Civilinė byla Nr. e2S-292-259/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14104-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.3.;3.2.9.11.;3.3.2.3 

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. papildomos nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei L. B. dėl palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :                                              

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. A. 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. B. (A.) 1 322,17 Eur dydžio nuostolius (palūkanas) nuo prievolės įvykdyti terminą pradžios iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško piniginės prievolės įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas Kauno apylinkės teismo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucija.

2.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. protokoline nutartimi atidėjo parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. lapkričio 26 d., kartu įpareigojo ieškovą per dešimt dienų patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant atskirus laikotarpius, kada buvo padengta tam tikra dalis skolos, kiek dienų buvo praleistas terminas, paskaičiuoti, kiek nuo neapmokėtos skolos dalies sudarys 5 procentai palūkanų už kiekvieną mokėjimą, nurodant galutinę mokėjimų sumą.

3.       Ieškovas 2019 m. spalio 21 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė: priteisti ieškovui iš atsakovės 916,39 Eur nuostolius, susidariusius kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo prievolės pažeidimo dienos 2016 m. balandžio 30 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d., nuo nesumokėtos 5 515 Eur sumos; priteisti ieškovui iš atsakovės minimalius nuostolius pažeidus piniginės prievolės įvykdymą terminą (5515 Eur negrąžinta skola iki 2016 m. balandžio 30 d.) – 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki visiško skolos sumokėjimo; priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi nustatė ieškovui septynių dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti -  patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant atskirus laikotarpius, kada buvo padengta tam tikra dalis skolos, kiek dienų buvo praleistas terminas, pateikti skaičiavimus, kiek nuo neapmokėtos skolos dalies sudarys 5 procentai palūkanų už kiekvieną mokėjimą, nurodant galutinę mokėjimų sumą (skaičiavimas turi būti ne nuo galutinės negrąžintos sumos, o nuo sumų, kurios buvo negrąžintos atskirais periodais). Teismas nutartyje konstatavo, jog ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, tinkamai nenurodė ieškinio pagrindo, t. y. nenurodė, nuo kokios sumos už kokį laikotarpį skaičiuojamos 5 proc. palūkanos, todėl laikė, jog ieškovas teismo įpareigojimo neįvykdė.

5.       Ieškovas 2019 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė: priteisti iš atsakovės ieškovui 714,80 Eur nuostolius – 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. spalio 30 d., nuo nesumokėtos 5 515 Eur sumos; priteisti ieškovui iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2019 m. spalio 30 d. iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovo A. A. ieškinį atsakovei L. B. dėl palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtu; grąžino ieškovui 30 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. rugpjūčio 26 d.

7.       Teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje  nurodytas pradelstų dienų skaičius ir sumos, kurias atsakovė pradelsė sumokėti, tačiau palūkanų dydžio skaičiavimai nenurodyti, ieškinio reikalavimai, nurodant konkrečias priteistinas palūkanų sumas, nepatikslinti.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovas nepašalinio 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nepatikslino ieškinio reikalavimų, nenurodė konkrečių prašomų priteisti palūkanų sumų, todėl laikė, jog yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

9.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė iš ieškovo atsakovei 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė dar atsiliepime į ieškinį prašė priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kartu pateikdama 2019 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitą dėl 200,00 Eur, taip pat 2019 m. spalio 10 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pateikdama 2019 m. spalio 10 d. pinigų priėmimo kvitą dėl 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovo ieškinį palikdamas nenagrinėtą, teismas neišsprendė atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

11.       Teismas sutiko, kad atsakovė turėjo bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovo kreipimosi į teismą, ieškovo pradinis ieškinys buvo priimtas ir atsakovė privalėjo įrodinėti savo poziciją bei pateikti įrodymus, atsakovė kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat atsakovės atstovė dalyvavo posėdyje. Atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, ir teismo nuomone, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijose, atitinka protingumo kriterijų.

                                   III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 

12.       Atskirajame skunde ieškovas A. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Apelianto nuomone, skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes visi teismo įpareigojimai buvo įvykdyti ir patikslintame ieškinyje nurodyta galutine prašoma priteisti palūkanų skola. Ieškovas ieškinyje nurodė, iš ko susidarė jo nuostoliai, nurodė, jog jis kreipiasi dėl minimalių neįrodinėtinų nuostolių už piktybišką taikos sutarties nevykdymą. Šalys 2015 m. spalio 16 d. sudarė taikos sutartį dėl santuokoje įgyto turto kompensavimo bei susitarė, kad atidedamas laikas galutiniam terminui išmokėti kompensaciją 6 mėnesiams, tačiau atsakovė šio susitarimo nėra įvykdžiusi daugiau nei ketverius metus, dėl ko ieškovas turi teisę prašyti kompensuoti jo nuostolius už naudojimąsi jo lėšomis. Ieškovo ieškinys dėl minimalių 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuostolių dydžio yra net neįrodinėtinas, nes tai įstatyme nustatyti minimalūs nuostoliai, ieškovas nuostolius skaičiavo nuo nesumokėtos laiku skolos.

12.2.                      Teismas, priimdamas ieškinį, nenustatė jo trūkumų. Jau teisminio nagrinėjimo stadijoje, teismas ėmėsi atsakovės advokato vaidmens ir nurodė sumažinti prašomus ieškinyje nuostolius - mažinant palūkanas nuo dalimis mokėtų (grąžintų) piniginių lėšų. Ieškovo nuomone, toks teismo elgesys yra nepagrįstas, nes teismas gali patenkinti ieškinį iš dalies, jei laiko, kad jo reikalavimai nepagrįsti, tačiau šiuo atveju teismas įsakmiai nurodė ieškovui, kad jis nuostolius privalo išskaičiuoti, atsižvelgdamas į kiekvieną atsakovės mokėjimą. Ieškovas buvo įpareigotas keisti ieškinio reikalavimą, todėl neturėdamas kito pasirinkimo, užsakė pažymą iš vykdomąją bylą vedančio antstolio ir atliko skaičiavimus, kurių reikalavimo teismas. Su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė apskaičiuoti reikalingus duomenis, kurie yra esminiai - pradelsti dienomis laikotarpiai ir sumažinti pagal mokėjimus skolos dydžiai, nuo kurių apskaičiuotini palūkanų dydžiai. Pateikta skaičiuotė ir skolos likutis antstolio pažymoje sutampa, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės pažeidė ieškovo interesus į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą.

12.3.                      Bylos dalykas ir pagrindas nėra sudėtingi, daugiau laiko užima tik pats skaičiavimas kiekvieno laikotarpio, nes atsakovės skola mokėta buvo 32 kartus 50-60 Eur, tačiau nepaisant to, ieškovas įvykdė teismo nurodymą. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 30 d. skolos likutis buvo 5 515 Eur, sekantis skolos dengimas buvo tik po 300 dienų, t. y. 2017 m. vasario 27 d., todėl suskaičiuota palūkanos už 300 dienų nuo 5 515 Eur, vėliau nuo skolos, įvertinant 2017 m. vasario 24 d. mokėjimą ir t.t., pateikiant teismui galutinį palūkanų dydį. Metinės palūkanos skaičiuojamos – 5 515 x 5:100:365, todėl vienos dienos palūkanų dydis - 0,755 Eur, o už 300 dienų - 226,64 Eur. Visas apskaičiavimas vyksta tokiu pačiu būdu, ir tai detalizuoti ieškovas galėjo atsakydamas į klausimus proceso metu, nes visi būtini duomenys teismui ir atsakovei buvo pateikti, siekiant patikrinti skaičiavimą tereikia atlikti matematinius veiksmus.

13.       Atsakovė L. B. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas ne kartą ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti ir paaiškino, kokie konkretūs trūkumai yra jo pateiktame ieškinyje. Ši aplinkybė paneigia atskirajame skunde nurodomą argumentą, kad teismas elgėsi šališkai ir vykdė ieškovės atstovės funkciją. Toks ieškovo teiginys vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas. Be to, ieškovas nepasinaudojo teise CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka reikšti teismui motyvuotą nušalinimą. Kita vertus, ieškovas, teigdamas, kad teismas buvo šališkas, su atskiruoju skundu nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie egzistuojančius subjektyviuosius ar objektyviuosius teismo šališkumo aspektus (CPK 178 straipsnis).

13.2.                      Ieškovo argumentas, kad teismas jį privertė tikslinti ieškinį pagal į bylą pateiktus duomenis apie skolos mokėjimą ir sumažėjimą, taip pat vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio. CPK 135 straipsnyje yra nurodyti ieškiniui keliami bendrieji reikalavimai, o vienas iš jų yra ieškinio pagrindo nurodymas. Šiuo atveju ieškovo faktinis ieškinio pagrindas prieštaravo byloje esantiems įrodymams apie skolos mažėjimą, o tai, kad dalis skolos buvo grąžinta laikotarpiu nuo taikos sutarties patvirtinimo iki ieškinio pateikimo dėl palūkanų priteisimo, patvirtinto ir pats ieškovas, nors ir teikė reikalavimą priteisti palūkanas nuo visos skolos sumos. Todėl teismas pagrįstai pasinaudojo ieškinio trūkumų šalinimo institutu, o ieškovui nesugebėjus pateikti ieškinio, atitinkančio įstatymo keliamus reikalavimus, paliko ieškinį nenagrinėtu.

13.3.                      Ieškovui patikslintame ieškinyje tiesiog pateikus sąrašą su sumažėjusiomis skolos sumomis ir pradelstų dienų skaičiumi, nepateikus datų nuo kurios iki kurios datos ieškovas skaičiuoja pradelstas dienas, bei nepateikus palūkanų paskaičiavimų nuo kiekvienos pradelstos sumos pradelstam dienų skaičiui, teismas negali patikrinti ar ieškovo keliamas reikalavimas išvis yra teisingai apskaičiuotas ir teisėtas. Šiuo atveju patikslinto ieškinio priėmimas būtų palūkanų terminų ir dydžio skaičiavimo naštą perkėlęs teismui, kas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

14.       Atskirajame skunde ieškovas A. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. papildomą nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo išspręsti vienu sprendimu, t. y. priimdamas skundžiamą 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, o neišsprendęs šio klausimo, teismas turėjo jį spręsti tik įsiteisėjus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarčiai. Toks procesas, apelianto nuomone, būtų teisingas, proporcingas ir savalaikis bei logiškai pagrįstas. Šiuo atveju ieškovas dėl priimtos pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties yra priverstas vėl kreiptis į advokatą bei skųsti šią nutartį, nes jei šia teise nepasinaudos - įsiteisės teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu dar neišspręstas, ieškovas negali realizuoti savo teisės į nuostolių atlyginimą bei išvestiniu reikalavimu į bylos vedimo išlaidų atlyginimą.  

15.       Atsakovė L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                      Teismas, priimdamas papildomą procesinį sprendimą, nepažeidė CPK 277 straipsnyje įtvirtintų papildomo sprendimo priėmimo taisyklių. Atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2019 m. spalio 10 d., t. y. kai dar nebuvo priimta 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, bet klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo išspręstas šia nutartimi. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog teismas priėmęs byloje sprendimą gali priimti papildomą sprendimą, jeigu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Teismas būtent tai ir padarė, priimdamas 2019 m. lapkričio 26 d. papildomą nutartį. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia samprotavimais, kurie nėra teisiškai pagrįsti, nenurodo, kodėl skundžiama nutartis yra neteisėta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų (CPK 329, 338 straipsniai).

17.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. papildoma nutartis, kuria išspręstas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

18.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad  Kauno apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 27 d. priimtas ieškovo A. A. ieškinys atsakovei L. B. dėl palūkanų (nuostolių) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko ieškovo (apelianto) ieškinį nenagrinėtą, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame numatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

19.       Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

20.       Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

21.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškinio trūkumai buvo nustatyti tuomet, kai ieškinys jau buvo priimtas teisme, nustatytas ir pasibaigęs terminas atsakovei pareikšti atsiliepimą į ieškinį, byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Tokiu būdu, remiantis šios nutarties 19 ir 20 punktuose nurodyta teismine praktika, teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą galėjo taikyti tik paaiškėjus esminiams ieškinio trūkumams.

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtu, konstatavęs, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nepatikslino ieškinio reikalavimų, nurodant konkrečias prašomų priteisti palūkanų sumas.  

23.       Apelianto nuomone, jis 2019 m. lapkričio 4 d. patikslintu ieškiniu pašalino nustatytus ieškinio trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo nesutikti.

24.       Byloje esantys ieškovo procesiniai dokumentai (ieškinys bei jo 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. patikslintos redakcijos) patvirtina, jog ieškovas, vykdydamas teismo įpareigojimus dėl ieškinio trūkumų šalinimo, teikė patikslintą ieškinį, nurodydamas teisinį jo pagrindą, taip pat tikslino ieškinio reikalavimą, kaip manė teisinga, perskaičiuodamas prašomas priteisti iš atsakovės palūkanas nuo negrąžintos skolos dalies bei nurodydamas konkrečias šių palūkanų sumas – 714,80 Eur palūkanas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. spalio 30 d. ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2019 m. spalio 30 d. iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kas leidžia iš esmės apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Taip pat ieškovas kartu su 2019 m. lapkričio 4 d. patikslintu ieškiniu pateikė apskaičiuoti palūkanas reikalingus, jo nuomone, duomenis (paskaičiavimo detalizaciją, antstolio, vykdančio skolos išieškojimo, pažymą apie skolininkės atliktas įmokas skolai dengti bei esamą skolos likutį 2019 m. spalio 30 dienai, ieškovo sąskaitos, esančios AB SEB bankas, išrašą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 spalio 30 d. ir kt.).  

25.       Kaip minėta, ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą – materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Taigi, nepakankamų įrodymų buvimas yra pagrindas atmesti ieškinį, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Šiuo aspektu pripažintina, kad pateiktas ieškovo 2019 m. lapkričio 4 d. patikslintas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, todėl ieškovas iš esmės tinkamai įgyvendino CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytą pareigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet kokie kiti pirmosios instancijos teismui kilę neaiškumai, susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir įrodymais, gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pradinį ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė nenustatęs jo turinio ir formos trūkumų, o vėlesnis teismo sprendimas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą vertintinas kaip proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimas.

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad būtų pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

27.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, neteisingai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus reglamentuojančias procesinės teisės normas, kas sudaro pagrindą atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28.       Pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, pripažinus iš esmės neteisėta, atskirojo skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjimas netenka teisinės reikšmės, nes šia nutartimi apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą dėl patikslinto ieškinio priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų ir valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo, priklausomai nuo galutinio procesinio sprendimo. Nurodytų motyvų pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. papildoma nutartis, kuria išspręstas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, taip pat naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. papildomą nutartį panaikinti.

Ieškovo A. A. 2019 m. lapkričio 4 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                  Arvydas Žibas