(S)      

                        Civilinė byla Nr. 3K-3-424/2007

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                       27.2; 27.3.1.9

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. spalio 22 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Labdaros ir paramos fondo „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Labdaros ir paramos fondo „ M. K. Čiurlionio fondas“ (buvęs pavadinimas – Labdaros ir paramos fondas „Čiurlionio muzikos rėmimo fondas“) ieškinį atsakovui Labdaros ir paramos fondui ,,M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“ dėl  juridinio asmens pavadinimo pakeitimo, trečiasis asmuo – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                           I. Ginčo esmė

 

            

Ieškovas Labdaros ir paramos fondas „Čiurlionio muzikos rėmimo fondas“ nurodė, kad yra įsteigtas 1997 m., o jo veikla susijusi su M. K. Čiurlionio muzika, tapyba, kultūra, jo paveldo išsaugojimu ir puoselėjimu. Fondas gerai žinomas Lietuvoje ir užsienyje, jis dažnai šnekamojoje kalboje vadinamas „Čiurlionio fondu“.

            Atsakovas 2006 m. įregistravo Labdaros ir paramos fondą „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“. Atsakovo fondo pavadinimas yra tapatus ir klaidinančiai panašus į ieškovo fondo pavadinimą, nes sutampa pagrindiniai pavadinimų elementai „Čiurlionio fondas“, o visi kiti pavadinimuose vartojami žodžiai yra antraeiliai. Atsakovo pavadinimas klaidina visuomenę ir ieškovo fondo rėmėjus (rėmėjams teikiant paramą ieškovui, paaiškėja, kad ją gavo atsakovo fondas). Pavadinimų panašumas kenkia ieškovo įvaizdžiui ir reputacijai, sukeliama painiava tarp ūkio subjektų. Atsakovas, registruodamas klaidinančiai panašų pavadinimą, pažeidė CK 2.39 straipsnį ir ieškovo teises. Išimtinė teisė į įmonės pavadinimą reiškia, kad niekas kitas, išskyrus pirmąją registruotą įmonę, negali naudoti tapataus ar klaidinančiai į jį panašaus pavadinimo. Atsakovo steigėjai gerai žinojo apie ieškovo veiklą ir sąmoningai įregistravo fondą tapačiu ir klaidinančiai panašiu pavadinimu, savo veiklai panaudojo ieškovo turimus duomenis. Dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos ieškovui žalos vyksta ikiteisminis tyrimas.

         Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per 30 dienų pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų vartojami žodžiai „M. K.Čiurlionio fondas“.

Ieškovas 2006 m. birželio 21 d. įregistravo naujus įstatus ir pakeitė savo pavadinimą į Labdaros ir paramos fondą „ M. K. Čiurlionio fondas“.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

                                   

            Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovo pavadinimai yra skirtingi, o įregistruojant atsakovo pavadinimą įstatymai nebuvo pažeisti.

Teismas nurodė, kad pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl tapatumo ir panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Atsakovo pavadinime nėra neteisingos informacijos, o egzistuojantis ieškovo ir atsakovo pavadinimų panašumas objektyviai nulemtas to, kad pavadinimuose vartojama žinomo Lietuvos muziko ir menininko pavardė. Ieškovo pateiktoje gyventojų apklausoje nenustatyta, kad fondų pavadinimai yra klaidinančiai panašūs. Ieškinio padavimo metu ieškovo pavadinimas buvo „Čiurlionio muzikos rėmimo fondas“, o vėliau pakeistas į pavadinimą „M. K. Čiurlionio fondas“, o atsakovo pavadinimas visą laiką nuo pat įregistravimo yra „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“. Abiejų fondų pavadinime vartojami žodžiai „M. K. Čiurlionio fondas“ apibrėžia jų veiklą, tikslus ir uždavinius, nurodo veiklos kryptį. M. K. Čiurliono vardo vartojimas labdaros fondų pavadinime nelaikytinas klaidinančiu, nes kiti atsakovo pavadinime vartojami žodžiai patikslina pavadinimą, jį papildo, atskleidžia fondo tikslus ir uždavinius. Žodžiai „ M.K. Čiurlionio fondas“ yra tik dalis pavadinimo, apibūdinančio juridinio asmens pavadinimą, jo veiklą, tačiau jo neindividualizuoja ir yra naudojami ir kitų juridinių asmenų pavadinimuose. Pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 77 punktą, nustatant juridinių asmenų pavadinimų tapatumą, nevertinami teisinę formą nusakantys žodžiai ir jų sutrumpinimai. Ta aplinkybė, kad fondo rėmėjai kartais suklysta pervesdami lėšas, nėra pagrindas pripažinti, kad fondų pavadinimai yra panašūs. Pristatant fondą ir kreipiantis dėl paramos, būtina informuoti rėmėjus, nurodyti būtinus duomenis ir rekvizitus ir taip išvengti netikslumų ir nesusipratimų. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas vertintinas kaip jo siekis vienasmeniškai pasisavinti M. K. Čiurlionio pavardę ir ją vartoti savo pavadinime. Tokios išskirtinės teisės ieškovui nesuteikta, nes niekas negali savintis teisės į žymių žmonių vardus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą  ir ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovą per 30 dienų pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų vartojami žodžiai ,, M. K. Čiurlionio fondas“ .

            Teisėjų kolegija nurodė, kad pagrindinis juridinio asmens pavadinimo tikslas – juridinio asmens individualizavimas ir vieno juridinio asmens atskyrimas nuo kito. Juridinių asmenų pavadinimai gali būti panašūs, tačiau panašumas neturi būti tokio laipsnio, kad būtų klaidinantis. Juridinio asmens pavadinimas gali, tačiau neprivalo suteikti tam tikros informacijos apie patį juridinį asmenį, jo veiklą, steigėjus ar panašiai.  

           Sprendžiant, ar juridinių asmenų pavadinimai ,,Čiurlionio muzikos rėmimo fondas“ ir ,,M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“ yra klaidinančiai panašūs, reikia įvertinti, ar visuomenė atskiria šiuos fondus vieną nuo kito. Ieškovo ir atsakovo klientai raštu patvirtino, kad juos klaidina ir jau suklaidino atsakovo juridinio asmens pavadinimo panašumas į ieškovo pavadinimą. Byloje pateikta lietuvių kalbos specialisto išvada, patvirtinanti, kad fondų pavadinimai yra klaidinančiai panašūs. Tai įrodo, kad visuomenę klaidina lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimai ir sudaro rimtų sunkumų atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito, sukelia painiavą visuomenėje. Vertinant juridinių asmenų pavadinimų panašumą reikia taip pat atsižvelgti ir į juridinio asmens rūšį, teisinę formą, vykdomą veiklą. Šie juridinio asmens požymiai patys savaime nėra pagrindas teigti, kad pavadinimai nepanašūs, tačiau tai gali būti prielaida manyti, jog jei šie požymiai skiriasi, visuomenei lengviau atskirti juridinius asmenis, jų netapatinti. Ieškovas ir atsakovas yra viešieji juridiniai asmenys, turi tą pačią teisinę formą (labdaros ir paramos fondas), vykdo identišką veiklą, jų pavadinimai klaidina visuomenę dėl savo panašumo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo veiksmai, sąmoningai įsteigiant fondą klaidinančiai panašiu pavadinimu, užsiimančiu ta pačia veikla kaip ir ieškovas, pažeidė ieškovo teises, todėl yra pagrindas taikyti CK 2. 42 straipsnio 2 dalį ir įpareigoti atsakovą pakeisti pavadinimą, nes jis vartoja pavadinimą, neatitinkantį CK 2.39 straipsnio reikalavimų, ir taip pažeidžia ieškovo teises.

                                       

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

                    

             Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo suformuotos ir Registrų centro įgyvendinamos praktikos.

             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl įpareigojimo nevartoti fondo pavadinime A. Mickevičiaus vardo, nurodė, kad niekas negali savintis teisės į žymių asmenų vardus (2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2006). Ieškovas taip pat neturi išimtinės teisės į M. K. Čiurlionio vardą. Uždrausti ar riboti su M. K. Čiurlionio vardu siejamų institucijų kūrimąsi ir veiklą būtų tolygu stabdyti lietuvių kultūrinės raidos pažangą, užkertant kelią su didžio lietuvių menininko kūryba susipažinti kuo didesnei visuomenės daliai. Istorinę reikšmę turintys žodžiai, taip pat ir veiklos formą nusakantys žodžiai negali būti priskirti vienam juridiniam asmeniui. Pvz., Registrų centras yra užregistravęs keliasdešimt juridinių asmenų, kurių pavadinime yra M. K. Čiurlionio vardas, ir jų  teisinė forma yra fondas. Ieškovas nori vienas pasisavinti teisę į M. K. Čiurlionio vardą ir tuo verstis, kartu uždraudžiant šį vardą vartoti atsakovui ar kitiems fondams.

             2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.39 straipsnio 3 dalį, Paramos ir labdaros fondų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, nesivadovavo Lietuvos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintais asmenų saviraiškos, nediskriminavimo ir žodžio laisvės principais, CK 1.137 straipsnyje nustatytais reikalavimais.

             Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui priklauso išimtinė teisė savo pavadinime vartoti istorinės asmenybės vardą, veiklos tikslą ir teisinę formą nusakantį žodį „fondas“, o atsakovas tokios teisės neturi. Teismas netinkamai taikė CK 2.39 straipsnio 3 dalies normą, nes taikė ją ginčui ne dėl pavadinimų klaidinančio panašumo, o dėl išimtinės teisės vartoti istorinių asmenybių vardus ir žodžius, išreiškiančius juridinių asmenų veiklos formą ir paskirtį. Šios teisės normos esmė ir turinys nesuteikia teismui teisės spręsti dėl istorinių asmenybių vardų bei teisinę veiklos formą nusakančių žodžių pašalinimo iš pavadinimo. Teismas gali įpareigoti juridinį asmenį pakeisti savo pavadinimą taip, kad jis nebūtų klaidinančiai panašus į kito asmens pavadinimą, bet jis negali uždrausti vienam iš juridinių asmenų vartoti visuotinai žinomus ir visuotinai kitų asmenų vartojamus istorinius vardus ir žodžius. CK 2.39 straipsnio 2 dalyje nustatyta juridinio asmens pareiga pasirinkti tokį pavadinimą, kuris neklaidintų visuomenės dėl veiklos tikslo ir teisinės formos. Jei juridinis asmuo veikia M. K. Čiurlionio paveldo puoselėjimo srityje ir veikia kaip fondas, jis privalo tai parodyti pavadinime. Pašalinus šiuos žodžius iš atsakovo pavadinimo visuomenė bus klaidinama dėl atsakovo veiklos ir jos teisinės formos.

             Ieškovas pareiškė ieškinį ir teismas sprendė dėl atsakovo pavadinimo panašumo į ieškovo pavadinimą „Čiurlionio muzikos rėmimo fondas“. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas tokio pavadinimo jau nebeturėjo ( 2006 m. birželio 21 d. , t. y. po dvejų mėnesių po atsakovo pavadinimo įregistravimo, jis įregistravo naują pavadinimą „M. K. Čiurlionio fondas“). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas netinkami taikė CK 2.39 straipsnio 3 dalį, nes: 1) šioje normoje nustatyta pareiga juridiniam asmeniui pasirinkti tokį vardą, kuris neklaidintų visuomenės dėl panašumo į egzistuojančius, o ne kažkada buvusius kitų juridinių asmenų pavadinimus; 2) šioje normoje įtvirtintas imperatyvas nustato pareigą pakeisti pavadinimą, o ne pareigą pašalinti iš pavadinimo istorinės asmenybės vardą arba teisinę veiklos formą nusakančius žodžius.             

            3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, t. y. CPK 3, 13, 212, 213, 217 straipsnius.

            Teismas, spręsdamas, kad iš atsakovo pavadinimo reikia pašalinti žodžius „M. K. Čiurlionis“ ir „Fondas“, rėmėsi netinkamas įrodymais, t. y. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ tyrimu ir lietuvių kalbos specialisto 2006 m. spalio 9 d. išvada Nr. E-06-14.

