Civilinė byla Nr. 2-2064-407/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00354-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. V. atskirąjį  skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, priimtos bankrutavusios A. V. įmonės bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Bankrutavusios A. V. įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikomas bankrutavusios įmonės savininkui A. V. priklausančiam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui su pastatu, esantiems (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas). Įmonės bankroto administratorius nurodė, kad pakartotiniame įmonės kreditorių susirinkime buvo nustatyta šio nekilnojamojo turto realizavimo tvarka ir kaina. Nurodė, kad įmonės bankroto administratorius gavo potencialaus pirkėjo pasiūlymą, atitinkantį įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau nekilnojamajam turtui taikytas areštas, kurį bankroto administratorius prašo panaikinti.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos  priemones, pritaikytas A. V. nekilnojamajam turtui. Teismas nurodė, jog įmonės bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3. Apeliantas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį.
1. Neįvykus pirmajam bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimui, įmonės bankroto administratorius netinkamai parinko pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo datą,  ne visi kreditoriai turėjo galimybę jame balsuoti. AB Šaulių bankas iš A. J. firmos ,,Vorupė“ gavo pasiūlymą pirkti apeliantui priklausantį turtą, ši informacija nuo įmonės kreditorių buvo nuslėpta. Manytina, jog 2016 m. rugpjūčio mėn. įmonės kreditorių susirinkimai buvo sušaukti tikslu, kad būtų patenkinti tik AB Šiaulių banko finansiniai reikalavimai ir bankroto administravimo išlaidos. A. J. firmos ,,Vorupė“ pasiūlyta pirkimo kaina yra per žema, o AB Šiaulių bankas siekia perimti turtą kuo žemesne kaina, tuo pažeisdamas kitų kreditorių teisėtus interesus.
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą įmonės bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentai dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo teisėtumo, nėra susiję su skundžiama nutartimi. Apelianto teiginiai dėl kitų kreditorių interesų pažeidimo realizavus turtą yra nepagrįsti, nes pagal ĮBĮ 34 straipsnį AB Šiaulių banko, kaip įkaito turėtojo, reikalavimai, pirmiausia turi būti tenkinami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones įmonės savininko turtui, kurį įmonės kreditoriai nusprendė parduoti.
6. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 1 d.). 
7. Bankroto procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, galiojimas ir panaikinimas turi ypatumų, atsižvelgiant į bankroto bylų procesinių teisinių santykių bei šių bylų nagrinėjimo specifiką. Laikinosios apsaugos priemonės įmonei, kuriai iškeliama bankroto byla, gali būti pritaikytos ne tik nagrinėjamoje bankroto byloje, bet ir kitose civilinėse, baudžiamosiose ar administracinėse bylose. Todėl, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti tokiai įmonei bankroto bylą, turi būti išspręstas ir laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų įmonės turtui kituose procesuose, klausimas, nes pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ. Klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 18 str. 3 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-381/2016).
8. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, bankrutavęs juridinis asmuo yra individuali įmonė, t. y. neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui ir jo turto nepakankant atsiskaityti su kreditoriais, yra realizuojamas ne tik juridinio asmens, bet ir jo dalyvio – fizinio asmens turtas, kurį šis asmuo turėjo bankroto bylos nagrinėjimo metu (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.; 33 str. 1 d.). Šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu jau yra įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leista nukreipti išieškojimą į apelianto, kaip individualios įmonės savininko, turtą. Šis turtas realizuojamas ta pačia tvarka kaip ir bankrutavusios įmonės turtas. Tai reiškia, kad ir klausimus, susijusius su individualios įmonės savininko turto, į kurį leistą nukreipti išieškojimą, areštu, kaip ir su įmonės turto areštu, sprendžia įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 18 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti apelianto turto, į kurį leista nukreipti išieškojimą, areštą.
9. Atskirajame skunde apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo nustatyta apelianto turto (kuriam skundžiama nutartimi panaikintas areštas) realizavimo tvarka ir kaina, neteisėtumu. Nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimu, apeliantas turi teisę jį skųsti ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Minėto įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                                                                                                   Vigintas Višinskis