Civilinė byla Nr.e2-148-570/2024
Teisminio proceso Nr.2-28-3-01016-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.;
2.6.16.5.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,
sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei,
dalyvaujant ieškovės (pagal priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ atstovui direktoriui M. B., atstovui advokatui A. A.,
atsakovės A. P. firmos „Komota“ atstovui advokatui E. R.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (pagal priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ patikslintą priešieškinį atsakovei A. P. firmai „Komota“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Marijampolės apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. firmos „Komota“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komotos sistemos“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ priešieškinį ieškovui A. P. firmai „Komota“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
2. Teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2172 Eur skolos už nesumokėtą nuomos mokestį, 41,78 Eur skolos už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas, 60 Eur skolą už spausdintuvų taisymo paslaugas, 78,19 Eur delspinigių bei 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patikslintą priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
3. Lietuvos aukščiausias teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023, panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ patikslintas priešieškinis, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
4. Todėl teismas iš naujo nagrinėdamas grąžintą civilinę bylą, nagrinėja tik uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Komotos sistemos“ (toliau vadinamas - Ieškovu, Nuomininku) patikslintą priešieškinį A. P. firmai „Komota“ (toliau vadinamas - Atsakovu, Nuomotoju) dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
5. Patikslintu priešieškiniu (DOK - 41547) ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 793,10 Eur be pagrindo įgyto turto (permokėtų komunalinių mokesčių); 651,57 Eur palūkanų; 6 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo dienos (2020-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad 2007-10-29 A. P. firma „Komota“ su UAB „Komotos sistemos“ sudarė neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau vadinama – Sutartis), pagal kurią perdavė ieškovui nuomos teise naudotis negyvenamąsias 60 m2 ploto spec. prekybos paskirties ir 30 m2 ploto bendros paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis nutraukta 2019-11-05. Sutarties 2.1. punkte susitarė, jog nuomotojas įsipareigoja užtikrinti nuomininkui komunalinių paslaugų, šilumos bei elektros energijos tiekimą, o pagal sutarties 3.7. p., jog nuomininkas įsipareigoja sutartu laiku mokėti nuomos mokestį, atsiskaityti už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas. Už patalpų nuomą ieškovė mokėjo 724,05 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl perduotų patalpų ploto, mokėjimo už komunalinius patarnavimus. 2020-11-19 dieną šalims atlikus ieškovo nuomojamų patalpų matavimus buvo nustatyta, kad nuo 2014-02 iki 2019-11-05 atsakovas faktiškai naudojosi ne išsinuomotu 90 kv.m. plotu, bet 36,52 m2 ploto prekybos paskirties patalpomis, atsakovo pateiktame plane pažymėtomis zona 1 (5,65 m2) ir zona 4 (30,88 m2). Per visą nuomos laikotarpį atsakovas pateikdavo ieškovui apmokėti PVM sąskaitas- faktūras, kuriose be nuomos mokesčio buvo nurodyta neteisingai apskaičiuota ieškovui tenkanti pastato komunalinių paslaugų išlaidų dalis. Mano, kad komunaliniai mokesčiai turėjo būti apskaičiuoti proporcingai naudojamų patalpų plotui, jei sutartyje nebuvo nustatyta kitaip. Kaip matyti iš Sutarties, joje mokėtinos komunalinių mokesčių proporcijos nenustatytos, todėl būtina vadovautis įstatymu. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovui priklausančio pastato bendras plotas sudaro 209,83 m2, o atsakovo nuo 2014 metų naudotos prekybos paskirties patalpų plotas buvo 36,52 m2 , o tai sudarė tik 17,4% nuo viso pastato ploto (36,52 m2 x 100% : 209,83 m2). Todėl, remiantis įprasta nuomos teisinių santykių praktika, ieškovas, nuomodamasis iš atsakovo 36,52 m2 ploto patalpas turėjo atlyginti 17,4% atsakovo patirtų išlaidų pastato komunalinėms paslaugoms, t.y. tiesiogiai susijusių su ieškovo nuomojamomis patalpomis, su sąlyga, jei visiems pastate buvusiems patalpų naudotojams (nuomininkams ir savininkui) išlaidos už komunalines paslaugas buvo paskirstomos tuo pačiu principu - pagal naudojamą plotą. Atsakovas su kitu nuomininku UAB IT Helpas buvo sudaręs kitokį susitarimą dėl komunalinių išlaidų dalies priskyrimo, o būtent kad pagal 2015-11-23 A. P. firmos „Komota" su UAB IT HELPAS sudarytą neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią už 50 m2 bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), UAB IT HELPAS buvo įsipareigojęs mokėti kas mėnesį ne tik nuomos mokestį, bet ir padengti 50% visų faktinių išlaidų (už sunaudotą elektros energiją, patalpų apsaugos ir kitas komunalinių paslaugų išlaidas pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą). Todėl likusi neatlyginta 50% išlaidų komunalinėms paslaugoms dalis galėjo būti paskirstyta likusiems pastato naudotojams proporcingai jų naudojamam plotui. Kaip paaiškėjo, atsakovas išrašydavo