Pranešėjas Ž.
Bertašius Civilinė
byla Nr. 2A-867-479/2013
Teisėja J.
Gailevičienė
(Proceso Nr. 2-06-3-12230-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
44.2.4.1.;
121.21.
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gegužės 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Virginijos
Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo atsakovo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės
AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. Ž., trečiajam
asmeniui T. R. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Kolegija
n
u s t a t ė :
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2012-10-22 kreipėsi su
ieškiniu atsakovui P. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo
priteisimo ir nurodė, kad 2011-09-04 dėl
netvarkingos santechninės įrangos atsakovui priklausančiame bute buvo užlietos
bei sugadintos trečiajam asmeniui T. R. priklausančio buto
patalpos. Dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui T. R. buvo
išmokėta 1 965 Lt išmoka. Išmokėjęs išmoką ieškovas įgijo teisę į atsakingą už
žalą asmenį. Trečiojo asmens buto užliejimas įvyko dėl skalbimo mašinos vandens
nutekėjimo vamzdžio, esančio bute Nr. 7, gedimo. Šis butas nuosavybės teise
priklauso atsakovui. Atsakovas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai,
kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, ir privalo atlyginti padarytą
žalą. Žalą, padarytą dėl įrenginių trūkumų, privalo atlyginti jo savininkas
(valdytojas). Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 1 965 Lt.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu ieškinį
tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 965 Lt turtinės žalos atlyginimą,
5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 965 Lt
sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-23 iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens butas
buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto. Draudikui, išmokėjusiam draudimo
išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą
asmens. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs
asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo
būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais
įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų
įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Atsakovas nepateikė įrodymų,
patvirtinančių, jog 750 Lt dydžio žalos atlyginimas yra pakankamas trečiajam
asmeniui padarytai žalai atlyginti. Šioje byloje yra
susiklosčiusi įstatymo numatyta situacija, kai
deliktinės atsakomybės subjektas, kaltas dėl žalos kilimo, turi padengti
ieškovo dėl su draudimo sutarties vykdymu turėtas išlaidas. Reikalavimo teisė,
perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo
(naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu būdu mažinti
draudiko reikalaujamos atlyginti išmokėtos draudimo išmokos dydžio nėra pagrindo.
Apeliaciniu
skundu atsakovas P. Ž. prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2013-02-15 sprendimą ir sumažinti priteistos žalos dydį iki 750 Lt.
Nurodė, kad teismui pateiktame turto sunaikinimo akte neteisingai nurodyti
apgadintų buto patalpų plotai, be to, aktas surašytas nedalyvaujant atsakovui. Taip
pat byloje pateiktose po buto apliejimo padarytose nuotraukose nesimato jokių
apgadinimų, todėl teismas negalėjo vadovautis nuotraukomis kaip įrodymais
byloje. Apskaičiuota buto remonto sąmata neatitinka realiai padarytos žalos,
nes įtraukti darbai, kurie realiai nebuvo padaryti. Teismas nesiaiškino, koks yra
trečiajam asmeniui priklausančių patalpų nusidėvėjimas. Teismas, priteisdamas
žalą, neteisingai įvertino atsakovo kaltės formą ir turtinę padėtį, nes atsakovas
nesiekė padaryti žalą.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą
atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas
apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis
interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių
skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329
str. 2 d.
Apeliaciniame
skunde teigiama, kad teismui pateiktame turto apgadinimo akte neteisingai
nurodyti apgadinti plotai. Ši skundo nuostata nepagrįsta. 2011-09-07 turto
sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede (b. l. 16-19) nurodytas sugadinimų
pobūdis, t. y. atšokę tapetai, nuo drėgmės susidariusios pūslės, taip pat
nurodyta, kokią patalpų ploto dalį reikės remontuoti, kad būtų pašalinti sugadinimai
ir atstatyta prieš tai buvusi padėtis. Priešingu atveju, vadovaujantis atsakovo
logika, būtų pašalinti tik konkretūs apgadinimai, pvz., apliejimo dėmė, tačiau
buvusi padėtis tokiu atveju nebūtų atkurta. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad
aktas surašytas netinkamai ar kad jame užfiksuoti netinkamai atlikti matavimai.
Atsakovas nurodė ir tai, kad aktas surašytas šališkai, jam nedalyvaujant. Šis
argumentas atmestinas. Įstatymai nenustato reikalavimų defektiniams aktams
surašyti, taip pat nėra įtvirtinta pareiga dalyvauti žalą padariusiam asmeniui sugadinimų
nustatymo procese. Defektų aktą surašė nepriklausomi draudimo ekspertai,
neturintys suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. neturintys tikslo
nukentėjusiam asmeniui už kitą asmenį atlyginti didesnę žalos sumą nei realiai
padarytoji.
