Civilinė byla Nr. e2-238-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00290-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.11; 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skalvia“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skalvia“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skalvia“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra nemoki, nes už 2020 m. vasario mėn.–2021 m. spalio mėn. laikotarpį nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2021 m. lapkričio 17 d. skola sudarė 22 914,93 Eur. Skolą buvo bandoma išieškoti, duodant privalomus nurodymus išieškoti lėšas iš atsakovės turimų sąskaitų kredito įstaigose, tačiau skola nebuvo išieškota.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Skalvia“ bankroto bylą.

3.       Teismas nustatė, kad atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. lapkričio 17 d. sudarė 22 914,93 Eur, 2022 m. sausio 18 d. – 15 474,64 Eur, atidėta suma – 8 749,96 Eur. 2021 m. lapkričio 17 d. duomenimis įmonės vardu registruotos 9 transporto priemonės, 2021 m. sausio 14 d. – 8 transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai. Įmonė neturi savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų. Pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu įmonei buvo atidėtas 19 875,30 Eur skolos sumokėjimas, tačiau 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimas buvo panaikintas, nes atsakovė nesumokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų. 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikė mokėjimo nurodymus nurašyti lėšas, tačiau nurodymai nebuvo įvykdyti. Pati atsakovė paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. spalio 19 d. sumokėjo 1 191,22 Eur. Atsakovės valstybinio socialinio draudimo įmokų skola susidarė už 2020 m. vasario mėn.–2021 m. spalio mėn. laikotarpį. Įmonėje dirba 9 darbuotojai.

4.       Teismas nustatė, kad pagal atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės turtas sudarė 177 958,05 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 99 397,29 Eur, trumpalaikis turtas – 78 560,76 Eur (atsargos – 57 323,25 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 17 320,52 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 916,99 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 237 535,88 Eur. Įmonė ilgą laiką dirba nuostolingai: 2021 m. patyrė 6 927,97 Eur nuostolių, 2020 m. – 44 759,26 Eur, 2019 m. – 55 512 Eur, 2018 m. – 174 228 Eur. 2021 m. pardavimo pajamos sudarė 312 303 Eur, tačiau pardavimo savikaina sudarė 111 507 Eur, o veiklos sąnaudos – 204 557 Eur. Atsakovė nepateikė teismui debitorių sąrašo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nedisponuoja balanse nurodyta turto suma visa apimtimi, realiai turimo turto vertė yra ženkliai mažesnė.

5.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad yra visos prielaidos ir pagrindai sėkmingai vystyti transportavimo paslaugų veiklą, nes 2021 m. IV ketvirtį įmonė pasirašė ilgalaikes transporto paslaugų tiekimo sutartis su UAB „Unikort“, AG LKW WALTER ir UAB „Gedlito transportas“.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus. Atsakovės pateikta 2021 m. spalio 12 d. sutartis su UAB „Gedlito transportas“ yra nepasirašyta, o užpildytas dokumentas su AG LKW WALTER yra bendradarbiavimo forma, kuri pildoma, siekiant bendradarbiauti ir sudaryti sutartį ateityje. Atsakovė nurodė, kad įmonė atnaujino veiklą ir vykdo veiklą, tačiau pateikė duomenis tik apie atliktus du pervežimus UAB „Unikort“.

7.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikino pobūdžio. Atsakovė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir nėra nemoki. Atsakovė nepateikė duomenų apie realų pilnavertišką veiklos vykdymą. Atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir neturi neapsunkinto turto, kuris gali būti panaudotas ir būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Teismas nutarė atsakovei iškelti bankroto bylą, nes atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, jos įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė UAB „Skalvia“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba atsisakyti iškelti bankroto bylą ir priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įmonės turtas yra mažesnis nei įsipareigojimai, tačiau neatsižvelgė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 8 transporto priemonės. Atsakovė teikia transportavimo paslaugas, todėl turimas turtas ir vykdoma veikla stabiliai generuoja pajamas (2021 m. – 312 303 Eur), leisiančias artimiausiu metu atsiskaityti su pareiškėju. Transporto priemonės reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl, iškėlus bankroto bylą, jos nuvertės, nes ilgą laiką nebus eksploatuojamos ir aptarnaujamos, pasibaigs techninė apžiūra, licencijos. Gautų lėšų iš turto pardavimo pakaks tik administravimo išlaidoms apmokėti, o kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti.  

8.2.                      Atsakovė nuostolingai dirba keletą metų, tačiau nuostoliai nuosekliai mažėja, nes 2018 m. sudarė 174 228 Eur, o 2021 m. – tik 6 927,97 Eur, t. y. bendrovės vykdoma veikla ilguoju laikotarpiu stabilizuojasi ir yra perspektyvi bei naudinga kreditoriams.

8.3.                      Atsakovė yra pradelsusi sumokėti įmokas tik valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kitų pradelstų skolų neturi, todėl laikini pandemijos sukelti finansiniai sunkumai nepatvirtina sisteminio įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovė yra gyvybinga ir turės galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais.  

8.4.                      Teismas neteisingai įvertino krovinių pervežime sudaromų veiklos sutarčių specifiką. Dažniausiai pervežimo veiklos sutartis – tai vieno lapo apimties dokumentas, kuris labiau panašus į užsakymą. Atsakovė jau 10 metų gauna užsakymus iš AG LKW WALTER. Prašomi priimti įrodymai (64 užsakymai) patvirtina, kad atsakovė didžiąją dalį veiklos vykdo su nurodyta įmone.

9.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Aplinkybė, kad atsakovei priklauso 8 transporto priemonės, neįrodo atsakovės mokumo. Transporto priemonių likutinė vertė sparčiai mažėja, nes 2021 m. spalio 6 d. sudarė 60 382,43 Eur, o 2022 m. sausio 14 d. – 55 821,79 Eur.

9.2.                      Nuostolių mažėjimas nepatvirtina geros atsakovės finansinės būklės, nes atsakovės skolos nuolat didėja: 2019 m. sudarė 167 179 Eur, 2020 m. – 196 415,34 Eur, o 2021 m. – 237 535,88 Eur. 2021 m. vasario 2 d. atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 24 045,52 Eur, t. y. nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo išaugo 1 130,59 Eur suma. Atsakovei nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. buvo atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas su sąlyga, kad atsakovė mokės einamąsias įmokas, tačiau atsakovė einamųjų įmokų nemokėjo, todėl 2021 m. rugsėjo 22 d. priimtas sprendimas pripažinti netekusiu sprendimą, kuriuo atsakovei buvo atidėtas įsiskolinimo įmokų sumokėjimo terminas. 2021 m. rugsėjo 30 d.–lapkričio 12 d. laikotarpiu iš atsakovės pavyko išieškoti tik 320,76 Eur.

9.3.                      Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos gaunamos pajamos yra didesnės už patiriamas išlaidas, todėl ateityje galės įvykdyti savo prievoles kreditoriams. Atsakovės 5 transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, o 6 iš 9 įmonės darbuotojų suteiktos nemokamos atostogos arba jie nušalinti nuo darbo.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11.       Apeliantė prie atskirojo skundo pateikė AG LKW WALTER transporto užsakymus. Pareiškėjas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimus atidėti atsakovei sumokėti įsiskolinimą supaprastinta tvarka, 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pripažinti netekusiu galios 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, 2022 m. vasario 2 d. valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą, draudėjų pajamų operacijų ataskaitą už 2021 m. rugpjūčio 13 d.–2022 m. vasario 2 d. laikotarpį, VĮ Regitros 2022 m. sausio 28 d. išrašą.  

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti apeliantės ir pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

14.       Juridinio asmens nemokumas – tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

15.       Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

16.       Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį.

18.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, savo mokumą įrodinėja tuo, kad jai priklauso 8 transporto priemonės, ji vykdo veiklą, 2021 m. gavo 312 303 Eur pajamų, nuostoliai nuolat mažėja. 

19.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nuosavas turtas, sprendžiant dėl juridinio asmens mokumo, neturi būti suabsoliutinamas, nes juridinis asmuo gali sėkmingai vykdyti savo veiklą ir kurti ekonominę naudą ar įgyvendinti kitus įstatuose apibrėžtus tikslus ir neturėdamas nuosavo materialaus turto. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonių turėjimas nuosavybės teise ir naudojimas krovinių pervežimo veikloje neužtikrino sėkmingo bendrovės veiklos vykdymo ir nepadėjo išvengti rimtų finansinių sunkumų. Atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai: balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad bendrovės nuostoliai nuo 2018 m iki 2021 m. sumažėjo nuo 174 228 Eur iki 6 927 Eur, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos) nuo 2019 m. iki 2021 m. padidėjo nuo 167 179 Eur iki 237 535,88 Eur, iš kurių 176 707,70 Eur mokėtini per vienerius metus. Įmonės turto vertė dar 2018 m. sudarė 193 244 Eur (iš jų trumpalaikio – 33 632 Eur), o 2021 m. turto vertė sudarė 177 958,05 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 99 397,29 Eur, trumpalaikis – 78 560,76 Eur. Realiai 2021 m. balanse nurodyto turto vertė yra dar mažesnė, nes apeliantė nėra pateikusi teismui išsamių duomenų apie turimas atsargas, išankstinius apmokėjimus ir nebaigtas vykdyti sutartis (57 323,25 Eur), debitorinę skolą (17 320,52 Eur), materialų ilgalaikį turtą (99 397,29 Eur balanse, tačiau pagal ilgalaikio turto sąrašą transporto priemonių vertė sudaro tik 55 821,79 Eur). Akivaizdu, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra ženkliai didesni nei reali įmonės turto vertė, skolos nuolat auga, todėl nuostolių mažėjimas nepateisina prisiimamų vis didesnių įsipareigojimų kreditoriams. VĮ Regitros 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro išrašo duomenimis 4 (iš 8 turimų) apeliantės transporto priemonėms yra draudžiama dalyvauti viešajame eisme, visoms transporto priemonėms taikomi apribojimai. Darytina išvada, kad aplinkybė, jog apeliantė nuosavybės teise turi transporto priemones, nepatvirtina apeliantės galimybių realiai vykdyti sėkmingą veiklą, o iš gautų pajamų atsiskaityti su kreditoriais.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovei priklausančių transporto priemonių vertė įsigijimo metu sudarė 182 393,92 Eur, 2021 m. spalio 6 d. – 60 382,43 Eur, o 2022 m. sausio 14 d. – 55 821,79 Eur, t. y. jų vertė nuolat mažėja. Pusei apeliantei priklausančių transporto priemonių yra uždrausta dalyvauti viešajame eisme, visoms transporto priemonėms taikomi apribojimai. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pagal apeliantės pareiškėjui pateiktus socialinio draudimo pranešimų duomenis 6 (iš 9) apdraustiesiems (t. y. darbuotojams) valstybiniu socialiniu draudimu yra suteiktos nemokamos atostogos arba jie nušalinti nuo darbo. Akivaizdu, kad būtent tęstinis nuostolingos veiklos vykdymas nėra ekonomiškai naudingas įmonei ir jos kreditoriams, nes apeliantės turto (transporto priemonių) vertė nuolat mažėja, kreditorių finansiniai reikalavimai didėja, o apeliantė veiklos aktyviai iš esmės nevykdo. Likutinė transporto priemonių vertė yra 55 821,79 Eur, t. y. ženkliai mažesnė nei įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Darytina išvada, kad apeliantės argumentai dėl transporto priemonių vertės sumažėjimo, susijusio su transporto priemonių realizavimu bankroto procese, yra nepagrįsti, nes nepriklausomai nuo bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti įmonės transporto priemonių vertė nuolat mažėja, juolab, šiuo metu apeliantė nevykdo aktyvios veiklos.