sąskaitas ir ieškovas mokėjo ir už A. P. antrame pastato aukšte įsirengtas gyvenamąsias patalpas (suvartotą vandenį, elektros energiją, patalpų šildymą ir kt.). Ši aplinkybė tapo žinoma 2017 m. pabaigoje, kai A. P. nulipo žemyn prie elektros skaitiklio pažiūrėti kas atsitiko su elektros tiekimu, nes pas jį nustojo veikti skalbimo mašina. Visose patalpose atskirų elektros skaitiklių įrengta nebuvo. Tokiu būdu, atsakovas A. P. individuali įmonė „Komota“ nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, tai yra gavo ieškovui priklausantį turtą, todėl privalo jį grąžinti su įstatymo nustatytomis palūkanomis. Skola paskaičiuota prie patikslinto priešieškinio (DOK-41547) pateiktose lentelėse, t.y. kad laikotarpiu nuo 2014-02 iki 2019-07, atsakovas nepagrįstai iš ieškovo gavo 10 793,10 Eur: iš kurių 2014 m – 1443,36 Eur, 2015 m.- 1867,93 Eur, 2016 m. -2796,21 Eur, 2017 m. - 2611,91 Eur, 2018 m. – 1531,75 Eur, 2019 m. – 541,93 Eur. Ieškovas pagal CK 6.240 str.1 d. turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti palūkanas nuo sužinojimo apie nepagrįstą pinigų gavimą momento, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus priteisti nuomos mokesčius ir išlaidas komunalinėms paslaugoms nuo 2019-06-01, bei siekdamas palengvinti priteistinų palūkanų skaičiavimus, ieškovas prašo teismo priteistinas palūkanas skaičiuoti nuo 2019-06-01 dienos. Patvirtino, kad visos iki 2019-06-01 jam pateiktos sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos pinigais arba atliekant priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymus.
6. Ieškovo vadovas M. B. nurodė, kad vykdydami ginčo Sutartį, faktiškai naudojosi šiomis plane nurodytomis patalpomis: 1 zona (sandėliu) - 5,65 m 2 ir 4 zona ( pereinama prekybos sale, joje atsakovo darbuotojai priiminėjo ieškovui atnešamus taisyti spausdintuvus) – 30,88 m 2 ; o bendrai visų 3 įmonių darbuotojai naudojosi: tualetu ir 3 zona (patalpa prieš tualetą/virdulio patalpa) bei 6 zona (pereinamu koridoriumi); 5 zona naudojosi tik atsakovo firmos darbuotojai, o UAB „Komotos sistemos“ darbuotojai tik įeidavo, bet ja nesinaudojo, nes ten dirbo tik atsakovo firmos „Komota“ darbuotojai (5–oje zonoje esančiu stalu 12 naudojosi A. P. firmos „Komota“ darbuotojai inžinieriai/technikai – S. ir A.). Jis ieškovės direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2016-04, A. P. visiškai pasitikėjo, buvo verslo partneriai ir nesiaiškino kaip skirstomos komunalinių paslaugų išlaidų tarp nuomojamų patalpų naudotojų. Tik vėliau tapo aišku, kad atsakovas savo iniciatyva, nederinęs su kitais nuomininkais, į išlaidas už komunalines paslaugas įtraukdavo ir išlaidas už kitas paslaugas, pvz. už stogo remontą, įvairių mokymų organizavimo, darbų saugos išlaidas ir kt., taip pat išlaidas, kurių atsakovas negavo: pvz. išlaidas už darbų saugą. Jis 2019 m. žodžiu kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas, kad būtų suteiktas 2007-10-29 nuomos sutartyje nurodytas plotas – 60 m2, tačiau A. P. atsakė, kad 2007 m. nuomos sutartis negaliojanti. Iš nuomojamų patalpų išsikraustė 2019-06-20, o patalpas perdavė ieškovui 2019-11-05.
7. Ieškovo atstovas advokatas A. A. nurodė, kad pagal pradinę tarp šalių sudarytą Nuomos sutartį, ieškovė naudojosi 90 kv. m atsakovės patalpomis ir už jas mokėjo 4 900 Lt nuomos mokestį, kas būtų sudarę 1 410,13 Eur. Nuo 2014 m. vasario 1 d. dėl sumažėjusio nuomojamų patalpų ploto buvo ženkliai sumažinta nuomojamų patalpų nuomos kaina, tačiau tai buvo žodinis susitarimas. Už kokius patarnavimus ir kokiomis proporcijomis būdavo išrašomos sąskaitos už komunalinius patarnavimus, atsakovė nedetalizuodavo. Todėl UAB „Komotos sistemos“ neturėjo galimybės įvertinti pateikiamų sąskaitų-faktūrų teisingumo, dėl ko, pasitikėdama nuomotoju, už kartu su atsakove bei kitais asmenimis faktiškai naudojamas patalpas, mokėjo atsakovei nepagrįsto dydžio pinigines sumas. 2017 m. pabaigoje, ieškovės vadovui atsitiktinai tikrinant pastate esančią elektros skaitiklių spintą, buvo pastebėta, jog ieškovės patalpų apšvietimo automatinis atjungėjas yra sujungtas su A. P. gyvenamųjų patalpų elektros instaliacija. A. P. kaip tik panašiu metu pas jį atėjo ir pasakė, kad nuo šiol komunalines išlaidas, atsakovei, ieškovei ir UAB „IT Helpas“ dalins naujomis proporcijomis. Patvirtino, kad kitos ieškovei suteiktos paslaugos buvo įtraukiamos į išrašytas sąskaitas atskira eilute, kaip pvz. atsakovės 2014 m. gruodžio 31 d. išrašytos sąskaitos-faktūros 1 eilutėje nurodoma: „Už reklamą „Visa Lietuva“; 2 eilutėje: „Už reklamą 100 procentų“ [skelbimų laikraštis], 2014 m. vasario 28 d. išrašytos sąskaitos-faktūros 6 eilutėje nurodoma: „Už Maximos patalpų nuomą 2014 m. vasario mėnesį“ ir t.t. Atsakovė jai taikydavo jokiais skaičiavimais neparemtus, kiekvieną mėnesį vis kitų proporcijų ir dydžių komunalinius mokesčius, kartais siekiančius kelis kartus didesnes sąskaitas, lyginant su komunalines paslaugas teikiančių tiekėjų išrašytomis už sunaudotus komunalinius patarnavimus išrašytomis sąskaitomis. Be to, atsakovė pateikusi 2019 m. lapkričio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytą patalpų priėmimo-perdavimo aktą kuriuo atsakovė, perimdama ginčo patalpas iš ieškovės, pati pripažino, kad atsakovė savo veikloje naudojo tik dvi patalpas – prekybos salę ir sandėlį (1 ir 4 patalpas).
8. Atsakovas su priešieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime nurodė, kad ilgą laiką trys juridiniai asmenys, t.y. A. P. firma „Komota“ (savininkas A. P.), UAB „Komotos sistemos“ (vadovas M. B.) ir UAB „IT HELPAS“ (vadovas M. B.) veiklą vykdė kartu, vienose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Visą Sutarties galiojimo laikotarpį, komunalinės ir kitos bendros paslaugos buvo apskaitomos tos pačios buhalterės R. D., dirbančios visose trijose įmonėse pagal minėtų įmonių vadovų susitartą išlaidų pasidalinimą, o ne pagal užimamą plotą ar panašiai. Tačiau jokių pretenzijų dėl nuomojamų patalpų ploto ar komunalinių mokesčių nebuvo. Didėjant kompiuterinės įrangos prekių paklausai ir apyvartai (per 150000, Lt per metus), 2007 m. spalio mėnesį A. P. firmos „KOMOTA“ savininkas A. P. priėmė sprendimą kurti UAB „Komotos sistemos“, kuriai ir buvo perduota įrengta prekybos veiklai 64,80 m2 ploto patalpa. Didėjant prekių atsargoms bei esant vienkartiniams didesniems užsakymams, kartais tekdavo laikinai prekes „pasidėti“ ir kitose patalpose, nes turimas plotas 60 m2 buvo apskaičiuotas tik 4-5 darbo vietoms, esant iki 0,5 milijono (LT) apyvartai. Tačiau susitarimo, kad komunalinės paslaugos būtų dengiamos pagal nuomojamą plotą nebuvo dėl skirtingo lygio įruoštų patalpų ir naudojamų išteklių. Pvz.: lauko įrenginių ir teritorijos priežiūra, žiemos metu stogo valymas, bei jo taisymas, pastato ir komunikacinių sistemų priežiūra bei taisymas ir didžioji dalis reklamos išlaidų atiteko A. P. firmai „KOMOTA“. Jie su ieškovu bendravo geranoriškai. Pagal sutartį nuoma buvo peržiurėta 2014 m. vasario mėn. Nuomos mokestis buvo sumažintas, dėl to, kad pasak A. P., prie pastato vyko gatvės remonto darbai, sumažėjo klientų srautas, todėl krito pelnai. Patalpų plotas nesumažėjo, tiesiog sumažino nuomos mokestį dėl rinkos pokyčių, dėl geranoriškumo. Atsakovės vadovas A. P. paaiškino, kad ieškovei į mokėtinus komunalinius mokesčius įskaičiavo bendrus interesus. Sąskaitas aptardavo kartu su vadovais. Už jo butą buvo kompensuojama kitaip. Buvo atsakovui duodamas internetas. Remonto darbai būdavo neįtraukti. Žodžiu buvo susitarę mokėti 50/50. Už jo butą mokesčiai buvo įtraukti į sąskaitas. Tai buvo kompensacija už priežiūrą, kitus dalykus. Nesutinka su ieškovo nurodytu naudojamu plotu 36,52 kv.m. Atsakovas turėjo teisę naudotis visomis sutartyje nurodytomis patalpomis. Komunalinių mokesčių dydį derindavo kiekvieną mėnesį. Ieškovai sąskaitas apmokėdavo. Mokėdavo 50/50. Mano, kad ieškovai naudojosi 60 kv.m. ploto patalpomis. Į mokėtinus komunalinius mokesčius būdavo įtrauktas prekių pristatymas, reklama, transportas. Taip pat įtraukti SDG (Saugaus darbo garantas) mokesčiai už darbų saugą, nors sutartį su SDG sudariusi tik A. P. įmonė, nes taip buvo pigiau vienos įmonės vardu forminti. Už jo gyvenamojo būsto komunalinius patarnavimus taip pat įtraukdavo mokėti ir nuomininkui UAB „Komotos sistemos“. Pagal 2007-10-29 sutartį ir vėlesnius žodinius 3-jų įmonių (A. P. firmos „Komota“, UAB „Komotos sistemos“ ir UAB IT Helpas) vadovų susitarimus po 50% mokesčių už komunalines paslaugas apmokėdavo tik nuomininkai. O būtent: iš visų paslaugų tiekėjų (pvz. UAB „Sūduvos vandenys“ ir kt.) sąskaitas už komunalines paslaugas gaudavo jis - patalpų savininkas - A. P. firma „Komota“, kuris visas išlaidas, t.y. po 50% išdalindavo 2 nuomininkams - UAB „Komotos sistemos“ ir UAB IT Helpas. Nurodė, kad prie komunalinių išlaidų, remiantis žodiniu 3 juridinių asmenų, atstovaujamų įmonių vadovų, susitarimu, buvo priskiriamos ne tik tiesioginės komunalinių paslaugų išlaidos, bet ir visos kitos patiriamos išlaidos, susijusios su įmonių veikla (pvz. transporto išlaidos, išlaidos už mokymus, už darbų saugą ir kt.). Nurodė, kad iki 2016-04 jis (A. P.) buvo ir A. P. firmos „Komota“ ir UAB „Komotos sistemos“ direktoriumi, o nuo 2016-04 UAB „Komotos sistemos“ direktoriumi yra M. B.. Nurodė, kad ieškovo darbuotojai iki 2016-04 ( t.y. iki direktoriaus pasikeitimo – kai juo tapo M. B.) naudojosi visomis patalpomis, plane pažymėtomis zonomis - 1, 2, 3, 4, 5, 6 - pagal poreikius. Nuomojamos patalpos iki nuomos sutarties su atsakovu nutraukimo – tai yra iki 2019-11-05 buvo naudojamos mišriu būdu žodinio įmonių vadovų susitarimo pagrindu, o būtent: zonoje Nr. 4 buvo prekybos salė, joje buvo tik atsakovo darbuotojai, nes ieškovo firma „Komota“ atlieka kompiuterinių sistemų remontą, o atsakovas prekiauja kompiuterine technika. Todėl, esant reikalui, ieškovo darbuotojai ateidavo į atsakovo patalpas tikslu išsinešti taisytiną kompiuterinę techniką, o po to grąžindavo.
9. Ieškovo atstovas advokatas E. R. nurodė, kad UAB „Komotos sistemos“ mokėjo ½ visų komunalinių mokesčių ir M. B. to neginčijo. Prie komunalinių mokesčių yra priskiriami ir kiti patarnavimai, susiję su nekilnojamojo turto išlaikymu. Dėl nuomojamų negyvenamųjų patalų ploto, nurodė, kad pagal 2007-10-29 sutartį – nuomojamų patalpų plotas 90 m2, tačiau šios patalpos nebuvo sunumeruotos. Nuomojamų patalpų suskirstytų zonomis planas byloje pateiktas 2020-11-23 (DOK-40477). Šiuo atveju priešieškinio reikalavimas suformuluotas neteisingai, čia negali būti nepagrįstas praturtėjimas, nes tarp šalių yra rašytinė nuomos sutartis.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Priešieškinis tenkintinas visiškai.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Iš byloje esančios 2007-10-19 negyvenamų patalpų nuomos sutarties (DOK-56754) nustatyta, kad 2007-10-29 atsakovė A. P. firma “Komota“ ieškovei UAB „Komotos sistemos“ neterminuotai išnuomojo 90 kv.m. ploto (60 m2 – spec. prekybos paskirčiai ir 30 m2 bendros paskirties bendro ploto) negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutartyje patalpų indeksai (išdėstymas plane) nenurodyti, patalpų perdavimo priėmimo aktas nesurašytas.
11. Sutarties 2.1. punktu nuomininkas įsipareigojo užtikrinti nuomininkui komunalinių paslaugų, šilumos bei elektros energijos teikimą, o sutarties 3.7. punktu nuomininkas įsipareigojo sutartu laiku mokėti nuomos mokestį, atsiskaityti už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas (jei tokios yra).
12. Sutarties 4.1. punktu buvo nustatytas nuomos mokestis - 1419 Eur (arba 4900 Lt) su PVM per vieną mėnesį, kuris vėliau juridinių asmenų vadovų žodiniu susitarimu ir jų konkliudentiniais veiksmais išreikšta valia buvo sumažintas iki 724 Eur.
13. Sutartis nutraukta ieškovės vienašališku pranešimu dėl jos nevykdymo nuo 2019 m. lapkričio mėn. 5 d. (DOK-56754).
14. Kaip matyti iš šalių pasirašyto 2019-11-05 patalpų perdavimo priėmimo akto (DOK-56754), nutraukiant sutartį, ieškovė (nuomininkė) grąžino/perdavė atsakovei (nuomotojui) dvi naudotas (nuomotas) patalpas – prekybos sandėlį ir salę (plane pažymėtus zona 1 ir zona 4).
15. 2020-11-23 teismui pateiktame plane (DOK-40477) abi šalys patvirtino, kad patalpos pirmame aukšte suskirstytos nurodytomis zonomis: 1 zona -5,65 m2 - prekių atsargų sandėlis, 4 zona - prekių ekspozicijos ir klientų aptarnavimo salė - 30,88 m2 kas ir sudaro ieškovo paskaičiavimu jo faktiškai naudotas 35,26 kv. Patalpos 2 zona -2,34 m2 yra tualetas, 3 zona buitinė patalpa -2,64 m2; 5 zona vadybininkų ir prekių komplektavimo patalpa -10,87 m2; 6 zona prekių priėmimo ir markiravimo bei rezervavimo ir garantinio taisymo patalpa -9,03 m2. Kaip nurodė atsakovo atstovas M. B., atsakovui leidžiant ir neprieštaraujant (nes iki 2019-06 jokių ginčų nebuvo), jie bendrai naudojosi tualeto (zona 2) virdulio (zona 3) patalpomis, kuriomis taip pat naudojosi ir atsakovo darbuotojai (o esant UAB IT Helpas ir pastarojo), koridoriumi (zona 6) ir zonoje 5 prie stalo dirbo ir atsakovo darbuotojas E. S. (t.y. prie stalo B ir naudojosi 11 spinta), kuris nuo 2014 m. iki 2019 m. dirbo ir pas ieškovą buhalteriu ir nuo 2014 m. pas atsakovą - vadybininku (4 zonoje prie A stalo); ieškovo darbuotojas D. ateidavo į 5/6 zona pildyti kasetes, o R. būdavo įsikūręs prie 8 arba 9 stalo) - nepaneigia fakto, kad šiomis patalpomis pagal 2007-10-29 Sutartį naudojosi ir tiek atsakovas, tiek ieškovas.
16. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovui priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendras plotas 209,83 kv.m. Ginčo nuomos patalpos įsikūrę pirmame pastato aukšte, antrame aukšte gyvenamąsias patalpas neoficialiai įsirengęs ir gyvena atsakovės vadovas A. P.
17. Kaip matyti iš ieškovės kartu su priešieškiniu pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų (DOK-27424), ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn., A. P. įmonė Komota nuomininkui UAB „Komotos sistemos“ yra išrašiusi šias sąskaitas už komunalinius patarnavimus – 2014-02-28 sąsk. Nr. KMT 14-02-082 uz vasario mėn.– 820, 55 Lt; 2014-03-31 KMT 14-03-073 uz kovo mėn. 820, 32 Lt; 2014-04-30 KMT 14-04-060 – balandžio mėn. 517,45 Lt; 2014-05-30 KMT 14-05-071 gegužės mėn. – 531,24 Lt; 2014-06-27 KMT 14-06-081 birželio mėn. – 503, 23 Lt; 2014-07-082 KMT 14-07-082 liepos mėn. 492, 67 Lt; 2014-08-29 KMT 14-08-064 rugpjūčio mėn. 489,30 Lt; 2014-09-30 KMT 14-09-096 rugsėjo mėn. 799,90 Lt; 2014-10-31 KMT 14-10-074 spalio mėn. 630,43 Lt; 2014-11-28 KMT 14-11-079 lapkričio mėn. 50 proc. – 1136,11 Lt; 2014-12-31 KMT 14-12-092 gruodžio mėn. 50 proc. – 1150, 05 Lt; 2015-01-30 KMT 15-01-062 sausio mėn. 50 proc. – 318, 50 Eur; 2015-02-28 KMT 15-02-056 vasario mėn. 50 proc. 260, 26 Eur; 2015-03-31 KMT 15-03-050 kovo mėn. 50 proc. 208,11 Eur; 2015-04-29 KMT 15-04-032 balandžio mėn. 190,51 Eur; 2015-06-30 KMT 15-06-040 birželio mėn. 180,47 Eur; 2015-06-30 KMT 15-06-041 gegužės mėn. 182, 39 Eur; 2015-07-31 KMT 15-07-040 liepos mėn. 161,74 Eur; 2015-08-31 KMT 15-08-032 rugpjūčio mėn. 173,51 Eur; 2015-09-30 KMT 15-09-057 rugsėjo mėn. 175,77 Eur; 2015-10-31 KMT 15-10-035 spalio mėn. 182, 01 Eur; 2015-11-30 KMT 15-11-030 lapkričio mėn. 229,55 Eur; 2015-12-31 KMT 15-12-041 gruodžio mėn. 356,79 Eur; 2016-01-30 KMT 16-01-034 sausio mėn. 388,62 Eur; 2016-02-29 KMT 16-02-039 vasario mėn. 334,26 Eur; 2016-03-31 KMT 16-03-035 kovo mėn. 327,51 Eur; 2016-04-30 KMT 16-04-022 balandžio mėn. 271,13 Eur; 2016-05-30 KMT 16-05-023 gegužės mėn. 223,85 Eur; 2016-06-30 KMT 16-06-032 birželio mėn. 218,33 Eur; 2016-07-29 KMT 16-07-029 liepos mėn. 167, 80 Eur; 2016-08-31 KMT 16-08-040 rugpjūčio mėn. 192, 17 Eur; 2016-09-30 KMT 16-09-032 rugsėjo mėn. 180, 31 Eur; 2016-10-31 KMT 16-10-037 spalio mėn. 238, 25 Eur; 2016-11-30 KMT 16-11-035 lapkričio mėn. 502, 57 Eur; 2016-12-30 KMT 16-12-045 gruodžio mėn. 352, 19 Eur; 2017-01-31 KMT 17-01-018 sausio mėn. 3451,61 Eur; 2017-02-28 KMT 17-02-031 vasario mėn. 343,30 Eur; 2017-03-31 KMT 17-03-035 kovo mėn. 336, 47 Eur; 2017-04-28 KMT 17-04-011 balandžio mėn. 256, 29 Eur; 2017-05-31 KMT 17-05-023 gegužės mėn. 220, 05 ur; 2017-06-30 KMT 17-06-032 birželio mėn. 172, 53 Eur; 2017-07-31 KMT 17-07-016 liepos mėn. 214,88 Eur; 2017-08-31 KMT 17-08-020 rugpjūčio mėn. 219,60 Eur; 2017-09-30 KMT 17-09-029 už rugsėjo mėn. 197, 02 Eur; 2017-10-31 KMT 17-10-021 spalio mėn. 245,10 Eur; 2017-11-30 KMT 17-11-031 lapkričio mėn. 279,43 Eur; 2017-12-29 KMT 17-12-038 gruodžio mėn.294, 56 Eur; 2018-01-31 KMT 18-01-027 sausio mėn. 255, 42 Eur; 2018-02-28 KMT 18-02-036 vasario mėn. 238, 78 Eur; 2018-03-30 KMT 18-03-032 kovo mėn. 295, 39 Eur; 2018-04-30 KMT 18-04-047 balandžio mėn. 170, 92 Eur; 2018-05-31 KMT 18-05-039 gegužės mėn. 152, 70 Eur; 2018-06-30 KMT 18-06-043 birželio mėn. 130, 06 Eur; 2018-07-31 KMT 18-07-023 liepos mėn. 130, 45 Eur; 2018-08-31 KMT 18-08-030 rugpjūčio mėn.138,85 Eur; 2018-09-28 KMT 18-09-034 rugsėjo mėn. 124,76 Eur; 2018-10-31 KMT 18-10-039 spalio mėn. 114, 35 Eur; 2018-11-30 KMT 18-11-044 lapkričio mėn. 160, 02 Eur; 2018-12-31KMT 18-12-045 gruodžio mėn. 161, 69 Eur; 2019-01-31 KMT 19-01-034 sausio mėn. 185, 57 Eur; 2019-02-28 KMT 19-02-058 vasario mėn. 157, 08 Eur; 2019-03-29 KMT 19-03-053 kovo mėn. 142,95 Eur; 2019-04-30 KMT 19-04-044 balandžio mėn. 105,32 Eur; 2019-05-31 KMT 19-05-048 gegužės mėn. 90,29 Eur; 2019-06-28 KMT 19-06-040 birželio mėn. 73,53 Eur; 2019-07-31 KMT 19-07-042 liepos mėn. 76, 17 Eur.
18. Duomenų, kad sąskaitos neapmokėtos (nuomotojas reikštų reikalavimus) byloje nėra.
19. Ieškovas, teikdamas priešieškinį (DOK-37615), jam priklausančius mokėti komunalinius mokesčius paskaičiavo taip - atsakovei tenkanti komunalinių išlaidų dalis laikotarpiu nuo 2014 m. vasario iki 2015 m. lapkričio mėnesio apskaičiuojama sudedant visų ieškovės pateiktų komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitų sumas; bendrą komunalinių paslaugų išlaidų sumą padauginant iš atsakovės realiai naudoto patalpų ploto (36,52 kv.m.) procentinės išraiškos (17,4%), apskaičiuotos nuo bendro 209,83 kv.m. pastato ploto (36,52 x 100 / 209,83 = 17,4%). Nuo 2015 m. gruodžio iki 2019 m. liepos mėnesio (kai patalpose įsikūrė kitas nuomininkas UAB IT HELPAS) apskaičiuojama sudedant visų ieškovės pateiktų komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitų sumas; iš bendros komunalinių paslaugų išlaidų sumos atimant UAB „IT Helpas“ sumokėtą dalį (50%); likusią neatlygintą 50% komunalinių paslaugų išlaidų dalį padauginant iš atsakovės realiai naudoto patalpų ploto (36,52 kv.m.) procentinės išraiškos (22,85%), apskaičiuotos nuo likusio bendro 159,83 kv.m. ploto, be UAB „IT Helpas“ naudotų patalpų (209,83 – 50 = 159,83 kv.m.; 36,52 x 100 / 159,83 = 22,85%).Ieškovė pateikė detalią skaičiuotę (lenteles) pagal atsakovės pradinius dokumentus (DOK-41547), prijungtus (bylos 3, 4 tomuose) kur nurodyta, kad pagal ieškovo naudotą plotą 36,52 kv. m. išvedus proporciją pagal bendrą pastato plotą 209,83 kv. m. plotą, permokėta suma 2014 metais sudaro 1443, 36 Eur, 2015 m. – 1867,93 Eur; 2016 m. – 2796,2 Eur; 2017 m. – 2611, 91 Eur; 2018 m. – 1531,75 Eur; 2019 m. – 541, 93 Eur. Iš viso 10793, 10 Eur.
20. Ieškovas permokėtus komunalinius mokesčius už patalpas, kuriomis nesinaudojo, prašo laikyti atsakovo nepagrįstu praturtėjimu.
21. Gi atsakovas teigia, kad esant tarp šalių nuomos sutarčiai, taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto nėra pagrindo. O kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos atlyginimo ar pan., ieškovas neįrodinėjo.
22. Byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, kai šalis sieja sutartiniai nuomos teisiniai santykiai.
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti pakeisti ar nutraukti sutartinius teisinius santykius. Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis).
24. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, nuomininkas turėtų atsiskaityti už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas (jei tokios yra) ( Sutarties 3.7 . punktas) už nuomojamą objektą pagal plotą. Jeigu nuomos objektas sumažėjo šalių konkliudentiniais veiksmais, ieškovas turėjo mokesčius už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas (jei tokios yra) ( Sutarties 3.7.p.) skaičiuoti nuo mažesnės kvadratūros (pagal pasikeitusį plotą).
25. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovo, tiek atsakovo vadovai patvirtino, kad ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. ieškovė nesinaudojo Sutartyje nuodytomis nuomojamomis 90 kv. m. patalpomis. Tik išsiskyrė jų nuomonė dėl dydžio. Ieškovė teigia, kad naudojosi 36,52 kv.m. ploto patalpomis, - atsakovė - 60 kv.m. ploto
26. Sudarant ginčo Sutartį, patalpų perdavimo priėmimo aktas sudarytas nebuvo. Kaip matyti iš ieškovo vadovo M. B. ir A. P. 2019-03-12 pokalbio įrašo stenogramos (DOK-37619) (35-36 minutės), M. B. teigia, kad „4900 Lt (nuoma) ..buvo..už 90 kvadratų. Tai gal man paprašyt, kad dabar Helpas turi 50 kvadratų, gal paprašyt, kad atlaisvint KS –ui 90 nuo rytojaus. A. P. nurodo, kad „galim“, M. B. klausia „ 60 kvadratų“. A. P. atsako, kad jo, jeigu moka tokius pinigus, tai kodėl gi ne“ M. B. atsako „Laisvinam. Rytoj norėtųsi 90 kvadratų“. Vadinasi šalys pripažino faktą, kad nuomininkas naudojosi apie 30 kv. patalpomis.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Todėl tarp šalių kilus ginčui dėl nuomojamų patalpų perdavimo, patalpų perdavimą nuomotojui ir jų perdavimo momentą privalo įrodyti nuomininkas, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
28. Kaip matyti iš šalių pasirašyto 2019-11-05 nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo akto, nutraukiant ginčo nuomos sutartį, nuomininkas grąžino nuomotojui dvi naudotas patalpas - prekybos sandėlį ir salę (plane pažymėtus zona 1 ir zona 4), t.y. tik tai, ką buvo gavęs.
29. Ieškovės atstovas M. B. nurodė, kad jie bendrai su atsakovu naudojosi tualeto ir virdulio patalpomis, bendrai vaikščiojo koridoriumi. Tačiau kai kurie darbuotojai dirbo tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovą, jų veiklos buvo panašios, todėl naudojosi vieni kitų patalpomis, ilgą laiką ieškovas mokėjo nenustatyto dydžio mokesčius už atsakovo gyvenamųjų patalpų komunalinius mokesčius, kurių dydis nežinomas.
30. Todėl darytina išvada, kad faktiškai ieškovas naudojosi tik 36,52 kv. m. ploto patalpomis, o tai sudarė 17,4% nuo viso pastato ploto (36,52 m2 x 100% : 209,83 m2).
31. Šiuo atveju, kaip teigia ieškovas ir atsakovas, sumažėjus nuomos objektui, atsakovas komunalinius mokesčius skaičiavo ne nuo sumažėjusio ploto, bet savo nuožiūra, kiekvieną mėnesį pagal įvairius kriterijus, kurių atsakovės vadovas A. P. paaiškinti negalėjo.
32. Sprendžiant klausimą, kokie buvo šalių susitarimai dėl komunalinių mokesčių mokėjimo dydžio, jų proporcingumo, ieškovas teigia, kad jos buvo skirstomos chaotiškai, paties nuomotojo vadovo A. P. subjektyviais skaičiavimais. Sutartyje šie klausimai raštu neaptarti. Kaip atsiliepime 13 punkte patvirtino ir pats atsakovas (DOK-29345), „pirminės Sutarties sąlygos buvo ne kartą peržiūrėtos visų trijų įmonių interesų pagrindu ir geranorišku susitarimu, keistos abipusiai naudingu žodiniu susitarimu. Tačiau susitarimo, kad komunalinės paslaugos būtų dengiamos pagal nuomojamą plotą nebuvo dėl skirtingo lygio įruoštų patalpų ir naudojamų išteklių. Pvz. lauko įrenginių ir teritorijos priežiūra, žiemos metu stogo valymas bei jo taisymas, pastato ir komunikacinių sistemų priežiūra bei taisymas ir didžioji dalis reklamos išlaidų atiteko A. P. firmai „ Komota“. Be to, nuo 2014 m. vasario mėn. direktoriumi buvus A. P. iki 2019 m. liepos mėn. (direktoriumi nuo 2016-05-20 esant M. B.) jokių prieštaravimų dėl sutarties ir susitarimų nebuvo“.
33. Tačiau negalima nepastebėti, kad nuomotojo išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose (DOK-27424), be nuomos mokesčio, komunalinių patarnavimų, dažnai būdavo išskiriamas ir kitos nuomininkui suteiktos paslaugos – kaip antai – 2015-06-30 sąskaitoje KMT 15-06-041 be 182, 39 Eur komunalinių patarnavimų, 50, 21 Eur nuomos mokesčio, priskaičiuota 159 Eur už skubų stacionarių ir nešiojamų kompiuterių paruošimą. 2014-09-30 sąskaitoje Nr. KMT 14-09-096 be 2500 Lt už patalpų nuomos mokesčio ir 799 Lt už komunalinius patarnavimus įrašyta 425 Lt už kompiuterių patikrą ir kt. Todėl atmestini kaip neįrodyti atsakovės argumentai, kad į komunalinius mokesčius būdavo įtraukti mokesčiai už kitas paslaugas. O jei ir būdavo įtraukti, tai neteisėtai, galimai siekiant išvengti didesnių mokesčių mokėjimo ar pan.
34. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras būtų grąžinusi atsakovei neapmokėtas.
35. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė kaip patalpų nuomotojas privalėjo komunalinius mokesčius paskaičiuoti proporcingai išnuomotų patalpų plotui, t.y. 36,52 kv. m. arba 17,4% nuo viso pastato ploto, tačiau to nepadarė. Sulyginus su į bylą pateiktomis iš tiekėjų gautomis sąskaitomis (bylos 3,4 tomai), ieškovei išrašytomis sąskaitomis, nesant kitokių atsakovo skaičiavimų, teismas sutinka su ieškovės paskaičiavimais, jog ieškovė permokėjo komunalinių mokesčių nuo 2014 metų vasario mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio sekančiai – 2014 m. - 1443, 36 Eur, 2015 m. – 1867,93 Eur; 2016 m. – 2796,2 Eur; 2017 m. – 2611, 91 Eur; 2018 m. – 1531,75 Eur; 2019 m. – 541, 93 Eur. Iš viso 10793, 10 Eur.
36. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis keliamas klausimas yra tai, ar atsakovė turėjo teisinį pagrindą pasilikti iš ieškovės gautus 10 793,10 Eur.
37. Lietuvos Aukščiausias teismas nagrinėjamoje byloje (2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023) nurodė, kad sutartinių santykių buvimas savaime neeliminuoja galimybės taikyti be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 21 punktą).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).
39. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktą; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktą; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 34 punktą, kt.).
40. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovės atlikti mokėjimai už komunalines paslaugas viršijo šalių sutartinius įsipareigojimus, šie mokėjimai negalėjo būti laikomi patenkančiais į tarp šalių pasirašytos sutarties ribas, atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, gaudama lėšas už komunalinius patarnavimus, todėl yra visos sąlygos priešieškinį šioje dalyje tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 10 712,83 Eur (CK 6.242 str.)
41. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 651,57 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., apskaičiuotų nuo 10 712,83 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumos. Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Kompensuojamosios palūkanos, minėta, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti įstatymines kompensuojamąsias 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo nepagrįstai atsakovo gautų jo piniginių lėšų. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovas naudojosi ieškovo 10 712,83 Eur lėšomis, todėl privalo sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. (kreipimosi į teismą), kas sudaro 651,57 Eur.
42. Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6% metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 6. 210 str. 2 d.).
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). CPK 93 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
44. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
45. Taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).
46. Nustatyta, kad ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo 2020-08-19 (kai buvo pateiktas priešieškinis) iki 2024-03-27 turėjo 15 488 Eur išlaidų teisinei advokatų pagalbai apmokėti (visose trijose instancijose, už priešieškinį, apeliacinį, kasacinį skundus, įvairius rašytinius paaiškinimus, atsiliepimus į ieškinį, atstovavimą teisme ir kt.) taip pat yra sumokėjęs 792 Eur žyminio mokesčio valstybei (e2-11-301/2022 byloje advokato teisinės pagalbos išlaidos: 9 000 Eur (DOK-10165, DOK-17066); žyminis mokestis (už priešieškinį e2-11-301/2022): 237,62 Eur (DOK-27424; apeliacinė instancija (e2A-1273-894/2022): advokato teisinės pagalbos išlaidos: 1 615 Eur (DOK-18615); žyminis mokestis (už apeliacinį skundą): 260 Eur (DOK-25693); kasacinė instancija (e3K-3-222-313/2023): advokato teisinės pagalbos išlaidos: 1 573 Eur (DOK-913); žyminis mokestis (už kasacinį skundą): 284 Eur (DOK-913), civilinė byla Nr. e2-148-570/2024 advokato teisinės pagalbos išlaidos 3 300 Eur (DOK-51053, DOK-9162).
47. Teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad byla užsitęsė pakankamai ilgai, teisės taikymo aspektu yra pakankamai sudėtinga, joje buvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, parengti procesiniai dokumentai buvo sudėtingi, advokatai atliko daug procesinių veiksmų, paruošė procesinių dokumentų, todėl prašomas priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų dydis yra protingas ir teisingas.
Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 12 str., 14 str. 260 str., 270 str., 150 str. 2 d.
n u s p r e n d ž i a:
Patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Komotos sistemos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. firmos „Komota“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 793,10 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 10 ct) be pagrindo įgyto turto; 651,57 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą, 57 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo dienos 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Komotos sistemos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. firmos „Komota“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 488 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) išlaidų teisinei advokatų pagalbai apmokėti bei 792 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinių skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Rūta Neveckienė