Civilinė byla Nr. e2A-59-589/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17956-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2.; 2.6.8.11.2.; 2.6.11.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-3198-1014/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ dėl sutarties modifikavimo, išvada teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė  uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Cerera foods“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą bei prašė modifikuoti tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Elektrum Lietuva“ ( toliau – atsakovė) sudarytą sutartį tokiu būdu:

-       panaikinti sutarties Specialiąją nuostatą („Šalys turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo, nustatytos sutarties I dalyje. Susitarimai dėl elektros energijos tiekimo kainos pakeitimų turi būti sudaromi raštu, bet ne vėliau nei likus 30 (trisdešimčiai) dienų iki numatomos pakeitimų įsigaliojimų datos, taip pat ne dažniau nei kartą per šešis kalendorinius mėnesius. Šiuo pagrindu keičiant sutartį sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas“;

-       atnaujinti/nustatyti naują elektros energijos kainą (be PVM ir akcizo mokesčio) – 0,11934 Eur/kWh (119,34 EurMWh) nuo 2023 m. gruodžio 1 d.; nustatyti, kad iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 30 d.) teismo nustatyta kaina nebus mažinama, tačiau kas pusę metų (2024 m. birželio 1 d. ir 2024 m. gruodžio 1 d. datai) vykdomi perskaičiavimai ir kaina padidinama tiek procentų, kiek procentų išauga (jei išauga) vidutinė mėnesinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje (2024 m. birželio 1 d. vertinama vidutinė mėnesinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje už praėjusį 2023 m. gruodžio 1 d. – 2024 m. birželio 1 d. laikotarpį ir pagal ją nustatoma (keičiama ar ne) kaina būsimu 2024 m. birželio 1 d. – 2024 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu; 2024 m. gruodžio 1 d. vertinama vidutinė mėnesinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje už praėjusį 2024 m. birželio 1 d. – 2024 m. gruodžio 1 d. laikotarpį ir pagal ją nustatoma (keičiama ar ne) kaina būsimu 2024 m. gruodžio 1 d. – 2025 m. birželio 30 d. laikotarpiu;

-       įpareigoti atsakovę, įsiteisėjus teismo sprendimui, perrašyti ieškovei išrašytas elektros energijos sąskaitas pagal naujas teismo nustatytas taisykles bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. liepos 4 d. sudarė sutartį dėl elektros energijos pardavimo klientės objektams. Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 30 d., ieškovė iš atsakovės įsigijo elektros energijos iš daugiau nei už 700 000 Eur, įskaitant PVM, vidutiniškai – daugiau, nei už 40 000 Eur per mėnesį. Sutarties vykdymo metu situacija elektros energijos rinkoje iš esmės pasikeitė. Nuo 2023 metų sausio mėn. elektros energijos kaina biržoje nukrito iki apytiksliai 100 Eur/MWh ir iki 2023 m. gruodžio nebuvo pakilusi aukščiau kaip 117,28 Eur/MWh. Ieškovei pagal sutartį taikoma kaina yra 229,37 Eur/MWh. Taigi, nuo 2023 m. sausio ieškovė už elektros energiją moka dvigubai tiek, kiek elektra kainuoja biržoje. Ieškovė eilę kartų kreipėsi į atsakovę pakeisti sutartą kainą, tačiau jai buvo pasiūlyta prisiimti naujus ilgesnės trukmės įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu, toliau mokant kainą, kuri yra dvigubai didesnė, nei nusistovėjusi elektros energijos biržoje. Atsakovės paskaičiuotas sutarties nutraukimo mokestis sudarytų 447 386,26 Eur. Ieškovė 2023 m. gegužės pabaigoje ir toliau kėlė kainos atnaujinimo klausimą bei inicijavo šalių atstovų susitikimą. Atsakovė 2023 m. pateikė kainos pasiūlymus 200,14 – 213,67 Eur/MWh ribose su sąlyga, kad bus sudaryta nauja sutartis ilgesniam nei pradinėje sutartyje numatytam terminui. Tuo tarpu kaina elektros energijos biržoje 2023 m. nebuvo pakilusi virš 117,28 Eur/MWh, o oficialiosios statistikos portalo duomenimis 2023 m. pirmą pusmetį 500-2000 MWh sunaudojantys ne namų ūkio vartotojai už elektrą mokėjo vidutiniškai 166,4 Eur/MWh, o ieškovė – 229,38 Eur/ MWh arba 27 procentais daugiau. Pagal UAB „Imlitex“ ieškovei pateiktus pasiūlymus laikotarpiui 2023 m. gegužės 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d. fiksuota kaina už fiksuotą 109,5 MWh/ mėn. kiekį būtų 143,53 Eur/MWh, o pagal jos 2023 m. lapkričio 22 d. pasiūlymą dar mažesnė – 119,34 Eur/MWh. Atsakovės 2023 m. spalio pabaigoje net buitiniams vartotojams siūlyta fiksuota kaina buvo ženkliai mažesnė nei ieškovei. Ieškovė 2023 m. spalio 31 d. kreipėsi į atsakovę su oficialia pretenzija, nurodydama, kad derybos dėl kainos atnaujinimo galėtų būti pradėtos orientuojantis į 0,12 Eur/kWh (120 Eur/MWh) elektros energijos kainą, tačiau šalims pasiekti susitarimą nepavyko.

3.       Atsakovė, kaip elektros energijos tiekėja, privalėjo suteikti vartotojai išsamią informaciją apie sutarties sąlygas, tačiau neįvykdė informavimo pareigos. Atsakovė iš  esmės suklaidino ieškovę, priversdama priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis ji nebūtų priėmusi.  Pasikonsultavusi su tiekėjo vadybininku ir papildomai laišku gavusi patvirtinimą bei Specialiosios nuostatos paaiškinimą, ieškovė priėmė sprendimą fiksuoti kainą ilgiausiam 36 mėn. laikotarpiui. Fiksavusi kainą 12 mėn. laikotarpiui, o vėliau pasinaudodama garantiniu elektros tiekimu ir realiu UAB „Imlitex“ pasiūlymu, ieškovė per trejus metus atsiskaitymui už elektros energiją išleistų 222 901,68 Eur mažiau. Šalių sutarties Specialioji nuostata negali būti aiškinama atsakovei priimtinu būdu, kaip dispozityvioji sąlyga, kuri nesukuria prievolės, tačiau numato galimybę šalims susitarti. Būtent dėl šios nuostatos ieškovė priėmė sprendimą sudaryti sutartį ir fiksuoti elektros kainą 36 mėn. laikotarpiui. Atsakovės pasiūlymai negali būti vertinami  kaip bendradarbiavimas. Nėra duomenų, kad atsakovė turėtų finansinės rizikos (įskaitant elektros kainų rizikos) valdymo politiką ar įmonėje patvirtintus dokumentus, įpareigojančius veikti būtent jo nurodytu būdu. Atsakovė niekada neprašė ieškovės pateikti duomenis apie ieškovės kaip įmonės statusą, nesiekė išsiaiškinti, ar ieškovė nėra maža įmonė, kuriai nėra taikomas tiekėjo elektros energijos įsigijimo kainą kompensuojantis   sutarties nutraukimo mokestis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Cerera foods“ 12,96 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5.       Pasisakydamas dėl šalis siejusių teisinių santykių ir prisiimtų įsipareigojimų, teismas nurodė, kad šalys 2022 m. liepos 4 d. sudarė Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį, kurią ieškovė prašė modifikuoti, siekiant atkurti šalių pusiausvyrą tarpusavio sutartiniuose santykiuose.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė keisti sutarties nuostatas iš esmės pasikeitus aplinkybėms, atsakovei iš esmės pažeidus sutartį. Nurodė, jog CK 6.204 straipsnyje yra įtvirtintos pasikeitusių aplinkybių taisyklė, kuri gali būti taikomai kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Kartu pažymėjo, kad CK 6.204 straipsnio nuostatos numato kokios aplinkybės gali lemti esminį sutartinių prievolių pasikeitimą.

7.       Teismas pažymėjo, kad pirmiausia šalis, kuris kreipiasi į teismą reikalaudama pakeisti sutarties sąlygas turi pagrįsti, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių ( šiuo atveju dėl ženkliai kritusių elektros energijos kainos biržoje), jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai.

8.       Pažymėjo, kad nagrinėjant ginčą dėl sutarties pakeitimo privaloma nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto, taip pat yra būtina įvertinti ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą keisti sutartį.

9.       Teismas nagrinėjamoje byloje vertino, kad ieškovės nurodyta aplinkybė ( ženkliai kritusios elektros energijos kainos biržoje) įtakojo šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, tačiau teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo ženkliai kritusios elektros energijos kainos biržoje vertinti kaip aplinkybės, esmingai pakeitusios sutartinių prievolių pusiausvyrą ir sukeliančią nepakeliamas pasekmes ieškovei.

10.       Nurodė, jog sutartis teismine tvarka gali būti keičiama tik dėl išimtinių ekstraordinarinių sąlygų, iš esmės apsunkinančių vienai iš sutarties šalių tinkamą prievolių vykdymą, tačiau tokių sąlygų ieškovė neįrodė. Aplinkybių dėl negalimumo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovė taip pat neįrodė. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad sutarties vykdymas yra suvaržytas ir kad iš esmės pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovė patirs daugiau išlaidų, savaime nereiškia, kad yra pagrindas keisti sutartį. Tokia teisę ieškovė įgyja tik tuo atveju, kai sutarties vykdymas tampa akivaizdžiai neteisingas. Sutarties kainos pokyčiai savaime nereiškia, kad pažeidžiama šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

11.       Nurodė, jog teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra ir ieškovės reikalavimas modifikuoti sutartį atitinka CK 6.204 straipsnyje nurodytas sąlygas. Pažymėjo, kad nors elektros energijos kainos biržoje ženkliai krito jau po sutarties sudarymo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad sutarties įvykdymo kaina ieškovei padidėjo, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė nebuvo prisiėmusi rizikos dėl galimai kintančių elektros energijos kainų pokyčių sutarties vykdymo metu, ar sutarties metu ieškovė negalėjo protingai numatyti, kad elektros energijos kainos pokyčiai yra galimi. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo, kad elektros energijos kainų svyravimas negalėjo būti numatytas sutarties sudarymo metu. Be to, nurodė, jog abi šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, kuriems keliamas aukštesnis rūpestingumo standartas. Nurodė, jog ekonomikos pokyčiai negali būti tiksliai apskaičiuojami, tačiau ekonomikos cikliškumas, rinkos tendencijos gali būti stebimos. Elektros energijos kainos biržoje svyruoja. Elektros energijos rinkos kainų pasikeitimas ilguoju laikotarpiu gali ieškovei ir naudingas ir labai nepalankus. Todėl ieškovė, būdama verslininkė, galėjo ir turėjo galimus elektros energijos kainos šuolius turėjo numatyti. Įvertindama, kad elektros energijos kainos gali ženkliai keistis, ieškovė sudarydama sutartį fiksavo kainą, tuo apibodama galimas rizikas.

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra yra pažeista, kyla ieškovei, kuri kreipėsi dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad po sutarties sudarymo pasikeitė jo vykdymo aplinkybės – elektros energijos kaina biržoje sumažėjo, tačiau elektros energijos kainos sumažėjimas negali būti vertinamas kaip sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad elektros energijos kainos sumažėjimas esmingai suvaržė sutarties vykdymą, todėl sutarties pakeitimas, nenustačius esminio šalių sutartinio prievolių pusiausvyros pasikeitimo , CK 6.204 straipsnio pagrindu yra negalimas. Be to, ieškovės pateikti siūlymai išimtinai palankūs ieškovei, kas ieškinio tenkinimo atveju lemtų ne šalių pusiausvyros atkūrimą, bet jos pažeidimą.

13.       Teismas pažymėjo, kad sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Byloje nėra nei vienos iš CK 6.223 straipsnio reikalaujamų sąlygų, kurioms esant teismas galėtų pakeisti šalių pasirašytos sutarties sąlygas.

14.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, nevykdė prisiimto įsipareigojimo periodiškai atnaujinti sutarties kainą. Šalys sutartyje buvo susitarusios, kad „ turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo, nustatytos sutarties I dalyje. Susitarimai dėl elektros energijos tiekimo kainos pakeitimų turi būti sudaromi raštu, bet ne vėliau nei likus 30 (trisdešimčiai ) dienų iki numatomos pakeitimų įsigaliojimo datos, taip pat ne dažniau nei kartą per šešis kalendorinius mėnesius. Šiuo pagrindu keičiant sutartį sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas“. Teismas vertino, kad ši sutarties sąlyga yra ne šalių pareiga, bet jų teisė susitarti dėl kainos keitimo.

15.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai suabsoliutino savo lūkestį dėl sutarties kainos atnaujinimo būtent jos pageidautinu būdu. Sutarties šalys yra laisvos susitarti, kaip paskirstyti rizikas, pasitelkiant sutarties nuostatas. Sutarties šalys susitarė dėl galimybės sutarties kainą peržiūrėti tam tikru periodiškumu, kas akivaizdžiai reiškia rizikos paskirstymą šalims.

16.       Pažymėjo, kad šalys yra verslininkės, kurioms yra privalomas sudarytų sandorių vykdymas, o rinkos svyravimai gali turėti įtakos tiek ieškovės, tiek atsakovės pajamų ir išlaidų pokyčiams. Ieškovė dar iki sutarties sudarymo turėjo galimybę tinkamai įvertinti sutarties sąlygas, reglamentuojančias kainos ir jos peržiūrėjimo mechanizmą. Šalys susitarė, kad sutarties kaina gali būti peržiūrėta šalims susitarus. Sudarydamos sutartį jos prisiėmė riziką dėl elektros energijos kainos biržoje pasikeitimo, sutiko su sutartyje nustatyta kainos peržiūros tvarka, pagal kurią nurodytos kainos tik gali būti, bet ne privalo būti keičiamos sutartu periodiškumu. Interesų pusiausvyros neatitiktų aiškinimas, kad atsakovė privalo ieškovei nustatyti palankesnes sąlygas vien dėl jos lūkesčių neatitinkančio biržos kainos pokyčio. Sutarties vykdymo metu ieškovės iniciatyva vyko šalių derybos dėl sutarties kainos, bet šalims nepavyko pasiekti susitarimo. Teismas nenustatė, kad šiuo atveju atsakovė būtų pažeidusi savo pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis.

17.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad sutarties terminas yra esminė sutarties sąlyga, kadangi tokiu atveju ieškovė būtų turėjusi galimybę, esant sudarytai sutarčiai trumpesniam laikotarpiui, išvengti elektros energijos kainų pokyčių biržoje. Tačiau ieškovė buvo suklaidinta atsakovės darbuotojo, kuris iki sudarant sutartį pateikė informaciją, iš kurios susidarė įspūdis, kad elektros energijos kaina nustatyta periodiškumu ir atsižvelgiant į biržos kainas galės ir bus peržiūrimos, o esant poreikiui – mažinamos. Atsakovės darbuotojui suteikus klaidingą informaciją, ieškovės lūkestis buvo neteisingai suformuotas. Ši atsakovės pateikta informacija suklaidino ieškovę, privertė priimti sprendimą , kurio kitomis aplinkybėmis ieškovė nebūtų priėmusi. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl atitinkamų sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, kaip sudarytomis dėl esminio suklydimo.

18.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra verslininkė, kuriai taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl privalėjo vertinti visus planuojamos veiklos aspektus ir atitinkamai įvertinti, kokius įsipareigojimus prisiimti. Sutarties sudarymas savaime įtvirtina šalių pasirinkimą prisiimti riziką dėl kainų svyravimo, konkrečiu atveju pasirinktą riziką pasiskirstyti, pasitelkiant kainos fiksavimo mechanizmą. Galimas elektros energijos kainų svyravimas buvo žinomas sutarties sudarymo metu, todėl biržos kainos pasikeitimas gali būti vertinamas tik kaip verslo rizika, o ne negalimos protingai numatyti aplinkybės. Ieškovė iš dalies galėjo numatyti galimus ekonomikos rodiklių svyravimus, o sudarydama sutartį ilgesniam (maksimaliam atsakovės darbuotojo pasiūlytam laikotarpiui) veikė normalia verslo rizika.

19.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad sudarydama sutartį neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų ( įskaitant ir sąlygą dėl kainos atnaujinimo galimybių ir mechanizmo), kad atsakovė iš esmės būtų pažeidusi sutartį, kad sutarties sudarymo metu sutarties kaina būtų buvusi neprotinga, neatitinkanti tuo metų buvusių rinkos sąlygų. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė pagrindo taikyti 6.223 straipsnio 2 dalį, nei visų CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Ieškovė UAB „Cerera foods“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

21.       Ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.), nes Specialiąją nuostatą aiškino, nenagrinėjant tikrųjų sutarties šalių ketinimų, klaidingai taikė ir pažodinį sutarties teksto aiškinimo metodą. Net remiantis lingvistiniu Specialiosios sąlygos teksto aiškinimu, teismas neatliko tinkamos analizės ir šią sąlygą aiškino netinkamai. Teismas netinkamai vertino šalių derybas dėl sutarties sudarymo. Sutarties sudarymo metu atsakovės valia buvo pasiūlyti fiksuoto tarifo susitarimą trumpam (3-6 mėn.) laikotarpiui, suteikiant galimybę pakeisti sutartyje nustatytą kainą ne bendru susitarimu, kaip tą interpretavo teismas, o sangrąžine ieškovės „persiskaičiavimo“ iniciatyva ir vienasmene valia. Ieškovė nereiškė reikalavimo panaikinti sandorį dėl esminio suklydimo, tačiau tokio reikalavimo ir negalėjo būti – šalių valia dėl trumpalaikio kainos fiksavimo su ieškovei suteikta teise persiskaičiuoti savo turimą tarifą sutapo. Teismas visiškai nevertino atsakovės laiške nurodytos Specialiosios nuostatos lingvistinės formos: „sutartyje mes įtraukiame punktą dėl tarifo perskaičiavimo kas pusę metų“, kuri buvo parinkta ir pasiūlyta atsakovės, dėl to visos abejonės dėl Specialiosios sąlygos tikrosios reikšmės aiškintinos atsakovės nenaudai. Be to, teismas nevertino sutarties esmės, tikslo bei jos sudarymo aplinkybių. Šalys dėl konkrečios lingvistinės Specialiosios sąlygos išraiškos nesiderėjo. Nevertino sutarties sąlygų ir įprastinių sąlygų tarpusavio ryšio. Galimybė pakeisti sutartį šalių susitarimu yra įtvirtinta CK 6.223 straipsnio 1 dalyje, todėl šalims siekiant pirmos instancijos teismo nustatytos Specialiosios sąlygos reikšmės, joms nebuvo būtinybės atskirai dėl to tartis. Teismas taip pat nevertino šalių elgesio po sutarties sudarymo. Teismo pateiktas Specialiosios sąlygos aiškinimas sukuria sąžiningumo principų neatitinkančią ir išimtinai tik atsakovei naudingą galimybę uždirbti neprotingo ir nesąžiningo dydžio pelną išimtinai ieškovės sąskaita. Tokių klaidų pasekmėje buvo neteisingai įvertintas ir atsakovės elgesys, vykdant Specialiąja sąlyga prisiimtus įsipareigojimus, o tai lėmė ir neteisingą CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymą bei nepagrįstą atsisakymą įgyvendinti šioje normoje nustatytą ieškovės teisę keisti sutartį dėl jos esminio pažeidimo.

22.       Teismas pažeidė sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasikeitus aplinkybėms, taisyklių taikymą, nes šio teisės instituto turinį aiškino, neatsižvelgdamas į moderniojoje teisėje nusistovėjusį funkcinį požiūrį. Teismas, aiškindamas CK 6.204 straipsnio turinį, rėmėsi išimtinai tik 10-15 metų senumo teismų praktika ir doktrina, neatsižvelgdamas į sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasikeitus aplinkybėms, instituto vystymąsi nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste, nukrypo net ir nuo 10-15 metų senumo šio teisės instituto sampratos, jo aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovės pagrindinis tikslas buvo suvaldyti itin didelio neapibrėžtumo elektros energijos kainų riziką, ją fiksuojant žemesne, nei rinkos kaina. Nauji elektros energijos kainų pokyčio ir atsakovės elgsenos faktai iš esmės pakeitė situaciją. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė galėjo protingai numatyti elektros energijos kainos pokyčius rinkoje, rėmėsi deklaratyviais teiginiais, iš esmės nenagrinėjęs ir neatskleidęs konkrečios situacijos individualių aplinkybių. Teismas nevertino ir svarbios aplinkybės, kad nei ieškovė, nei kitas objektyviai protingas asmuo analogiškoje situacijoje negalėjo numatyti nesąžiningo atsakovės elgesio, nes atsakovė yra gerai žinoma elektros energijos gamintoja ir tiekėja, turinti itin gerą reputaciją rinkoje, su kuria iki tol ieškovė nėra turėjusi jokių dalykinių santykių. Ieškovė negalėjo numatyti, jog tikroji šalių valia keisti sutartyje įtvirtintas elektros energijos kainas kartą per 6 mėnesius bus realiai neįgyvendinama, ją laikant teise, o ne pareiga.

23.       Teismas netinkamai taikė viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimo taisykles (CK 1.81, 1.78 str.), nes savo iniciatyva netyrė akivaizdaus sutartyje nustatytų netesybų dydžio atitikties geros moralės ir sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimams. Teismas neatliko sutarties I dalyje ir II dalies (Bendrųjų sąlygų) 6.6 punkte numatyto sutarties išankstinio nutraukimo mokesčio/pakeitimo sąlygos teisinio vertinimo ir nepripažino akivaizdžiai baudinio pobūdžio netesybų nuostatos niekine ir negaliojančia. Atsakovė sutartyje nustatydama netesybas, privalėjo vadovautis civilinės teisės normomis ir numatyti tokias prievoles, kurios atitiktų teisėtai prievolei keliamus reikalavimus, neprieštarautų civilinių santykių reglamentavimo principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sutarties išankstinio nutraukimo mokestis yra neprotingai didelis, baudinio pobūdžio, suteikiantis atsakovei galimybę piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

24.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės  UAB „Cerera foods“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

25.       Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas nagrinėjo ieškovės UAB „Cerera foods“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Cerera foods“ ieškinį atsakovei UAB „Elektrum Lietuva“ dėl sutarties modifikavimo.

26.       Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Cerera foods“ apeliacinį skundą atmetė bei paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė sutarties kainos pakeitimo būtinybę iš esmės grindė dviem įstatyme įtvirtintais sutarčių pakeitimo pagrindais, t.y. CK 6.228 straipsniu, nustatančiu teismo teisę pašalinti esminę šalių nelygybę , kai sudarant sutartį vienai šaliai (nagrinėjamu atveju atsakovei ) nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas, ir CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį sutartis teismo sprendimu gali būti keičiama, jei kita šalis iš esmės pažeidė sutartį ( šiuo atveju atsakovė nevykdydama sutartinių įsipareigojimų kas šešis mėnesius peržiūrėti sutarties kainą).

28.       Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės poziciją, kad esminę Sutarties šalių nelygybę įrodo Sutarties kainos disbalansas, kadangi ieškovė perka elektros energiją net 27 procentais didesne kaina nei rinkos kaina, atsakovei sutinkant peržiūrėti kainą tik tuo atveju, jeigu bus pratęstas Sutarties terminas, konstatavo, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti dėl Sutarties pakeitimo remiantis CK 6.228 straipsniu, įtvirtinančiu teismo teisę pašalinti esminę šalių nelygybę. Kolegija nusprendė, jog ieškovė neįrodė nei objektyvių, nei subjektyvių CK 6.228 straipsnio taikymo sąlygų, o kolegija nenustatė, kad Sutarties sąlygos objektyviai rodytų disproporciją tarp Sutarties šalių gaunamos naudos, kad atsakovė būtų pasinaudojusi ieškove ar kad ieškovė, kaip verslininkė, būtų buvusi silpnesnioji Sutarties šalis dėl ekonominių priežasčių, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties.

29.       Vadovaudamasi objektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, kolegija nenustatė pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad atsakovė Sutartimi buvo įsipareigojusi besąlygiškai visais atvejais kas pusę metų peržiūrėti elektros energijos pardavimo kainą, nes tokios sąlygos šalys Sutartyje nenustatė. Be to, vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Sutartimi parduodamos elektros energijos fiksuota kaina šiuo metu yra didesnė nei rinkos kaina, taip pat savaime neįrodo, jog šalys dėl Sutarties kainos buvo susitarusios atsakovei įsipareigojant peržiūrėti ieškovei parduodamos elektros energijos kainą. Pažymėtina, kad fiksuota elektros energijos kaina užtikrina stabilumą nuolat svyruojančioje elektros rinkoje, apsaugo nuo elektros rinkos kainų pokyčių ir užtikrina stabilią elektros tiekimo kainą visą sutarties galiojimo laikotarpį. Kaina gali keistis tik tuo atveju, jei kinta valstybės reguliuojama kainos dalis ar kiti mokesčiai. Kolegijos vertinimu, ieškovės teiginiai, kad dėl elektros kainos buvo susitarta atsakovei nesąžiningai žadant kas šešis mėnesius peržiūrėti elektros kainą, nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais.