            Tyrimo išvadose nėra duomenų apie pavadinimų klaidinantį panašumą, o specialistas savo išvadą padarė dėl ankstesnio ieškovo pavadinimo, o ne dėl dabartinio. Be to, tyrimas ir išvada atlikti pagal ieškovo užsakymą ir jo apmokėti. Klausimams, reikalaujantiems specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Teismas turėjo skirti ekspertizę, o nepasikliauti ieškovo nupirktomis specialisto paslaugomis. To nepadarius, buvo pažeista atsakovo teisė laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis pateikti klausimus ekspertui ir pan.   

          

             Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad ieškovas neprašė teismo leisti jam pasisavinti vieną ar kitą žodį ir neprašė jokių išimtinių teisių į žodžius „M. K. Čiurlionio fondas“, Bylos esmė yra – juridinio asmens pavadinimo apsauga ir negalėjimas egzistuoti dviem juridiniam asmenims su klaidinančiai panašiu pavadinimu, kas tiesiogiai klaidina visuomenę ir iš esmės pažeidžia galimybę identifikuoti juridinius asmenis, o tokios galimybės buvimas įstatymų draudžiamas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo ir atsakovo pavadinimai klaidina visuomenę, nes jie visuomenės akyse yra panašūs.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :  

                                       

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

          Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą. Pagal jį juridinį asmenį turi būti įmanoma atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Tai įmanoma, jeigu pavadinimas juridinį asmenį individualizuoja ir neleidžia jo sutapatinti su kitais juridiniais asmenimis. Juridinį asmenį identifikuojantis ir individualizuojantis pavadinimas negali būti tapatus ar klaidinančiai panašus į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Šie reikalavimai juridinio asmens pavadinimui nustatyti CK 2.39 straipsnyje. Jame nesuformuluota kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas panašus į kito juridinio asmens pavadinimą.

            Atsižvelgiant į aiškinamosios teisės normos tikslus bei uždavinius (CK 1.9 straipsnio 3 dalis) darytina išvada, kad sprendžiant dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo turi būti vadovaujamasi nuostatomis, jog negalima vartoti tapataus pavadinimo, t. y. tokio paties, kaip jau yra kito juridinio asmens vartojamas, arba klaidinančiai panašaus pavadinimo. Panašumas bendrąja prasme suprantamas kaip tų pačių arba artimų ypatybių turėjimas. Juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti. Bendrine panašumo žodžio prasme tai būtų panašumas, nes tų pačių elementų vartojimas yra vienas iš panašumo apraiškų. Taikant CK 2.39 straipsnį nepakanka nustatyti vien juridinių asmenų pavadinimų panašumo faktą. Turi būti nustatyta, kad pavadinimų panašumas neklaidina visuomenės. Tai reiškia, kad ne bet koks juridinio asmens pavadinimo panašumas neleidžiamas pagal CK 2.39 straipsnį. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens veiklos tikslo, teisinės formos ar kitų aplinkybių. Juridinio asmens pavadinimo sudarymo principai reglamentuojami CK 2.40 straipsnyje. Pagal juos juridinio asmens pavadinime gali būti žodžiai, nusakantys juridinio asmens teisinę formą. Juridinio asmens teisinę formą nusakančių žodžių vartojimas nėra pagrindas vertinti juridinio asmens pavadinimą kaip klaidinančiai panašų pagal CK 2.39 straipsnį į kito juridinio asmens pavadinimą, kuriame vartojami tokie patys žodžiai.

Žinomų asmenų vardų vartojimas juridinių asmenų pavadinimuose nedraudžiamas, jeigu nepažeidžiama asmens teisė į vardą. Žinomo asmens vardo, kaip vieno iš juridinio asmens pavadinimo sudėtinės dalies, pavartojimas savaime nepažeidžia CK 2.39 straipsnio. Jeigu juridinio asmens pavadinimas panašus į kito juridinio asmens pavadinimą dėl žinomo asmens vardo vartojimo pavadinime, bet juridinio asmens veikla skirta arba susijusi su žinomo asmens vardo kūrybos, veiklos, jo palikimo puoselėjimu ar propagavimu, tai žinomo asmens vardo vartojimas vertintinas kaip pagrįstas ir teisėtas. Šiuo atveju ginčo šalių pavadinimų panašumas yra neišvengiamas ir jis negali būti vertinamas kaip klaidinantis visuomenę. Žinomo asmens vardo pavartojimo aspektai buvo analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Žinomo asmens vardo pavartojimas juridinio asmens pavadinimui sudaryti gali pažeisti asmens teisę į vardą. Ji ginama, jeigu į teismą kreipiasi pats žinomo vardo turėtojas, kuriam sutikus vardas gali būti vartojamas. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi ne pats vardo turėtojas, todėl teisės į vardą pažeidimo nėra. Žinomų asmenų vardai gali būti pavadinime pavartojami, jeigu iš esmės visuomenės neklaidina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2006). Iš to, kas pažymėta, išplaukia, kad savaime žymaus asmens vardo ir juridinio asmens teisinę formą nusakančių žodžių pavartojimas pavadinime nereiškia klaidinančio juridinio asmens pavadinimo panašumo.

Sprendžiant dėl  pavadinimo klaidinančio panašumo reikia įvertinti, ar pavadinime yra daugiau pavadinimą sudarančių elementų, o ne tik žymaus asmens vardas ir juridinio asmens teisinę formą nustatantis žodis. Tokiu atveju reikšminga aplinkybė yra, ar pavadinimų panašumą lemia vien žinomo asmens vardas ir juridinio asmens teisinę formą nusakantys pavadinimo elementai.  Jeigu be  šių sudėtinių pavadinimo dalių yra daugiau pavadinimo elementų, tai turi būti įvertinta pavadinimo visuma, o ne atskirų elementų panašumas. Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas laikėsi.

Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad ginčas dėl pavadinimų panašumo sprendžiamas tarp juridinių asmenų, kurie veikia nesiekdami pelno, yra privatūs, o ne vieši, ir nekonkuruoja dėl prekių ar paslaugų. Kai ginčas kyla tarp ūkinės veiklos subjektų, kurie rinkoje konkuruoja, tai turi būti atsižvelgta į tai, ar pavadinimų panašumu nepažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004). Nurodyto principo pažeidimas gali iškreipti rinką, sukelti jos dalyviams nuostolių, o iš to gali kilti civilinė atsakomybė. Jeigu ginčas sprendžiamas dėl juridinių asmenų, kurie užsiima žymių asmenų veiklos, gyvenimo ir kūrybos puoselėjimu ir propagavimu, pavadinimų klaidinančio panašumo, tai pavadinimų klaidinančio panašumo vertinimo taisyklės nėra tokios pačios. Visuomenė yra suinteresuota, kad žymiausių visuomenės žmonių asmenybės ir pasiekimai būtų kuo geriau žinomi ir skleidžiami. Visuomenės interesą atitiktų liberalesnis požiūris į juridinių asmenų pavadinimų panašumą, atsirandantį dėl žinomo asmens vardo pavartojimo.    

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad žymaus asmens vardo vartojimas ne pelno siekiančio juridinio asmens pavadinimui sudaryti kartu su kitais savitą jo pavadinimą ir teisinę formą nusakančiais žodžiais nepažeidžia CK 2.39 straipsnio reikalavimų dėl pavadinimo klaidinančio panašumo. Reikalavimai dėl klaidinančio panašumo buvo grindžiami tik aplinkybėmis dėl netinkamo šių dviejų žodžių vartojimo. Jų pavartojimas atitiko įstatymo reikalavimus, juridinio asmens panašumas nebuvo klaidinančiai panašus, todėl, atsižvelgiant į ginčo šalių veiklos ypatumus, būtinumą įvertinti visą juridinio asmens pavadinimą, o ne tik sudėtines dalis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 2.39 straipsnį ir pagrįstai atmetė ieškinį, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka šio straipsnio nuostatų. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).              

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

           

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Aloyzas Marčiulionis

 

                                                                                                            

 

                                                                                                                        Algis Norkūnas

 

                                                                                                             

 

                                                                                                             Antanas Simniškis