Administracinė byla Nr. eA-983-146/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00263-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m.birželio9 d.sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prokalina“ skundą atsakovui Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonei Šilutės miškų urėdijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Prokalina“ (toliau – ir UAB „Prokalina“, pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos (toliau – ir VĮ Šilutės miškų urėdija, atsakovas) 2015 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. R3(4.10)-299 ir įpareigoti atsakovą svarstyti 2015 m. sausio 27 d. prašymą Nr. 31 iš naujo.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2008–2009 metais (duomenys neskelbtini) miško smėlio telkinyje jo užsakymu teisės aktų nustatyta tvarka buvo atlikta detali žvalgyba 24,6 ha plote, kuris patenka į suformuotą 586,2620 ha ploto valstybinį žemės sklypą, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Šilutės rajono savivaldybėje (toliau – ir Žemės sklypas), kurį patikėjimo teise valdo VĮ Šilutės miškų urėdija. Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisija (toliau – ir ŽGIAK) 2009 m. gegužės 15 d. protokolu Nr. 4-30(355) aprobavo 21,35 ha plote 1765,5 tūkstančius kub. m smėlio išteklių ir nustatė, kad naudingoji iškasena tinkama automobilių keliams tiesti. Iš Žemės sklypo specialiuoju planu (žemės gelmių naudojimo planu) reikia atidalinti ir atskirai suformuoti apie 23 ha bendro ploto žemės sklypą, skirtą naudingųjų iškasenų išteklių gavybai, pakeisti žemės paskirtį ir nurodytą žemės plotą išjungti iš valstybinių miškų schemos. Tam, kad pradėti rengti žemės gelmių naudojimo projektą, pirmiausia būtina gauti iš Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba, LGT, trečiasis suinteresuotas asmuo) leidimą išžvalgytame žemės plote naudoti aprobuotus smėlio išteklius (toliau – ir Leidimas). UAB „Prokalina“ atstovas UAB „Almontus“ parengė paraišką (prašymą su žemės sklypo planu) Lietuvos geologijos tarnybai dėl minėto Leidimo išdavimo ir priedą (planą), kurį įstatymų nustatyta tvarka bandė suderinti su VĮ Šilutės miškų urėdija. Atsakovas 2015 m. kovo 4 d. atsakyme Nr.R3(4.10)-299 (toliau – ir Sprendimas Nr. R3(4.10)-299) nurodė, kad negali pritarti leidimui naudoti Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio išteklius, nes Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijų formavimas ir naudojimas išimtiniam atvejui miško žemę paversti kitomis naudmenomis priskiriamas tada, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje. Be to, Sprendime Nr. R3(4.10)-299 nurodyta, kad Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, Gaidelių kaime yra eksploatuojamas smėlio – žvyro karjeras. UAB „Almontus“ 2015 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į LGT su prašymu informuoti, ar karjeras Gaidelių kaime eksploatuojamas, kiek laiko jį numatoma eksploatuoti pagal išduotą leidimą, ar šiame karjere ir (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinyje esančios naudingosios iškasenos yra tos pačios ir naudojamos toms pačioms reikmėms, ar Šilutės rajono savivaldybėje ne miško žemėje yra dar eksploatuojamų smėlio karjerų. LGT 2015 m. kovo 25 d.raštu Nr.(7)-1.7-072 atsakė, kad Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje nėra nenaudojamų detaliai išžvalgytų smėlio telkinių. Ta pati informacija LGT 2015 m. vasario 5 d. raštu Nr.(7)-1.7-366 buvo pateikta VĮ Šilutės miškų urėdijai. Be to, LGT informavo, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas paraiškos gauti leidimui naudoti naudingųjų iškasenų išteklius, slūgsančius miško žemėje, derinimo procedūra su jau naudojamais atitinkamos rūšies naudingųjų iškasenų telkiniais (tarp jų- su Gaidelių smėlio ir žvyro telkiniu) nesietina. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 punkte nurodyta, kad jeigu miško žemių planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis pateikiama ir Lietuvos geologijos tarnybos pažyma apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Pareiškėjo nuomone, VĮ Šilutės miškų urėdijos rašte cituojamos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos reiškia, kad išteklių naudotojas, kuriam skirto kasybos sklypo dalis patenka į miško žemę, įgyja teisę pakeisti šios žemės paskirtį į naudingųjų iškasenų teritoriją nepriklausomai nuo kitų aplinkybių tuomet, kai yra baigiami eksploatuoti ištekliai kasybos sklypo dalyje, nepatenkančioje į miško žemę. LGT nemato kliūčių išduoti UAB „Prokalina“ leidimą naudoti išžvalgytame žemės plote aprobuotus smėlio išteklius. Pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Šilutės miškų urėdijos Sprendimu Nr. R3(4.10)-299, teigė, kad skundžiamas aktas užkerta kelią paraiškos derinimo procedūrai ir Leidimo gavimui, pažeidžia UAB „Prokalina“ teisę gauti leidimą naudoti ŽGIAK 2009 m. gegužės 15 d. protokolu Nr. 4-30(355) aprobuotus 21,35 ha plote 1765,5 tūkstančius kub. m smėlio išteklių. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis). Leidimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės). Pagal šių Taisyklių 25-26 punktų nuostatas atsisakę derinti prašymą ar planą subjektai savo motyvus turi išdėstyti raštu. Atsakovo Sprendimo Nr. R3(4.10)-299 argumentai prieštarauja LGT 2015 m. kovo 25 d. rašto Nr.(7)-1.7-072 argumentams.
Atsakovas Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonė Šilutės miškų urėdija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, tarp jų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju - naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijų formavimas ir naudojimas išimtiniam atvejui priskiriamas tada, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. LGT 2015 m. kovo 25 d. rašte Nr. (7)-1.7-072 nurodyta, kad Šilutės rajono savivaldybėje yra naudojamų detaliai išžvalgytų smėlio telkinių, ir kad LGT tinklapyje pateikta informacija patvirtina, jog šiuo metu yra naudojami Gaidelių smėlio ir žvyro karjeras, Degučiuose – žvyro karjeras, Žiogaičiuose – smėlio karjeras, Katyčiuose – smėlio ir žvyro karjeras. Taip pat nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas paraiškos gauti leidimui naudoti naudingųjų iškasenų išteklius, slūgsančius miško žemėje, derinimo procedūra nesietina su jau naudojamais atitinkamos rūšies naudingųjų iškasenų telkiniais (iš jų - su Gaidelių smėlio ir žvyro telkiniu) nesietina. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, 17 punkte nurodyta, jog <...> jeigu miško žemių planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis pateikiama ir Lietuvos geologijos tarnybos pažyma apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Atsakovas pažymėjo, kad su šia LGT nuomone nesutinka. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra reikalavimas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teises aktui. Aprašo 17 punkto 3 pastraipoje nurodyta, kad jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis pateikiama ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo kreipimosi išduota pažyma apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidžianti nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje. Šiais atvejais sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žeme kitomis naudmenomis priima vadovaudamasi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduota pažyma apie nurodytas galimas tokių teritorijų formavimo savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje alternatyvas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, jog naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijų formavimas ir naudojimas išimtiniam atvejui miško žemę paversti kitomis naudmenomis priskiriamas tada, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje. Ši norma imperatyvi ir priimant sprendimus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis privaloma ja vadovautis. Įstatyme vartojama sąvoka - eksploatuoti, t. y. naudoti, apima tiek jau naudojamus naudingųjų išteklių telkinius, tiek galimus naudoti naudingųjų išteklių telkinius, dėl kurių naudojimo dar nėra išduoti atitinkami leidimai. Remdamasis nurodytais argumentais, atsakovas teigė, kad pritarti leidimo naudoti Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio išteklius išdavimui atsisakė pagrįstai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjo užsakymu ir lėšomis (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinys detaliai išžvalgytas 2009 metais, telkinio ištekliai 21,35 ha plote aprobuoti ŽGIAK 2009 m. gegužės 15 d. posėdyje. Vykdant Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 1-82 telkinys įrašytas į Žemės gelmių registrą. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius išduodami vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintomis Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklėmis. (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio išsidėstymo vietos žemės valdytojas yra VĮ Šilutės miškų urėdija, kurios derinimas turi būti pateiktas prie paraiškos gauti leidimą naudoti minėto telkinio išteklius. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Pagal Aprašo 17 punktą, jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis pateikiama ir Lietuvos geologijos tarnybos pažyma apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. LGT pažyma apie tai, kad Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje nėra išžvalgytų nenaudojamų smėlio telkinių, VĮ Šilutės miškų urėdijai buvo pateikta 2015 m. vasario 5 d. raštu Nr. (7)-l.7-366, todėl pareiškėjas skunde pagrįstai teigė, kad atsakovo atsisakymas derinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo gavimo yra nepagrįstas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dalis „<..> kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas<...>“, yra taikoma eksploatuojamiems telkiniams, kurių kasybos sklypo dalis patenka į miško žemę. Tokiu atveju rengiant žemės gelmių naudojimo planą (naudojimo projektą) turi būti numatyta kasybos darbus miško žemėje vykdyti tik tuomet, kai bus išeksploatuotos naudingosios iškasenos, slūgsančios skirto telkinio plote, nepatenkančiame į miško žemę.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai – VĮ Šilutės miškų urėdijos 2015 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. R3(4.10)-299 panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti UAB „Prokalina“ atstovo 2015 m. sausio 27 d. prašymą Nr. 31.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo VĮ Šilutės miškų urėdijos 2015 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. R3(4.10)-299 nederinti prašymo ir plano leidimo naudoti Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio išteklius išdavimui teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (1994 m. balandžio 26 d. įstatymas Nr. I-446) 24 straipsnio 1 dalį, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. I-1120) 5 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami žemės gelmių naudojimo planai, o 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo objektai yra žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimui skirtos teritorijos. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (1995 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. I-1034) 14 straipsnio 1 dalis numato, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Žemės gelmių naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas (Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), kuriame, be kita ko, numatoma žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimas žemės naudojimo būdas, eksploatuojant žemės gelmių išteklius ir po žemės rekultivavimo. Žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą; žemės gelmių naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba (Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145, išsamiai reglamentuota žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir derinimo tvarka.
Remdamasis išvardytų teisės normų analize, teismas priėjo prie išvadų, kad siekiant naudoti žemės gelmes, reikalinga parengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (nagrinėjamu atveju – žemės gelmių naudojimo planą), kurio rengimo metu kartu išsprendžiamas ir žemės paskirties pakeitimo klausimas. Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siekiantis naudoti žemės gelmes subjektas turi turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 9 d.) 22 punkte reglamentuotas dokumentų, kurie turi būti pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, sąrašas. Lietuvos geologijos tarnybai teikiamas prašymas arba planas turi būti suderintas su institucijomis, nurodytomis Leidimų išdavimo taisyklių 25 punkte, tarp jų ir su žemės savininku ar naudotoju, valdytoju. Taisyklių 29 punkte pažymėta, kad atsisakę derinti prašymą arba planą, šių Taisyklių 25–26 punktuose nurodyti subjektai savo motyvus išdėsto raštu.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad 586,2620 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Šilutės rajono savivaldybėje, Saugų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kurio savininkas Lietuvos valstybė, patikėjimo teise valdo VĮ Šilutės miškų urėdija. Pareiškėjo UAB „Prokalina“ užsakymu šiame žemės sklype buvo atlikta (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio detali žvalgyba. ŽGIAK 2009 m. gegužės 25 d. nusprendė aprobuoti pagal 2008 m. lapkričio 6 d. būklę apskaičiuotus Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio detaliai išžvalgytus spėjamai vertingus išteklius 21,35 ha plote 1766 tūkst. kub. m (iš jų apvandenintų 1260 tūkst. kub. m), identifikuojant juos kodu 331, bei nurodė, kad ten esantis smėlis yra tinkamas automobilių kelių dangoms įrengti pagal standarto LST 1331:2002 lt (Automobilių kelių gruntai. Klasifikacija) reikalavimus. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1-82 Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinys buvo įrašytas į Žemės gelmių registrą. Pareiškėjas UAB „Prokalina“ 2015 m. sausio 27 d. kreipėsi į VĮ Šilutės miškų urėdija dėl prašymo ir plano leidimo naudoti Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio išteklius išdavimui derinimo. Atsakovas 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. R3-(4.10)-299 prašymą ir planą atsisakė derinti, motyvuodamas tuo, kad Šilutės rajono savivaldybės Gaidelių kaime yra eksploatuojamas smėlio-žvyro karjeras, todėl (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio teritorijos formavimas ir naudojimas negali būti priskirtinas Miškų įstatyme nustatytiems išimtiniams atvejams.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 16 d.) nurodyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas; 5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje; 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka; teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę; 9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta, kad jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis pateikiama ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos per 20 dienų nuo kreipimosi išduota pažyma apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidžianti nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje. Šiais atvejais sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis priima vadovaudamasi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduota pažyma apie nurodytas galimas tokių teritorijų formavimo savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje alternatyvas.