30.       Konstatavusi, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė Sutartį, kolegija nesprendė dėl Sutarties pakeitimo vadovaujantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu sutarties keitimą teismo sprendimu, kai kita šalis iš esmės pažeidžia sutartį. Taip pat kolegija konstatavo, kad kitų Sutarties pažeidimo pagrindų ieškovė nenurodė.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

32.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo ( tyrimo ir vertinimo ) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

33.       Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs ginčo teisinius santykius, konstatavo, kad ieškovė prašo pakeisti sutarties nuostatas esant esminio sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybėms ( CK 6.204 straipsnis), taip pat atsakovės įvykdyto esminio sutarties pažeidimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismui ieškinio netenkinus, apeliaciniame skunde ieškovė, neginčydama teismo atliktų teisinių santykių kvalifikavimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė CK 6.204 straipsnio taikymo pažeidimą, nes netinkamai aiškino šios teisės instituto turinį. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad dėl sutartyje nustatytos elektros energijos kainos neatitikties rinkos kainai iš esmės pasikeitė sutarties šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ieškovės nenaudai ir taip iš esmės buvo suvaržytas jos sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas.

34.       Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl ieškovės reikalavimo pakeisti sutarties kainą CK 6.228 straipsniu ir 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu,  tačiau dėl sutarties pakeitimo remiantis CK 6.204 straipsniu apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad esminė sutarties šalių nelygybė ( CK 6.228 straipsnis ) ir rebus sic stantibus ( CK 6.204 straipsnis) yra skirtingi sutarties šalies pažeistų teisių gynimo būdai, t.y. skirtingi specialūs sutarties pakeitimo atvejai.

35.       Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad elektros energijos kainos pokytis rinkoje iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad ši nauja aplinkybė atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardintus kriterijus. Faktinių aplinkybių, kurios turi būti nustatytos CK 6.228 straipsniui taikyti, ieškovė neįrodinėjo. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.228 straipsnį, peržengė nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas bei analizavo aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nepasisakė dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareikštu ieškinio reikalavimu pakeisti sutartį dėl pasikeitusių esminių aplinkybių po sutarties sudarymo (CK 6.204 straipsnis).

36.       Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad sutarties sąlygos turėtų būti keičiamos teismo sprendimu, nes atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, nevykdydama įsipareigojimo periodiškai atnaujinti sutarties kainą.

37.       Kasacinis teismas konstatavo, kad įvertinant tai, kad šalys nesutaria dėl sutarties aiškinimo, savaime nelemia, jog turi būti taikomas tik objektyvusis sutarties aiškinimo metodas. Prioritetas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui teikiamas tokiu atveju, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį ( šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą. Pažymėjo, kad nepakanka nustatyti, kad šalys skirtingai aiškina sutartį, kartu reikia įvertinti, ar neįmanoma nustatyti šalių tikrųjų ketinimų taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą.

38.       Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje yra svarbus ieškovės į bylą pateiktas atsakovės 2022 m. liepos 4 d. elektroninis laiškas, kurio nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl jo reikšmės nagrinėjamoje byloje, nors turėjo vertinti, ar šis laiškas leidžia nustatyti tikruosius šalių ketinimus, sudarant sutartį ir tik nustačius, kad tokios galimybės nėra, turėjo būti taikomas objektyvusis sutarties nuostatų aiškinimo metodas.

39.       Kasacinis teismas konstatavo, kad 2022 m. liepos 4 d. elektroninis laiškas nelaikytinas įrodymu, leidžiančiu nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį, nes galiausiai šalys pasirašė sutartį, kurioje elektroniniame laiške minima sąlyga nebuvo įtvirtinta. Pažymėjo, kad šalių tikroji valia iš elektroninio laiško turinio negali būti nustatytą, todėl aiškinant sutartį prioritetas teiktinas objektyviajam sutarties aiškinimo metodui - sisteminei- lingvistinei sutarties nuostatų analizei, jas aiškinant taip , kaip jas aiškintų tokiomis aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys.

40.       Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis objektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, tinkamai pritaikė sutarčių aiškinimo taisykles bei padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas objektyviajam sutarties aiškinimo metodui. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė sutartimi nebuvo įsipareigojusi besąlygiškai visais atvejais kas pusę metų peržiūrėti elektros energijos pardavimo kainą. Konstatavus nesant susitarimo, kurio pažeidimu buvo grindžiamas ieškovės reikalavimas, teismas pagrįstai nesprendė dėl sutarties pakeitimo CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

41.       Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, be teisinio pagrindo išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, sprendė dėl sutarties pakeitimo CK 6.228 straipsnio pagrindu ir visiškai nepasisakė dėl dalies ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų esminių argumentų, susijusių su pareikštu ieškinio reikalavimu pakeisti sutartį dėl pasikeitusių aplinkybių po sutarties sudarymo (CK 6.204 straipsnis), todėl ieškovės apeliacinis skundas dėl šių ieškinio reikalavimų liko neišnagrinėtas, todėl buvo panaikinta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

42.       Nagrinėjant pakartotinai bylą apeliacine tvarka, kartu atsižvelgiant į kasacinio teismo konstatuotas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, susijęs su ieškovės pareikštu reikalavimu pakeisti sutartį dėl pasikeitusių esminių aplinkybių po sutarties sudarymo (CK 6.204 straipsnis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

43.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad  UAB „Elektrum Lietuva“ ( tiekėjas) ir UAB „Cerera foods“ ( klientas)2022 m. liepos 4 d. sudarė elektros energijos pirkimo sutartį ( toliau – sutartis) Nr. 63040460197, pagal kurią UAB „ Elektrum Lietuva“ įsipareigojo tiekti elektros energiją kliento objektams išvardintiems priede Nr.1, o klientė įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą elektros energiją pagal pateiktas sąskaitas. Sutartimi nustatyta fiksuota elektros energijos kaina 0,22937 Eur/kWh. Sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Taip pat numatė, jog numatomas suvartoti elektros energijos sutarties vykdymo laikotarpiu bus 4644 Mwh.

44.       Sutarties I dalies skirsnyje Specialiosios nuostatos numatyta, jog šalys turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo, nustatytos Sutarties I dalyje. Susitarimai dėl elektros energijos tiekimo kainos pakeitimų turi būti sudaromi raštu bei ne vėliau nei likus 30 (trisdešimčiai) dienų iki numatomos pakeitimų įsigaliojimo dienos, taip pat ne dažniau nei kartą per šešis kalendorinius mėnesius. Šiuo pagrindu keičiant sutartį sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas.

45.       Ieškovė UAB „Cerera foods” kreipėsi į atsakovę dėl sutarties pakeitimo, prašydama pateikti pasiūlymą su atitinkamu planu, atitinkančiu elektros energijos rinkos kainą. Atsakovė pasiūlė mažesnę elektros energijos kainą, tačiau su sąlyga, jog sutarties galiojimo terminas bus pratęstas. Kitomis sąlygomis atsakovė sutarties pakeisti nesutiko.

46.       Ieškovė vienašališkai nutraukti sutarties nepageidavo, nurodydama, jog sutartyje yra numatytas neproporcingo dydžio sutarties nutraukimo mokestis.

47.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kasacinio teismo konstatuotas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų dėl CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kad ieškovė galėjo ( ir turėjo) numatyti elektros energijos kainos šuolius sutarties vykdymo metu, buvo prisiėmusi riziką dėl fiksuotos elektros energijos kainos jos veiklai ir ar tai lėmė esminį sutarties suvaržymą.

48.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako susitarimu pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, galima tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas tokiu būdu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018, 20–21 punktai).

49.       Sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms reglamentuoja CK 6.204 straipsnis. CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgdama į kitose CK 6.204 straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti; šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą; jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą; teismas gali arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Taigi aptariamos normos taikymui būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus.

50.       Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018, 51 punktas; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 37 punktas). Sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018, 47 punktas).

51.       Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pvz., įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo sąnaudų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą ir kt. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

52.       Pagrindinis rebus sic stantibus kriterijus – fundamentalus sutartinių prievolių pasikeitimas. Kadangi kiekviena situacija vertinama individualiai, neįmanoma procentais nustatyti konkrečios ribos, nuo kurios disbalansas tampa fundamentalus. Vis dėlto doktrinoje ir praktikoje nurodomi orientaciniai dydžiai. Užsienio šalių teismų praktikoje dažnai mažesnis nei 50 proc. kainos padidėjimas paprastai nesuteikia šaliai teisės keisti sutarties (Zapolskis, P. Sutarties pakeitimas dėl nacionaliniu ir pasauliniu mastu vykusios ekonominės krizės aplinkybių. Iš: Žilys, J. ir kt. Privatinės teisės doktrina ir praktika. Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2014, p. 306). Pvz., Nyderlandų teismų praktikoje analogiškose bylose dėl komercinės paskirties patalpų nuomos mokesčio indeksavimo, remiantis vartotojų kainų indeksu (VKI), nuomos mokesčio padidėjimas 14,5 proc. 2023 m. dėl padidėjusio VKI nebuvo pripažintas nei nenumatomu, nei neprotingu, taip pat pasisakyta, kad, sutartimi įtvirtinus tokį indeksavimą ir neįtvirtinus viršutinės ribos, rizika buvo prisiimta (žr. Gelderlando apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 10094639 \ CV EXPL 22-6498; ECLI:NL:RBGEL:2023:5905; Hagos apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 10407069 \ CV EXPL 23-818; ECLI:NL:RBDHA:2023:8786) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-1075/2025).

53.       Pažymėtina, kad sutarties vykdymo suvaržymai vertintini atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mąstą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

54.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei už perkamą elektros energiją fiksuotą 0,22937 Eur/kWh ( 229,37 Eur/MWh) kainą ( be PVM ir akcizo mokesčio).

55.       Kaip jau buvo minėta pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.204 straipsnio taikymui būtina nustatyti, kad sutartinių prievolių pusiausvyra pakito, t.y. iš esmės padidėjo įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis nustatomas pagal planuoto ( buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką. Ieškovė teigė, kad po sutarties sudarymo elektros energijos kainos biržoje pradėjo kristi 2023 metų sausio mėnesį ir iki 2023 m. spalio nebuvo pakilusi aukščiau kaip 117,28 Eur /MWh, t.y. nuo 2023 m. sausio sutartyje fiksuota elektros kaina yra daugiau kaip du kartus didesnė nei elektros energijos kaina biržoje. Tačiau vien ta aplinkybė, kad po sutarties sudarymo keitėsi elektros energijos kaina biržoje savaime nesudaro pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnyje numatytą

išimtinę priemonę ir keisti elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

56.       Nagrinėjamu atveju, tam kad nustatyti tikrojo pokyčio mąstą ir apimtį, būtina vertinti elektros energijos kainos įtaką kiekvienos sutarties šalies finansinei padėčiai, įvertinant ne tik šalių veiklos pelningumą  ar pardavimo pajamas sutarties sudarymo metu ar pokyčius vykdant sutartį, bet ir įvertinti kiek fiksuota elektros energijos kaina turėjo įtakos ieškovės vykdomos veiklos pokyčiams sutarties sudarymo metu ir kiek fiksuota elektros energijos kaina turėjo įtakos sutarties vykdymo metu.

