Civilinė byla Nr.eB2-507-538/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00556-2019-4

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ atstovui advokatui T. J., 

trečiojo asmens Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos atstovui advokatui A. J.,

trečiojo asmens D. R. atstovui advokatui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ nemokumo administratoriaus J. S. prašymus dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Likviduojamos įmonės nemokumo administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti BUAB „SMD” (toliau – ir Bendrovė) bankrotą tyčiniu; pripažinti D. R. asmeniu, kuris sąmoningai blogai valdydamas bendrovę ją privedė prie bankroto; apriboti D. R. teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

2.       Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis D. R. bendrovėje dirbo iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) bendrovėje pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį pradėjo dirbti G. J. (G. J.), darbo sutartyje nustatytos pareigos - direktorius, darbo sutartis su šiuo asmeniu nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau – DK) ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Bendrovės vardu darbo sutartį pasirašė J. L., kuris bendrovėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrovė buvo nemoki, todėl D. R., būdamas bendrovės vadovu, privalėjo imtis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų, tai yra iki 2017 m spalio 6 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau to nepadarė, tik kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovę. Dėl D. R. netinkamo veikimo ir dėl ne laiku iškelto bendrovės bankroto bendrovės įsipareigojimų suma kreditoriams padidėjo nuo 546 000 Eur iki 942 000 Eur, o turtas sumažėjo nuo 360 000 Eur realios vertės iki 21 000 Eur realios vertės. 2017 m. spalio-lapkričio mėnesiais bendrovė padengė kreditus AB Šiaulių bankas (toliau – ir Bankas), kurių didžioji dalis (110 000 Eur) buvo nepradelsta. Bendrovė tuo metu restruktūrizavimo plano metmenyse deklaravo turinti beveik 89 000 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, todėl anksčiau laiko padengto kredito lėšų būtų užtekę padengti visus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Teigia, kad bendrovė suteikė prioritetą vienam kreditoriui, kad galėtų atlaisvinti nuo hipotekos tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantį turtą, o kitų pradelstų bendrovės kreditorių reikalavimų nepadengė. Mano, kad šiais savo veiksmais D. R. pažeidė CK 6.930-1 straipsnio nuostatas dėl mokėjimų eiliškumo. Taip pat nurodo, kad bendrovė nuo 2018 m. balandžio mėnesio turėjo įsiskolinimų darbuotojams, t. y. darbo užmokestis buvo nemokėtas už ilgesnį nei ĮBĮ numatytą 3 mėnesių laikotarpį, kai bendrovės valdymo organams taip pat kyla pareiga inicijuoti bendrovei bankroto bylą.

3.       Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius prašo tenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl BUAB „SMD“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Dahlgera“ prašo tenkinti bankroto administratoriaus prašymą pripažinti BUAB „SMD“ bankrotą tyčiniu.

5.       Nurodo, kad kreditorius sutinka su bankroto administratoriaus išdėstytais teiginiais, kad BUAB „SMD“ būklė buvo bloginama sąmoningai, nesistengiant nei užtikrinti bendrovės interesų, nei siekti sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais.

6.       Nesikreipimas dėl savalaikio bankroto bylos įmonei iškėlimo ir CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto mokėjimo eiliškumo pažeidimas atsiskaitant tik su kai kuriais kreditoriais yra imperatyvių teisės normų pažeidimas, todėl buvusiam BUAB „SMD“ vadovui turi būti pritaikyti apribojimai eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Ginestra“ prašo tenkinti BUAB „SMD“ administratoriaus prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

8.       Nurodo, kad atsižvelgus į BUAB „SMD“ administratoriaus J. S. pateiktą 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą Nr. 19-SMD-58 dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytas aplinkybes, galimai egzistuoja visi tyčinio bankroto požymiai.

9.       Trečiasis asmuo Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazija prašo tenkinti bankroto administratoriaus prašymą BUAB „SMD“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

10.       Nurodo, kad susipažinus su bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis ir dokumentais bei atsižvelgus į jo atliktą analizę galima daryti išvadą, kad įmonės vadovai žinodami apie sunkią įmonės turtinę padėtį ir faktinį nemokumą bei negebėjimą atsiskaityti su kreditoriais nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. neįvykdė įmonės vadovams ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, toliau vykdė įmonės veiklą ir atlikinėjo veiksmus, kurie blogino įmonės turtinę padėtį. Be to, nepagrįstai inicijavo restruktūrizavimo bylos iškėlimą pateikdami teismui tikrovę neatitinkančius duomenis apie įmonės turtą ir įsipareigojimus. Pažymi, kad bendrovė teismo įpareigojimų dėl duomenų pateikimo neįvykdė, vėliau būtent po kreditų grąžinimo AB Šiaulių bankui atsiėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokie bendrovės vadovų veiksmai reiškia, pirma, kad bendrovė jau tuo metu buvo nemoki, antra, inicijavus restruktūrizavimo bylą buvo siekiama sutrukdyti kreditoriams inicijuoti įmonės bankroto bylą tam, kad grąžinus kreditus bankui atlaisvinti nuo išieškojimo nukreipimo į bankui įkeistą įmonės susijusių asmenų (UAB „Naujoji gotika“) nekilnojamąjį turtą. Bendrovės valdymo organai netikėjo bedrovės veiklos perspektyvomis, nes priešingu atveju gautas lėšas iš debitorių būtų panaudoję pradelstiems įsipareigojimams padengti, o ne nesuėjusio grąžinimo termino kreditų grąžinimui. Pažymi, kad bendrovė išėmė reikšmingą turto dalį (iš debitorių gautas pinigines lėšas) ir šias lėšas skyrė nepradelstiems įsipareigojimams (banko reikalavimui) padengti, taip 2017 m. spalio-lapkričio laikotarpiu žymiai sumažindama daugumos tiekėjų galimybes gauti savo reikalavimus, o kaip paaiškėjo iškėlus bankroto bylą bendrovei – per 2018 m. tokias galimybes susigrąžinti savo skolas panaikindama, šie veiksmai buvo žalingi įmonei, nes dar labiau pablogino jau nemokios bendrovės padėtį ir eliminavo kreditorių galimybes išieškoti skolas ir apmokėti administravimo išlaidas. Bendrovės vadovų veiksmai, jai esant nemokiai, peržengė verslo rizikos ribas, tiksliau, nebuvo susiję su verslu, o buvo nukreipti į tai, kad eliminuoti riziką prarasti su bendrove susijusių asmenų turtą, buvusį įkeistą AB Šiaulių bankui užtikrinant prievolių pagal kredito sutartis įvykdymą. Teigia, kad atsakovė, būdama nemoki, pažeidinėjo CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymų pinigais eiliškumą, nes, nepaisydamas esamų pradelstų piniginių įsipareigojimų. Mano, kad byloje nustatyti atsakovės buvusių valdymo organų (vadovų) veiksmai – nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, atsiskaitymo tvarkos pažeidimai – nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius galima būtų pašalinti kitaip, negu pripažįstant bankrotą tyčiniu. Jie rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovai sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto, ir tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.

11.       Trečiasis asmuo D. R. prašo pareiškėjo BUAB „SMD“ bankroto administratoriaus prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti ir jį atmesti.

12.       Nurodė, kad pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių aplinkybių dėl trečiojo asmens, kaip BUAB „SMD” buvusio vadovo tyčinės, sąmoningai prieš įmonės interesus nukreiptos veiklos. Pareiškėjos prašymas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas deklaratyviais teiginiais dėl sunkios įmonės turtinės padėties, pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo. Teigia, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Pažymi, kad nesudarinėjo sandorių ir/ar neatlikinėjo jokių tyčinių veiksmų, kuriais nuosekliai ir kryptingai būtų siekiama įmonės nemokumo. Taip pat nurodo, kad 2018 m. birželio 14 d. vienintelis atsakovės akcininkas bendrovė MAINPOINT OU buvo priėmęs sprendimą atleisti jį iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jis tuo metu (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) turėjo nedarbingumą, todėl tuo laikotarpiu jo atleidimas buvo negalimas. (duomenys neskelbtini), kai pasibaigė nedarbingumo laikotarpis jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Pažymi, kad VSDFV, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, jog darbuotojus iš darbo atleido ne trečiasis asmuo D. R., o J. L., taigi, pats kreditorius pripažįsta, kad faktiniu vadovu buvo ne D. R.. Taip pat ir bankroto administratorius 2019 m. vasario 5 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad būtent J. L. buvo faktinis vadovas. Su nauju UAB „SMD” direktoriumi G. J. darbo sutartį sudarė ne D. R., o J. L.. Taip pat pažymi, kad prašymą dėl restruktūrizacijos atšaukimo pasirašė ne D. R., o J. L.. Kokiu pagrindu J. L. priėmė tokį sprendimą D. R. nėra žinoma.

13.       Trečiasis asmuo J. L. prašo pareiškėjos UAB “SMD” atstovo bankroto administratoriaus J. S. prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti ir jį atmesti.

14.       Nurodo, kad UAB „SMD“ dirbo nuo 2(duomenys neskelbtini) 2017m. lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje tuometinis bendrovės direktorius D. R. atostogavo ir jis jį pavadavo. Iki 2017 m. lapkričio 27 d. vieninteliu bendrovės akcininku buvo D. R.. 2017 m. lapkričio 27 d. jis savo akcijas perleido Estijoje registruotai įmonei MAINPOINT OU ir bendrovės vieninteliu akcininku tapo Estijoje registruota įmonė. Taip pat nurodo, kad naujasis akcininkas (Estijos įmonė) davė jam nurodymą atšaukti bendrovės restruktūrizavimą. Akcininko motyvas buvo tas, kad esant restruktūrizuojamai įmonei, ji negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o akcininkas norėjo kad įmonė toliau vykdytų veiklą. Teigia, kad nežino, kodėl naujasis akcininkas nutarė atleisti iš direktoriaus pareigų D. R.. 2(duomenys neskelbtini)., kai D. R. sirgo, naujasis akcininkas nurodė direktoriumi skirti O. B., su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Po to naujasis akcininkas nurodė direktoriumi skirti G. J.. Su juo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, šį direktorių bendrovėje matė tik vieną kartą, bet po to jis kažkur dingo ir kaip jis toliau dirbo bendrovėje nežino. Pažymi, kad 2018m. birželio-liepos mėnesiais bendrovė dar vykdė veiklą, bet dėl darbuotojų trūkumo darbų apimtys sumažėjo. Naujasis akcininkas žadėjo investuoti savo nuosavas lėšas į įmonę, bet to nepadarė. Teigia, kad direktorius D. R. savo pareigas atliko tinkamai, įmonė vykdė veiklą, gaudavo pajamas, atsiskaitydavo su verslo partneriais Mano, kad bendrovės bankrotą nulėmė netinkamas naujojo akcininko elgesys susijęs su įmonės valdymu, tinkamų vadovų neparinkimas arba paskirtų vadovų neatsakingumas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Prašymas netenkintinas.

15.       Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „SMD”. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 24 d. Bankroto administratoriumi paskirtas J. S.. D. R. Bendrovėje dirbo iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) Bendrovėje pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį pradėjo dirbti G. J., darbo sutartyje nustatytos pareigos - direktorius, darbo sutartis su šiuo asmeniu nutraukta pagal DK ir ĮBĮ nuostatas darbdavio bankroto atveju. Bendrovės vardu darbo sutartį pasirašė J. L., kuris Bendrovėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) J. L. atstovavo Bendrovę pagal jam išduotą 2018 m. birželio 14 d. Bendrovės įgaliojimą. 2017 m. lapkričio 6 d. Bendrovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas priėmė D. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei. 2017 m. gruodžio 1 d. Bendrovė atsiėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, Bendrovės vardu dokumentus pasirašė J. L.. 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi teismas paliko Bendrovės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nenagrinėtu. 2017 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė sudarė kreditavimo sutartį Nr. KLS-2013-008-17 su AB Šiaulių bankas, kuri pakeista 2015 m. birželio 2 d. ir 2017 m. kovo 30 d. susitarimais. Pagal šią kredito sutartį Bendrovei suteiktas 110 000 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2019 m. kovo 29 d. Pagal banko pateiktus duomenis 2017 m. rugsėjo 30 d. įsiskolinimas pagal šią sutartį sudarė 109 999,55 Eur, skolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas trečiojo asmens su D. R. susijusių asmenų vadovaujamos UAB „Naujoji gotika“ nekilnojamasis turtas. 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. mokėjimais šis įsiskolinimas buvo padengtas, o 2017 m. lapkričio 15 d. Bendrovė su banku sudarė susitarimą dėl kredito sutarties nutraukimo, konstatuojant, kad visas kreditas yra padengtas.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

16.       Bankroto administratorius nurodo, kad bendrovės valdymo organai organizuodami bendrovės veiklą mokėjimus vykdė pažeisdami CK 6.9301 straipsnyje nustatytą tvarką. Teigia, kad Bendrovė išėmė reikšmingą turto dalį (iš debitorių gautas pinigines lėšas) ir jas skyrė nepradelstiems įsipareigojimams (Banko reikalavimui) padengti, taip 2017 m. spalio-lapkričio laikotarpiu žymiai sumažindama daugumos tiekėjų galimybes gauti savo reikalavimus.

