Administracinė byla Nr. eI2-13803-631/2025
Teismo proceso Nr. 2-06-3-00609-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 22 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Gitana Butrimaitė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Artūro A. K. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Artūras A. K. kreipėsi į bendros kompetencijos apylinkės teismą su ieškiniu Palangos miesto savivaldybės administracijai, prašydamas: 1) priteisti ieškovo Artūro A. K. naudai 605 Eur turtinės žalos iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos; 2) priteisti ieškovo Artūro A. K. naudai iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (605,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje.
2025 m. birželio 5 d. nutartimi specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, išnagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo Artūro A. K. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą nusprendė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2024-08-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1263-2024 (ROIK: 24252268479) (toliau – ir Nutarimas) nubaudė pareiškėją galutine 140 Eur bauda už tai, kad jis 2024-08-11 17:10 val. vykdė komercinę veiklą teikdamas elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas žemės sklype (duomenys neskelbtini), iš anksto nesuderinęs laikinų įrenginių nuomos paslaugai teikti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi bei negavęs Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus leidimo, tuo pažeidė Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą bei Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6 punktą ir įvykdė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 154 bei 366 straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus.
Pareiškėjas nesutiko su Nutarimu ir dėl jo 2024-09-12 pateikė skundą, jį išsiuntė Palangos miesto savivaldybės administracijai, skunde nurodydamas, kad nesutinka su Nutarimu visa apimtimi, kad yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes nepadarė Nutarime numatytų veikų ir prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2024-09-18 nutarimu Nr. SAVAD-25-ANR_N-1346-2024 sutiko su ieškovo skundo reikalavimais, panaikino skundžiamą Nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė tuo pagrindu, kad pažeidėjas ginčija administracinio nusižengimo faktą dėl ANK 154 ir 366 straipsnių.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dar iki apskųstojo 2024-08-23 Nutarimo priėmimo raštu informavo atsakovę, kad nepadarė Nutarime numatytos neteisėtos veikos, t. y. gavęs atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024-08-13 administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-25_ANR_P-4254-2024, pateikė atsakovei 2024-08-22 rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu (2024-08-11 17:10 val.) elektrinių paspirtukų nuomos ir komercinės veiklos nevykdė. Vadinasi, jau rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas ginčijo administracinio nusižengimo faktą dėl ANK 154 ir 366 straipsnių pažeidimų, tačiau atsakovė į šį pareiškėjo paaiškinimą visiškai neatsižvelgė, jo nevertino, protokolo turinį iš esmės perrašė į Nutarimą. Priėmė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes sukeliantį Nutarimą, kurį ieškovas buvo priverstas skųsti. Atsakovė, gavusi ieškovo rašytinius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo protokolo, suprato ar turėjo suprasti, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje neturėjo priimti.
Dėl 2024-08-23 Nutarimo apskundimo ieškovas kreipėsi į advokatę. Advokatė parengė skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024-08-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1263-2024 panaikinimo ir jį išsiuntė Palangos miesto savivaldybės administracijai. Už skundo rengimą bei būsimą ruošimąsi teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje ieškovui buvo išrašyta 2024-09-12 PVM sąskaita-faktūra JRJ Nr. 24-037 dėl 822,80 Eur sumos. PVM sąskaitoje-faktūroje detalizuotos teisinės paslaugos: pareiškėjas PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 24-037 apmokėjo 2024-09-13 bankiniu mokėjimo pavedimu.
Nurodo, kad kadangi pareiškėjas ginčijo administracinio nusižengimo faktą dėl ANK 154 ir 366 straipsnių ir įrodinėjo, jog jo veika neturi administracinio nusižengimo požymių, atsakovė 2024-09-18 nutarimu sutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais, panaikino skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, todėl yra pagrindas atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai atlyginti pareiškėjo patirtas advokato išlaidas už skundo rengimą.
Atsakovei savo valia nutraukus administracinę teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1263-2024, pareiškėjo skundas nebuvo persiųstas teismui. Teismo posėdis dėl apskųsto Nutarimo nevyko, byla teisme neiškelta. Todėl mano, kad yra pagrindas prašyti, kad atsakovė atlygintų 2024-09-12 PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 24-037 nurodytą dalį ieškovui suteiktų teisinių paslaugų, t.y. 500 Eur + PVM už skundo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024-08-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1263-2024 (ROIK 24252268479) parengimą, kas sudaro 605 Eur (500 Eur + 105 Eur PVM). Teigia, kad atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą.
Nurodo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės turtinę žalą jo patirtų 605 Eur advokato išlaidų forma. Civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viena vertus, atsakovės kaip savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai pasireiškia ANK 5651 straipsnio pažeidimu, nes atsakovė pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, kai pareiškėjo padaryta veika neturėjo administracinio nusižengimo požymių. Pasak pareiškėjo, atsakovė atsakingai nevertino rašytinių paaiškinimų, pateiktų po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, surašė neigiamas teisines pasekmes sukeliantį nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurį pareiškėjas buvo priverstas skųsti. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė 605 Eur advokato išlaidų už skundo rengimą.
Tačiau, kita vertus, teismų praktika formuojama ta linkme, kad savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai nevertinami, kai prašoma atlyginti žalą, patirtą advokato išlaidų forma. CK 6.249 straipsnio (žala ir nuostoliai) prasme turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti administracinio nusižengimo bylose, kurios baigiasi administracinės teisenos nutraukimu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu administracinio nusižengimo byla nebūtų buvusi iškelta.
Pareiškėjo patirta turtinė žala yra 605 Eur advokato išlaidų už skundo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024-08-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1263-2024 (ROIK 24252268479) parengimą (500 Eur + 105 Eur PVM), kurios detalizuotos 2024-09-12 PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 24-037 ir apmokėtos 2024-09-13 bankiniu mokėjimo pavedimu. Mano, kad pareiškėjo patirta žala (advokato išlaidos) yra protingo dydžio, realios ir pagrįstos apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos 605 Eur žalos advokato išlaidų forma ir administracinio nusižengimo teisenos byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1263-2024 nutraukimo, nes administracinio nusižengimo teiseną atsakovė nutraukė tik po pareiškėjo skundo pateikimo, visiškai sutikdama su skundu. Pagal CK 6.271 straipsnį, žala atlyginama nepaisant savivaldybės darbuotojų kaltės.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, nustatomas 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydis. Todėl pareiškėjas prašo teismo taip pat priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (605 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota. Pareiškėjas negali reikalauti atlyginti teisinio atstovavimo išlaidų kaip materialiųjų nuostolių pagal CK 6.271 straipsnį, nes jos laikomos procesinėmis ir turi būti sprendžiamos pagal proceso įstatymus.
Teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kai tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą. Be to, administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės.
Teigia, kad iš 2024-09-12 sąskaitos-faktūros matyti, jog po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo įsiteisėjimo prašomos sumokėti sumos apskaičiavimas nėra nei detalus, nei išsamus, nei realus. 605 Eur nesudėtingoje administracinio nusižengimo byloje yra neprotingai didelės išlaidos, kurias pareiškėjas siekia padengti atsakovės sąskaita. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymui svarbu įvertinti tai, jog išnagrinėta administracinio nusižengimo byla nebuvo sudėtinga, bylos nagrinėjimas iš pareiškėjo atstovės nereikalavo specifinių teisinių ar kitų žinių, kadangi byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, administracinė byla yra nedidelės apimties bei išnagrinėta nepasiekus teismo.
Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, ypatingai svarbu laikytis teismų jau suformuotos praktikos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teismo yra ir turi būti atlyginamos. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo, teisingumo ir protingumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Galutinis bylinėjimosi išlaidų įvertinimas ir jų dydžio nustatymas paliekamas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, tuo užtikrinama pusiausvyra, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone, kad būtų užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumas, apsaugoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu.
Teigia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, kuri vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl žalos priteisimo už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinio nusižengimo byloje.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatose, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Vadinasi, asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų.
ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas.
BPK 103 straipsnio 1–3, 5–6 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis), todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019).
BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2020-02-18 sprendimą, priimtą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą EŽTT taip pat pažymėjo, kad su viešuoju interesu siejami finansiniai sumetimai kartais gali turėti įtakos valstybės politikai, kai yra siekiama sumažinti valstybės išlaidas, taigi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas administracinėse bylose gali būti apribotas siekiant teisėto viešojo intereso.
Kita vertus, Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.
Minėta, kad Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimu pripažinta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnyje nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, bei į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, todėl įvertinus Lietuvos Aukščiausio Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2021-04-28 nutartyje esančius išaiškinimus, laiko, kad yra pagrįsta pareiškėjui priteisti jo patirtas teisinio atstovavimo išlaidas.
Iš byloje pateiktų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų) matyti, kad pareiškėjas už suteiktų teisinių paslaugų parengimą patyrė (500 Eur + 105 Eur PVM), kurios detalizuotos 2024-09-12 PVM sąskaitoje-faktūroje JRJ Nr. 24-037 ir apmokėtos 2024-09-13 bankiniu mokėjimo pavedimu, išlaidas.
Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.
Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, pareiškėjo prašomas priteisti teisinių paslaugų (turtinės žalos) dydis 605 Eur nėra per didelis ir yra pagrįstas, bei priteistinas visa apimtimi.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (544,50 Eur) ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (605 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Aukščiau pateikti argumentai, teisminė praktika patvirtina, kad reikalavimas dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl teisinės pagalbos suteikimo ir dėl to patirtų išlaidų, priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgus į tai spręstina, kad pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: 544,50 Eur advokato išlaidų, kurios yra apmokėtos pagal 2025-01-22 PVM sąskaitą-faktūrą JRJ Nr. 25-01 ir 2025-01-26 bankinio mokėjimo nurodymą.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Už skundo (ieškinio) parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 papunktis). Už ieškinio parengimą pareiškėjo patirtos išlaidos – 544,50 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio. Atsižvelgus į aptartus argumentus, pareiškėjo prašoma priteisti 544,50 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl prašomos bylinėjimosi išlaidos priteistinos pilnai.
Žyminis mokestis vertintinas kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, todėl taip pat priteistinos iš atsakovės (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Taigi, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 544,50 Eur + 22 Eur) iš viso 566,50 Eur.
Taip pat tenkinamas pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2025-01-22, todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2025-01-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo Artūro A. K. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui Artūrui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Palangos miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 125196077, 605 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti pareiškėjui Artūrui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Palangos miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 125196077, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 605 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2025-01-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti pareiškėjui Artūrui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Palangos miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 125196077, 566,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė