors forma pateikę užsakymą dėl ieškinyje minimų darbų atlikimo ir kad būtų sudarę su ieškovu rangos sutartį, kur būtų aptartos visos esminės tokios sutarties sąlygos. Taip pat atsakovai nesutiko dėl ieškinyje nurodytos sumos suderinimo. Atsakovų nuomone, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti rangos teisinių santykių tarp šalių buvimo faktą. Atsakovas 2019 m. kreipėsi į ieškovės atstovą S. G., kaip į statybos srities profesionalą, su prašymu atlikti gyvenamajame name statybos darbus ir parengti reikiamą dokumentaciją šiems darbams pradėti. Ieškovės atstovas patikino, kad jokios dokumentacijos (leidimo, projekto) numatomiems (sutarties) statybos darbams nereikia, todėl darbus pradėjo vykdyti, t. y. tarp šalių rašytinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Teigė, kad per kelis kartus ieškovės atstovui sumokėjo 7 000 Eur, t. y. visą sutartą darbų kainą, nors darbai dar ir nebuvo baigti. Galiausiai, ieškovės atstovas pradėjo reikalauti didesnės sumos pinigų, tačiau buvo pastebėti atliktų darbų trūkumai, dėl ko atsakovas atsisakė sumokėti dar papildomai reikalaujamus pinigus, kurie nebuvo aptarti ir šalių suderinti. Atliktos ekspertizės metu nustatyta eilė itin grubių pažeidimų, kurie iš esmės įrodo, kad darbai atlikti ne tik, kad nekokybiškai, tačiau po atliktų darbų pastatas tapo avarinės būklės, dėl ko skubiai reikalinga atliktus darbus ištaisyti iš esmės. 2021 m. kovo 18 d. eksperto (specialisto) išvadoje konstatuoti ieškovo darbų defektai, todėl būtina papildomai nutinkuoti kreivas priestato mūro sienas, kuriose fiksuoti neleistini nukrypimai, ir nustatytų defektų ištaisymui, skaičiuojant kompiuterine programa „Sistela“ vidutinėmis rinkos kainomis defektų šalinimo kaina 12 386,36 Eur. Dėl netinkamai ir nekokybiškai ir be reikiamų leidimų atlikus stogo keitimo ir priestato statybos darbus, ieškovė privalo atlyginti visus atsakovų patirtus nuostolius, t. y. atsakovų sumokėtus 7 000 Eur. Nors rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų ieškovei sumokėtus pinigus nėra, tačiau pačiai ieškovei pripažinus, kad 5 000 Eur iš atsakovų gavo bei įvertinus ieškovės nesąžiningumą, darytina išvada, jog neginčijamai turėtų būti tikima atsakovų nurodytomis faktinėmis ginčo aplinkybėmis, tame tarpe ir ieškovei sumokėta pinigine suma, t. y. 7 000 Eur bei atsakovo patirtas 1 200 Eur išlaidas už atliktą statinio ekspertizę, iš viso 8 200 Eur.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutiko ir reikalavimus palaikė. Nurodo, kad civilinėje byloje aktualiu laikotarpiu jokios individualios ar ūkinės veiklos pagal patentą nevykdė, nes dirba ir iki šiol dirbu įmonės UAB „G.“ vadovu. Į jį, kaip ieškovės vadovą, kreipėsi atsakovas D. J., kuris pasakė, kad nori jog būtų atlikti jo šeimos gyvenamojo namo statybos rangos darbai – buvo kalbama apie pastato stogo keitimo darbus. Jis ir D. J. susitiko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris kaip paaiškėjo registruotas D. J. sugyventinės atsakovės I. S. vardu, tačiau kaip suprato šis turtas faktiškai priklauso abiem. Atsakovas išsakė pageidavimus kokių statybos rangos darbų nori, kad būtų atlikti ir tada su juo susitarė, kad ieškovė atliks gyvenamojo namo stogo keitimo darbus. Buvo susitarta dėl darbų pobūdžio, apimties, terminų ir galutinės kainos - atsakovas sutiko su ieškovės apskaičiuota stogo keitimo kaina 6750 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) (su PVM šių darbų kaina - 8167,50 Eur). Ieškovei pradėjus statybos rangos darbus atsakovui tiko darbų kokybė, todėl užsakė papildomus rangos darbus – paprašė, kad pastatytų gyvenamojo namo priestatą. Susitarė dėl darbų pobūdžio, apimties, terminų ir kainos - 2900 Eur be PVM (3509,00 Eur su PVM). Tiek I. S., tiek D. J. buvo suinteresuoti užsakyti gyvenamojo namo statybos rangos darbus ir gauti šių darbų rezultatą. Žodinės statybų rangos sutarties, kurios dalykas - gyvenamojo namo statybos rangos darbai, šalimis - užsakovais buvo tiek I. S., tiek D. J., todėl jiems abiem ir atsirado prievolė atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Nors tarp šalių rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau šalių elgesys, siekiai ir lūkesčiai atitiko žodinės statybos rangos sutarties esmę, o kadangi pagal statybos rangos sutartį darbai buvo atliekami atsakovų, kaip fizinių asmenų (vartotojų), asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, tai šiai tarp šalių sudarytai sutarčiai taikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Ieškovė, kaip rangovė atsakovų naudai atliko šiuos jų užsakytus gyvenamojo namo statybos rangos darbus: 1) Seno stogo nuardymas, kiekis - 136 m:; 2) Mūro darbai - 5 m'; 3) Naujo stogo konstrukcijos surinkimas ir uždengimas - 136 m'; 3) Skardinimo darbai - 46 m; 4) Lietaus nubėgimo sistema - 31 m; 5) Priestato pamato rostverko įrengimas ir išpylimas, kiekis - 16 m; 6) Priestato mūro darbai, kiekis 6 m3; 7) Priestato stogo konstrukcijos surinkimas ir uždėjimas, 39 m2; 8) Priestato skardinimo darbai, kiekis 20 m; 9) Lietaus nubėgimo sistema, kiekis 18,5 m. Ieškovės vardu priėmė iš atsakovo 5000 Eur ir 2019-12-23 ieškovė išrašė kasos pajamų orderį Nr. 003 dėl 5000 Eur avanso gavimo. Ieškovė nupirko statybinių medžiagų už 4469,25 Eur sumą, kuri įskaičiuota į šalių sutartą statybos rangos darbų kainą. Ieškovės atliktų darbų kokybė atitikto įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, darbų rezultatas jo perdavimo atsakovams momentu turėjo įprastai reikalaujamas savybes ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Po darbų užbaigimo susitiko su D. J. perduoti statybų rangos darbų rezultatą pagal įmonės vardu parengtą 2019-12-27 Atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą. Atsakovas į susitikimą atsivežė draugą, kuris bandė pasirodyti suprantantis apie statybas, pradėjo kabinėtis prie dalies atliktų darbų, abstrakčiai aiškindamas, kad neva netinkamai pritvirtinta stogo garo plėvelę, nors tokios jo pastabos aiškiai prieštarauja statybų reikalavimams bei šių statybinių medžiagų gamintojų rekomendacijoms, kuriomis ieškovė vadovavosi. Pasiūlė D. J. parodyti konkrečiai kuriose vietose jo nuomone yra nekokybiškai atlikti statybos darbai ir jei taip iš tikro yra, viską nedelsiant ištaisys tam, kad galėtų atsakovams perduoti darbų rezultatą. D. J. dirbtinai kėlė ginčą, bandė abstrakčiai kabinėtis prie paties išsigalvotų trūkumų, nesutiko su siūlymais ištaisyti trūkumus, jei iš tikro tokie egzistuoja, taigi atsakovas dirbtinai sukeldamas konfliktinę aplinką, pareiškė, kad jam niekas nebeįdomu, viskas blogai, nieko jis nebežada kalbėtis ir nemokės ieškovei už atliktus darbus. Taigi, nors jis ieškovės vardu faktiškai perdavė atsakovui užbaigtų statybos darbų rezultatą, tačiau D. J. be jokių pagrįstų priežasčių ar paaiškinimų atsisakė pasirašyti Atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto, į šį aktą neįrašė jokių trūkumų, atsisakė toliau su juo, kaip rangovo vadovu, bendrauti ir pareiškė nemokėsiąs už atliktus darbus. Atsakovai iki šiol naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu, jokių tariamų trūkumų nešalina ir sėkmingai tęsia kitus statybos darbus, kas parodo, kad ne tik nereikia taisyti ar griauti tariamai nekokybiškus darbus, bet ir tai, kad atsakovus tenkina atliktų darbų kokybė. Atsakovai jokių tariamų trūkumų nešalino ir išlaidų nepatyrė, o tai, kad toliau tęsia statybos darbus, įsirenginėja gyvenamąjį namą ant tų pačių stogo bei sienų konstrukcijų, tik patvirtina, kad net ir ateityje atsakovai neketina šalinti savo įvardintų darbų trūkumų, o tik siekia nesąžiningai pasipelnyti. Atsakovai savo atsiliepime nieko apie tariamus darbų trūkumus neminėjo, proceso eigoje svarstė galimybę išspręsti ginčą taikiai, tačiau ieškovei siūlė sumokėti tik dalį atliktų darbų kainos, o galiausiai priešieškiniu pareikalavo priteisti 7000 Eur iš pačios ieškovės.

Ieškovės UAB „G.“ atstovas advokatas V. S. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti, su priešieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė priešieškinį amesti. Paaiškino, kad atsakovų priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl netinkamai atliktų darbų, dėl atsiradusių plyšių, tai nėra avarinės būklės požymis, o minėti plyšiai galėjo atsirasti, kadangi atsakovas tinkamai laiku nepasirūpino sienos aptinkavimu ir kitais darbais. Pastato apžiūros metu įvairiose vietose prie sienos buvo pridėta 2 m. ilgio liniuotė, matėsi, jog tarpai tarp liniuotės ir sienos tarp dviejų liniuotės ir sienos lietimosi taškų neviršija 10 mm. Nustatytų aplinkybių vertinime pastato apžiūros metu taip pat nenustatyta aplinkybių leidžiančių daryti išvadą, kad sienos nelygumas yra netinkamas. Apžiūros metu vizualiai apžiūrint medinių konstrukcijų medieną atrodė kokybiška, pelėsio, grybo, įtrūkimo požymių nenustatyta. Ieškovė panaudojo kokybiškas ir tinkamas medienos medžiagas ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, dėl difuzinės plėvelės pažeidimų ekspertas taip pat nenustatė.

Atsakovo D. J. ir atsakovų atstovė D. N. su ieškinio reikalavimais nesutiko, priešieškinio reikalavimus palaikė ir nurodė, kad nors atsakovai ir nesutinka, kad į juos reikalavimo teisę turi ieškovė, tačiau pagal esamą situaciją galima būtų teigti, jog darbai buvo atliekami ieškovės, kuri yra verslininkė, rangos darbai atlikti atsakovei I. S. – fiziniam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name, t. y. skirti šeimos, namų ūkio poreikiams. Aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamus požymius, teismui yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį. Ieškovė neturi rašytinės sutarties dėl esamų sąlygų susitarimo ir ieškinyje nenurodo tokių aplinkybių, atsakovai teigia, kad susitarimas buvo žodinis ir juo vadovavosi, aptarė kainą ir sumokėjo pinigus. Atsakovai patyrė nuostolių dėl nekokybiško darbo ir juos paskaičiavo teismo ekspertas N. B. pagal SIS Sistemą. Atsakovai į bylą pateikė N. B. lokalinę sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip teismo posėdžio metu nurodė ekspertas, paskaičiuota pagal UAB „Sistela“ kainų nustatymo sistemą, kuri labiausiai paplitusi Lietuvos statybos rinkoje, ieškovė šių atsakovės pateiktų duomenų nenuginčijo, o taip pat ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima teismui spręsti, jog darbai buvo pabaigti, perduoti ir surašytas darbų priėmimo aktas bei pateiktas užsakovams pasirašyti. Atsakovai pateikė 2021-03-18 eksperto išvadoje įvertinus tiek atsakovų pateiktus dokumentus, tiek ir apžiūrėjus gyvenamąjį namą bei priestatą konstatuoti pastato defektai. Jų šalinimo kaina 12 386,36 Eur. Pastatas dėl ieškovės atliktų darbų yra avarinės būklės ir būtina nedelsiant taisyti visus ieškovės atliktus darbus, nes kyla grėsmė ir pavojus aplinkiniams asmenims. Kadangi remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turėtų nustatyti, kad šalys susitarė, kad darbų kaina, kurią turi sumokėti atsakovas yra galutinė, į kurią įskaičiuoti visi galimi mokesčiai, tai atsakovės mokėtina suma ieškovei turėtų būti 4 220 Eur. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas turi teisę reikalauti ir piniginių lėšų defektų šalinimui pagal specialisto išvadą, t. y. 12386,36 Eur, tačiau, būdamas sąžiningas ir siekdamas kuo greičiau pabaigti bylinėjimąsi su ieškove, kad galėtų ieškoti ir samdyti kitus asmenis defektų ištaisymui šių piniginių lėšų visa apimtimi iš ieškovės nereikalauja.

Trečiasis asmuo S. G. ieškinio reikalavimus palaikė, su priešieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad D. J. buvo informuotas apie silpniausią vietą, t. y. įtrūkusį mūrą. Jis prižadėjo sutvarkyti, tačiau pasakė, kad nieko nereikia, jam viskas gerai, reikia greičiau baigti darbus. Visi darbai buvo atliekami paties D. J. priežiūroje ir atsižvelgta į jo nuomonę, su visais darbas D. J. sutiko. Paprašius pinigų už padarytus darbus nebekontaktavo ir pradėjo reikšti pretenzijas.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių ir jų atstovų, ekspertų paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta žodinė darbų rangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio atsakovei, statybos darbus: stogo keitimo, paaukštinimo, mūro įrengimo, priestato pertvarkymo ir kt. Sutarta darbų kaina: stogo keitimo – 6 750 Eur (su PVM 8167,50 Eur). Darbų eigoje sutarta ir dėl papildomų darbų: gyvenamojo namo priestato pertvarkymo, aptarta priestato statybos darbų kaina: 2 900 Eur (su PVM 3509 Eur). Ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė atliekamų darbų sutartį, kurio atsakovė, gyvenamojo namo savininkė, nepasirašė. 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovė išrašė kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 000 Eur avanso gavimo už stogo remontą. 2019 m. gruodžio 27 d. surašė darbų perdavimo - priėmimo aktą, kuriame įvardijo atliktus darbus ir nurodė atliktų darbų kainą. Be to, ieškovė registruotu paštu išsiuntė 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą GES Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams apmokėjimui, tačiau atsakovai iki šiol su ieškove už atliktus darbus neatsiskaitė ir liko skolingi 6 670 Eur sumą. Atsakovams neatsiskaitant su ieškove, 2020 m. sausio 30 d. pateikė pretenziją dėl skolos už atliktus statybos darbus, sumokėjimo. Atsakovams ir toliau neatsiskaitant, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų 6 670 Eur už atliktus gyvenamojo namo stogo keitimo ir priestato statybos rangos darbus.

Atsakovai su šiuo ieškovės reikalavimu kategoriškai nesutinka motyvuojant tuo, kad ieškovės statybos darbai atlikti netinkamai, t. y. su statinio defektais, todėl atsakovai neprivalo sumokėti atliktų darbų kainos. Be to, ieškovė turi atlyginti atsakovams nuostolius ir šiuo pagrindu pareiškė priešieškinį

reikalaudami iš ieškovės sumokėti 7000 Eur už nekokybiškus statybos darbus bei 1200 Eur už statinio ekspertizę atsakovės naudai.

Byloje kilo ginčas dėl to, su kuo atsakovai sudarė žodinę darbų rangos sutartį, tai yra ar su fiziniu asmeniu S. G., ar su UAB „G.“. S. G. nurodė, kad veiklą vykdo apie 17 metų, apie 4 metus dirba vadovu ir darbuotoju UAB „G.“, individualios veiklos nevykdo. Su D. J. nebuvo pažįstami ir pirmas kontaktas vyko telefonu dėl stogo dangos keitimo. Jo kontaktus D. J. rado internetiniame puslapyje. Tai, kad S. G. susirado pagal skelbimą, patvirtino atsakovas D. J., bet nurodė, kad su S. G. tarėsi kaip su fiziniu asmeniu. Rašytiniai įrodymai – išrašas iš Valstybės įmonės Registrų centro patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo 13 d. įregistruota UAB ,,G.‘‘, vadovas S. G., kuri vykdo namų statybos darbus. Atsakovas teigdamas, kad žodinę darbų rangos sutartį sudarė ne su UAB „G.“, bet su fiziniu asmeniu S. G., tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Nors nurodė, kad S. G. susirado pagal skelbimą, bet tokio skelbimo į bylą nepateikė ir nenurodė kur tokį skelbimą apie S. G., kaip fizinio asmens, vykdomą individualią veiką rado. Vien ta aplinkybė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė darbų rangos sutartis neduoda pagrindo manyti, jog buvo tariamasi su fiziniu asmeniu. Juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovai vengė sudaryti rašytines sutartis, pasirašyti ant įvairių jiems patektų dokumentų. Atsakovas D. J. teismo posėdžio metu 2022-01-11 pripažino, jog ne tik su ieškove, bet ir su kita įmone, atlikusia stogo šiltinimo darbus, rašytinė sutartis dėl darbų atlikimo nebuvo sudaryta. Teismo vertinimu būtent tokia atsakovų užimta pozicija nesudaryti rašytinių darbų atlikimo sutarčių ir apsunkina esant ginčui įrodinėjimą dėl sutarties, sudarytos žodžiu, apimties, darbų kainos, terminų ir kt. sąlygų. Atsakovai nenurodė ir į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog buvo pagrindas manyti ar tikėtis, jog darbų rangos sutartis sudaroma su fiziniu asmeniu S. G.. Todėl teismas prieina išvados, kad atsakovai neįrodė, jog žodinę darbų rangos sutartį sudarė su fiziniu asmeniu S. G., o ne su UAB „G.“.

Atsakovai byloje ginčija aplinkybę, kad žodinę rangos sutartį sudarė su UAB „G.“ abu atsakovai, tai yra D. J. ir I. S.. Atsakovai teigia, kad sutartį sudarė su ieškove tik D. J., kaip nurodo, norėdamas padaryti S. S. staigmeną. Atsakovų atstovė nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad sudarydamas žodinį susitarimą atsakovas D. J. būtų nurodęs, kad sutartis sudaroma ir atsakovės I. vardu, kad I. būtų užsakiusi statybos darbus ir taręsi dėl apmokėjimo už juos, todėl neaišku, kodėl visos statybos metu nieko nederinus su I., jai siunčiama sąskaita faktūra apmokėti už darbus ir darbų priėmimo aktas. Tokia atsakovų pozicija nepagrįsta ir ją paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė I. S. Statybos darbai buvo atliekami atsakovei priklausančiame gyvenamajame name. 2022-01-11 teismo posėdžio metu S. G. nurodė, kad susitikus su D. J. nuo stogo keitimo darbų praėjus maždaug savaitei, sudarė darbų sąmatą dėl priestato ir jam pasakė. D. J. pasakė, kad „gerai, dar pasitarsiu su žmona“. Sprendimą priėmė per pusdienį ir sutiko darbus vykdyti toliau. Šių aplinkybių atsakovai neneigė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad I. S., gavusi jai siųstus dokumentus, sąskaitą – faktūrą, darbų perdavimo – priėmimo aktą, būtų juos ginčijusi ir susisiekusi su ieškove ginčydama darbų, atliktų jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, užsakymą. Byloje atsakovų procesinis elgesys parodo abiejų atsakovų suinteresuotumą bylos baigtimi ir vienodu santykiniu įsitraukimų į teisinius santykius su ieškove, t. y. procesiniai dokumentai teismui teikiami abiejų atsakovų vardu, prašymai dėl sumų priteisimo iš ieškovės formuluojami priteisiant pinigines lėšas būtent I. S.. Be to, būdama gyvenamojo namo savininkė I. S., gyvendama toje pačioje Pagėgių savivaldybėje ir darbo dienomis važinėdama į darbą (duomenys neskelbtini) negalėjo nepastebėti ir nematyti jos namo stogo keitimo ir priestato statybos darbų. Trečiojo asmens S. G. teigimu, atsakovė pati buvo apsilankiusi kelis kartus statybvietėje. Šių aplinkybių atsakovai neneigė. Taip pat teismas vertina ir aplinkybę, kad priešieškiniu atsakovai prašo 7000 Eur, kaip ir visas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės priteisti tik atsakovei I. S. Ši aplinkybė suteikia pagrindą išvadai, kad už atliktus ieškovės darbus buvo mokama atsakovės S. S. pinigais. Nors atsakovas D. J. byloje teigė, kad 7000 Eur yra jo pinigai, kuriuos jis gavo iš tėvo G. J. ir sumokėjo ieškovei, tačiau šių pinigų neprašo priteisti jam ir byloje neįrodinėjo pinigų kilmės, neteikė jokių įrodymų, kad pinigai buvo ne jų šeimos, o gauti iš kitų asmenų. Anksčiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad su ieškove žodinę gyvenamojo namo darbų rangos sutartį sudarė abu atsakovai.

Nors buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, tačiau ginčo tarp šalių dėl sutartų darbų apimties nėra. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas šalių ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir nuostolių atlyginimo, tačiau norint tinkamai išspręsti nagrinėjamą situaciją, būtina tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Ieškovė įrodinėja, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, šiuo aspektu tarp šalių ginčo nėra.  Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas, ir pan.). Įstatymas nenustato tokių darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis).

CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo S. G. nurodė, kad po darbų užbaigimo susitiko su D. J. perduoti statybų rangos darbų rezultatą pagal įmonės vardu parengtą 2019-12-27 Atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą. Atsakovas į susitikimą atsivežė kažkokį draugą, kuris „bandė pasirodyti“ suprantantis apie statybas, pradėjo „kabinėtis“ prie dalies atliktų darbų. Pasiūlė D. J. parodyti konkrečiai kuriose vietose jo nuomone nekokybiškai atlikti statybos darbai ir jei taip iš tikro yra, viską nedelsiant ištaisys tam, kad galėtų atsakovams perduoti darbų rezultatą, tačiau pats D. J. dirbtinai kėlė ginčą, nesutiko su siūlymais ištaisyti dirbtinai sukeldamas konfliktinę aplinką pareiškė, kad nemokės ieškovei už atliktus darbus. Šių teiginių atsakovas byloje nepaneigė, taigi šiuo aspektu sutiktina su trečiojo asmens pozicija, kad jis ieškovės vardu faktiškai perdavė atsakovui užbaigtų statybos darbų rezultatą, tačiau D. J. be jokių pagrįstų priežasčių ar paaiškinimų atsisakė pasirašyti Atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatais, toliau vykdė namo statybos darbus, nešalina trūkumų.

Be to, užsakovas, t. y. atsakovai, pastebėję trūkumus ieškovei vykdant sulygtus darbus, galėjo informuoti rangovą apie esamus trūkumus ir reikalauti juos ištaisyti. Tokia teisė užsakovui numatyta ir CK 6.658 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Nagrinėjamu atveju atsakovai nebendradarbiavo dėl trūkumų šalinimo su trečiuoju asmeniu ištaisyti galimiems ieškovės atlikto darbo trūkumams, o tiesiog atsisakė sumokėti darbų kainą, patys toliau vykdė statybų darbus.

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis).

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005). Vadovaujantis CK 6.673 straipsnio 2 dalimi, užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalims sutarus dėl stogo keitimo ir priestato statybos darbų atlikimo, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

Ieškovė ieškinį atsakovams iš esmės grindžia: 2019 m. lapkričio 20 d. atliekamų darbų sutartimi, 2019 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame įvardijami ieškovės atlikti darbai bei nurodytos paslaugų kainos. Pagal darbų perdavimo ir priėmimo aktą ieškovės atliktų darbų kaina sudaro 9644,63 Eur (PVM 21 proc. 2024,37 Eur), mokėtina suma 11670 Eur. Kaip matyti, aktas atsakovų nepasirašytas,  akte nėra atsakovų pastabų ar pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, reikalavimo juos ištaisyti per tam tikrą laikotarpį; 2019 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderiu serija GES Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog avansu už stogo keitimą ieškovė iš atsakovės I. S. gavo 5000 Eur;  PVM sąskaita faktūra serija GES Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsakovų taip pat nepasirašyta, 2022-04-04 teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Taigi paprastai darbų priėmimo- perdavimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išreikšta pozicija, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo – priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). 

Ieškovė atlikusi atsakovų užsakytus darbus, pateikė darbų priėmimo-perdavimo aktą ir tikėjosi galutinio atsiskaitymo už juos. Ieškovė pripažįsta, jog avansu už darbų atlikimą gauta 5000 Eur suma. Tai patvirtina 2019 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderis. Atsakovas D. J. teigia, jog ieškovui už darbus bei medžiagas sumokėta iš viso 7000 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdant stogo keitimo darbus atsakovai jokių pretenzijų dėl darbų ar medžiagų kokybės nereiškė, vadinasi, ieškovės atliekamų darbų kokybė tenkino, tai iš dalies patvirtina ir faktas, jog jau darbų atlikimo metu buvo užsakyti papildomi darbai - gyvenamojo namo priestato pastatymas. Taigi, konkrečiu atveju darytina išvada jog darbų perdavimo - priėmimo aktas surašytas jau esant ginčui tarp ieškovės ir atsakovų dėl atliktų darbų galutinio apmokėjimo, ieškovei pareikalavus galutinai atsiskaityti, sumokėti  2000 Eur, o esant ginčui sumokėti PVM (21 proc.) nuo visos mokėtinos sumos. Atsakovai teigia, jog darbų atlikimo kaina buvo aptarta be PVM. Atsakovų atstovė nurodė, kad ieškovės aiškinimas, kad tarėsi už darbus su mokesčiais yra prieštaraujantis įstatymui, rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo, ar įrodymų kad buvo žodinis susitarimas, todėl nurodyta žodinė sutartis aiškinama vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad Pridėtinės vertės mokestis nėra ir negali būti traktuojamos kaip išlaidos viršijančios darbų kainą. Tačiau nagrinėjamu atveju rangos sutartis sudaryta žodžiu, kainos derintos žodžiu, o atliekamų darbų sutartis bei darbų perdavimo – priėmimo aktas atsakovų nepasirašytas. 

Atsakovai nesutinka su ieškovės pozicija, jog už atliktus darbus taikomas PVM. Tačiau įvertinus ieškovės  pateiktus įrodymus: darbų perdavimo – priėmimo aktą, PVM sąskaitas faktūras matyti, jog visos medžiagos statybos darbų atlikimui buvo pirktos UAB ,,G.“ vardu, darbų atlikimo PVM sąskaitoje- faktūroje serija GES Nr. (duomenys neskelbtini) bei medžiagų pirkimo sąskaitose - faktūrose  nurodytos kainos su PVM. Todėl tikėtina, jog ieškovė yra PVM mokėtoja ir darbų atlikimo kainos turi būti skaičiuojamos kartu su PVM.  

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį – nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Iš sisteminio ir lingvistinio PVMĮ normų nagrinėjimo padaryta išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-484/2009). Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Atsakovai teigia, jog ieškovė jokių sąskaitų - faktūrų iki ginčo išrašiusi nebuvo, ir tik kilus ginčui atgaline data surašė darbų atlikimo PVM sąskaitą faktūrą. Kaip matyti iš bylos, PVM sąskaita –faktūra serija GES Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2019 m. gruodžio 30 d., atliktų darbų aktas -  2019 m. gruodžio 27 d., o pretenzija atsakovams dėl skolos už atliktus darbus objekte surašyta 2020 m. sausio 30 d. Todėl tikėtina, jog esant atliktiems darbams ir buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra apmokėjimui. Ieškovė, būdama verslininkė ir PVM mokėtoja žino, jog  delsimas išrašyti sąskaitą už suteiktas paslaugas paprastai reiškia vengimą mokėti mokesčius, o PVM sąskaitos faktūros išrašymas atgaline data yra sudėtingas. Byloje nėra pateikta duomenų, jog 2019 m. gruodžio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra serija GES Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, kad ieškovė sumokėjo ar turi prievolę pagal šią sąskaitą mokėti PVM mokestį valstybei. Atsakovai neįrodė ir nepateikė jokių faktinių duomenų ar kitokio pobūdžio įrodymų, kad ieškovei sumokėjo dar ir 2000 Eur avansą. Kadangi šalys abi sutaria, jog buvo sudaryta žodinė darbų atlikimo sutartis, buvo sutarę, jog atsiskaitymai už darbus vyks ne bankiniais pavedimais, o grynaisiais pinigais neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, kas abiem šalims buvo naudinga. Šalys taip elgėsi iki ginčo, kas teismo nuomone reiškia, kad abi buvo nesąžiningos, todėl turi prisiimti tokio susitarimo ir elgesio pasekmes.

Pagal 6.676 straipsnio 2 dalį užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą; jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovai, pažeisdami sutartinę prievolę, galutinai neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai avansu sumokėjo 2000 Eur ieškovei už atliktus statybos remonto darbus, taip pat į tai, jog atsakovai iki ieškovei kreipiantis į teismą, prievolės neginčijo (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant prašomą priteisti sumą be PVM mokesčio, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovų 6670 Eur mažintinas 2025,37 Eur suma. Iš atsakovų solidariai priteistina ieškovei 4644,63 Eur skola už atliktus statybos rangos darbus.

Atsakovai reikšdami priešieškinį byloje dėl netinkamos darbų kokybės įrodinėja, kad ieškovė atliko darbus padarydama statinio defektus, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovams nuostolius. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.663 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis.

Ieškovė su šiais atsakovų reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad net pirminiuose atsiliepimuose apie ieškovės atliktus darbus su defektais nebuvo užsiminta, tačiau kai kilo prievolė sumokėti ieškovei už atliktus darbus atsakovų pozicija pasikeitė.

Ieškovės prašymu teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi paskirta ekspertizė techniniam atliktų darbų vertinimui, namo adresu (duomenys neskelbtini) kurią atliko ne Statybų techninės priežiūros projektai, o įmonė Techninis tikrinimas ir analizė. Vertinimą atliko pagal Įm. v.l NR. 642475 Statinio techninės priežiūros vadovo ir kitų inžinierinių komunikacijų kvalifikacija Nr. 31913; Pastato energetinio naudingumo eksperto kvalifikacinis atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. P., energetinio naudingumo ekspertas. Iš 2020 m. gruodžio 25 d. techninio statinio vertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog statinio (nesudėtingas statinys) adresas (duomenys neskelbtini), vertinimas buvo atliekamas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010, apžiūros tikslas: dėl statybos darbų, kurie atlikti STR 1.04.04:2017 ir STR 1.06.01:2016. Apžiūrėjus statinį ir atlikus vertinimą, nustatyta, kad senasis pastatas yra atnaujintas, rekonstruotas stogas, įrengiant medinį karkasą aukštesnį ir atlikus mūro darbus. Prie senojo pastato pastatytas priestatas, kuris sujungtas su pagrindiniu pastatu ir neturi jokių defektų, kurie būtų įtakojantys pažaidų atsiradimui. Pateikti vertinimui statybos darbai yra užbaigti tinkamai. Vykdant montavimo darbus nebuvo prieštaravimų kitų neatitikimų statybos taisyklėms. Vadovautasi statybos taisyklių rekomendacijomis ir prisilaikant technines kokybės standartų, kurie nurodyti yra STR 1.07.03:2017 ir esama pastato statybos darbų kokybė vertinama teigiamai. Užsakovas nepateikė dokumentų susijusius su vykdomais statybos darbais objekte. Tokiems darbams užsakovui reikalingas projektas, o jei užsakovas nepasitiki vykdomų darbų kokybe, samdo techninę priežiūrą. Rangovas atliko reikiamą darbų perdavimą užsakovui. Visi reikiami statybos, remonto darbai atlikti tinkamai ir objekto užsakovas turi pripažinti (prisiimti) statybos atliktus darbus. Iš 2021 m. vasario 4 d. Akto Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo matyti, jog apžiūrėjus statinį ir atlikus vertinimą nustatyta, jog pateikti vertinimui statybos darbai užbaigti tinkamai. Lietaus suvedimo sistema įrengta neprieštaraujant statybos taisyklių rekomendacijoms ir prisilaikant kokybės standartų.

Byloje atsakovai savo iniciatyva užsakė atlikti statinio ekspertizę, kuria remiasi kaip pagrindiniu įrodymu įrodinėdami ieškovės atliktų darbų trūkumus. Iš 2021 m. kovo 18 d. eksperto (specialisto) išvados matyti, jog ekspertas naudojosi D. J. tyrimo metu pateiktas duomenimis, dokumentais, žodiniais paaiškinimais ir ginčo objekto apžiūros metu surinktais duomenimis, atlikta foto fiksacija. Pateikdamas išvadą nustatė eilę trūkumai: 1. statybos darbai name atlikti be statybos projekto; 2. netinkamai įrengtas Namo mūrą surišantis gelžbetoninis žiedas, nesurištas mūras kampuose, dėl šių priežasčių atsirado trūkiai sienose (avarinės būklės požymiai); 3. užsakovui nepateiktos panaudotų statybinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos. Panaudotos statybinės medžiagos (medis, betonas ir kt.) ir parinkti sprendiniai kelia abejonių dėl jų tinkamumo; 4. statybos darbai buvo vykdomi be atestuoto statybos vadovo (vertinant pagal tyrimo metu gautus duomenis, paaiškinimus); 5. neimpregnuotos (neapsaugotos) namo medinės konstrukcijos, vietomis matomos juodos dėmės (besiformuojantis grybinis užkratas ar pelėsio požymiai); 6. netinkamai įrengtas mūras (vietomis tarpai tarp mūro užtaisyti sandarinimo putomis); - vietomis stogas nesandarus, apžiūros metu švietė kiaurymės; 7. dalyje latakų neįrengta difuzinė plėvelė, to pasėkoje namo eksploatacijos metu konstrukcijos drėks ir bus gadinamos; 8. netinkamai įrengti stogo latakai. Latakai neatlieka savo funkcijos, nesurenka tinkamai vandens nuo stogo; 9. įrengtame mūre fiksuoti neleistini nukrypimai;10. matomi gilūs, ganėtinai ilgi trūkiai stogo gegnėse. Skaičiuojant kompiuterine programa „Sistela“ vidutinėmis rinkos kainomis defektų šalinimo kaina 12386,36 Eur.

Šalims nesutarus dėl statinio galimų defektų apimties ir galimos sumos jiems ištaisyti bei siekiant objektyvumo, 2022 m. vasario 22 d. byloje paskirta techniniam atliktų darbų vertinimui, namo adresu (duomenys neskelbtini) statybos ekspertizė, pavedant atlikti UAB Statybos tyrimo instituto (Treniotos g. 28-3, LT-08115 Vilnius) teismo ekspertui prof. dr. S. M.. Su ieškovo pasiūlytu eksperto parinkimu abi šalys sutarė, prieštaravimų ekspertui prof. dr. S. M. nebuvo gauta.

Iš 2022 m. balandžio 4 d. Teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyti atliktų darbų defektai: 1) „neperrištas“ naujasis ir senasis mūras, gelžbetoninis žiedas nesujungtas su senuoju mūru. Dėl šio defekto tarp naujojo ir senojo mūro atsirado plyšys, kuris gali vystytis (nuolat atsinaujinti, didėti); 2) neįrengta hidroizoliacinė tarpinė tarp gelžbetoninio žiedo ir mūrloto; 3) netinkamoje vietoje įrengtas lietaus nuvedimo latakas. Nurodytų defektų šalinimo kaina – 2968,83 Eur.

Atsakovai su  Teismo ekspertizės aktu nesutiko ir ginčijo didžiąją dalį jame pateiktų išvadų bei stengėsi sumenkinti eksperto išvadą motyvuodami savo subjektyvia nuomone, kad ekspertas N. B. geriau atliko ekspertizę, surašė teisingesnį ir tikslesnį dokumentą, pavadintą eksperto (specialisto) išvada, nes N. B. pateikė atsakovams palankesnę išvadą. Nors atsakovai prašo vertinti statinio defektus pagal N. B. atliktą 2021 m. kovo 18 d. eksperto (specialisto) išvadą, o ne pagal Teismo ekspertizės aktą, tačiau pažymėtina, kad vien tai, kad teismo paskirta ekspertizė yra nepalanki, kiek jų pačių užsakymu atlikta eksperto N. B. statinio ekspertizė (specialisto) išvada, nereiškia, kad byloje teismas turi ja vadovautis priimdamas sprendimą ir ignoruoti teismo paskirtos ekspertizės akte padarytas išvadas. Eksperto N. B. vertinimai šioje byloje, nesant visų ekspertizei atlikti reikalingų dokumentų, nelaikytina patikimu įrodymu darbų kokybei nustatyti. Be to, kaip nurodo ir ieškovė atsiliepime į atsakovų priešieškinį, ekspertizės atlikimo metu prie namo jau buvo atliekami kai kurie pakeitimai, tai patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos, toliau atliekami statybos darbai, kurių metu galėjo atsirasti ir defektų, nustatytų akte.

Šalys skirtingai įrodinėja galimų statinio defektų apimtį. Ieškovė pateiktų teismo atliktos ekspertizės akto išvadų neginčija, tačiau atsakovai teigia, kad ekspertas atliko ekspertizę netinkamai – neatidžiai apžiūrėjo konstrukcijas, neatliko jokių matavimų, pateikia kažkokius neaiškius skaičiavimus, su daugelio punktų eksperto S. M. išvadomis nesutinka, todėl mano, kad yra pagrindas vadovautis eksperto N. B. išvada. S. M. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo ekspertizės akto išvadas palaiko ir patvirtina. Nurodė, kad įprastai įtrūkimai blokeliuose būna visada ir tai ką matė buvo nedideli įtrūkimai. Atliko matavimą dėl mūro nukrypimo, kuris yra aprašytas. Jo nuomone prieš tai atliktas matavimas neteisingai. Atlikdamas ekspertizę rėmėsi teisės normos aktais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais.

Pažymėtina tai, kad specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas 2022-04-04 Teismo ekspertizės aktą laiko įrodymo priemone - įrodymu, o 2021-03-18 Eksperto (specialisto) išvadą  ir 2020-12-25 Techninio vertinimo aktą laiko rašytiniais įrodymais CPK 197 straipsnio prasme.

Atsakovai prašo atlyginti jų patirtus 7000 Eur nuostolius už netinkamai atliktus stogo įrengimo ir priestato statybos darbus. Iš  2022-04-04 teismo ekspertizės matyti, kad statinio trūkumai užfiksuoti, nustatytų defektų šalinimo kaina 2968,83 Eur. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-21-755/2015). CK 6.249 str. 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Išlaidos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

Atsižvelgiant į nustatytą, yra pagrindas priteisti atsakovei I. S. 2968,83 Eur nuostolių atlyginimą. Kadangi atsakovai savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą N. B. dėl statinio ekspertizės, kai byloje buvo paskirta 2020-12-08 nutartimi teismo ekspertizė, atsakovų prašymas priteisti 1200 Eur už statinio ekspertizę atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai ginčo šalys ar viena iš jų yra fiziniai asmenys palūkanų dydį reglamentuoja CK 6.210 straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovų ieškovei priteisiama 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys ir atsakovų priešieškinys tenkinti iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 150 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 500 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 300 Eur už eksperto konsultacijas, 3025 Eur už teismo ekspertizę, iš viso – 3975 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 70 procentų iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 2783 Eur bylinėjimosi išlaidos (3975 Eur bylinėjimosi išlaidų x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus dėl 4887 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų – 3000 Eur už advokato teisinę pagalbą, 316 Eur (158 Eur + 158 Eur) žyminis mokestis, 1200 Eur už atliktą ekspertizę (ekspertas N. B.), 250 Eur už eksperto N. B. dalyvavimą teismo posėdyje, 121 Eur už eksperto S. M. dalyvavimą teismo posėdyje. Kadangi atsakovai savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą N. B. dėl statinio ekspertizės, kai byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir joje vadovautasi būtent joje padarytomis išvadomis, atsakovų prašymas priteisti 1200 Eur už statinio ekspertizę atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje patenkinti 36 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovei I. S. iš ieškovės priteistina 1327 Eur (3687 Eur x 36 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovų ieškovei priteistina 1456 Eur (2783 Eur – 1327 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 60,94 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – iš ieškovės 18,28 Eur, iš atsakovų 42,66 Eur, iš kiekvieno po 21,33 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB ,,G.‘‘, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 4644,63 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 63 ct) skolą už atliktus statybos rangos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 6 d, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 728 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.  

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 2968,83 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 83 ct) nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 6 d, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 18,28 Eur (aštuoniolikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Priteisti iš atsakovų I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 21,33 Eur (dvidešimt vieną eurą 33 ct) išlaidas iš kiekvieno atsakovo, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                            Vida Butanavičiūtė