Civilinė byla Nr. 2YT-6997-922/2022

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00988-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai, S. S., Z. D. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad S. D., miręs (duomenys neskelbtini), ir A. D., mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),plane pažymėtas 1A1p, 1a1p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1p su terasa, plane pažymėta T, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p, kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I0b, šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto š, esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (pagrindu).

Nurodoma, kad pareiškėjo tėvai: S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Iki mirties jie gyveno (duomenys neskelbtini) ir jiems priklausė mūrinis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas- (duomenys neskelbtini)). Pagal 2004-06-02 Bendrąjį sutuoktinių testamentą tėvas šį turtą paliko savo sutuoktinei - motinai, o pareiškėjo motina - savo sutuoktiniui. Testatoriai taip pat sutarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui aukščiau minėtą turtą palieka pareiškėjui, tačiau šį turtą paveldėjo visi įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėjo tėvas mirė 2015-09-06, o motina - 2019-01-13. Po tėvo ir motinos mirties jis priėmė palikimą kreipdamasis į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ką patvirtina pridedamas paveldėjimo teisės liudijimas ir notaro liudijimas. Kadangi esant gyviems tėvams daiktinės teisės į gyvenamąjį namą su ūkio pastatais viešajame registre įregistruotos nebuvo, ką patvirtina viešojo registro išrašas, pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į jo tėvams priklausiusį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teisės tėvo vardu buvo įregistruotos tik į žemės sklypą, unikalus N. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi gyvenamasis namas su kitais ūkiniais pastatais, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos šiuo metu kartu su kitais įpėdiniais yra paveldėjęs. Kadangi pareiškėjo tėvai, kurie nebuvo palikto turto savininkai, bet sąžiningai įgiję daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąją daiktą ne mažiau kaip dešimtį metų, jie turėjo teisę įgyti nuosavybės teises į tą daiktą. Tokiu būdu pagal CK 4.68 str. 2 d. galima nustatyti tėvų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Nesant duomenų apie namų valdos įgijimą nuosavybės teise, jo valdymą nuosavybės teise galima įrodyti kaip turto įgijimą pagal įgyjamąją senatį, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančią nuosavybės teisę. Namų valdą tėvai valdė kaip savininkai nuo (duomenys neskelbtini) metų iki mirties, tėvas - iki (duomenys neskelbtini), motina - iki (duomenys neskelbtini), t. y., minimas nekilnojamas turtas buvo valdomas nepertraukiamai daugiau kaip 20 metų. Namas su ūkiniais pastatais per šį laiką buvo naudojamas ir prižiūrimas, jam buvo suteiktas adresas ir numeris, dėl elektros tiekimo į namą ir ūkinius pastatus buvo sudaryta sutartis, nuolat mokama už elektros teikimą ir kitas paslaugas. Tokiu būdu laikytina, kad namų valdos nepertraukiamas valdymas per šį laikotarpį daugiau kaip 20 metų buvo atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi namų valda, jos valdymo, ir tėvai buvo šio turto sąžiningi ir teisėti valdytojai. 2021-03-18 atlikti pastatų kadastriniai matavimai, kuriais buvo suteikti ir unikalūs numeriai visiems pastatams bei sudaryta kadastrinių matavimų byla.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, jis pagrįstas ir tenkintinas, bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, prašoma bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Z. D. atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu ir jame išdėstytais motyvais sutinka.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, prašoma bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad S. D., miręs (duomenys neskelbtini), ir A. D., mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),plane pažymėtas 1A1p, 1a1p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1p su terasa, plane pažymėta T, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p, kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I0b, šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto š, esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (pagrindu).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo V. D. tėvai: S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Iki mirties jie gyveno (duomenys neskelbtini). Pagal 2004-06-02 Bendrąjį sutuoktinių testamentą S. D. šį turtą paliko savo sutuoktinei A. D., o A. D. - savo sutuoktiniui S. D.. Testatoriai taip pat sutarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui aukščiau minėtą turtą palieka pareiškėjui V. D., tačiau šį turtą paveldėjo visi įpėdiniai pagal įstatymą. S. D. mirė (duomenys neskelbtini), o A. D. - (duomenys neskelbtini). Po jų mirties pareiškėjas kartu su kitais įpėdiniais priėmė palikimą kreipdamiesi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ką patvirtina pridedamas paveldėjimo teisės liudijimas ir notaro liudijimas. Daiktinės teisės į gyvenamąjį namą su ūkio pastatais viešajame registre įregistruotos nebuvo, ką patvirtina viešojo registro išrašas. Nuosavybės teisės S. D. vardu buvo įregistruotos tik į žemės sklypą, unikalus N. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi gyvenamasis namas su kitais ūkiniais pastatais, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos šiuo metu kartu su kitais įpėdiniais yra paveldėjęs pareiškėjas. Kadangi mirusieji (pareiškėjo tėvai), kurie nebuvo palikto turto savininkai, bet sąžiningai įgiję daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąją daiktą ne mažiau kaip dešimtį metų, jie turėjo teisę įgyti nuosavybės teises į tą daiktą. Duomenų apie namų valdos įgijimą nuosavybės teise nėra. Mirusieji S. D. ir A. D. namų valdą valdė kaip savininkai nuo (duomenys neskelbtini) metų iki mirties, atitinkamai iki 2015-09-06 ir iki 2019-01-13, t. y., minimas nekilnojamas turtas buvo valdomas nepertraukiamai daugiau kaip 20 metų. Namas su ūkiniais pastatais per šį laiką buvo naudojamas ir prižiūrimas, jam buvo suteiktas adresas ir numeris, dėl elektros tiekimo į namą ir ūkinius pastatus buvo sudaryta sutartis, nuolat mokama už elektros teikimą ir kitas paslaugas. Tokiu būdu laikytina, kad namų valdos nepertraukiamas valdymas per šį laikotarpį daugiau kaip 20 metų buvo atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi namų valda, jos valdymo, ir mirusieji buvo šio turto sąžiningi ir teisėti valdytojai. 2021-03-18 atlikti pastatų kadastriniai matavimai, kuriais buvo suteikti ir unikalūs numeriai visiems pastatams bei sudaryta kadastrinių matavimų byla.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu nuo 1995 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastatų (patalpų) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Yra atlikti pastatų kadastriniai matavimai, buvo sudaryta kadastrinių matavimų byla. Taigi mirusieji nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgiję nuosavybės teisių į pastatus, todėl darytina išvada, jog mirusieji S. D. ir A. D., valdydami juos, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1995 m. iki mirties, t. y., daugiau kaip 20 metų laiko.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Šios aplinkybės rodo, kad pastatai visus 20 metų laikotarpį buvo valdomi teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjo mirusieji tėvai S. D. ir A. D. pastatus būtų valdęs neteisėtai - jie elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už juos į pastatus neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad S. D., miręs (duomenys neskelbtini), ir A. D., mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),plane pažymėtas 1A1p, 1a1p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1p su terasa, plane pažymėta T, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p, kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I0b, šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto š, esančius (duomenys neskelbtini), įgyjant juos valdant įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja                                                Loreta Janiulytė