Civilinė byla Nr. 3K-3-239/2013

   Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04417-2011-9

                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                   11.1; 27.1; 27.7; 42.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 16 d.

                                                             Vilnius

          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui UAB „Alkesta“ dėl įsakymo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir išeitinės išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                I. Ginčo esmė

          Atsakovo UAB „Alkesta“ valdybos 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu ieškovas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas UAB „Alkesta“ skyriaus Lenkijos Respublikoje direktoriumi ir atstovu. Šio nutarimo pagrindu bendrovės generalinis direktorius 2005 m. lapkričio 25 d. sudarė su juo neterminuotą darbo sutartį nuo 2005 m. gruodžio 1 d. Sudarytos darbo sutarties 11 punkte nustatyta, kad įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnį.

2011 m. rugsėjo 9 d. bendrovės vadyba  posėdyje įvertino ieškovo veiklą neigiamai ir nutarė jį atleisti iš pareigų. Bendrovės generalinis direktorius 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 153-P  nutraukė su juo darbo sutartį nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. pagal DK 124 straipsnio 1 punktą (darbo sutarties pasibaigimas kitų įstatymų nustatytais pagrindais), jam buvo išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Ieškovas teigia, kad atleistas iš darbo neteisėtai. Jis neturėjo drausminių nuobaudų,  savo veiklą derino su bendrovės generaliniu direktoriumi, jokių priekaištų dėl darbo jam nebuvo pareikšta. Be to, atsakovas neįspėjo jo apie darbo sutarties nutraukimą, taip pažeidė DK 130 straipsnį ir darbo sutarties 11 punktą. 

Ieškovas prašė: 1) panaikinti atsakovo generalinio direktoriaus 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 153-P; 2) pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 124 straipsnio 1 punktą neteisėtu; 3) pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 297 straipsnio 4 punktą (teismo sprendimu); 4) priteisti iš atsakovo 32 786,04 Lt vidutinio darbo užmokesčio už keturių mėnesių priverstinės pravaikštos laiką ir 32 786,04 Lt keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

             Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovo įstatų 9.7 punkte nustatyta, jog bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina kandidatūras direktorių, skyriaus vadovų pareigoms; bendrovės valdybos darbo reglamento 9.2, 10 punktuose – kad bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina kandidatūras filialų ir skyrių direktorių pareigoms, renka ir atšaukia filialų ir atstovybių vadovus. Teismas nustatė, kad ieškovas,  eidamas bendrovės skyriaus Lenkijos Respublikoje direktoriaus pareigas, turėjo plačius įgaliojimus ir dirbo kaip savarankiškai veikiančio ūkio subjekto vadovas: priimdavo savarankiškus sprendimus, disponavo skyriaus lėšomis, atsakovo vardu priiminėjo į darbą darbuotojus, rengdavo instruktažą, buvo atsakingas už komercinių projektų įgyvendinimą, sandorių sudarymą ir ūkinės veiklos partnerių paiešką, savarankiškai dalyvavo susitikimuose su verslo partneriais, rangovais ir pan. Ieškovo pavaldumas bendrovės valdybai patvirtintas Lenkijos Respublikos nacionaliniame teismų registre. 2011 m. rugsėjo 9 d. bendrovės valdyba posėdyje nustatė, kad ieškovas neįgyvendino nė vieno bendrovės ūkinės–komercinės veiklos projekto, nesudarė nė vieno komercinio sandorio ir nesurado nė vieno ūkinės veikos partnerio, dėl to jo veikla buvo įvertinta neigiamai ir nutarta atleisti jį iš pareigų nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. Šio nutarimo pagrindu bendrovės generalinis direktorius nutraukė su ieškovu darbo sutartį. Teismas, remdamasis  kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad juridinio asmens skyriaus (filialo) valdymo organo teisinis statusas yra toks pats kaip ir juridinio asmens valdymo organo, todėl ieškovui taikomos ne Darbo kodekso, o Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo normos.

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovo priėmimas į darbą buvo įformintas ne tik darbo sutartimi, bet ir bendrovės valdybos nutarimu, kuriame nurodyta, jog jis skiriamas ne tik skyriaus direktoriumi, bet ir bendrovės atstovu Lenkijos Respublikoje. Kolegijos vertinumu, neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad darbo sutartis su juo buvo sudaryta anksčiau, nei priimtas bendrovės valdybos nutarimas, nes dirbti jis pradėjo tik po valdybos nutarimo priėmimo. Pagrindas atleisti jį iš darbo taip pat buvo bendrovės valdybos nutarimas. Pagal kasacinio teismo praktiką filialo valdymo organo teisinis statusas yra toks pats, kaip ir juridinio asmens valdymo organo; darbo teisės normos gali būti taikomos sprendžiant filialo vadovo socialinių garantijų dydžius, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimą, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką, bet ne atleidimo iš pareigų pagrindus. Kolegija nurodė, kad atsakovo skyrius buvo įregistruotas Lenkijoje pagal Lenkijos įstatymus, ieškovas buvo šios skyriaus vadovas, turintis plačius įgaliojimus ir dirbantis kaip savarankiško ūkio subjekto vadovas, todėl jo teisinis statusas buvo iš esmės analogiškas kaip ir juridinio asmens valdymo organo. Dėl ieškovo argumentų, kad jis atleistas iš darbo pažeidžiant DK 130 straipsnį, kolegija nurodė, kad nuo bendrovės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos efektyvumas; vienasmenio bendrovės valdymo organo reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti jį iš pareigų. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas atleistas iš pareigų dėl to, kad bendrovės valdyba jo veiklą įvertino neigiamai, konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti DK 130 straipsnį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

               Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, juridinio asmens skyriaus bei jo vadovo teisinį statusą reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo.  Kasatorius nurodo, kad juridinio asmens filialas atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 straipsnio 1 dalis); šias funkcijas filialas įgyvendina per savo valdymo organus, kurie veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.54 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2.81 straipsnis). Kasatorius teigia, kad jis nebuvo savarankiškai veikiantis vadovas, todėl darbo sutartis su juo nutraukta netinkamu DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsakovo skyrius Lenkijos Respublikoje buvo pavaldus ne kasatoriui, o atsakovo generaliniam direktoriui. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo bendrovės valdybos 2010 m. gruodžio 17 d. posėdyje Nr. 22 patvirtinta bendrovės valdymo struktūra, iš kurios matyti, kad atsakovo skyrius Lenkijoje nėra atskiras, savarankiškai veikiantis subjektas, o pavaldus atsakovo valdymo organams. Kasatorius buvo tik atsakovo generalinio direktoriaus sprendimų vykdytojas. Dėl to jam, kaip eiliniam darbuotojui, atleidžiant iš darbo, turėjo būti taikomos DK 130, 140 straipsniuose nustatytos garantijos. Teismai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl to netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas iš darbo atleistas tinkamu pagrindu.

2. Dėl darbo sutarties sąlygų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, net ir pripažinus, kad jo atleidimas iš darbo DK 124 straipsnio 1 punkto ir ABĮ 37 straipsnio pagrindu yra tinkamas, jis vis dėlto atleistas iš darbo neteisėtai, nes atsakovas pažeidė darbo sutartyje individualiai aptartas sąlygas. Pagal 2005 m. lapkričio 25 d. darbo sutarties 11 punktą šalys susitarė, kad įspėjimo terminai, kai darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog darbo sutartis su bendrovės vadovu nutraukiama ne DK, o specialiojo Akcinių bendrovių įstatymo įtvirtintais pagrindais ir tvarka, neatima galimybės bendrovei (darbdaviui) ir bendrovės vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, ir tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010). Šiuo atveju šalys laisva valia sulygo dėl darbo sutarties 11 punkto sąlygos, ji įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, todėl privaloma atsakovui. Kasatoriaus nuomone, teismai neatliko darbo sutarties visapusiškos analizės ir nemotyvuotai sprendė, jog jam netaikytinas DK 130 straipsnis.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai pagrįstai padarė išvadą, jog kasatorius dirbo kaip savarankiškai veikiančio ūkio subjekto vadovas, todėl jo teisinis statusas toks pats kaip  juridinio asmens valdymo organo. Kasatorius nepagrįstai sureikšmina atsakovo bendrovės valdymo struktūrą. Tai – lokalinis, organizacinio pobūdžio dokumentas, skirtas bendrovės padalinių veiksmams koordinuoti, nesukuriantis struktūros dalyviams teisių, pareigų ir teisinių padarinių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negalimi jokie vadovą į pareigas paskyrusio bendrovės valdymo organo sprendimų draudimai ar suvaržymai atšaukti to organo išrinktą vadovą iš einamų pareigų laiko atžvilgiu, nes tokiu atveju objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų, todėl, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Vitės valdos“, bylos Nr. 3K-3-397/2007). Kasatoriaus argumentai, kad jam turėjo būti taikomas DK 130 straipsnyje nustatytas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, yra ydingi, nes, taikant laiko apribojimus atšaukti įmonės vadovą iš pareigų, įmonei gali atsirasti neigiamų padarinių jos vadovui  piktnaudžiaujant padėtimi. Dėl to, atsakovo nuomone, net ir konstatavus DK 130 straipsnio pažeidimą, to nepakanka, kad kasatoriaus atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu. Kasaciniame skunde kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010, tačiau skiriasi nagrinėjamos ir išnagrinėtos civilinių bylų faktinės aplinkybės, ginčo pagrindas ir dalykas, todėl nurodytoje nutartyje suformuota DK 130 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklė nagrinėjam ginčui netaikytina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.  Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

            Dėl juridinio asmens vadovo teisinį statusą reglamentuojančių teisės normų taikymo

           Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami teisės taikymo klausimai, ar juridinio asmens skyriaus, veikiančio kitoje valstybėje, vadovo teisinis statusas yra toks pats kaip juridinio asmens vadovo, ar jo atleidimui iš pareigų taikytinos teisės normos, reglamentuojančios vadovo atleidimą.

           Teisėjų kolegija pažymi, kad Akcinių bendrovių įstatyme nėra konkrečiai įtvirtinta, jog bendrovės, kuri yra juridinis asmuo, skyriaus (filialo) vadovo teisinis statusas yra toks pats kaip ir juridinio asmens valdymo organo, tačiau skyriaus (filialo) vadovui taikomos teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens vadovo veiklą. Skyriaus (filialo) teisinei veiklai taikomos CK antrosios knygos II dalies normos, kiek jos neprieštarauja skyriaus (filialo) esmei (CK 2.55 straipsnio 1 dalis). CK 2.53 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens filialo sąvokos turinys, t. y. šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens filialas atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šias funkcijas filialas įgyvendina, t. y. įgyja teises ir pareigas, per savo valdymo organus, kurie veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.54 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2.81 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. rugsėjo18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. AB „Lietuvos dujos“,  bylos Nr. 3K-3-332/2007; kt.). Nagrinėjamojoje byloje teismų konstatuota, kad Lenkijos Respublikos nacionalinio teismų registro duomenų bazėje įmonės Lenkijos skyriaus vienasmeniu valdymo organu (direktoriumi) nurodytas kasatorius (į šias pareigas paskirtas valdybos sprendimu), kad jis turėjo plačius įgaliojimus sudaryti įvairių rūšių sutartis, sukuriančias ne tik skyriui, bet ir bendrovei teisines pareigas, kad laisvai disponavo skyriaus lėšomis (bankinėmis sąskaitomis), kad turėjo teisę priimti darbuotojus į įmonės Lenkijos skyrių ir pan. Pažymėtina, kad nors kasatorius ir teigia, jog neturėjo vadovo statuso, tačiau į bylą pateikti jo pasirašyti dokumentai, kuriuose jis save nurodo įmonės skyriaus (filialo) vadovu. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje teismai pagrįstai sprendė, jog įmonės Lenkijos skyriaus veiksmai, kuriuos atlieka skyriaus vienasmenis valdymo organas ir per kurį juridinis asmuo įgyvendina savo funkcijas bei teises ir pareigas, sukuria teisinius padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui, todėl pagrįstai pripažino, kad skyriaus valdymo organo teisinis statusas nagrinėjamo ginčo kontekste prilygintinas juridinio asmens valdymo organo statusui. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė CK ir Akcinių bendrovių įstatymo normas, todėl atmestinas kasatoriaus argumentas dėl DK 124 straipsnio 1 dalies netaikymo šioje byloje. Kasatorius buvo įmonės Lenkijos skyriaus vadovas, kurį su įmone siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl, atleidžiant jį iš einamų vadovo pareigų, turėjo būti taikomos ne DK, o CK ir Akcinių bendrovių įstatymo normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-332/2007; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės valdybos teisės atšaukti vadovą absoliutaus pobūdžio nekeičia ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog su vadovu sudaroma darbo sutartis. DK 124 straipsnyje įtvirtinta galimybė įstatymuose nustatyti kitokius nei DK nurodytus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, todėl nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad, nutraukiant su juo darbo sutartį, turėjo būti taikomi DK nustatyti kiti darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir teisiniai padariniai ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, bylos Nr. 3K-3-457/2005; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-332/2007; kt.). Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius buvo pavaldus generaliniam direktoriui, todėl sprendimą dėl jo atšaukimo iš einamų pareigų turėjo priimti generalinis direktorius, laikydamasis darbo sutarties nutraukimo taisyklių. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kasatorius į skyriaus vadovo pareigas buvo paskirtas ir iš jų atšauktas įmonės valdybos sprendimu, o darbo santykiai formalizuoti generalinio direktoriaus įsakymu (įsakymo pagrindas – įmonės valdybos sprendimas); įmonės valdyba taip pat sprendė dėl kasatoriui nustatyto darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo ir kt. Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini kasacinio skundo argumentai dėl kasatoriaus (įmonės skyriaus vadovo) skyrimo ir atšaukimo iš pareigų tvarkos pažeidimo, jo pavaldumo ir vadovo statuso neturėjimo.

             Dėl darbo sutarties 11 punkto taikymo

             Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami uždarosios akcinės bendrovės ir bendrovės skyriaus vadovo sudarytos darbo sutarties 11 punkte nurodytos sąlygos, pagal kurią, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai nustatomi pagal DK 130 straipsnį, galiojimo ir taikymo klausimai, atšaukiant vadovą iš pareigų.

             Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, t. y.  bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-123/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  A. M. v. UAB „Vitės valdos“, bylos Nr. 3K-3-397/2007; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010; kt.). Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad, atšaukiant kasatorių iš bendrovės vadovo pareigų, neturėjo būti taikomas DK 130 straipsnyje nustatytas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas, taigi neturėjo būti taikomas ir šalių sudarytos darbo sutarties 11 punktas, kuriame nurodytas DK 130 straipsnis. Teigdamas šiuos atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, atsakovas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  A. M. v. UAB „Vitės valdos“, bylos Nr. 3K-3-397/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog šalys gali susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų.

              Kasaciniame skunde teigiama, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad darbo sutartis su bendrovės vadovu nutraukiama ne DK, o specialiojo Akcinių bendrovių įstatymo įtvirtintais pagrindais ir tvarka, neatima galimybės bendrovei (darbdaviui) ir bendrovės vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, ir tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010; kt.). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai neatliko darbo sutarties visapusiškos analizės ir nemotyvuotai sprendė, kad kasatoriui netaikytinas darbo sutarties 11 punktas ir jame įtvirtintas DK 130 straipsnis.

              Kasatorius (ieškovas), reikalaudamas laikytis ginčo šalių sudarytos darbo sutarties sąlygos dėl įspėjimo terminų, rėmėsi tuo, kad šalys dėl šios sąlygos susitarė ir kad nėra draudimo joms susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, nustatant papildomų socialinių garantijų. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį ir atsiliepime į kasacinį skundą, nurodė, kad tokia sąlyga apskritai negali būti taikoma bendrovės vadovui, nes tokiu atveju objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų, todėl, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis netaikomas. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodė, kad kasatoriaus argumentai, jog jam turėjo būti taikomas DK 130 straipsnyje nustatytas įspėjimas  apie atleidimą iš darbo, yra ydingi, nes, taikant laiko apribojimus atšaukti įmonės vadovą iš pareigų, įmonei gali atsirasti neigiamų padarinių jos vadovui piktnaudžiaujant padėtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie atsiliepime į kasacinį skundą atsakovo nurodyti argumentai negali būti pagrindas netaikyti DK 130 straipsnyje nustatytų įspėjimo terminų, kai nustatoma, jog šalys dėl to susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr. 3K-3-86/2013; kt.).

            Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai, jog tai, kad darbo sutartis su bendrovės vadovu nutraukiama ne DK, o specialiojo Akcinių bendrovių įstatymo įtvirtintais pagrindais ir tvarka, neatima galimybės bendrovei (darbdaviui) ir bendrovės vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, ir tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), laikytini pagrįstais ir atitinkančiais kasacinio teismo praktiką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visos šalių sulygtos sutarties sąlygos (būtinosios, susitartos papildomai), jeigu darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, tampa vienodai privalomos darbo sutarties šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; kt.).

            Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į tai, kad bendrovės valdyba kasatoriaus veiklą įvertino neigiamai ir dėl to jis atleistas iš bendrovės vadovo pareigų, sprendė, jog neturėjo būti taikomas DK 130 straipsnyje nustatytas įspėjimo terminas, kartu ir šalių sudarytos darbo sutarties 11 punktas. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad tokią išvadą bylą nagrinėję teismai padarė neišanalizavę ginčo darbo sutarties 11 punkto turinio, neišsiaiškinę, ką reiškia šiame punkte įtvirtinta darbo sutarties sąlyga –  „įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas“, kokiu darbo sutarties pasibaigimo atveju ir kokiomis sąlygomis šis punktas taikytinas. Kasatorius, teigdamas, kad jam turėjo būti taikomos šalių sudarytos darbo sutarties 11 punkto nuostatos dėl DK 130 straipsnyje nustatytų įspėjimo terminų, remiasi kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje, kai įmonės vadovas atšauktas iš pareigų, nekonstatavus jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010; kt.). Minėta, kad šioje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, jog šalys gali susitarti dėl įspėjimo terminų, kai atšaukiamas iš pareigų įmonės vadovas, jeigu toks susitarimas neprieštarauja teisės aktams. Taip pat nurodyta, kad tokiu atveju būtina išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis šalys susitarė taikyti darbo sutarties 11 punktą ir jame įtvirtintą DK 130 straipsnį. Kasatoriaus nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nustatyta kita faktinė situacija dėl darbo sutarties 11 punkto ir jame įtvirtinto DK 130 straipsnio taikymo – nekonstatuota vadovo kaltė. Dėl to šioje nutartyje nurodytais išaiškinimais negalima remtis visa apimtimi nagrinėjamoje byloje. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta įmonės valdybos sprendimu pagal DK 124 straipsnio 1 punktą, kai darbo sutartis baigiasi kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis DK įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nurodomas dėl to, kad, pirma, darbo sutartis su įmonės vadovu baigiasi specialiajame, t. y. Akcinių bendrovių įstatyme, nustatytu pagrindu; antra, bendrovės vadovas atleidžiamas kompetentingo akcinės bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo ar nebuvimo, todėl pakanka nurodyti DK 124 straipsnio 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste pagal atsakovo pateiktus argumentus procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdžiuose nurodytas vadovo atleidimo pagrindas neleidžia spręsti, ar vadovas (kasatorius) atsakovo įgalioto valdymo organo atleistas esant jo kaltei ar be kaltės. Dėl to bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl kasatoriaus reikalavimo taikyti darbo sutarties 11 punktą ir jame įtvirtinto DK 130 straipsnio nuostatas dėl įspėjimo terminų, turėjo nustatyti ir tirti bylos aplinkybes, susijusias su kasatoriaus atleidimu iš pareigų, aiškintis šalių sulygtas ginčijamo darbo sutarties punkto nuostatas ir jų taikymo sąlygas. Pažymėtina, kad dėl darbo sutarties turinio aiškinimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbo įstatymuose sutarčių aiškinimo taisyklių nenustatyta, todėl, aiškinant darbo sutartį, pagal įstatymo analogiją taikytinos CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintos civilinių sutarčių aiškinimo taisyklės (DK 9 straipsnio 2 dalis), atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą nurodytų CK normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3-3-300/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3-3-201/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; kt.).

              Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog bylą nagrinėję teismai neatliko darbo sutarties 11 punkto analizės, neatskleidė šalių susitarimo esmės, nemotyvuotai sprendė, kad kasatoriui netaikytinas DK 130 straipsnis ir darbo sutarties 11 punktas, laikytini pagrįstais. Be to, sprendžiant dėl darbo sutarties 11 punkto ir jame įtvirtinto DK 130 straipsnio taikymo, aiškintina, kaip atsakovo valdybos posėdžio protokole nurodyti ieškovo darbo veiklos vertinimai turėtų būti vertinami darbo sutartyje nustatytos sąlygos ,,kai nėra darbuotojo kaltės“ aspektu. Neišsiaiškinus ir nenustačius tikrųjų ginčo darbo sutarties sąlygų ir jomis prisiimtų konkrečių įsipareigojimų, atleidimo pagrindo vertinimo ir pan., nėra galimybės ginčo šalių teisiniams santykiams tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas (darbo sutarties 11 punktą ir jame įtvirtintą DK 130 straipsnį), todėl apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

            Atsižvelgdama į byloje nustatytinų aplinkybių pobūdį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, svarstytina žodinio bylos nagrinėjimo galimybė (CPK 322 straipsnis).

             Kasaciniame teisme patirta 31,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai šių išlaidų priteisimo klausimą turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujos apeliacinės instancijos teismui.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                Janina Januškienė

                                                                                                             Egidijus Laužikas

                                                                                                             Juozas Šerkšnas