Teismas nustatė, kad Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. vasario 5 d. rašte Nr. (7)-1.7-366 nurodyta, jog Šilutės rajono savivaldybėje ne miško žemėje detaliai išžvalgytų nenaudojamų smėlio telkinių nėra. Ginčo miško žemę planuojant paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti pareiškėjas siekia gauti leidimą naudoti jo išžvalgyto ir į Žemės gelmių registrą įrašyto Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio išteklius. Atsakovui nepaneigus aplinkybės, kad Šilutės rajono savivaldybėje ne miško žemėje detaliai išžvalgytų nenaudojamų smėlio telkinių, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidžianti nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje, nėra, teismas sprendimą nederinti prašymo ir plano pripažino nepagrįstu, todėl nusprendė jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą naujai svarstyti pareiškėjo atstovo 2015 m. sausio 27 d. prašymą Nr. 31.
III.
Atsakovas Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonė Šilutės miškų urėdija (toliau – ir apeliantas) paduotame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Apelianto nuomone, teismas nesigilino į bylos aplinkybes, rėmėsi tik formaliu teisės aktų nuostatų išdėstymu, nevertino atsakovo pateiktų argumentų, neįvykdė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškinta, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo nuostatos (17 punktas) neprieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui. VĮ Šilutės miškų urėdija, atsisakydama derinti pareiškėjo prašymą vadovavosi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Sprendime Nr. R3(4.10)-299 nurodė aplinkybę bei teismui pateikė įrodymus, kad Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje yra eksploatuojamų žvyro ir / ar smėlio telkinių, todėl esą tai yra pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovo argumentų nenagrinėjo ir dėl jų sprendime nepasisakė.
2. Teismo pozicija, kad atliekant derinimo veiksmus reikia vadovautis tik Lietuvos geologijos tarnybos pažyma apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, eliminuojant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, suteikia pagrindo manyti, jog Aprašo nuostatos prieštarauja Miškų įstatymui. Apeliantas remiasi Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarime pateiktais išaiškinimais dėl žemės ūkio paskirties žemės keitimo į kitos paskirties žemę, taip pat išaiškinimais, kuriuose pasisakyta dėl būtinumo paisyti teisės aktų hierarchijos principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. vasario 25 d. gautas apelianto prašymas sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 17 punkto dalis dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams, teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. gegužės 20 d. gautas apelianto VĮ Šilutės miškų urėdijos 2016 m. gegužės 19 d. prašymas Nr. R3(4.10)-478 atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje (2016 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-609-243/2016) priėmė priešingą sprendimą, t.y. spręsdamas dėl VĮ Šilutės miškų urėdijos atsisakymo duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas naudingųjų iškasenų, patenkančių į miško žemės teritoriją, plotuose, pirmos instancijos teismas pripažino VĮ Šilutės miškų urėdijos poziciją dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo teisinga ir pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas UAB „Prokalina“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą nepakeistą,
taip pat prašo priteisti iš apelianto 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentais. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas teismų praktika, kuri su ginčo atvejui neaktuali. Be to, pažymi, kad leidimo eksploatuoti karjerą išdavimas dar nesuteikia teisės jį eksploatuoti. Karjeras laikytinas eksploatuojamu tik tada, kai yra sutvarkyta visa tam reikalinga techninė dokumentacija, t. y. kai realiai nebėra jokių kliūčių tokio karjero fiziniam eksploatavimui, o tam reikia tokį karjerą detaliai išžvalgyti, atlikti laboratorinius tyrimus, nustatyti naudingųjų iškasenų išteklių rūšį, kiekį ir frakciją, juos aprobuoti, gauti žemės, kuriame yra išžvalgyti karjerai, savininko ar valdytojo sutikimą eksploatuoti šias iškasenas, taip pat reikia gauti sutikimus iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Saugomų teritorijų tarnybų, po to atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gauti visuomenės pritarimą per viešo svarstymo procedūras, – tik tada yra gaunamas leidimas naudoti naudingųjų iškasenų išteklius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo šiuos nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus:
- UAB „Prokalina“ kreipėsi į VĮ Šilutės miškų urėdiją dėl leidimo naudoti naudingąsias iškasenas gavimo derinimo pagal Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintas Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisykles, o ne dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros. Esant tokiam prašymui, VĮ Šilutės miškų urėdija, priimdama Sprendimą Nr. R3(4.10)-299, nepagrįstai rėmėsi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir Aprašu.
- Apeliantas Konstitucinio Teismo nutarimais remiasi netinkamai. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimas buvo priimtas nagrinėjant Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies, tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, teisėtumą ir ją pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 23, 54 straipsniams. Nuo 2011 m liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalyje išvardytas išimtinių atvejų, kuriais miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis, sąrašas. Vienas iš tokių atvejų – naudingųjų iškasenų teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje (11 str. 1 d. 4 p.). Ši įstatymo nuostata 2013 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. XII-386 papildyta žodžiais „...savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimą naudoti naudingąsias iškasenas“. Minėtu Vyriausybės nutarimu aiškiai apibrėžtos sąlygos, kurias privalėjo įvertinti apeliantas, prieš priimdamas Sprendimą Nr. R3(4.10)-299. LGT informacija apie tai, kad Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje nėra išžvalgytų nenaudojamų smėlio telkinių, buvo pateikta VĮ Šilutės miškų urėdijai 2015 m. vasario 5 d. raštu Nr. (7)-1.7-366. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, LGT mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjas UAB „Prokalina“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos 2015 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. R3(4.10)-299, kuriuo ši urėdija (valstybinės žemės naudojimo patikėtinis) atsisakė derinti leidimo naudoti Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio išteklius išdavimą. Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą svarstyti UAB „Prokalina“ 2015 m. sausio 27 d. prašymą Nr. 31 iš naujo.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pareiškėjo skundą patenkino, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, neįvertino VĮ Šilutės miškų urėdijos argumentų, sprendimą pagrindė formaliu teisės aktų nuostatų išdėstymu, t.y. pažeidė procesinės teisės normas (ABTĮ 81, 86 str.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija, patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.
Pagal ABTĮ 142 straipsnio nuostatas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tokių procesinių pažeidimų nenurodė ir byloje jų nenustatyta. Taigi taikyti ABTĮ 141 straipsnio 2 punktą pagrindo nėra.
Žemės gelmių įstatymas (bylai aktuali Sprendimo Nr. R3(4.10)-299 priėmimo metu galiojusi 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-410 redakcija) nustato pagrindines Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų bei šių asmenų grupių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartis, teises ir pareigas tiriant, naudojant ir saugant Lietuvos Respublikos sausumos, vidaus vandenų, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje žemės gelmes (ŽGĮ 1 str.). Šio įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, o kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes. Žemės gelmių geologinio tyrimo ir (arba) naudojimo pagrindas yra tyrimo ir (arba) naudojimosi teisė, kurią šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Aptariamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Be to, Žemės gelmių įstatymas nustato institucijas, kurios veikia žemės gelmių naudojimo ir apsaugos valstybinį valdymo srityje ir jų kompetenciją (ŽGĮ 4, 5 str.).
Tikrinamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas UAB „Prokalina“ siekia, kad jam įstatymų nustatyta tvarka būtų suteikta teisė naudoti naudingųjų iškasenų išteklius – smėlį Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinyje. Byloje yra duomenys, kad IĮ „Gelmių tyrimai“ pareiškėjo užsakymu suderintame plote (24,7 ha valstybinės žemės sklype Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) miško smėlio prognozinių išteklių plote) 2008 m. atliko žemės gelmių išteklių žvalgybą. Lietuvos geologijos tarnybos ŽGIAK, apsvarsčiusi IĮ „Gelmių tyrimai“ pateiktą ataskaitą, 2009 m. gegužės 15 d. posėdyje aprobavo detaliai išžvalgytus spėjamai vertingus smėlio išteklius (identifikacinis kodas 331) 21,35 ha plote (1765,5 tūkstančius kub. m) tinkamus automobilių kelių dangoms įrengti pagal standarto LSR 1331:2002.lt reikalavimus. Minėti bylos duomenys suteikia pagrindą išvadoms, kad dėl pareiškėją dominančio objekto yra atliktos kai kurios Žemės gelmių įstatyme numatytos procedūros, t. y. žemės gelmių išteklių žvalgyba ir išteklių išžvalgytame plote aprobavimas Lietuvos geologijos tarnybos ŽGIAK sprendimu.
Žemės gelmių įstatymas numato procedūras, kurios gali būti atliktos, po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliktas žemės gelmių tyrimas ir išteklių aprobavimas, tarp jų leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimą (ŽGĮ 11-13 str.), vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento - žemės gelmių naudojimo plano rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimą (ŽGĮ 14 str.) ir kt. Pagal Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnį žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti, perkamas, paimamas visuomenės poreikiams ar išnuomojamas Civilinio kodekso, Žemės įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios administracinės bylos nagrinėjimo ribos nustatomos pagal pareiškėjo skundo dalyką, t. y. pareiškėjo skunde (prašyme) suformuluotus (pareikštus) materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus (ABTĮ 23 straipsnio 6 dalis), kurių išsprendimui taikomos ABTĮ 88 straipsnio nuostatos.