57.        Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovė siekdama, jog sutartis būtų modifikuojama CK 6.204 straipsnio pagrindu, turėjo pateikti duomenis bei skaičiavimus  kokios elektros energijos sąnaudos buvo sutarties sudarymo metu ir kokį procentą elektros energijos  kaštai buvo ieškovės gamybos procese ir  kiek tai turėjo įtakos galutinio produkto kainai. Kolegijos vertinimu, ieškovė taip pat turėjo teikti duomenis apie elektros energijos kainos įtaką sutarties vykdymo metu, t.y. pateikiant analogiškus skaičiavimus. Tik tokiu atveju būtų galima išskaičiuoti procentinę išraišką bei įvertinti ar kainos padidėjimas viršijo 50 procentų sumos, buvusios sutarties sudarymo metu ir kartu įvertinti, ar tai iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

58.        Vienas iš aspektų, kuriuo remiantis gali būti vertinama ar viena sutarties šalių, vykdydama sutartį, atsidūrė tokioje situacijoje, kuri iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyra, gali būti ūkio subjekto finansiniai duomenys, padedantys nustatyti su kokio masto sunkumais susidūrė viena iš sutarties šalių. Ieškovė yra pateikusi duomenis apie savo veiklos finansinę būklę sutarties sudarymo metu, t.y. pateikti duomenis apie ieškovės pardavimo pajamas, kurios laikotarpiu nuo 2020 iki 2022 metų buvo stabilios ir panašios kiekvienais metais.  Apeliacinės instancijos teismo vertinimu duomenis apie pardavimo pajamas neatspindi tikrosios elektros energijos kainos įtakos sutarties vykdymui. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad sutarties sudarymo metu ženkliai išaugo vienos iš sutarties šalių pardavimo pajamos, kas galimai patvirtina, kad kitai sutarties šaliai tapo nepakeliamas sutarties vykdymas, o pati atsakovė buvo atleista nuo šalims tenkančios sutarties vykdymo naštos.  Pirmiausia pažymėtina, kad pokyčiai yra vertinami individualiai, sudarytos sutarties kontekste. Be to, taikant CK 6.204 straipsnį neturi reikšmės vienos iš šalių gautas pelnas, bet svarbūs objektyvūs kriterijai ir vertinimas ar pokyčiai buvo fundamentalūs ir tai lėmė sutarties šalių pusiausvyros disbalansą. Vienos iš sutarties šalių išaugusios pajamos sutarties sudarymo metu neleidžia daryti išvados, kad tarp sutarties šalių egzistuoja fundamentalus sutartinių prievolių disbalansas, nes tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu šalių veiklos pobūdis nesikeitė.

59.       Be to, kolegijos vertinimu, ieškovė, būdama verslininkė, įvertino sutartyje fiksuotos elektros energijos kainos įtaką jos gamybos procesams ir galutinio produkto kainai, kartu įvertindama elektros energijos kainos įtaką jos vykdomai veiklai, kadangi priėmė sprendimą fiksuoti elektros energijos kainą sutarties sudarymo metu. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė dar iki sutarties sudarymo turėjo galimybę tinkamai įvertinti sutarties sąlygas, reglamentuojančias kainos ir jos peržiūrėjimo mechanizmą.  Sutarties sudarymo metu ieškovei buvo žinoma apie kintančias elektros energijos kainas. Sudarydama sutartį ieškovė prisiėmė riziką dėl elektros energijos kainos biržoje pasikeitimo, sutiko su sutartyje nustatyta kainos peržiūros tvarka, pagal kurią nurodytos kainos tik gali būti, bet ne privalo būti keičiamos sutartu periodiškumu, kas patvirtina rizikos paskirstymą sutarties šalims. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad rinkoje gali vykti įvairūs pokyčiai, lemiantys elektros energijos kainos didėjimą ar mažėjimą, šalys sutartyje galėjo numatyti, kad elektros energijos kaina gali būti peržiūrima ne tik tam tikru periodiškumu, kaip numatyta sutartyje, bet ir susitarti, kad elektros energijos kaina gali būti ar privalo būti  peržiūrėta elektros kainai rinkoje pasiekus tam tikrą ribą, po kurios turėtų būti taikomas šalių sutartas kainos peržiūrėjimo mechanizmas. Tačiau šalys pasirinko fiksuoti elektros energijos kainą, kas teisėjų kolegijos vertinimu atitiko abiejų sutarties šalių lūkestį ir jų prisiimtą riziką dėl sutarties vykdymo.

60.       Taigi šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, kad iš esmės pasikeitė sutarties šalių pusiausvyra. Pareiga įrodyti esminės sutarties šalių pusiausvyros pasikeitimą tenka šaliai, kuri kreipėsi dėl sutarties modifikavimo. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

61.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas fakto aplinkybes, pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 176-178, 182, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą teismo sprendimą, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

62.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos šioje byloje nagrinėjamais klausimais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti prielaidų nesudaro. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes arba apie juos pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir teisėjų kolegija pritaria jo išdėstytiems argumentams, arba jie neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

64.       Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m.  rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas