Civilinė byla Nr. e2-652-852/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00207-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15;

3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Vasiliauskei,

dalyvaujant ieškovams A. S., E. B., E. S. ir jų atstovui advokatui Modestui Sriubui,

atsakovės atstovei advokato padėjėjai Laurai Pugžlienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S., M. S., E. B., E. S. ir E. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ dėl žalos, pažeidžiant paciento teises, atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.                      Ieškovai A. S., M. S., E. S., E. B. ir E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ (toliau – ir Santaros klinikos) ieškovams po 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovui E. S. 900,00 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai ieškinyje nurodė, jog prašo atlyginti žalą, kilusią pažeidus ieškovu? sūnaus, brolio, tėčio, gyvenimo draugo (sugyventinio) mirusio L. S. (toliau – ir paciento) teises. Pacientu? sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovų pareiškimo netenkino, todėl ieškovai, nesutikdami su tokiu sprendimu, kreipėsi į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

2.                      Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pacientas L. S. kreipėsi į Santaros klinikas dėl staiga naktį pakilusios temperatūros, silpnumo, galvos skausmo, kaulų laužymo. Vadovaujantis ambulatorinio apsilankymo aprašymu ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), pacientui L. S. būtinoji pagalba Infekcinių ligų centro buvo pradėta teikti 06.16 val. Medicinos gydytoja G. B. E025 formoje įrašė paciento nusiskundimus ir anamnezę – skundžiasi kaulų laužymu, febriliu karščiavimu, kosuliu, bendru silpnumu, galvos skausmu, pykinimu. Taip pat nurodyta, kad pacientui buvo taikytas gydymas – suteikta būtinoji medicinos pagalba (3 kategorija, 9 punktas – stiprus skausmas, vertinamas 6-8 balais pagal dešimties balų skalę, kai reikia skubiai numalšinti skausmą), gydymui paskirtas Sol. Metoclopramidi 10 mg į raumenis, Sol. Ketanov 30 mg į raumenis, ir Sol. Ringeri 2000 ml lašinė infuzija į veną. Medicinos gydytojos G. B. sprendimu 08.00 val. būtinosios pagalbos teikimas pacientui L. S. dokumentuotas kaip baigtas ir pacientas išleistas ambulatoriniam gydymui rekomenduojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo esant skausmui, karščiavimui ir pan. Nors ligos istorijoje buvo nurodyta, kad pacientui nėra taikoma būtinoji pagalba, bet pacientas gulėjo Santaros klinikos priėmimo skyriaus palatoje, jam buvo taikoma infuzioterapija ir turėjo būti faktiškai aktyviai teikiama slaugos ir gydytojo priežiūra. Tačiau medicinos dokumentuose nėra gydytojos G. B. įrašo slaugytojai, kad pacientą būtina stebėti ir informuoti gydytoją, nėra ir slaugytojos įrašų, kad pacientui buvo pakilusi temperatūra ir būklė pablogėjo bei neva kviestas gydytojas, atitinkamai nėra ir šio gydytojo jokio įrašo medicinos dokumentuose apie paciento apžiūrą ar pasišalinimą. Ieškovai pažymėjo, kad pacientas faktiškai iš gydymo įstaigos buvo išleistas ne anksčiau nei 10.30 val., t. y. kuomet baigė lašėti gydytojos G. B. paskirtas Sol. Ringeri. Išeinant iš gydymo įstaigos paciento sveikatos būklė buvo sunki, jam buvo sudėtinga eiti, temperatūra dar 9.50 val. buvo užkilusi iki 39,2 laipsnių. Tą pačią dieną 16.02 val. pacientui buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba, o 17.38 val. labai sunkios būklės jis buvo pristatytas į Santaros kliniką. Pacientą apžiūrėjusi gydytoja anesteziologė reanimatologė J. Č. nustatė preliminarią diagnozę – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), ir sudarė tyrimų planą. Tą pačią dieną 18.25 val. pacientas L. S. buvo perkeltas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių (toliau – ir RITS), tačiau pacientą ištiko klinikinė mirtis, sustojo širdies veikla ir (duomenys neskelbtini), nesant atsako į taikomas reanimacines priemones, buvo konstatuota mirtis.

3.                      Ieškovai pažymėjo, kad reiškia reikalavimus atsakovei tuo pagrindu, jog (duomenys neskelbtini) 6.16 val. Pacientui L. S. atvykus į gydymo įstaigą, jį konsultavę bei gydymą skyrę ir taikę sveikatos priežiūros specialistai netinkamai vertino paciento ligos anamnezę, paciento nusiskundimus bei jo sunkią sveikatos būklę, neskyrė reikiamų tikslinių tyrimų diagnozės nustatymui (paneigimui), netinkamai diferencijavo virusinę ir bakterinę infekcijos kilmę, nustatė klaidingą diagnozę, neskyrė adekvataus (antibakterinio) gydymo, nepaisant sunkios ir dinamikoje blogėjančios ligonio būklės net ir po sveikatos priežiūros įstaigoje priėmimo skyriuje teikto gydymo, nevertino gydymo (ne)efektyvumo, taip pat neatsižvelgus į egzistavusius papildomos rizikos (gretutines ligas, patologijas) veiksnius, išleido pacientą ambulatoriniam gydymui ir kas (neveikimas ar neteisėtas veikimas) turėjo įtakos paciento sveikatos būklės pablogėjimui, kritinei jo būklei ir letalinei išeičiai (mirčiai). Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) ryte pacientui atvykus į gydymo įstaigą, jam tikėtina gripo diagnozė buvo nustatyta remiantis išimtinai tik epidemiologiniais duomenimis (nuo gripo neskiepytas) ir keliais nespecifiniais gripo / kvėpavimo takų infekcinių ligų klinikiniais simptomais. Tikslinis tyrimas gripo diagnozei laboratoriškai patvirtinti / paneigti pacientui skirtas nebuvo (tik įtartas gripas, tačiau nepatvirtintas), ligos anamnezė netinkamai vertinta. Nors pacientui buvo atlikti laboratoriniai tyrimai (bendraklinikinio ir biocheminio kraujo tyrimai), tačiau rezultatai taip pat neleido daryti pagrįstos išvados nustatant pacientui gripo diagnozę. Ieškovų įsitikinimu, nesant galimybių pagal objektyvius klinikinius požymius bei atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus patikimai spręsti dėl diagnozės ir reikiamo gydymo, sveikatos priežiūros specialistai privalėjo atlikti papildomus tyrimus įtariamai gripo diagnozei patvirtinti / paneigti, taip pat atmesti bakterinio susirgimo galimybę, todėl pacientui L. S. turėjo ir galėjo būti atliktas molekulinis gripo testas bei prokalcitonino tyrimas būtent atliekant ligų diferencinės diagnostikos tikslais, o šių tyrimų rezultatai būtų leidę tiek patikimai atmesti gripo diagnozę, tiek ir spręsti dėl bakterinės susirgimo kilmės bei operatyviai skirti antibakterinį gydymą. Tačiau jų nepadarius, pacientas neteko galimybės, kad jam bus nustatyta tinkama diagnozė (būklė), suteikta reikiama pagalba ir savalaikis adekvatus jo blogėjančiai būklei gydymas, kadangi greitą ligos progresavimą galėjo nulemti būtent (duomenys neskelbtini) nebuvimo sąlygota imunodeficitinė būklė.

4.                      Ieškovai taip pat nurodė, kad svarbi aplinkybė yra tai, kad III lygio priėmimo skyriuje dirbo tik medicinos gydytoja, todėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusi atsakovės teiktų paslaugų patikrinimą 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1.1 papunkčiu nustatė pacientui teiktų paslaugų pažeidimą, kad paciento asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) 05.41 - 08.00 val. laikotarpiu pacientui teikusi medicinos gydytoja G. B. sudarytą paciento ištyrimo ir gydymo planą būtų derinusi su budinčių infekcinių ligų gydytoju ar Infekcinių ligų priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėju, įtarusi ir diagnozavusi pavojingą užkrečiamąją ligą, gripą ir nustačiusi būtinosios medicinos pagalbos 3 kategoriją, būtų organizavusi, kad per 1 val. pacientą apžiūrėtų infekcinių ligų gydytojas (infekcinių ligų gydytojas vedėjas L. S. savo parašu ir asmeniniu gydytojo spaudu tik patvirtino, kad medicinos gydytoja G. B. tinkamai ir pagal nustatytus reikalavimus užpildė paciento medicinos dokumentus). Ieškovų teigimu, visos nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovės (gydytojų (specialistų)) veiksmų neteisėtumą ir dėl to kilusią žalą.

5.                      Taip pat ieškovai teigia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pacientui kilusių sveikatai ir gyvybei neigiamų pasekmių, t. y. pacientas neteko galimybės išvengti visų ar bent dalies neigiamų padarinių (mirties), kadangi (duomeyns neskelbtini) priėmimo skyriuje dirbę specialistai neatliko savo pareigų, nes netinkamai vertino paciento ligos anamnezę (kosulio su geltonais skrepliais ir kt.), paciento nusiskundimus (kosulį), gretutines patologijas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) nebuvimą), kuri yra imunodeficitinė būklė, todėl neskyrė reikiamų išplėstinių diagnostinių tyrimų – gripo testo / prokalcitonino - klaidingos gripo diagnozės patvirtinimui (atmetimui), to neatlikus netinkamai / klaidingai diferencijavo virusinę ir bakterinę infekcijos kilmę, nustatė klaidingą diagnozę, nuo 08.00 iki 10.30 val. priėmimo skyriuje nevertino paciento sveikatos būklės, gydymo efektyvumo, neskyrė tyrimų, nors nuo 09.16 val. jautėsi nelabai, o nuo 09.50 val. buvo fiksuojama, kad karščiuoja, t. y. esant imunodeficitinės būklės, gydytojo infektologo iš viso nebuvo konsultuojamas, jam nebuvo skiriama stebėjimo paslauga, dėl ko nebuvo savalaikiai skirtas adekvatus gydymas (antibiotikoterapijos ir t.t.), ir buvo išleistas ambulatoriniam gydymui. Klaidingai sprendus dėl gripo, pakartotinai neapžiūrėjus ir netyrus po taikyto gydymo ir savalaikiai neskyrus antibiotikoterapijos, esant bakterinei infekcijai bei nesant (duomenys neskelbtini), kas sąlygojo imunodeficitinę būklę, sparčiai vystėsi (duomenys neskelbtini), o šis sąlygojo (duomenys neskelbtini), kuris lėmė paciento mirtį.

6.                      Ieškovų teigimu, mirus L. S., ieškovams dėl atsakovės neteistų veiksmų buvo padaryta didžiulė žala, kadangi ieškovai (tėvai) A. S. ir E. S. neteko sūnaus ir dėl to patyrė emocinį šoką ir šiai dienai patiria neįsivaizduojamas moralines ir emocines kančias, ypač stiprius dvasinius išgyvenimus, ieškovės M. S. ir E. B. neteko tėčio ir sužadėtinio, o ieškovė E. S. neteko brolio, su kuriuo augo daug metų po vienu stogu. Kadangi visi šeimos nariai palaikė itin glaudžius ir tvirtus tarpusavio santykius su L. S., dėl jo netekties visi ir kiekvienas atskirai patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus, emocines kančias, kurios lydės likusį gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovai patirtą neturtinę žalą vertina po 50 000,00 Eur kiekvienam.

7.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad trečiasis asmuo su atsakove 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaręs Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. Draudimo sutartimi buvo apdrausta atsakovės atsakomybė dėl žalos padarytos pacientui, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per trejus metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo darbuotojų veiksmų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Draudimo sutartyje taip pat buvo susitarta ir nustatyta, kad trečiojo asmens atsakomybės apimtis pagal draudimo sutartį dėl vieno draudžiamojo įvykio yra 8 689,00 Eur. Draudimo sutarčiai taikomos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. Nr. V-6. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovai neįrodė, kad atsakovės suteiktos sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugos neatitiko šiai veiklai keliamų teisės aktų reikalavimų ir, kad dėl (duomenys neskelbtini) įvykio kyla atsakovės civilinė atsakomybė, kadangi nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir (duomenys neskelbtini) įvykio, kaltė bei žala (pagrįstas neturtinės žalos dydis).

8.                      Trečiasis asmuo pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai iš esmės kelia versiją, kad pirmo vizito gydymosi metu galimai nepagrįstai neatlikus papildomų tyrimų nebuvo atmesta gripo diagnozė ir jos neatmetus galimai gydymas dėl (duomenys neskelbtini) pradėtas pavėluotai. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje nagrinėjant įvykį buvo kreiptasi į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) „LSMU ligoninė Kauno klinikos“ specialistus. Atsakydamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus Intensyvios terapijos klinikos docentas R. V. nurodė, kad „šiuo atveju anksčiausiai diagnozuoti (duomenys neskelbtini) buvo galima antro kreipimosi į ligoninę metu, t. y. (duomenys neskelbtini) apie 18 val. [....]. Pirmojo kreipimosi į ligoninę metu pacientas minėtų (duomenys neskelbtini) kriterijų neatitiko. [...] Pažymėtina, kad tokia audringa ir greita (duomenys neskelbtini) eiga dažnai yra nulemta individualus (duomenys neskelbtini) fenotipo ir (duomenys neskelbtini) sukėlusio patogeno“. Tuo tarpu skubios medicinos gydytojas A. K. nurodė, kad „prokalcitonino testas atliekamas bakterinės infekcijos atveju, o šiuo atveju nebuvo duomenų apie bakterinę infekciją. Sezoninio gripo diagnozei užtenka anamnestetinių duomenų, molekuliniai gripo testai nebūtinai turi būti atliekami“. Atsižvelgdama į šias be kitas gydytojų išvadas bei atsakymus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su paciento mirtimi, todėl nenustačius neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, laikytina, kad civilinė atsakomybė dėl tariamai padarytos žalos atsakovei nekyla.

9.                      Atsakovė VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, laiko nepagrįstu ir prašo netenkinti. Nurodė, kad (duomens neskelbtini) tiek pirminio apsilankymo (kreipimosi), tiek ir pakartotinio kreipimosi į atsakovę metu pacientui buvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, buvo dėtos visos maksimalios pastangos bei buvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių teikiant pacientui medicinos pagalbą. Nepalankią paciento ligos baigtį, nuo kurios, sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybės klausimą, šiuo atveju turi būti atsiribota, nes gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, lėmė ne atsakovės gydytojų netinkami (neteisėti) veiksmai, o būtent paciento itin greita (žaibiška) ir sunki ligos eiga, kurios nebuvo įmanoma pacientui prognozuoti jo pirminio apsilankymo metu. Ieškovai atsakovės neteisėtus veiksmus sieja su tuo, kad gydytoja G. B. neįvertino paciento nurodytų aplinkybių dėl kosulio su geltonais skrepliais bei (duomenys neskelbtini) dėl traumos atliktos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) (atvykimo laikas 06:16 val.) ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad gydytoja G. B., surinkusi paciento anamnezę, nurodė jo nusiskundimus, be kita ko, ir kosulį su geltonais skrepliais, taip pat pažymėjo, jog pacientui buvo atlikta (duomenys neskelbtini) dėl traumos. Taigi, ieškovų nurodomi paciento nusiskundimai buvo anamnezėje pažymėti bei gydytojos buvo vertinami visų nusiskundimų, be kita ko, ir atliktų tyrimų kontekste. Apžiūrėjusi pacientą, gydytoja G. B. be to, kad paciento liežuvis sausokas, su baltu apnašu, oda ir matomos gleivinės be bėrimo elementų, ryklė kiek paraudusi, meninginiai simptomai neigiami, židininės neurologinės simptomatikos nestebima, širdies veikla ritmiška, pilvas minkštas, kiek jautresnis visame plote, periferinių edemų nebuvo, nurodė, jog plaučiuose vezikulinis alsavimas be karkalų, kas iš esmės reiškia uždegiminio proceso nebuvimą. Taip pat gydytojos G. B. teigimu, nebuvo duomenų dėl organų funkcijos nepakankamumo. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) 7.10 val. ir 7.32 val. gauti paciento kraujo tyrimai nerodė bakterinės infekcijos požymių, kadangi tirti rodikliai, kurie iš esmės parodo bakterinę infekciją (uždegimą) organizme, buvo normos ribose. Taigi, pacientui atlikti kraujo tyrimai bakterinei infekcijai būdingų pakitimų nerodė, taip pat nebuvo ir organų funkcijos nepakankamumo požymių. Gydytoja G. B. paaiškinime nurodė, kad bendrame kraujo tyrime, vertinant tiesioginius, o ne santykinius kiekius, buvo stebėta nežymi neutrofilija, limfocitopenija, monocitopenija ir tokie pokyčiai buvo suderinami su gripo diagnoze. Biocheminio kraujo tyrimo rezultatuose buvo nežymiai padidintas šlapalo kiekis, kuris buvo įvertintas kaip prasidedančios dehidracijos požymis. Taigi, tik bakterinei infekcijai specifinių klinikinių ar būdingų laboratorinių požymių pacientui (duomenys neskelbtini) pirminio (ryte) kreipimosi metu nebuvo. Tai, kad gydytoja G. B. tinkamai įvertino paciento anamnezę patvirtina ir šios srities gydytojai specialistai. VšĮ „LSMU ligoninė Kauno klinikos“ Skubiosios medicinos klinikos skubios medicinos gydytojas A. K. nurodė, kad gydytoja G. B. tinkamai įvertino paciento anamnezę, tinkamai įvertino objektyvios apžiūros duomenis, paskyrė tyrimus ir tinkamai juos interpretavo. Tuo tarpu gydytojas L. D. taip pat nurodė, kad pacientui būtinoji medicinos pagalba pradėta teikti savalaikiai, paciento nusiskundimai, anamnezė buvo surinkta ir įvertinta tinkamai, tinkamai atlikta objektyvi apžiūra ir įvertinti jos duomenys, paskirti reikalingi tyrimai ir tyrimų duomenys įvertinti tinkamai.

10.                      Atsakovė pažymėjo, kad ieškovų teigimu, klaidingos gripo diagnozės patvirtinimui (atmetimui) gydytoja G. B. privalėjo pacientui paskirti papildomus diagnostinius tyrimus, t. y. molekulinio gripo testą ir prokalcitonino tyrimą. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pacientas susirgo prieš dvi dienas, o trečią parą (naktį) pakilus temperatūrai iki 40 laipsnių, laužant kaulams, skaudant juosmenį, pacientas kreipėsi į atsakovę. Atsižvelgus į tai, kad pacientas sirgo jau trečią parą, prokalcitonino tyrimas nebuvo darytas, be to, įvertinus kitus atliktus tyrimus, turėjo būti bakterinei infekcijai būdingų pakitimų, tačiau šiuo atveju atlikti tyrimai bakterinei infekcijai būdingų pakitimų nebuvo, taip pat nebuvo ir organų funkcijos nepakankamumo požymių. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir gydytojos G. B. paaiškinime. Ieškovai teigia, kad pacientas į gydymo įstaigą kreipėsi pirmą susirgimo dieną, kuomet užkilo aukšta temperatūra. Atsakovė su tokia ieškovų pozicija nesutinka, nes prieš dvi dienas buvę (duomenys neskelbtini) simptomai, nors tuo metu pacientas ir nurodė, jog buvo praėję, tačiau akivaizdu, o ir paciento anamnezė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) reiškiniai egzistavo ir paciento kreipimosi į atsakovę metu. Vertintina, kad pacientas į atsakovę kreipėsi ne pirmą, o trečią susirgimo parą. Be to, pacientui molekulinis gripo testas nebuvo atliktas, vadovaujantis atsakovės generalinio direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. V-38 „Dėl gripo molekulinių tyrimų atlikimo priėmimo-skubios pagalbos skyriuose“ 2 punktu, kuriame numatyta, kad asmenims nuo 18 iki 65 metų amžiaus, neturintiems gretutinių patologijų, gripas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, neskiriant molekulinių gripo tyrimų. Tai nurodyta ir gydytojos G. B. teiktame paaiškinime. Tai, kad gydytoja G. B. neprivalėjo pacientui skirti papildomų diagnostinių tyrimų nurodė ir VšĮ „LSMU ligoninė Kauno klinikos“ Skubiosios medicinos klinikos skubios medicinos gydytojas A. K. – prokalcitonino testas atliekamas bakterinės infekcijos atveju, o šiuo atveju nebuvo duomenų už bakterinę infekciją, o sezoninio gripo diagnozei užtenka anamnestinių ir klinikinių duomenų, molekuliniai gripo testai nebūtinai turi būti atliekami.

11.                      Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovų teigimu, pacientas L. S. turėjo būti konsultuotas gydytojo infektologo. Tačiau gydytoja G. B. teiktame paaiškinime nurodė, kad prieš savo darbo pabaigą (duomenys neskelbtini) 7.32 val. įvertino pacientui atliktus laboratorinius tyrimus, bendrame kraujo tyrime stebėjo nežymią neutrofiliją, limfocitopeniją, monocitopeniją, šie pokyčiai buvo suderinami su gripo diagnoze, biocheminiame kraujo tyrime stebėtą nežymiai padidėjusį šlapalo kiekį vertino kaip prasidedančios dehidracijos požymį, kiti tyrimai buvo normos ribose. Gydytoja pakartotinai įvertino bendrą paciento būklę, pacientas pakartojo, kad subjektyviai jaučiasi geriau, ženkliai sumažėjo galvos skausmas, temperatūra buvo sumažėjusi iki 38 laipsnių, išnyko tachikardija, kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo požymių nebuvo stebėta. Indikacijų skubiai paciento hospitalizacijai (duomenys neskelbtini) 8.00 val. nebuvo. Tačiau gydytoja G. B. nurodė bendrosios praktikos slaugytojai, baigus pacientui lašinę infuziją, dar kartą pamatuoti temperatūrą ir temperatūrai kylant, kviesti tuo metu budintį gydytoją. Bendrosios praktikos slaugytoja J. S., dirbusi (duomenys neskelbtini) nuo 8.00 val., apie pacientą buvo informuota perimant budėjimą. Atjungusi lašinę infuziją ir pamatavusi paciento kūno temperatūrą, ji paprašė paciento palaukti tuo metu dirbusio infekcinių ligų gydytojo konsultacijos. Minėtos bendrosios praktikos slaugytojos paaiškinime nurodyta, kad pacientui infuzija buvo baigta lašinti 09.45 val. Infekcinių ligų gydytojas buvo informuotas, kad gydytojos G. B. konsultuotam pacientui reikalinga jo konsultacija po lašinės infuzijos. Gydytojas K. R. paaiškino, kad jis priiminėjo bei konsultavo naujai atvykusius pacientus, juos apžiūrėjęs ir baigęs tvarkyti įrašus bei paskyrimus, paciento neberado. Be to, kaip jau buvo minėta, pacientui (duomenys neskelbtini) pirminio kreipimosi metu nebuvo specifinių klinikinių ir / ar laboratorinių požymių bakterinės infekcijos nustatymui. Priešingai, laboratorinių tyrimų rezultatai suponavo virusinę infekciją – gripą. Tai paneigia ieškovų teiginius dėl pacientui (duomenys neskelbtini) pirminio kreipimosi metu klaidingos diagnozės nustatymo ir adekvataus antibakterinio gydymo neskyrimo, nes gydytojos G. B. nustatyta diagnozė atitiko objektyvius gripo požymius, todėl tuo metu skirti pacientui antibakterinį gydymą nebuvo pagrindo. Gydytoja G. B., įvertinusi anamnezę, epidemiologinę situaciją (duomenys neskelbtini), klinikinį vaizdą, taip pat ir tai, kad paciento būklė buvo pagerėjusi, kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo požymių nebuvo, pacientui rekomendavo tęsti gydymą ambulatoriškai, skyrė gydymą, o būklei pablogėjus nurodė kreiptis pakartotinai.