21.       Aplinkybė, kad apeliantės bankrotą inicijavo tik pareiškėjas, nepatvirtina apeliantės argumentų, jog apeliantė turi visas galimybes sėkmingai vykdyti veiklą. Byloje nustatyta, kad apeliantės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra ilgalaikis ir tęstinis, nes susidarė dar nuo 2020 m. kovo mėn. Apeliantė nesugebėjo tinkamai vykdyti savo prievolių valstybės biudžetui, nors pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu apeliantei buvo atidėtas 10 000 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo mokėjimas iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu buvo pakeistas 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimas, atidedant 20 127,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą iki 2022 m. liepos 10 d. su sąlyga, kad apeliantė tinkamai ir laiku mokės einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas. Vos daugiau nei po mėnesio pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 22 d. priimtu sprendimu buvo pripažintas netekusiu galios 2021 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjo sprendimas, nes apeliantė nesumokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pritaikius priverstinio poveikio priemones, 2021 m. rugsėjo 30 d.–lapkričio 12 d. laikotarpiu pareiškėjui iš atsakovės pavyko išieškoti tik 320,76 Eur sumą. Viešai skelbiamais duomenimis 2022 m. vasario 17 d. apeliantės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 24 322,05 Eur, iš kurių 8 541,62 Eur mokėjimo terminas nesuėjęs. Vien skolos dydis pareiškėjui sudaro beveik pusę materialaus ir realaus apeliantės turimo turto vertės. Akivaizdu, kad apeliantės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, todėl aplinkybė, jog apeliantės bankrotą inicijavo tik vienas kreditorius, nepatvirtina apeliantės perspektyvų toliau vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriumi, kurio finansiniai reikalavimai nuolat didėja.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė yra gyvybinga, turi perspektyvą ateityje stabilizuoti savo finansinę padėtį, atkurti mokumą, optimizuoti kaštus, efektyvinti procesus ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė AG LKW WALTER transporto užsakymus už 2021 m. liepos–rugpjūčio mėn., kurie nepatvirtina veiklos vykdymo po nurodyto laikotarpio ir šiuo metu. Nors apeliantė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 2021 m. IV ketvirtį pasirašė ilgalaikes transporto paslaugų tiekimo sutartis su UAB „Unikort“, AG LKW WALTER ir UAB „Gedlito transportas“, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė aktyviai vykdo veiklą, gauna užsakymus, juos įvykdo, gauna apmokėjimą už paslaugas ir pan. Bendrovės pagrindinė veikla yra krovinių pervežimas, todėl byloje nustatytos aplinkybės, jog pusei bendrovės transporto priemonių uždrausta dalyvauti eisme, daugiau nei pusė bendrovės darbuotojų faktiškai nedirba, paneigia apeliantės argumentus, susijusius su galimybe tęsti sėkmingą ir perspektyvią bendrovės veiklą.

23.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė yra nemoki, nes atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, jog yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir yra moki. Apeliantė neįrodė, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, ir egzistuoja perspektyvos, tęsiant ilgą laiką nuostolingą veiklą, atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriumi.

24.       Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                          Neringa Švedienė