17.       CK 6.9301 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).

18.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma.

19.       Iš bylos duomenų matyti, kad su AB Šiaulių bankas Bendrovė buvo sudariusi 2013 m. birželio 4 d. kredito sutartį NR. KLS-2013-008-17 (toliau – Sutartis 1), pagal kurią Bendrovei buvo suteikta 110 000 Eur kredito linija, kurios grąžinimo terminas buvo numatytas 2019 m. kovo 29 d. Pagal 2014 m. spalio 6 d. kredito linijos sutartį Nr. FLPG-2014-017-17 (toliau – Sutartis 2) Bendrovei buvo suteiktas 35 000 Eur sumos kreditas, kurio grąžinimo terminas buvo numatytas 2017 m. spalio 6 d. Pagal 2017 m. spalio 5 d. kredito linijos sutartį NR. PGP-2017-006-17 (toliau – Sutartis 3) Bendrovei turėjo būti suteiktas 35 000,0 eurų sumos kredito linijos limitas, kurio grąžinimo terminas buvo numatytas 2020 m. balandžio 4 d.

20.       Kaip nurodė trečiasis asmuo D. R., kadangi pagal minėtas sutartis Bendrovei buvo suteiktas kredito limitas, todėl esant Bendrovės sąskaitoje lėšų ir tuo metu nedarant kitų pavedimų, Bendrovė tas lėšas įnešdavo į paskolinę sąskaitą, kad tam laikotarpiui, kol lėšos bus Banko paskolinėje sąskaitoje, nuo tos sumos bankas neskaičiuotų palūkanų, tokiu būdu buvo taupomos Bendrovės piniginės lėšos. Prireikus atlikinėti atsiskaitymus, Bendrovė iš Banko paskolinės sąskaitos paimdavo mokėjimams lėšas, šios aplinkybės atsispindi Bendrovės sąskaitos išraše (CPK 178,185 straipsniai). Tačiau kai Bendrovė pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, Bankas nurodė, jog paaiškėjus svarbioms aplinkybėms galinčioms sutrukdyti tinkamai vykdyti sutartį, tai yra situacijai, kai Bendrovei gali būti iškelta restruktūrizavimo byla, bankas pasinaudoja teise kredito išmokėjimą nutraukti. Pagal Sutartį 2 kreditas bankui buvo grąžintas, nes buvo suėjęs Sutartyje 2 numatytas kredito grąžinimo terminas (2017 m. spalio 6 d.), pagal Sutartį 3 kreditas Bendrovei dėl minėtų priežasčių nebuvo pervestas. Taigi lėšos AB Šiaulių bankas 2017 m. spalio 6 d. buvo pervestos ne Bendrovės, o Banko iniciatyva, todėl nėra pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo D. R. pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas dėl atsiskaitymų eiliškumo ir tai yra priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir Bendrovės esminio padėties pabloginimo. Taip pat pažymėtina, kad Naujosios Akmenės “Saulėtekio” progimnazija pinigines lėšas mokėjo už jau atliktus darbus, mokėjimai buvo atliekami pagal atliktų darbų aktus, šie aktai buvo pasirašomi Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos atstovų, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad Bendrovė lėšas iš debitoriaus Naujosios Akmenės ‘'Saulėtekio” progimnazijos gavo be jokio pagrindo.

21.       Bankroto administratorius teigia, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. bendrovė buvo nemoki, todėl D. R. būdamas bendrovės vadovu privalėjo iki 2017 m. spalio 6 d. kreiptis i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau to nepadarė, dėl D. R. netinkamo veikimo ir dėl ne laiku iškelto Bendrovės bankroto Bendrovės įsipareigojimų suma kreditoriams padidėjo nuo 546 000 Eur iki 942 000 Eur, o turtas sumažėjo nuo 360 000 Eur realios vertės iki 21 000 Eur realios vertės, taigi Bendrovės direktorius netinkamai valdė įmonę, nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

22.       Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus. Kadangi bankroto byla UAB „SMD“ iškelta galiojant ĮBĮ įstatymui, atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą šioje byloje taikytinos ĮBĮ nuostatos.

23.       Įmonių bankroto 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

24.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki bei jie nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios pareigos pažeidimas gali būti vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tačiau pažymėtina, kad vien prievolės suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas atsakovės tyčiniam bankrotui pripažinti, taigi šiuo atveju nenustačius kitų įmonės savininko pažeidimų, susijusių su įmonės valdymu, nėra pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

25.       Bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijai buvo išaiškinti ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2004 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004 ir kt.). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-115-915/2017).

26.       Bankroto administratorius argumentuodamas blogą įmonės valdymą nurodo, kad D. R. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nepagrįstai kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Bankroto administratoriaus nuomone, nemokios įmonės esminis padėties pabloginimas pasireiškė tuo, jog jei 2017 m. rugsėjo 30 d. duomenimis Bendrovė iš jos turėto turto vertės galėjo patenkinti 360 000 Eur kreditorinių reikalavimų iš tuo metu buvusių 546 000 Eur reikalavimų (kreditorių nuostoliai būtų sudarę 186 000 Eur), tai iškėlus bankroto bylą bendrovė realiai negali patenkinti jokių finansinių reikalavimų, kurie sudaro 942 000 Eur, t.y. Bendrovės padėtis pablogėjo net 756 tūkst. Eur, o toks pablogėjimas laikytinas esminiu.

27.       Pažymėtina, kad nors sprendžiant klausimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu taikomos ĮBĮ nuostatos, tačiau galiojančiame JANĮ įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

28.       Bankroto administratorius teigia, kad 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (341 000 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (127 000 Eur (254 000 Eur/2 = 127 000 Eur), t. y. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo faktiškai nemoki, o jos pradelstų skolų santykis su puse į balansą įrašyto turto vertės sudarė jau 2,69 (341 000 Eur-127 000 Eur = 2,69). 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis Bendrovės pradelsti įsipareigojimai apskritai viršijo jos turimo turto vertę. Tačiau byloje nustatyta, kad bankroto administratorius vertindamas turto vertę iš turto vertės nepagrįstai išbraukė programinę įrangą ir debitorinius įsiskolinimus, nors į įmonės turto balansą turi būti įtraukti visi debitoriniai įsiskolinimai ir visas kitas įmonės turtas nepriklausomai nuo to, ar yra pagrindas debitorinį turtą išieškoti, o debitorinį turtą kaip nurodytą programinę įrangą parduoti, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pagal 2017 metų balanso duomenis įmonė buvo nemoki. Pažymėtina ir tai, kad įmonės vadovo kreipimasis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo savaime negali būti pagrindu konstatuoti netinkamą įmonės valdymą, turi būti pateikti įrodymai, kad šis kreipimasis dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo turi neigiamos įtakos nemokios bendrovės veiklai ar dėl to įmonė buvo privesta prie nemokumo.

29.       Bankroto administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad visos skolos sudarė sudaro 942 000 Eur, tai yra padidėjo, nėra pagrindo konstatuoti, jog būtent D. R. neteisėtais veiksmai/neveikimu privedė įmonę prie nemokumo, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. birželio 14 d. vienintelis atsakovės akcininkas bendrovė MAINPOINT OU buvo priėmęs sprendimą atleisti D. R. iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2018 m. birželio 18 d., tačiau jis nuo 2018 m. birželio 18 d. turėjo nedarbingumą, todėl tuo laikotarpiu jo atleidimas buvo negalimas. 2018 m. rugpjūčio 27 d., kai pasibaigė nedarbingumo laikotarpis jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, taigi D. R. nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai Bendrovei nebevadovavo. Kaip minėta, bankroto byla Bendrovei iškelta 2018 m. lapkričio 13 d., todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad visa įmonės skola susidarė būtent D. R. vadovavimo laikotarpiu. Taigi bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad D. R. netinkamai vadovavo įmonei ir ją privedė prie bankroto, juolab, kad D. R., siekdamas užtikrinti kreditorių interesus ir bendrovės veiklą, už bendrovę apmokėjo didelę sumą iš savo asmeninių lėšų, dėl ko Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „SMD“ bankroto byloje pripažintas UAB „SMD“ trečios eilės kreditoriumi su 70 719,67 Eur finansiniu reikalavimu.

30.       Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

31.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyti pagrindai BUAB „SMD“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir apriboti D. R. teisę eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo D. R. nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas D. R. nespręstinas. Kadangi pareiškėjos prašymas bankrotą pripažinti atmestas, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.  Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazija patyrė 2 630,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiat į tai, kad trečiasis asmuo iš esmės palaikė pareiškėjos poziciją ir prašė tenkinti bankroto administratoriaus prašymą BUAB „SMD“ bankrotą pripažinti tyčiniu, laikytina, kad teismo nutartis priimta ne trečiojo asmens naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Netenkinti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ nemokumo administratoriaus J. S. prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                           Almantas Padvelskis