12.                      Atsakovė taip pat pažymėjo, jog Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos tikrina kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reikalavimų. Ši tarnyba tikrina medicininę dokumentaciją, tikrina kaip laikomasi pildymo tvarkos, tačiau ji nenustatinėja priežastinio ryšio tarp gydymo įstaigos darbuotojų atliktų veiksmų ir pacientui galimai atsiradusios žalos, ji negali konstatuoti, kad gydymo įstaiga netinkamai teikė paslaugas. Tuo tarpu atitinkamos srities specialistai turi platesnes galimybes įvertinti sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakovės darbuotojų kaltų veiksmų nenustatė, pažymėjo tik medicinos dokumentų pildymo neatitikimą nustatytam vidaus dokumento reikalavimui, kuris neturėjo įtakos teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, nes Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos konstatavo, kad tiek diagnostika, tiek gydymas buvo tinkami. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų bei specialistų išvadų, kad pacientui (duomenys neskelbtini) buvo galima diagnozuoti jau pirmojo kreipimosi metu, priešingai, specialistams konstatavus, jog pirmojo kreipimosi metu pacientas (duomenys neskelbtini) kriterijų neatitiko, o anksčiausiai (duomenys neskelbtini) buvo galima diagnozuoti tik antro kreipimosi metu, taip pat nustačius, kad pacientui būtinoji medicinos pagalba pradėta teikti savalaikiai, paciento nusiskundimai, anamnezė buvo surinkta ir įvertinta tinkamai, tinkamai atlikta objektyvi apžiūra ir įvertinti jos duomenys bei paskirti reikalingi tyrimai ir tyrimų duomenys įvertinti teisingai, darytina išvada, kad pacientui (jo pirminio kreipimosi metu), buvo teikta medicinos pagalba, dedant maksimalias pastangas, tuo užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

13.                      2021 m. birželio 17 d. vykusiame teismo posėdyje liudytoja J. S. nurodė, kad dirba slaugytoja ir (duomenys neskelbtini) jos pamaina turėjo prasidėti nuo 08.00 val., tačiau į darbą buvo atėjusi apie 07.45 val. Tuo metu jos kolegė, kuri perdavė pamainą, nurodė, kad yra du pacientai. Pažymėjo, kad gydytoja G. B. nurodė, kad yra pacientas, kuriam yra daroma lašelinė infuzija ir kai bus užbaigta infuzinė terapija, reikia pamatuoti temperatūrą ir nustačius aukštą temperatūrą, pranešti budinčiam gydytojui. Nurodė, kad apie 09.45 val. buvo užbaigta infuzinė terapija bei sutvarkius viską, pamatavo pacientui temperatūrą ir nustatė, kad pacientas karščiuoja, o temperatūra buvo apie 39,2 laipsnių, todėl informavo budintį gydytoją, kad užeitų pas pacientą. Tuo tarpu pacientui liepė sulaukti gydytojo ir daugiau paciento nematė. Taip pat pažymėjo, kad pas pacientą buvo užėjusi 3 kartus, bei tikrino tik temperatūrą, nes kitus gydymo veiksmus galėjo atlikti tik gydytojas.

14.                      Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pacientas iš pradžių kreipėsi į bendrąjį priėmimo skyrių, bet buvo nukreiptas į Infekcinių ligų skyriaus priėmimą. Pažymėjo, kad pacientas skundėsi karščiavimu, kaulų laužymu, galvos skausmais ir nurodė, kad serga jau 3 parą. Tuo pagrindu liudytoja paskyrė bendrus tyrimus kaip kraujo, šlapimo, baltymo ir kt. bei tam tikrus vaistus nuo galvos skausmo ir pykinimo. Po valandos nuo tyrimų skyrimo gavo atsakymus ir tyrimo rodikliai buvo normos ribose, nebuvo jokių požymių apie uždegimo procesą ar (duomenys neskelbtini) infekciją. Priešingu atveju tyrimai būtų parodę (duomenys neskelbtini) infekciją, o pačią infekciją galėtų signalizuoti ir kiti veiksniai, kaip paciento organų nepakankamumas, spaudimo padidėjimas ir pan., tačiau tokių požymių nebuvo. Nurodė, kad kelis kartus lankėsi pas pacientą ir klausė kaip jis jaučiasi, o pacientas nurodydavo, kad jau geriau. Įvertinusi minėtas aplinkybes, tyrimo rezultatus, paciento anamnezę ir klinikinę būseną, liudytoja priėjo išvados, kad pacientas serga gripu, todėl paskyrė infuzinę terapiją. Be to, nustatydama diagnozę buvo įvertinusi, kad pacientui pašalinta (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) pašalinimas neturėjo įtakos tyrimams, tačiau toks pacientas patenka į rizikos grupę dėl infekcinių ligų. Taip pat pažymėjo, kad nenorėdama apsunkinti kolegoms darbą, išdavė pacientui išrašą, su kuriuo galėjo išvykti, jeigu jaustųsi geriau, tačiau tuo metu buvo paskirta infuzinė terapija ir pacientas buvo ligoninėje, o slaugytoją informavo, kad užbaigus procedūras reikia pamatuoti temperatūrą ir pacientą turi apžiūrėti infekcinių ligų gydytojas. Liudytojos teigimu, pasibaigus jos pamainai, pacientas buvo toliau stebimas, nepaisant fakto, jog buvo išduotas išrašas.

15.                      Liudytoja taip pat nurodė, kad jei būtų įtarusi (duomenys neskelbtini), būtų paskyrusi antibiotikus į veną bei kraujo tyrimą, tačiau ar tokie veiksmai pakeistų baigtį, negali atsakyti, tačiau simptomų, būdingų (duomenys neskelbtini) nebuvo ir liudytoja nenustatė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų nurodomi tyrimai nėra įprastai atliekami, o šiuo atveju pakako bendrųjų tyrimų. Liudytojos vertinimu, šiuo atveju bakterinė infekcija galėjo komplikuotis į virusinę infekciją, o ir pati liga galėjo greitai vystytis. Teigė, kad molekulinis tyrimas, jei būtų paskirtas, galėtų trukti apie 3 val. Tuo tarpu prokalcitonino tyrimas skiriamas tada, kai pacientas karščiuoja ilgiau nei 12 val. ir yra naudingas, siekiant nustatyti bakterinę ar virusinę infekciją, o ir pats tyrimas labiau skirtas (duomenys neskelbtini) infekcijos nustatymui.

16.                      Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) užėmė priėmimo skyriaus gydytojo pareigas (pagal kvalifikaciją – infekcinių ligų gydytojas). Pažymėjo, kad nuo 08.00 val. pradėjo dirbti ir tuo metu buvo informuotas, kad yra du pacientai, kuriuos apžiūrėjo ir gydymą paskyrė gydytoja G. B.. Taip pat buvo informuotas, kad yra sutvarkyta visa dokumentacija dėl paciento. Vėliau liudytojui slaugytoja pranešė, kad pacientui pakilo temperatūra, į ką nurodė, jog paciento ateis apžiūrėti, kuomet užbaigs tikrinti esamus pacientus. Tačiau atėjus apžiūrėti paciento L. S., jo vietoje nerado. Papildomai apie paciento išvykimą nieko neinformavo ir nežymėjo, nes buvo išduotas išrašas ir užbaigtos procedūros. Taip pat pažymėjo, kad gydytoja G. B. buvo nurodžiusi, jog yra paskirta infuzinė terapija ir kai bus užbaigtos procedūros, bus išleistas namo gydytis ambulatoriškai.

17.                      2022 m. rugsėjo 9 d. vykusiame teismo posėdyje ekspertė I. P. nurodė, kad yra skubios medicinos gydytoja. Nurodė, jog pirminio apsilankymo metu paciento būklė buvo įvertinta atitinkamai į simptomus, esamas aplinkybes, o diagnozė konstatuota tinkamai ir jokių klaidų, diagnozuojant ligą, neįžvelgia. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pašalinimas laikytina gretutine patologija bei imunodeficitine būkle. Ekspertė atsakovės direktoriaus įsakymo dėl molekulinio tyrimo nevertino ir nebuvo susipažinusi su juo. Tačiau jei ryte būtų atliktas molekulinis tyrimas, tai tyrimų planas nesikeistų, nes molekulinis tyrimas padeda nustatyti, ar yra konkrečiai gripas kaip virusinė infekcija, ar jo nėra, tačiau neatsako, kokios galimos kitos virusinės ligos. Pažymėjo, kad tuos pačius simptomus galima turėti tiek virusinei infekcijai, tiek bakterinei, o atsakymus konkrečiai pateikia tyrimai. Ekspertės vertinimu, pagal byloje esančius medicininius dokumentus, pacientui būtų rekomenduojama skirti antibiotikus. Ekspertė atkreipė dėmesį į tai, kad tokiems pacientams dėl imunodeficitinės būklės dažniausiai prasideda bakterinės infekcijos, todėl turėtų būti atidžiau stebimi, negu tie, kurie nėra tokios būklės. Šiuo atveju reikėjo stebėti pacientą, tačiau, ar tai būtų pakeitę ligos / tyrimo eigą, negalima atsakyti. Taip pat nurodė, kad stebėjimo trukmė pasirenkama atsižvelgiant į paciento būseną, tyrimo rezultatus, būklės pagerėjimą, pablogėjimą. Tačiau tai, jog pacientą išleido ryte, negalima vertinti kaip klaidos, nes pats gydytojas tai sprendžia. Be to, vertinant medicinos duomenis, ekspertė laikosi pozicijos, kad pacientas pats išėjo. Taip pat pažymėjo, kad gydytojai turi derinti visus veiksmus su prižiūrinčiu gydytoju, o išrašymo dokumentas turi būti atiduodamas tada, kai atliekami visi gydymo veiksmai.

18.                      Teismo ekspertas V. P. teismo posėdyje nurodė, kad yra gydytojas anesteziologas reanimatologas. Pažymėjo, kad palaiko išvadą, o teigti, jog gydymo veiksmai nulėmė tokią baigtį, negali. Kategoriško atsakymo, kad vienas konkretus veiksnys galėtų viską nulemti ar pakeisti, taip pat negali pateikti. Eksperto vertinimu, (duomenys neskelbtini) pašalinimą gripo atžvilgiu galima laikyti gretutine patologija. Taip pat nurodė, kad molekulinis tyrimas esmingai nieko nepakeistų, kaip ir kiti tyrimai. Ekspertas laikėsi pozicijos, kad galima buvo skirti antibiotikų profilaktiką ir turėjo būti tęsiamas paciento stebėjimas. Tačiau vien temperatūros padidėjimas, kaip veiksnys, požymis neleidžia teigti apie blogėjančią paciento būklę. Eksperto įsitikinimu, jeigu būtų paskirtas antibiotikų gydymas, yra tikimybė, kad tai galėtų sukelti kitokią baigtį.

19.                      Teismo posėdžio metu teismo ekspertė D. V. nurodė, kad yra infekcinių ligų gydytoja. Nurodė, kad pagal tuo metu buvusią situaciją viskas buvo padaryta teisingai. Pažymėjo, kad atliekant ekspertizę buvo vertinami visi rašytiniai įrodymai byloje, t. y. tiek medicininiai dokumentai, tiek gydytojų paaiškinimai, šalių susirašinėjimas ir kt. Ekspertė taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pašalinimas yra gretutinė patologija. Ekspertės vertinimu, antibakterinis gydymas šiuo atveju iškart neturėjo būti taikomas. Tuo tarpu molekulinio testo atlikimas / neatlikimas nekeistų tyrimo / gydymo plano. Taip pat tyrimo / gydymo taktikos nepakeistų ir paciento karščiavimas. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad paciento klinikinė būsena galėjo teikti pagrindą apsvarstyti variantą dėl bakterinės infekcijos.

20.                      Teismo posėdžio metu ieškovas E. S. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad visi kartu gyveno / gyvena viename name. Pažymėjo, kad L. naktį buvo atsibudęs ir nurodęs, kad niekur nevažiuos, nes jaučiasi prastai, todėl ieškovas vienas išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tačiau paskambino E. ir paprašė sugrįžti, nes L. jautėsi labai blogai, todėl prašė nuvežti jį į ligoninę, o viskas tai įvyko apie 06.00 val. ryto. Ieškovas nuvežė L. į ligoninę ir paliko jį ten, o pats išvažiavo. Taip pat nurodė, kad kitą dieną po L. mirties buvo nuvykę į ligoninę ir gydytojas nurodė, kad L. buvo išleistas geros būklės. Pažymėjo, kad L. iš ligoninės, kuomet buvo išleistas, parvežė E.. Kai ieškovas grįžo iš (duomenys neskelbtini), tai pamatė, kad L. visai blogai, todėl buvo nuspręsta iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

21.                      Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) L. gavo pranešimą, kad gali pasiimti baldus, todėl nusprendė (duomenys neskelbtini) važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau atsikėlęs pasakė, kad jaučiasi blogai, todėl tėvas (ieškovas) E. S. išvažiavo vienas į (duomenys neskelbtini). Ieškovui E. S. išvykus, jam paskambino E. ir pranešė, kad L. jaučiasi prastai, todėl reikia jį nuvežti į ligoninę. Pažymėjo, kad vakare su tėvu grįžo namo ir matė, kad L. yra visiškai blogai, todėl nusprendė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

22.                      Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tyrimo planas buvo tinkamas, atitiko paciento būseną, o paslaugos buvo suteiktos tinkamai, ką patvirtino ir ekspertai bei kiti specialistai. Laikėsi pozicijos, kad papildomi tyrimai nebūtų pakeitę gydymo taktikos ir eigos. Taip pat nurodė, kad po 08.00 val. keitėsi pamainos, tačiau gydytojas, kuris turėjo vėliau apžiūrėti pacientą, jam atėjus nerado paciento. Pažymėjo, kad gydytoja G. B. užpildė paciento išrašymo dokumentus iš anksto, kad nereikėtų kitiems kolegoms, tačiau buvo informavusi slaugytoją, kad pacientą turi apžiūrėti dar vienas gydytojas.

23.                      2022 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė E. B. nurodė, kad L. S. buvo jos geriausias draugas ir sužadėtinis. (Duomenys neskelbtini) L. S. su savo tėvu planavo vykti į (duomenys neskelbtini), siekiant atvežti baldus. Anksti ryte L. atsikėlė, papusryčiavo, tačiau ieškovė pastebėjo, kad L. dreba, o lovoje gulėjo užsidėjęs sportines kelnes ir chalatą, o į klausimą kas atsitiko, nurodė, kad jam labai šalta. Pamatavus temperatūrą buvo nustatyta, kad yra pakilusi iki 40 laipsnių, todėl tėvas iškart nuvežė L. į ligoninę, o tuo metu pati ieškovė nuvežė L. seserį į darbą ir po to atvyko prie sutartos vietos, netoli ligoninės, kurioje buvo L. S.. Ieškovė pažymėjo, kad L. rašė jai, kad tuo metu jam liko dar sulašėti pusę lašelinės ir jog temperatūra vis dar yra aukšta (39,2 laipsniai). Ieškovė, sutikusi L. S. iš ligoninės, matė, kad jis sunkiai eina, veidas buvo ištinęs, pats jautėsi silpnai, troškino. Pats L. ieškovei nurodė, kad buvo išleistas ir turėjo išrašą, o buvo diagnozuotas gripas. Grįžus ieškovei namo kartu su L., jis atsigulė ir gulėjo lovoje, o ieškovė išvyko. Vėliau susirašinėjimo metu L. nurodė, kad jam vis dar bloga ir kvietė greitąją pagalbą, o vėliau iš L. mamos sužinojo, kad buvo išvežtas į ligoninę ir yra komos būsenoje.

24.                      Ieškovų atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad atsakovės atstovai (gydytojai – specialistai) nedėjo visų pastangų, kad būtų suteiktos kvalifikuotos paslaugos, kad pacientas galėtų išvengti dalies ar visų padarinių jo sveikatai, kurios šiuo atveju kilo. Teigė, kad pagal teismų praktiką sveikatos priežiūros institucijoms, t. y. gydytojams, specialistams ir kt., yra keliami griežtesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų ar kitų specialistų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Pažymėjo, kad ieškovai reiškia reikalavimus atsakovei tuo pagrindu, jog (duomenys neskelbtini) 06.16 val. L. S. atvykus į Infekcinių ligų priėmimo ir Skubiosios pagalbos skyrių, jame dirbę sveikatos priežiūros specialistai, t. y. medicinos gydytoja G. B., neįvertino (arba netinkamai įvertino) paciento gretutinės imunodeficitinės būklės, dėl to neskyrė empirinės antibiotikų terapijos ir atlikti molekulinių gripo bei prokalcitonino tyrimų, o įtarusi ir diagnozavusi pavojingą užkrečiamąją ligą gripą ir nustačiusi būtinosios medicinos pagalbos 3 kategoriją, neorganizavo, kad per 1 valandą pacientą apžiūrėtų infekcinių ligų gydytojas, esant paciento imunodeficitinei būklei, neskyrė adekvataus jo būklės stebėjimo, o nuo 08.00 val. iki 10.30 val. paciento būklė nebuvo tinkamai stebima dėl infekcijos progresavimo, nes slaugytoja J. S. paciento gyvybinių rodiklių – sąmonės, kvėpavimo dažnio, pulso, deguonies įsotinimo, temperatūros dinamikoje nevertino ir įrašų medicinos dokumentuose neatliko, gydytojams – specialistams žinant, kad net po skirto gydymo paciento būklė pablogėjo - jis jautėsi negerai (nelabai) ir sukarščiavo iki 39,2 laipsnių, nebuvo apžiūrėtas infekcinių ligų gydytojo, tačiau išleistas ambulatoriniam gydymui į namus, kai tuo metu (negavus reikiamo ištyrimo ir gydymo / antibiotikų) jau vystėsi (duomenys neskelbtini) infekcija, (duomenys neskelbtini) ir tas (neveikimas ar neteisėtas veikimas) turėjo įtakos paciento sveikatos būklės pablogėjimui, kritinei jo būklei ir letalinei išeičiai (mirčiai).

25.                      Ieškovų atstovas taip pat pažymėjo, kad atsakovės (jos specialistų) atliktus neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos patvirtina paciento medicinos dokumentai ir juose atlikti įrašai, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta 2020 m. rugsėjo 28 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. rašytiniai įrodymai. Atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) 6.16 val. L. S. atvykus į Infekcinių ligų priėmimo ir Skubiosios pagalbos skyrių, medicinos gydytoja G. B. neįvertino (arba netinkamai įvertino) paciento gretutinės imunodeficitinės būklės, tai, kad pacientas buvo po (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pašalinimo), t. y. pagal gydytojos tolesnius veiksmus galima spręsti, kad jos nebuvo tinkamai įvertinta paciento gretutinė imunodeficitinė būklė, nes ji jam neskyrė empirinės antibiotikų terapijos ir molekulinių gripo bei prokalcitonino tyrimų atlikti. Ekspertizės akto 2 išvada patvirtina, kad būklė po (duomenys neskelbtini) yra laikytina gretutine imunodeficitine būkle, kuri didina bakterinės infekcijos riziką, į tai turi būti atsižvelgiama kaip į rizikos veiksnį. Ši būklė buvo aiškiai dokumentuota surinktoje paciento anamnezėje. Ar ji buvo įvertinta kaip imunodeficitine atsakyti galėtų būklę vertinęs gydytojas. Kartu ekspertizės akto 2 išvadoje nurodoma, kad parenkant gydymo taktiką turėtų būti atsižvelgiama į buvusią (duomenys neskelbtini) kaip bakterinės infekcijos rizikos veiksnį. Tačiau medicinos gydytoja G. B. nesvarstė ir neskyrė pacientui empirinės antibiotikoterapijos. Nors būtent antibiotikai yra medikamentinė gydymo priemonė, nukreipta prieš bakterinę infekciją, t. y. kas dabar žinoma, būtų buvusi reikiama ir efektyvi pagalba pacientui, siekiant išvengti ligos progresavimo. Nors medicinos gydytoja G. B. pacientui įtarė gripą, t. y. virusinį susirgimą, tačiau molekulinių gripo tyrimų, kurie privalomi atlikti pagal atsakovės direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. V38, ji pacientui neskyrė atlikti. Ieškovų įsitikinimu, minėti duomenys patvirtina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pacientui kilusių sveikatai ir gyvybei neigiamų pasekmių, t. y. pacientas neteko galimybės išvengti visų ar bent dalies neigiamų padarinių (mirties).

26.                      Ieškovų atstovas taip pat nurodė, kad maksimalią neturtinės žalos dydžio ribą šiai dienai nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, dėl neteisėtų gydymo įstaigos darbuotojų veiksmų mirusio vaiko tėvams neturtinei žalai atlyginti priteisė: vaiko motinai – 80 000,00 Eur, vaiko tėvui – 60 000,00 Eur. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-238-313/2019, mirusio sutuoktinio žmonai ir tėvo vaikams buvo priteista po 30 000,00 Eur, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-781-330/2017, mirusio pilnamečio vaiko motinai priteista 32 000,00 Eur neturtinės žalos kompensacija. Šiuo atveju, atsižvelgiant į išdėstytas byloje faktines aplinkybes, ieškovai patirtą neturtinę žalą vertina po 50 000,00 Eur, kurios jų manymu atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

27.                      Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinio netenkinti. Nurodė, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, nes nėra atsakovės gydytojų neteisėtų veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui L. S.. Tokiu atveju nėra pagrindo ir atsakovės civilinės atsakomybės taikymui. Iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, jog reikalavimai atsakovei reiškiami dėl sveikatos priežiūros paslaugų pacientui teikimo jam (duomenys neskelbtini) 06.16 val. atvykus į Infekcinių ligų priėmimo - Skubios pagalbos skyrių, t. y. pirminio apsilankymo metu. Budėjusi gydytoja G. B., surinkusi anamnezę ir įvertinusi paciento būklę, ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė, kad pacientas skundėsi kaulų laužymu, febriliu karščiavimu, kosuliu, bendru silpnumu, galvos skausmu, pykinimu. Gydytoja G. B. pažymėjo, kad pacientas susirgo prieš 2 dienas – atsirado (duomenys neskelbtini) simptomai, kurie praėjo savaime, iki kreipimosi naktį pacientui pakilo temperatūra iki 40 laipsnių, buvo kaulų laužymas, skaudėjo juosmenį, gėrė Ibuprofeną ir karščiavimas sumažėjo, tačiau pacientas jautėsi vis tiek negerai ir kreipėsi į ligoninę. Buvo surinkta epidemiologinė anamnezė – pacientas nuo gripo neskiepytas, dukra, lankanti darželį, serga (duomenys neskelbtini), sloga. Taip pat buvo surinkta gyvenimo anamnezė – pacientas lėtines ligas neigė, nurodė, kad buvo atlikta (duomenys neskelbtini) dėl traumos, vaistų nevartojo. Remiantis nurodytu, gydytoja G. B. paskyrė tyrimus, ir simptominį gydymą – suteikta būtinoji medicinos pagalba, gydymui paskyrė Sol. Metoclopramidi 10 mg į raumenis, Sol. Ketanov 30 mg į raumenis ir Sol. Ringeri 2000 ml lašinę infuziją į veną. Tuo tarpu bendrosios praktikos slaugytoja paėmė kraują tyrimams ir registravo ėminius. Taip pat bendrosios praktikos slaugytoja pacientui suleido vaistus. Vėliau gydytoja G. B., pakartotinai apžiūrėjusi pacientą, vertino jo būklę ir ją aprašė, nurodydama, kad dinamikoje dehidracijos reiškiniai sumažėjo, būklė pagerėjo, skausmas sumažėjo iki 2-3 balų, temperatūra 38 laipsniai. Taip pat nurodė, kad apžiūra buvo atlikta 07.50 val., pacientas jautėsi geriau, kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo požymių nebuvo stebėta. Gydytoja G. B., įvertinusi anamnezę, epidemiologinę situaciją (duomenys neskelbtini), klinikinį vaizdą, būklės pagerėjimą ir laboratorinių tyrimų rodmenis, įrašė, kad „šiuo metu daugiausia duomenų už gripą“, nustatė diagnozę: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pacientui rekomendavo tęsti gydymą ambulatoriškai, išrašė Oseltamiviro 75 mg tabletes, kurias rekomendavo gerti po 1 tabletę 2 kartus per dieną, nurodė vartoti skysčių 2000-3000 ml per parą. Rekomendavo šeimos gydytojo kontrolę, o būklei pablogėjus - kreiptis pakartotinai. Indikacijų skubiai paciento hospitalizacijai (duomenys neskelbtini) 08.00 val. nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pacientui 8 val. buvo atiduotas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame buvo pateikta paciento anamnezė, objektyvaus ištyrimo duomenys, atliktų tyrimų duomenys, ligos diagnozė ir ligos kodas pagal TLK-10-AM, rekomenduotas gydymas, rekomendacijos. Pacientas pasirašė ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje esančiame paciento valios pareiškime. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, pacientas buvo stebėtas ilgiau nei iki 8 val., jis ligoninėje buvo iki tol, kol sulašėjo paskirta lašinė infuzija. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nuo 8.00 val. dirbusi bendrosios praktikos slaugytoja J. S., perimant budėjimą, apie pacientą buvo informuota. Slaugytoja, 09.45 val. atjungusi lašinę infuziją ir pamatavusi paciento kūno temperatūrą, paprašė paciento palaukti tuo metu dirbusio infekcinių ligų gydytojo, kuris apie pacientą taip pat buvo informuotas. Gydytojas K. R. priėmęs ir apžiūrėjęs naujai atvykusius pacientus, baigęs tvarkyti įrašus ir paskyrimus, paciento neberado. 

28.                      Atsakovės atstovės teigimu, šiuo atveju sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimai, taip pat ir teismo deontologinės ekspertizės išvados patvirtina, jog pacientui priėmimo skyriuje buvo dėtos visos maksimalios pastangos bei buvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių teikiant pacientui medicinos pagalbą.

29.                      Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad molekulinis gripo testas, taip pat prokalcitonino tyrimas nebuvo atliktas, nes pacientas sirgo jau trečią parą ir, įvertinus kitus atliktus tyrimus, turėjo būti bakterinei infekcijai būdingų pakitimų, o šiuo atveju jų nebuvo, taip pat nebuvo ir organų funkcijos nepakankamumo požymių. Pažymėjo, kad teismo posėdyje apklausti teismo deontologinę ekspertizę atlikę ekspertai palaikė ir patvirtino ekspertizės akte padarytą išvadą bei papildomai paaiškino, jog molekulinis tyrimas nėra esminis tyrimas, jis nėra 100 procentų jautrus ir specifinis tyrimas, nes pagrindiniai ligoninės priėmime atliekami tyrimai bakterinės kilmės infekcinei nustatyti yra CRB ir leukocitų kiekis kraujyje. Be to, minėti gydytojai specialistai pažymėjo, jog molekulinio gripo testo ir prokalcitonino tyrimo rezultatai nebūtų pakeitę situacijos radikaliai, gydymo taktika nesikeistų.

30.                      Taip pat atsakovė pažymėjo, kad ieškovų teigimu, netinkamai diferencijavus virusinę ir bakterinę infekcijos kilmę, pacientui buvo nustatyta klaidinga diagnozė – gripas, todėl savalaikiai nebuvo skirtas adekvatus gydymas (antibiotikoterapija), dėl ko sparčiai vystėsi (duomenys neskelbtini), sukeltas (duomenys neskelbtini) (sukėlėjas nustatytas kraujuje), kas sąlygojo (duomens neskelbtini) išsivystymą, lėmusį paciento mirtį. Tačiau pacientui atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai neprieštaravo įtartai gripo diagnozei, nes tik bakterinei infekcijai specifinių klinikinių ar būdingų laboratorinių požymių nebuvo. Leukocitų (WBC) skaičius ir C reaktyvus baltymas (CRB) buvo normos ribose, o būtent šie rodikliai iš esmės parodo bakterinę infekciją (uždegimą) organizme, taip pat nebuvo ir organų funkcijos nepakankamumo požymių. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu bendras sergamumas gripu (duomenys neskelbtini) mieste buvo 65,8 atvejo 10-čiai tūkstančių gyventojų, tai yra tuo metu buvo kaip tik susirgimo šia liga atvejų padidėjimas. Pirmiau nurodytų įrodymų visuma sąlygoja išvadą, jog pacientas susirgo nepatikslinta sezonine virusine infekcija, kuri komplikavosi žaibiniu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir paciento mirtimi. Visi medicininiai duomenys, gydytojų specialistų išvados bei teismo deontologinės ekspertizės išvados rodo, kad bakterinei infekcijai būdingų požymių nebuvo. Tai paneigia ieškovų teiginius dėl pacientui (duomenys neskelbtini) pirminio kreipimosi metu klaidingos diagnozės nustatymo ir adekvataus antibakterinio gydymo neskyrimo, nes gydytojos G. B. nustatyta diagnozė atitiko objektyvius gripo požymius, todėl tuo metu skirti pacientui antibakterinį gydymą nebuvo pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys netenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

31.                      Byloje nustatyta, kad L. S. (duomenys neskelbtini), 5.41 val. atvyko į VšĮ „Vilniaus universiteto Santaros klinikas“ ir buvo nukreiptas į Infekcinių ligų centro Infekcinių ligų priėmimo – skubios pagalbos skyrių (2 t., e. b. l. 44).

32.                      Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad atvykęs pacientas skundžiasi kaulų laužymu, febriliu karščiavimu, kosuliu, bendru silpnumu, galvos skausmu (7 balai pagal VAS), pykinimu. Pagal paciento žodžius – susirgo prieš dvi dienas, kai atsirado (duomenys neskelbtini) simptomai, praėjo savaime, atsikosėdavo geltonų skreplių, šiandien naktį pakilo temperatūra iki 40 °C, laužė kaulus skaudėjo juosmenį, gėrė Ibuprofeną, karščiavimas kiek sumažėjo, bet jautėsi vis tiek blogai.

33.                      Iš ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje esančių įrašų nustatyta, kad būtinoji pagalba pacientui L. S. Infekcinių ligų priėmimo – skubios pagalbos skyriuje pradėta teikti 6.16 val. Pažymėta, kad paciento būklė vidutinio sunkumo, temperatūra iki 39 °C.

34.                      Medicinos gydytoja G. B. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje padarė įrašus, jog pacientui buvo atlikti laboratoriniai tyrimai: bendraklinikiniai (7.10 val.) ir biocheminiai (7.32 val.). Šių tyrimų rezultatuose fiksuota: leukocitų kiekis (WBC) – 6,971 (norma nuo 4 iki 10); C reaktyvaus baltymo (CRB) kiekis 0,93 (norma iki 5) ir kt. (2 t., e. b. l. 52, 54).

35.                      Pacientui taikytas gydymas – suteikta būtinoji medicinos pagalba (3 kategorija, 9 punktas – stiprus skausmas, vertinamas 6-8 balais pagal dešimties balų skalę, kai reikia skubiai numalšinti skausmą), gydymui paskirtas Sol. Metoclopramidi 10 mg į raumenis, Sol. Ketanov 30 mg į raumenis, ir Sol. Ringeri 2000 ml lašinė infuzija į veną. Ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje yra įrašai apie pacientui padarytas injekcijas į raumenis ir lašelinę injekciją į veną (2 t., e. b. l. 51).

36.                      Pacientui L. S. diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

37.                      Ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje fiksuota gydymo pabaiga – 8.00 val., pacientas išleidžiamas ambulatoriniam gydymui. Gydymui rekomenduota, esant skausmui, karščiavimui, Caps. Oseltamiviri, 75 mg x 2 k/d 5 dienas, šeimos gydytojo kontrolė 2019 m. gruodžio 23 d., adekvatus skysčių vartojimas, būklei pablogėjus – kreiptis pakartotinai.

38.                      Byloje esantys duomenys objektyviai patvirtina, kad pacientui L. S. buvo teikiamos gydymo paslaugos iki (duomenys neskelbtini) 10.33 val. Tai matyti iš ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje esančio įrašo apie paskirtą 2000 ml lašinę infuziją į veną ir paciento mobiliajame telefone likusių žinučių, t. y. 9.16 val. žinutė, kurioje jis rašė, kad jaučiasi „Nlbj“, 9.50 val. žinutė, kad jam temperatūra 39.2 °C., 10.33 val. žinutė, kad jis jau išėjo iš ligoninės (žinutė „kur tu“).

39.                      Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 16.02 val. viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Vilniaus rajono centrinės poliklinikos“ Greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP) priėmė paciento iškvietimą. GMP brigada 16.34 val. įvertino paciento L. S. būklę: pacientui silpna, jis vemia, viduriuoja, paciento lūpos pamėlusios, blyškus, jaučia veido, galvos tirpimą, kūno temperatūra 33 °C (<...>).

40.                      Gydymo stacionare ligos istorijoje nurodyta, kad pacientas atvyko į PSPS (duomenys neskelbtini) 17.38 val. Pacientą apžiūrėjusi gydytoja anesteziologė reanimatologė J. Č. medicinos įrašuose įrašė paciento nusiskundimus ir nustatė preliminarią diagnozę: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pacientui atlikti laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo ir biocheminis. Pacientui atliktas krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas. Taikytas gydymas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bendra paciento būklė pablogėjo. Tolimesniam gydymui pacientas skubos tvarka stacionarizuojamas RITS. Diagnozė: pagrindinė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lydinčios diagnozės: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepatikslinta, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepatikslintas, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepatikslintas.

41.                      Gydymo stacionare ligos istorijoje fiksuoti 19.15 val. iš paciento paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatai, tarp kurių: leukocitų kiekis (WBC) – 10,49 (norma nuo 4 iki 10); C reaktyvaus baltymo (CRB) kiekis 8,57 (norma iki 5) ir kt. (2 t., e. b. l. 77, 79).

42.                      Byloje nustatyta, kad pacientas L. S. 18.25 val. buvo perkeltas į RITS. Pacientą apžiūrėjo ir ASPP teikė gydytojas anesteziologas reanimatologas A. K.. Gydytojas ligos istorijoje padarė įrašus, įskaitant tai, kad: pacientas atkeltas iš PSPS kraštutinai sunkios būklės; atvežus pradėtos monitoruoti gyvybinės funkcijos; paimtas kraujas kraujo pasėliui; paimtas tepinėlis iš nosiaryklės gripo / paragripio virusui nustatyti; atliktas pilvo ultragarsinis tyrimas; pakartota plaučių rentgenograma; atliktas širdies ultragarsinis tyrimas; pakartotas pilvo ultragarsinis tyrimas; atliekant ultragarsinį tyrimą (duomenys neskelbtini) pacientą ištiko klinikinė mirtis, sustojo širdies veikla, pradėtas gaivinimas pagal gaivinimo protokolą. Nesant atsako į taikomas reanimacines priemones (duomenys neskelbtini) konstatuota paciento mirtis.

43.                      Ligos istorijoje nurodyta pagrindinė liga: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepatikslintas, (duomenys neskelbtini) komplikacijos: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Lydinčios ligos - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

44.                      Valstybinio patologijos centro patologinės anatomijos autopsijos tyrimo duomenimis (autopsija atlikta (duomenys neskelbtini)), pagrindinė liga – (duomenys neskelbtini), sukeltas (duomenys neskelbtini) (sukėlėjas nustatytas kraujyje pagal ligos istorijos duomenis). Komplikacijos (duomenys neskelbtini), abipusis (duomenys neskelbtini), gretutinės ligos – būklė po (duomenys neskelbtini). Akte pažymėta, kad greitą ligos progresavimą galėjo nulemti (duomenys neskelbtini) nebuvimo sąlygota imunodeficitinė būklė. Patologinė ir klinikinė diagnozės sutampa (2 t., e. b. l. 367).

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės sąlygų

45.                      Atsižvelgiant į pacientui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei kilusios žalos momentą ((duomenys neskelbtini)), nagrinėjamam ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) nuostatos, galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d.

46.                      Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-499 redakcija) nustatė, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

47.                      Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, galiojusi pacientui L. S. teiktų paslaugų metu, numatė, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (PTŽSAĮ 13 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis).

48.                      Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Tam tikrais konkrečiais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, jog gydytojas turėjo pareigą ir galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus pacientas būtų turėjęs galimybę išvengti visų ar bent dalies neigiamų padarinių, byloje gali būti sprendžiama dėl priežastinio ryšio tarp gydytojo veiksmų ir prarastos galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 59/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

Faktinis ieškinio pagrindas

49.                      Nagrinėjamu atveju ieškovai netinkamą ir nekokybišką sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą pacientui L. S. sieja su tuo, jog medicinos gydytoja G. B. nuo 06.16 val. iki 08.00 val. neįvertino (arba netinkamai įvertino) paciento gretutinę imunodeficitinę būklę, neskyrė jam būtino gydymo – empirinės antibiotikų terapijos bei neskyrė atlikti molekulinių gripo bei prokalcitonino tyrimų, kurie būtų leidę nustatyti / paneigti gripo diagnozę, svarstyti dėl bakterinės kilmės infekcijos – kvėpavimo takų infekcijos eigos, įtarusi ir diagnozavusi pavojingą užkrečiamąją ligą gripą ir nustačiusi būtinosios medicinos pagalbos 3 kategoriją, neorganizavo, kad per 1 valandą pacientą apžiūrėtų siauros srities specialistas - infekcinių ligų gydytojas, ir esant paciento imunodeficitinei būklei, neskyrė adekvataus jo būklės stebėjimo SPS, o nuo 08.00 val. iki 10.30 val. SPS paciento būklė nebuvo tinkamai stebima dėl infekcijos progresavimo, nes slaugytoja J. S. paciento gyvybinių rodiklių – sąmonės, AKS, kvėpavimo dažnio, pulso, deguonies įsotinimo, temperatūros dinamikoje nevertino ir įrašų medicinos dokumentuose neatliko, pacientas nebuvo apžiūrėtas infekcinių ligų gydytojo ir išleistas ambulatoriniam gydymui į namus, kai tuo metu (negavus reikiamo ištyrimo ir gydymo / antibiotikų) jau vystėsi (duomenys neskelbtini) infekcija, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie sąlygojo (duomenys neskelbtini) išsivystymą, lėmusį paciento mirtį (Baigiamosios kalbos 8 pastraipa).

Dėl pacientui atliktų diagnostinių tyrimų ir taikyto gydimo klaidų

50.                      Teismas pažymi, kad medicinos paslaugų teikimas reikalauja specialių medicinos mokslo žinių, todėl vertindamas pacientui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą, teismas privalo remtis ekspertų išvadomis arba pagrįsti, kodėl ekspertų išvadomis nesiremia.

51.                      Pacientui L. S. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumas buvo įvertintas specialistų konsultacinėse išvadose (VšĮ „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos“ Skubiosios medicinos klinikos skubios medicinos gydytojo L. D. ir gydytojo anesteziologo reanimatologo R. V. atvejo įvertinimai (2 t., e. b. l. 7, 20), teikti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, skubios medicinos gydytojo A. K. paaiškinimai, teikti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai); Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugsėjo 28 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 374 - 392). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi teismas buvo pavedęs Valstybinės teismo medicinos tarnybai atlikti deontologinę ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. birželio 22 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertų komisija (teismo medicinos ekspertas L. G., konsultantai – gydytojas anesteziologas reanimatologas prof. V. P., skubios medicinos gydytoja I. P. ir infekcinių ligų gydytoja dr. D. V.) suformulavo atsakymus į teismo užduotus klausimus bei pateikė išvadą dėl pacientui L. S. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų (4 t., e. b. l. 25 - 58).

52.                      Skubios medicinos gydytojas L. D. atvejo įvertinime nurodo, kad pagal ligoninės pateiktą informaciją paciento būklė buvo įvertinta pakankamai ir jam buvo skirtas tinkamas gydymas. Specialisto vertinimu, gydytoja (G. B.) pagal nustatytą diagnozę paskyrė tinkamą simptominį ir etiopatogeninį gydymą. Kraujo tyrimuose nebuvo pakankamai duomenų, kad skirti empirinį gydymą antibiotikais (leukocitų skaičius ir C reaktyvus baltymas buvo normos ribose, o antibiotikų skyrimas svarstomas tik padidėjus bent vienam iš šių rodiklių).

53.                      Gydytojas anesteziologas reanimatologas R. V. pateikė paaiškinimus dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientui (duomenys neskelbtini) nuo 17.38 val. Tačiau specialistas pažymėjo, kad diagnozuoti (duomenys neskelbtini) pacientui buvo galima ne anksčiau kaip antro kreipimosi metu, t. y. nuo 18.00 val.

54.                      Skubios medicinos gydytojas A. K. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad medicinos gydytoja (G. B.) (duomenys neskelbtini) ryte tinkamai suteikė pirmą pagalbą, įvertino paciento anamnezę, tinkamai įvertino objektyvios apžiūros duomenis, paskyrė tyrimus ir tinkamai juos interpretavo. Specialistas pažymėjo, kad prokalcitonino tyrimas atliekamas bakterinės infekcijos atveju, o šiuo atveju nebuvo duomenų už bakterinę infekciją. Specialistas pažymėjo, kad nėra specifinių tyrimų, kuriuos reikia atlikti pacientui, kuris neturi (duomenys neskelbtini).

55.                      Ekspertizės akto išvadose, ekspertai atsakydami į klausimą, ar galima išvada, kad paciento mirtis yra netinkamų sveikatos priežiūros ir gydymo veiksmų pasekmė (16 klausimas), nurodė, kad pagal dokumentuotus medicininius duomenis ir medikų žodinę informaciją sveikatos priežiūros ir gydymo veiksmai buvo tinkami.

56.                      Ieškovų vertinimu, gydymo įstaiga neatliko reikiamų tyrimų ir padarė nepateisinamą ligos diagnozavimo klaidą, taikė netinkamą gydymą - neskyrė empirinės antibiotikų terapijos. Ieškovai nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas sieja su tuo, kad pacientui L. S. laiku, t. y. (duomenys neskelbtini) ryte, nebuvo atlikti reikiami tyrimai, ypač – prokalcitonino tyrimas ir molekulinis gripo testas. Šie ieškovų teiginiai apie netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra paremti prielaida, kad pacientui (duomenys neskelbtini) ryte buvo neteisingai nustatytas virusinės kilmės susirgimas – gripas, ir kad atitinkamai buvo paskirtas neteisingas gydymas. Vertindami diagnozavimo ir gydymo klaidas ieškovai remiasi autopsijos tyrimo rezultatais, kuriuose pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvykusios paciento mirties priežastimi buvo bakterinės kilmės infekcija, sukelta (duomenys neskelbtini).

57.                      Tačiau, kaip minėta, sveikatos priežiūros įstaigos / gydytojo neteisėti veiksmai teikiant pacientui sveikatos priežiūros paslaugas nėra siejami su nepasiektu rezultatu, tame tarpe neteisinga diagnoze ar paciento neišgijimu, bet yra vertinamas teiktų paslaugų procesas, t. y. vertinama, ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.

58.                      Vertinant teiktas gydymo paslaugas proceso aspektu, visų pirma, būtina atsakyti į klausimą, ar paslaugos buvo tokios, kokios jos buvo tinkamos ir būtinos tuo metu. 

59.                      Ekspertizės akte konstatuota, kad pacientui L. S. (duomenys neskelbtini) ryte nustatant virusinės kilmės infekciją nebuvo padaryta diagnozavimo klaidų. Ekspertizės akte nurodyta, kad bakterinės / virusinės kilmės infekcijos nustatymui yra naudojami kraujo tyrimo rezultatai, t. y. vertinamas leukocitų kiekis ir CRB (tą patį patvirtino ir specialistai L. D. ir A. K.). Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad toks kraujo tyrimas pacientui L. S. buvo atliktas (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 7.10 iki 7.32 val. Kraujo tyrimo rezultatai (leukocitų, CRB) buvo normos ribose ir neprieštaravo virusinei infekcijai. Kitų kraujo tyrimų rezultatai be kliniškai reikšmingų požymių (Ekspertizės akto išvada, atsakant į 4 kausimą, išvados 32-34 psl.).

60.                      Vertindamas paminėtas ekspertų išvadas, teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertai nenurodė, jog pacientui (duomenys neskelbtini) ryte diagnozuota virusinė infekcija galėjo būti netiksli dėl neteisingų kraujo tyrimo rezultatų (leukocitų ir CRB) ar dėl kokios nors neįprastos paciento būklės, dėl kurios šio tyrimo parametrai galėjo būti iškreipti. Priešingai, ekspertai vertino, kad tyrimas buvo tinkamas ir patikimas – jis bakterinės infekcijos nerodė. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti kitokių prielaidų, t. y. vertinti, jog (duomenys neskelbtini) ryte pacientui atliktas leukocitų ir CRB tyrimas buvo netikslus. Tokių įrodymų byloje nėra. Leukocitų ir CRB duomenis gydytoja G. B. vertino teisingai – jie nebuvo ribiniai, pagrįstų abejonių nekėlė ir neindikavo būtinybės atlikti papildomus tyrimus. Šiuo požiūriu nėra galimybės vertinti, kad gydytoja veikė aplaidžiai, paslaugas teikė neprofesionaliai.

61.                      Tai, kad šis kraujo tyrimas buvo veiksmingas ir tinkamas bakterinės kilmės infekcijai nustatyti, patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) vakare (19.15 val.) pacientui L. S. atlikus tapatų tyrimą, buvo fiksuota bakterinės kilmės infekcija. Gydymo stacionare istorijos duomenys rodo, kad 19.15 val. iš paciento L. S. paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatai rodė padidėjusį leukocitų kiekį (WBC) – 5,57 (norma nuo 4 iki 10) ir taip pat rodė, jog C reaktyvaus baltymo (CRB) kiekis viršija normą 8,57 (norma iki 5).

62.                      Teismas nesutinka su ieškovais, kad kitų tyrimų nepaskyrimas (duomenys neskelbtini) ryte turėtų būti vertinamas kaip nepateisinama gydymo klaida. Ekspertizės akte nurodyta, kad prokalcitonino tyrimas gali būti atliekamas kaip vienas iš galimų biomarkerių įtariant bakterinę infekciją (kaip ir leukocitų kiekis, CRB, presepsino, interleukinų ar kiti tyrimai), tačiau nėra specifinių gairių, kuris biomarkeris turi būti pasirenkamas (Ekspertizės akto išvada, atsakant į 6 klausimą, psl. 32-34). Tą pati patvirtino ir gydytojai specialistai. A. K. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad nėra specifinių tyrimų, kuriuos reikia atlikti pacientui, kuris neturi (duomenys neskelbtini). Byloje nepaneigta, kad tyrimas kitokiu biomarkeriu, įskaitant ieškovų akcentuojamą prokalcitonino tyrimą, nebūtų davęs tapataus diagnostinio rezultato.

63.                      Teismo posėdžio metu, ekspertai paaiškino, kad atlikti kraujo tyrimai nerodė bakterinės infekcijos, todėl antibakterinis gydymas šiuo atveju iškart neturėjo būti taikomas.

64.                      Ieškovai teigia, kad pacientui turėjo būti atliktas molekulinis gripo testas pagal Santarų klinikų generalinio direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. V-38 (2 t., e. b. l. 187). Teismas iš esmės sutinka su šiais argumentais, įvertinus tai, jog ekspertai negalėjo tikslai įvardinti, ar pacientas, kuriam pašalinta (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų neturėtų būti vertinamas kaip „imunodeficitinės būklės“ arba kaip „turintis šalutinę patologiją“, t. y. kaip pacientas patenkantis į minėto 2019 m. sausio 15 d. įsakymo 1.1 ir 2 punkte nustatytą asmenų grupę, kuriems molekulinis gripo testas turi būti atliekamas. Teismas vertina, kad esant abejonių, šis tyrimas pacientui turėjo būti atliktas, tačiau, teismo įsitikinimu, šio tyrimo neatlikimas, objektyviai vertinant, negalėjo nulemti paciento diagnozės ir gydymo. Ekspertė D. V. teisme paaiškino, kad molekulinio gripo testo atlikimas / neatlikimas nekeistų tyrimo ir gydymo plano. V. P. teismo posėdyje taip pat teigė, kad molekulinis gripo tyrimas esmingai nieko nepakeistų, kaip ir kiti tyrimai, nes pacientas galėjo sirgti ne gripu, bet kita virusine infekcija ir dėl to gydymo planas būtų buvęs toks pat.

65.                      Teismo posėdyje ekspertai patvirtino teiktas išvadas, tarp jų ir išvadą, kad pagal buvusią paciento simptomatiką, anamnezės duomenis, epidemiologinę situaciją (gripo epidemija, virusinių infekcijų sezonas), galima galvoti, kad pacientas sirgo sezonine virusine infekcija, kuri komplikavosi (duomenys neskelbtini) infekcija, žaibiniu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Ekspertizės akto 13 išvada). Teismas neturi pagrindo atmesti tokį ekspertų vertinimą. Tokia ligos eiga yra labiausiai tikėtina ir yra pagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. kraujo tyrimo duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) ryte nerodė bakterinės kilmės infekcijos, o vakare tokią infekciją patvirtino.

66.                      Ieškovai teigia, kad pacientui L. S. (duomenys neskelbtini) ryte galėjo būti skiriamas empirinis antibakterinis gydymas, kad pacientas galėjo būti labiau stebimas dėl bakterinės infekcijos, nes bakterinė infekcija yra pavojingesnė pacientams, neturintiems (duomenys neskelbtini). Tokiems teiginiams ekspertai iš esmės neprieštaravo. Tačiau toks vertinimas ir rekomendacijos dėl gydymo yra pagrįstos retrospektyviu situacijos vertinimu (žinant, kad pacientas mirė), o ne gydytojo elgesio įvertinimu, kaip jis turėjo pasielgti tuo metu, kai pacientas į jį kreipėsi.

67.                      Ekspertai, vertindami ieškovų teiginius, kad gydytoja G. B. netinkami įvertino paciento anamnezę, pažymėjo, kad paciento paaiškinimai apie jo būklę nėra pagrindinis rodiklis ligos nustatymui. Šiuo atveju ligos istorijoje yra padaryti įrašai iš paciento žodžių, jog „susirgo prieš 2 dienas, kai atsirado (duomenys neskelbtini) simptomai. Praėjo savaime“. Tačiau ekspertų vertinimu, tokia anamnezė neturi esminės reikšmės ir neprieštarauja preliminariai gripo diagnozei. Teismas sutinka, kad esamoje situacijoje iš šių paciento paaiškinimų nebuvo galima spręsti, jog pacientas kreipėsi dėl naujos ligos, o ne tęstinės būklės, kuri vertinant kartu su atliktais kraujo tyrimais ir epidemiologiniais duomenimis, rodė gripo (ar kito virusinio susirgimo) simptomatiką, įskaitant inkubacinį periodą, kuris atitiko paciento paaiškinimus.

68.                      Teismas taip pat nesutinka su ieškovais, kad gydytojos G. B. (duomenys neskelbtini) ryte padaryta išvada dėl gripo diagnozės, rodo aiškią ir nepateisinamą gydymo klaidą. Retrospektyviai vertinant situaciją, matyti, kad pacientui (duomenys neskelbtini) vakare buvo atliktas molekulinis gripo testas ir jo rezultatai dėl A, B gripo viruso ir respiracinio sincitinio viruso buvo neigiami (2 t., e. b. l. 85). Tačiau šio molekulinio tyrimo rezultatai apskritai neatmeta virusinės infekcijos diagnozę, o tik atmeta nurodytus viruso tipus, kaip virusinės infekcijos sukėlėjus. Kaip minėta, teikiant gydymo paslaugas pacientui L. S. diagnozė buvo nustatyta pagal paciento būklę, kraujo tyrimus, epidemiologinę situaciją, t. y. pagal visumą. Paminėta, kad ekspertų vertinimu, gydymo planas dėl virusinės infekcijos neturi esminio skirtumo, kai infekcijos sukėlėjas yra gripo virusas ar kito tipo virusas.

69.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad byloje neįrodyti neteisėti gydymo įstaigos veiksmai, reikšmingi atsakovės civilinės atsakomybės taikymui, t. y. aplaidus, nerūpestingas, nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nustatant paciento ligos diagnozę ir paskiriant gydymą.

Dėl kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos pažeidimų ir jų ryšio su kilusiomis pasekmėmis

70.                      Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuojama, kad paciento L. S. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje nėra duomenų apie tai, jog (duomenys neskelbtini), 5.41 – 8.00 val. medicinines paslaugas teikusi gydytoja G. B. sudaryta paciento ištyrimo ir gydymo planą būtų derinusi (telefonu) su budinčiu infekcinių ligų gydytoju ar Infekcinių ligų Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėju ir įtarusi ir diagnozavusi pavojingą užkrečiamąją ligą – gripą, bei nustačiusi būtinosios medicinos pagalbos 3 kategoriją, neorganizavo, kad per 1 valandą pacientą apžiūrėtų infekcinių ligų gydytojas.

71.                      Ieškovai nurodo šį pažeidimą, kaip esminį. Tačiau Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvadoje šis pažeidimas yra vertinamas kaip dokumentacijos pildymo pažeidimas, o ne kaip pažeidimas, galėjęs nulemti paciento ligos diagnozavimą ir gydymą.

72.                      Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 10.33 val. nedokumentuotas. Iš gydytojos G. B., slaugytojos J. S. bei gydytojo infektologo K. R. paaiškinimų nustatyta, kad pacientas po 8.00 val. buvo Santarų klinikų Infekcinių ligų priėmimo skubios pagalbos skyriuje ir jam buvo taikomas gydimas – paskirta infuzija. Gydytojas infektologas K. R. patvirtino, kad pasibaigus gydytojos G. B. pamainai, jis buvo informuotas apie pacientą, kuriam reikalinga infektologo konsultacija. Iš slaugytojos J. S. paaiškinimų nustatyta, kad infuzoterapija pacientui L. S. buvo baigta 9.40 val. ir taip pat nustatyta, kad tuo metu pacientui buvo pamatuota temperatūra. Iš paciento susirašinėjimo Messenger programa matyti, kad 10.33 val. pacientas jau buvo išėjęs iš ligoninės pastato, nesulaukęs gydytojo infektologo konsultacijos.

73.                      Ieškovai nesuteiktą infektologo konsultaciją prašo vertinti kaip „prarastą galimybę“, kuri teismų praktikoje suprantama kaip priežastinio ryšio patvirtinimas, t. y. patvirtinimas, kad pacientas būtų turėjęs galimybę išvengti visų ar dalies neigiamų pasekmių, jei gydytojas būtų atlikęs veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti.

74.                      Teismas atsižvelgdamas į visas aplinkybes, sprendžia kad nagrinėjamu atveju teisinis priežastinis ryšys tarp nesuteiktos infektologo konsultacijos ir paciento prarastos galimybės išvengti neigiamų pasekmių negali būti konstatuotas. Kaip minėta, medicininiuose dokumentuose nėra fiksuotas paslaugų teikimas laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 10.33 val., bet iš liudytojų paaiškinimų ir iš paciento susirašinėjimo Messenger programa su ieškove E. B., matyti, kad tuo laikotarpiu pacientui realiai buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir kad pacientas buvo informuotas apie tai, kad baigus infuzoterapiją jis turi sulaukti gydytojo. Liudytoja J. S. teisme patvirtino, kad ji pati informavo pacientą, jog jis turi sulaukti gydytojo. Taip pat iš paciento žinučių matyti, kad jis žinojo tokią jo išleidimo iš ligoninės tvarką: 9.29 val. paciento žinutės turinys „neuzilgo paleidzia“ (2 t., e. b. l. 419), 9.54 val. paciento žinutės turinys „Nu turėtu tuo sulaukiu ir iskart parasau“ (2 t., e. b. l. 420). Iš susirašinėjimo matyti, kad nors pacientui 8.00 val. buvo įteiktas išrašas iš ligos istorijos bei receptas paskirtiems vaistams, tačiau pats pacientas suprato, jog jis dar nėra „paleistas“ ir kad turi sulaukti gydytojo. Iš susirašinėjimo taip pat matyti, kad ieškovė E. B. 8.48 val. jau buvo pasiruošusi pasiimti L. S. iš ligoninės (parašė žinutę „aš prie maxes“). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pacientas pats priėmė sprendimą nelaukti gydytojo ir nesinaudoti galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

75.                      Be to, nesuteiktų paslaugų – gydytojo infektologo konsultacijos nesuteikimas, šiuo atveju negali būti siejamas pakankamu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, t.y. paciento mirtimi. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad skubios pagalbos medicinos gydytojai G. B. trūko kompetencijos ir kad kitas gydytojas, t.y. gydytojas infektologas, paciento atvejį medicininiu požiūriu būtų įvertinęs kitaip. Kaip minėta, nei vienas byloje paaiškinimus davęs specialistas ir ekspertas nepatvirtino, kad teikiant pacientui paslaugas buvo padaryta diagnozavimo ir gydymo klaida, kurios būtų buvę galima išvengti, jei pacientą būtų apžiūrėjęs gydytojas infektologas. Ekspertė gydytoja infektologė D. V. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės išvadas, - ekspertės vertinimu, diagnozavimo ir gydymo klaidų (duomenys neskelbtini) ryte teikiant sveikatos priežiūros paslaugas L. S. nebuvo padaryta. Ekspertė teigė, kad pacientui atlikti kraujo tyrimai buvo interpretuoti teisingai, kad paciento karščiavimas 9.40 val., diagnozės negalėjo pakeisti, kadangi karščiavimas esant infekcijai trunka ilgai. Ekspertė taip pat teigė, kad laikantis medicininės praktikos, kraujo tyrimai pacientui galėjo būti pakartoti mažiausiai po 4 valandų. Taigi vertinat, šias ekspertines išvadas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad gydytojo infektologo konsultacijos suteikimas per 1 valandą nuo pavojingos infekcinės ligos įtarimo būtų turėjęs lemiamos įtakos.

76.                      Ieškovai teigia, kad pagal Santarų klinikų generalinio direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintą Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus darbo organizavimo tvarką (5.10 punkto nuostatas), pacientas turėjo būti stebimas, t. y. jam turėjo būti taikoma stebėjimo paslauga skubios pagalbos skyriuje. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ekspertai patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ryte stacionariam paciento gydymui ir stebėjimo paslaugos teikimui nebuvo įsakymo 5.10.2.1 – 5.10.2.4 punktuose numatytų indikacijų (2 t., e. b. l. 225), t. y. paciento būklė buvo įvertinta tiksliai, nebuvo pavojaus paciento gyvybei dėl atliktų tyrimų, pacientui nereikėjo tyrimų, kurie truktų ilgiau kaip 4 val. Be to, pacientui buvo diagnozuotas gripas be komplikacijų, taip pat nebuvo jokių įtarimų dėl organų nepakankamumo požymių ir paciento būklė, taikius paskirtą gydymą, buvo įvertinta kaip gerėjanti tiek pagal paties paciento subjektyvią savijautą, tiek pagal laikinai sumažėjusią temperatūrą.

77.                      Byloje nėra duomenų apie nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientui (duomenys neskelbtini) nuo 17.38 val.

78.                      Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo trūkumai, kurie yra konstatuoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat nurodyti Ekspertizės akte, neturi pakankamo priežastinio ryšio, reikšmingo atsakovės civilinės atsakomybės taikymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų

79.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

80.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

81.                      Kadangi teismo sprendimas nėra palankus ieškovams, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

82.                      Tuo tarpu atsakovė prašo priteisti iš viso 8468,79 Eur (su PVM) išlaidų už advokato pagalbą teikiant teisines paslaugas šioje byloje (4 t., e. b. l. 102-114). Iš atsakovės pateiktos 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AMG2103_043, matyti, kad buvo suteiktos tokios paslaugos: 1) susipažinimas su gautu ieškiniu, prašymo teismui dėl elektroninės bylos prieigos suteikimo rengimas (300,00 Eur be PVM); 2) bylos dokumentų analizė, susiję teisiniai veiksmai ir konsultacijos dėl bylos eigos (187,50 Eur be PVM); 3) teismui prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimas (225,00 Eur be PVM); 4) dokumentų rengimas, susiję teisiniai veiksmai byloje (112,50 Eur be PVM); 5) atsiliepimo rengimas, bylos dokumentų analizė (375,00 Eur be PVM); 6) bylos duomenų analizė, atsiliepimo į ieškinį rengimas (1200,00 Eur be PVM); 7) atsiliepimo į ieškinį rengimas (1200,00 Eur be PVM). Pagal 2021 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2105_002, atsakovei buvo suteiktos tokios paslaugos: 1) atsiliepimo į ieškinį rengimas (600,00 Eur be PVM); 2) atsiliepimo į ieškinį rengimas, susiję teisiniai veiksmai (337,50 Eur be PVM); 3) atsiliepimo į ieškinį galutinis parengimas, pateikimas teismui (225,00 Eur be PVM). Pagal 2021 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2106_003, atsakovei buvo suteiktos tokios paslaugos: 1) rengimasis teismo posėdžiui, susiję teisiniai veiksmai (375,00 Eur be PVM); 2) teismo posėdis, taip pat susiję teisiniai veiksmai kliento pavedimu (262,50 Eur be PVM). Tuo tarpu pagal 2021 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2107_002, atsakovei buvo suteiktos tokios paslaugos: 1) su klientu, rengimasis teismo posėdžiui (225,00 Eur be PVM); 2) atsiliepimo į prašymą dėl ekspertizės skyrimo rengimas (399,00 Eur be PVM); 3) rengimasis teismo posėdžiui, susiję teisiniai veiksmai (349,50 Eur be PVM); 4) rengimasis teismo posėdžiui, susiję teisiniai veiksmai ir konsultacijos, susitikimai (250,50 Eur be PVM); 5) teismo posėdis, susiję teisiniai veiksmai ir konsultacijos (375,00 Eur be PVM).

83.                      Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas bei atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2103_043 ir 2021 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2105_002, atsakovė už atsiliepimo parengimą į ieškovų ieškinį iš viso sumokėjo 4764,38 Eur su PVM (375,00 Eur + 1200,00 Eur + 1200,00 Eur + 600,00 Eur + 337,50 Eur + 225,00 Eur + 21 PVM procentas). Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2. punktu, už atsiliepimo parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaidas faktiškai patyrė (sumokėjo) 2021 m. II ketvirtį, sudaro 3810,50 Eur (1524,20 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2020 m. IV ketvirtis)) x 2,5). Taigi atsakovės patirtos ir prašomos priteisti 4764,38 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovų ieškinį parengimą viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl turi būti mažintinos. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidas. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, bei įvertinęs bylos apimtį, keliamų teisinių klausimų sudėtingumą, į ginčo esmę, procesinio dokumento pobūdį, jo turinį, taip pat įvertinęs priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas viso proceso metu (šiuo atveju išlaidas sudaro 900,00 Eur suma), sprendžia, kad protinga ir pagrįsta iš ieškovų atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į ieškinį, suma laikytina 2200,00 Eur.

84.                      Vertinant atsakovės patirtas išlaidas pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2103_043, o būtent 300,00 Eur be PVM už susipažinimą su gautu ieškiniu bei prašymo teismui dėl elektroninės bylos prieigos suteikimo rengimą; 187,50 Eur be PVM už bylos dokumentų analizę, susijusius teisinius veiksmus ir konsultaciją dėl bylos eigos; 225,00 Eur be PVM už prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimą bei 112,50 Eur be PVM už dokumentų rengimą, susijusius teisinius veiksmus byloje, konstatuotina, kad minėtos išlaidos yra nepagrįstos ir neproporcingos. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktas prašymas dėl elektroninės bylos prieigos suteikimo, teismo vertinimu, nelaikytinas teikiama teisine paslauga, už kurią turėtų būti atlyginama pagal Rekomendacijas, kadangi tokio prašymo pateikimas vertintinas kaip būtina prielaida advokatui įgyti techninę galimybę matyti, gauti ir teikti procesinius dokumentus, nuolat sekti ir būti informuotam apie bylos procesą ir joje atliekamus veiksmus ir į tai atsižvelgiant atstovauti klientui, t. y. toks prašymas laikytinas techninio pobūdžio veiksmu, už kurį pagrindo priteisti tokio pobūdžio išlaidas nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-989-464/2019). Taip pat teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti patirtų išlaidų už prašymo dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti, kadangi minėtas prašymas yra mažos apimties (prašymą sudaro iš esmės 1 puslapis), o tokio prašymo parengimui nebuvo būtinos nei didelės laiko sąnaudos, nei specialiosios žinios. Tuo pačiu teismas netenkina atsakovės prašymo priteisti patirtų išlaidų už susipažinimą su gautu ieškiniu, už dokumentų analizę, susijusius teisinius veiksmus ir konsultaciją dėl bylos eigos bei už dokumentų rengimą, susijusius teisinius veiksmus byloje, kadangi tokios išlaidos laikytinos sudedamąja atsiliepimo parengimo dalimi. Teismų praktikoje pripažįstama, jog susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-948-798/2021). Taip pat susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).

85.                      Taip pat teismas pripažįsta, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja 317,63 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (su PVM) pagal 2021 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2106_003, kadangi 2021 m. gegužės 26 d. dieną vykęs teismo posėdis truko apie 1 val. (pagal teismo posėdžio protokolą posėdis prasidėjo 09.06 val., o baigėsi 10.01 val.), o atsakovė ataskaitoje nedetalizavo, kokius papildomus teisinius veiksmus buvo pavesta atlikti atstovui advokatui, todėl teismas minėtas išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje sumažina iki 152,42 Eur (su PVM) (1524,20 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2020 m. IV ketvirtis)) x 0,1), ir bendrai pagal 2021 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2106_003, priteisia 606,17 Eur išlaidų.

86.                      Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies ir iš ieškovų atsakovės naudai lygiomis dalimis iš viso priteistina 4740,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (2200,00 Eur (išlaidos už atsiliepimo parengimą) + 606,17 Eur (išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą) + 1934,79 Eur (už pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą ir kt.), t. y. po 948,19 Eur.

87.                      Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“, juridinio asmens kodas 124364561, iš ieškovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminės atstovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 4740,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 948,19 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                 Andrius Verikas