Atsakovas
teigia, kad nuotraukos, kuriose užfiksuoti defektai, yra neaiškios, neryškios,
dėl to teismas negalėjo jomis remtis. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria
ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo
pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR
CPK 178
str.). Be to, įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti
reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų
vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių
aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl
tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių
buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau
tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros
principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008;
2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Teismas pateiktas nuotraukas vertino kartu su kitais byloje esančiais
įrodymais, liudytojų paaiškinimais, defektų nustatymo aktu, namų valdos
administratoriaus UAB „Buitis be rūpesčių“ pranešimu (b. l. 11). Aplinkybė, kad
teismas vadovavosi atsakovui nepalankiais įrodymais, nereiškia, kad įrodymai
buvo įvertinti netinkamai. Be to, atsakovas teismui nepatiekė įrodymų, kurie
paneigtų faktą, kad žala nebuvo padaryta. Taigi teismo nuostatos dėl nuotraukų
įrodomosios galios nėra paneigtos.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apskaičiuota buto remonto sąmata
neatitinka realiai padarytos žalos, nes įtraukti darbai, kurie realiai nebūtini.
Ši skundo nuostata nepagrįsta. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagrįstų šį
savo teiginį, nepateikė įrodymų ar skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas
aplinkybes (LR CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė, kad žalai apskaičiuoti
taikytas LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-708 taikytas neteisingai.
Atsakovo nurodyti skaičiavimai, t. y. 500-700 Lt nepatvirtinti leistinais
įrodymais, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo, o vadovavosi oficialiu
norminiu aktu, tai yra įsakymu Nr. D-708. Kadangi būtina atlikti buto remonto
darbus, kurie atitinka ir atskiras statybos darbų kategorijas, dėl to žala buvo
apskaičiuota teisingai ir pagrįstai.
Atsakovas nurodė skunde ir tai, kad teismas nesiaiškino, koks yra aplietų
patalpų nusidėvėjimas. Byloje liudytoju apklaustas S. Steckis pripažino, kad
žala apskaičiuota pagal draudimo sutartį atkuriamąja verte, t. y. remontuojamų
buto medžiagų nusidėvėjimas nėra įvertinamas (b. l. 100). Ieškovė siekia
prisiteisti žalą iš atsakovo, remdamasi subrogacijos institutu. Subrogacijos pagrindu
reikalavimo teisė įgyvendinama pagal bendrąsias žalos atlyginimo taisykles (LR
CK 6.1015 str.), ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau
pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad dalyje aplietų buto
patalpų remontas darytas prieš 10 metų (b. l. 18). Esant nustatytai tokia
aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas
įvertinti medžiagų nusidėvėjimą. Šalys konkretaus nusidėvėjimo laipsnio
nenurodė, dėl to teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atlyginti tik
tiesioginius nuostolius (LR CK 6.249 str. 1 d.) ir iš atsakovo priteistinos
žalos dydį sumažinti 1/4.
Atsakovas nurodė, kad teismas neįvertino kaltės formos, nes jis tyčia
nesiekė sugadinti trečiojo asmens buto. Ši skundo nuostata nepagrįsta.
Atsakovas kaip ir kiekvienas protingas, apdairus ir rūpestingas žmogus
privalėjo elgtis atsakingai, kad išvengtų ar iki minimumo sumažintų galimos
žalos atsiradimą (LR CK 6.243 str.). Atsakovas nebuvo pakankamai apdairus, nes
žala trečiajam asmeniui buvo padaryta dėl netinkamai eksploatuojamų įrenginių
atsakovo bute – skalbimo mašinos defekto tuo metu, kai bute atsakovo nebuvo.
Dėl to atsakomybė, nepaisant kaltės formos, šiuo atveju, kyla būtent atsakovui,
ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nurodė ir tai,
kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad
atsakovas ir jo sutuoktinė gauna nuolatines pajamas, nors jos nėra didelės,
tačiau atsižvelgiant ir į padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad atsakovas gali
sumokėti iš jo priteistą žalą.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos
teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas
keistinas – ir iš atsakovo P. Ž. priteista suma mažintina
iki 1 474 Lt (1 965 Lt :4 = 491 Lt, 1 965 Lt – 491 Lt = 1 474 Lt ). Iš dalies
patenkinus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 18 Lt žyminio
mokesčio už apeliacinį skundą ir 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti
pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93, 98 str., b. l. 85, 112,
114).
Vadovaudamasi CPK 325−330 straipsniais, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą pakeisti ir sumažinti iš atsakovo P. Ž. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistą turtinės
žalos atlyginimą nuo 1 965 Lt iki 1 473,75 Lt, o iš atsakovo P.
Ž. priteistą žyminį mokestį ieškovei nuo 71 Lt sumažinti iki 53 Lt.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui P.
Ž. 18 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 150 Lt išlaidų advokato
pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Kolegijos
pirmininkas
Žydrūnas Bertašius
Kolegijos teisėjos
Virginija Nijolė Griškevičienė
Erika Misiūnienė