Iš pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. prašymo Nr.31 turinio matyti, kad pareiškėjas šiuo prašymu kreipėsi į VĮ Šilutės miškų urėdiją vieninteliu klausimu – prašė suderinti paraiškos Lietuvos geologijos tarnybai dėl leidimo naudoti Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio išteklius išdavimo priedą – žemės sklypo planą, kuriame nurodytas (įbraižytas) pageidaujamas objektas (planuojamas naudoti 24 7766 m2 (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio plotas, esantis 586,2620 ha bendro ploto Žemės sklype, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas apskundė teismui jam nepalankų VĮ Šilutės miškų urėdijos 2015 m. kovo 4 d. atsisakymą Nr. R3(4.10)-299 tenkinti šį jo prašymą. Atsižvelgiant į šį pareiškėjo skunde suformuluotą ginčo dalyką, nagrinėjamoje byloje yra aktuali tik leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo procedūra ir tik tuo aspektu, kiek tai susiję su leidimų išdavimo procedūros atitinkamų dokumentų derinimu atitinkamose valstybės institucijose Leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis Lietuvos geologijos tarnybai suteikė įgaliojimus išduoti leidimus naudoti žemės gelmių išteklius. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas įgyvendinantis poįstatyminis norminis teisės aktas yra Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės (bylai aktuali 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr.440 redakcija). Vyriausybė minėto Nutarimo 3 punktu įgaliojo Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos išduoti leidimus, laikantis šiuo nutarimu patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių.
Leidimų išdavimo taisyklių 22 punkte nurodyta kokius dokumentus pageidaujantis gauti leidimą juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, pateikia Lietuvos geologijos tarnybai raštu arba elektroniniu būdu per ALIS, tarp jų - 1:10000 mastelio žemės sklypo naudojimo planą arba žemėlapį, kuriame nurodytas pageidaujamas objektas (22.5 punktas). Leidimų išdavimo taisyklių 25 punkte nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnybai teikiamas prašymas arba planas turi būti suderintas su žemės savininku ar žemės naudotoju, valdytoju, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu, Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu (išskyrus atvejus, kai pateikiami šių Taisyklių 22.6 punkte nurodyti dokumentai) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu. Pabrėžtina, kad Leidimų išdavimo taisyklių 22.5 punktas numato ne leidimo išdavimo derinimą, o leidimo išdavimui reikalingų dokumentų (prašymo arba plano), teiktinų institucijai, įgaliotai išduoti leidimus (Lietuvos geologijos tarnybai), derinimą. Pagal 2014 m. liepos 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą minėto nekilnojamojo daikto (586,2620 ha Žemės sklypo) pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio žemė, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, šio Žemės sklypo savininkas- Lietuvos Respublika, patikėtinis – VĮ Šilutės miškų urėdija. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. prašymas VĮ Šilutės miškų urėdijai buvo pateiktas siekiant įvykdyti Leidimų išdavimo taisyklių 22.5 ir 25 punkto reikalavimus, t.y. pateikti Lietuvos geologijos tarnybai pageidaujamas objekto (planuojamo naudoti 24 7766 m2 (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio ploto) sklypo planą, suderintą su Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančio 586,2620 ha Žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), patikėtiniu – VĮ Šilutės miškų urėdija.
Leidimų išdavimo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad atsisakę derinti prašymą arba planą, šių Taisyklių 25–26 punktuose nurodyti subjektai savo motyvus išdėsto raštu. Pagal aptariamų Taisyklių 48 punktą leidimas juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, neišduodamas jeigu nustatoma bent viena iš 48.1-48.7 punktuose nurodytų aplinkybių, tarp jų – jeigu pateikiami ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui gauti, arba dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimu (šių Taisyklių 22-28,30 ir 31 punktai). Leidimų išdavimo taisyklių 71 punkte nustatyta, kad atsisakymą išduoti leidimą, sprendimą dėl jo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo, taip pat kitus šiose Taisyklėse minėtų valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus suinteresuoti asmenys gali apskųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Šiuo atveju pareiškėjas apskundė teismui į Leidimų išdavimo taisyklių 25 punkto reguliavimo sritį patenkančio subjekto (VĮ Šilutės miškų urėdijos) veiksmą – atsisakymą, išdėstytą 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. R3(4.10)-299, kuriame išdėstyta pozicija, kad atsakovas nepritaria leidimo UAB „Prokalina“ išdavimui naudoti planuojamą objektą (24 7766 m2 ploto (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinį). Iš šio rašto turinio matyti, kad VĮ Šilutės miškų urėdija 2015 m. kovo 4 d. atsisakymą Nr. R3(4.10)-299 pagrindė motyvais, susijusiais su miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygomis, kurias nustato Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, parengtas įgyvendinant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad miško pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė, 2 punktu. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. prašymą suderinti pateiktą paraiškos Lietuvos geologijos tarnybai dėl leidimo naudoti Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio išteklius išdavimo priedą – planuojamo naudoti objekto (24 7766 m2 ploto (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio) sklypo planą, 2015 m. kovo 4 d. atsisakymą Nr. R3(4.10)-299 iš esmės pagrindė motyvais ir teisės aktų nuostatomis (Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Aprašo 2 punktu), susijusiomis su miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis klausimo sprendimu, nors UAB „Prokalina“ 2015 m. sausio 27 d. prašymas buvo pateiktas dėl planuojamo naudoti objekto sklypo plano derinimo. Minėta, kad Leidimų išdavimo taisyklių 22.5 punktas numato leidimo išdavimui reikalingų dokumentų (prašymo arba plano), teiktinų institucijai, įgaliotai išduoti leidimus (Lietuvos geologijos tarnybai), derinimą, o ne leidimo išdavimo derinimą. Atsakovo 2015 m. kovo 4 d. atsisakyme Nr. R3(4.10)-299 cituojamame Leidimų išdavimo taisyklių 25 punkte (taip pat šių Taisyklių 22.5, 29 punktuose) aiškiai nurodyta, kad derintini su leidimo išdavimu susiję dokumentai yra prašymas arba planas (pareiškėjo atstovas derinimui pateikė planą), tačiau atsakovas skundžiamame akte pasisakė, kad nepritaria leidimo išdavimui, t.y. ir šiuo aspektu pasisakė ne tuo klausimu, kuriuo turėjo pasisakyti pagal Leidimų išdavimo taisyklių reikalavimus.
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo (ŽGĮ 12-13 straipsniai) procedūra negali būti tapatinama su specialiojo teritorijų planavimo dokumento dokumentų rengimo ir derinimo procedūromis (ŽGĮ 14 straipsnis, Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 21 straipsnio 3 dalis, 30 straipsnis). Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad specialiojo teritorijų planavimo (žemės gelmių naudojimo plano) organizatoriais gali būti fizinis ar juridinis asmuo bei šių asmenų grupės, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. Minėtoje įstatymo normos nuostatoje, kad specialiojo planavimo organizatoriais gali būti subjektai, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, aiškiai sureglamentuota, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo procedūra yra pirmesnė už specialiojo planavimo procedūras, kurias atliekant taip pat yra numatyti derinimo su atitinkamomis institucijomis veiksmai.
Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas 2015 m. kovo 4 d. atsisakyme Nr. R3(4.10)-299 derinti leidimo naudoti Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio išteklius išdavimo procedūrinį dokumentą (pageidaujamo naudoti objekto sklypo planą) iš esmės pasisakė dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis ir nepasisakė dėl pateikto plano derinimo, t.y. atsisakymo motyvai išdėstyti ne tuo klausimu dėl kurio kreipėsi pareiškėjas į atsakovą 2015 m. sausio 27 d. prašyme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šių priežasčių pareiškėjo skundžiamas atsisakymas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad VĮ Šilutės miškų urėdija neišnagrinėjo UAB „Prokalina“ 2015 m. sausio 27 d. prašymo iš esmės jame nurodytu klausimu, t.y. neatliko savo funkcijų pagal Leidimų išdavimo taisyklių 25,28,29 punktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendime Žemės gelmių įstatymo nuostatas taikė iš esmės tinkamai, taip pat pagrįstai nurodė šį įstatymą įgyvendinantį ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo tvarką nustatantį poįstatyminį teisės aktą - Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintas Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisykles, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad šioje byloje ginčas kilęs ne dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, o dėl leidimo naudoti naudingąsias iškasenas išdavimo procedūrinio dokumento (pageidaujamo naudoti objekto sklypo plano) derinimo. Atsižvelgdama į pareiškėjo iškelto administracinio ginčo ribas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis sąlygų ir tvarkos yra pertekliniai, nes pareiškėjas, kaip jau buvo minėta, 2015 m. sausio 27 d. prašymą VĮ Šilutės miškų urėdijai pateikė dėl planuojamo naudoti objekto (smėlio telkinio) sklypo plano, t. y. leidimo naudoti naudingųjų iškasenų telkinį išdavimui Lietuvos geologijos tarnybai teiktino dokumento, suderinimo. Minėtų perteklinių teismo sprendimo motyvų teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako kartu pažymėdama, kad turi būti pakeisti VĮ Šilutės miškų urėdijos 2015 m. kovo 4 d. atsisakymo Nr. R3(4.10)-299 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. prašymą iš naujo motyvai. Pareiškėjo skundžiamas VĮ Šilutės miškų urėdijos 2015 m. kovo 4 d. atsisakymas Nr. R3(4.10)-299 naikintinas ir atsakovas įpareigotinas minėtą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo dėl pirmiau minėtos priežasties, t.y. dėl to, kad VĮ Šilutės miškų urėdija neišnagrinėjo UAB „Prokalina“ 2015 m. sausio 27 d. prašymo iš esmės, atsisakyme pasisakė ne tuo klausimu dėl kurio kreipėsi pareiškėjas (Leidimų išdavimo taisyklių 22.5, 25, 28,29 punktai). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais remiantis skundžiamas aktas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. prašymą svarstyti iš naujo, teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo rezoliucinė dalis nesikeičia, nes pakeitus minėtus teismo sprendimo motyvus prieinama prie tų pačių išvadų, kad pareiškėjo skundžiamas aktas turi būti panaikintas, o atsakovas turi būti įpareigotas pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 17 punktu, teisėjų kolegija nepasisako, nes šios teisės normos reglamentuoja miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis klausimus, o tai nėra šios bylos ginčo dalykas.
Pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pabrėžtina ir tai, kad teismų precedentais, kaip teisės šaltiniais, gali būti remiamasi tik tada, kai teismų priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad apeliantas pateikė į bylą neįsiteisėjusio Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-609-243/2016 (dėl jo paduotas apeliacinis skundas) kopiją. Vien dėl to į šią administracinę bylą negali būti atsižvelgta kaip į teismo precedentą, be to, pastebėtina, kad skiriasi abiejų administracinių bylų faktinės aplinkybės, ginčo dalykai.
Tikrinamoje byloje procesinės teisės normų pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą taikyti ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija nenustatė. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą taikant šią procesinę normą nėra pagrindo.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 242 Eur teismo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šio prašymo pagrindimui pateikė į bylą 2015 m. birželio 30 d. UAB „Almontus“ (pareiškėjo įgaliotojo atstovo) PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00361 šiai sumai, taip pat UAB „Almontus“ 2015 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. 00435, pagal kurį UAB „Almontus“ gavo iš UAB „Prokalina“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00361 242 Eur.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Spręsdamas dėl prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų dydžio, teismas, be kita ko, privalo atsižvelgti į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 2 punktu, šiuo įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo, t. y. po 2015 m. kovo 20 d. Pagal nurodytos redakcijos Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija šia nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino visiškai. Todėl pareiškėjas pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį turi teisę reikalauti iš atsakovo atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Kartu su pareiškėjo skundu į bylą pateiktas 2014 m. spalio 1 d. įgaliojimas patvirtina, kad atstovauti UAB „Prokalina“ interesams šioje administracinėje byloje pareiškėjas buvo įgaliojęs UAB „Almontus“ ir (ar) V. P. Iš pareiškėjo vardu pateikto atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą turinio matyti, kad šis procesinis dokumentas buvo parengtas pareiškėjo atstovo UAB „Almontus“ ir pasirašytas UAB „Almontus“ direktoriaus V. P. Pirmiau nurodyti kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai (2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00361, 2015 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis Nr. 00435) liudija apie tai, kad pareiškėjas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinę paslaugą sumokėjo UAB „Almontus“ 242 Eur. Pareiškėjui teisinė paslauga – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas – buvo suteikta 2015 m. birželio 30 d. (pagal PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio išrašymo datą). Remiantis Lietuvos statistikos departamento tvarkomo Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2014 m. IV ketvirčio (t. y. užpraeito ketvirčio, skaičiuojant nuo 2015 m. birželio mėn.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 714,5 Eur. Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinę paslaugą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 1,3, arba 928,85 Eur (714,5 Eur x 1,3). Tokiu būdu, pareiškėjo prašoma priteisti patirtų atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą suma (242 Eur) neviršija Rekomendacijų nurodyto maksimalaus dydžio. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 pateiktu teisės aiškinimu, aplinkybė, kad pareiškėjui teisines paslaugas nagrinėjant šią administracinę bylą faktiškai teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, neužkerta kelio pareiškėjui, remiantis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, reikalauti, kad bylą pralaimėjusi šalis (šiuo atveju atsakovas) atlygintų pareiškėjui jo patirtas atstovavimo išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui UAB „Prokalina“ iš atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos priteistina 242 eurų atstovavimo išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė dėl administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Prokalina“ iš atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos 242 (du šimtus keturiasdešimt du) eurus su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė