Civilinė byla Nr. e2A-1039-273/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10095-2019-7  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5.; 3.1.7.6.; 3.1.14.6.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-202-920/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fishlita“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tranzito paslaugų centras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Fishlita“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tranzito paslaugų centras“ 8 766,05 Eur skolą, 356,03 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. tarp šalių buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė (nuomotojas) perdavė atsakovei (nuomininkui) laikinai valdyti ir naudotis 3187,65 m2 bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)  (Sutarties 1.1. p.). 2018 m. liepos 11 d. tarp šalių buvo pasirašyta žemės sklypo subnuomos sutartis Nr. 51 dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išnuomojimo, esančio (duomenys neskelbtini) . Sutartys dėl negyvenamųjų patalpų nuomos ir žemės sklypo subnuomos buvo nutrauktos šalių bendru susitarimu nuo 2019 m. gegužės 6 d. Atsakovės  8 766,50 Eur skolos dydis susidaro iš 2 PVM sąskaitų faktūrų Nr. ANA4336 ir ANA4340, t. y. tik už patalpų nuomą, ką įrodo pridedamas 2020 m. sausio 6 d. aktas dėl skolų suderinimo. Sutarčių 2.4. ir 2.2. punktuose numatyta, jog laiku neapmokėjus sąskaitos nuomotojo reikalavimu, nuomininkas moka 0,02 % delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pateikiant pradinį ieškinį atsakovė privalėjo sumokėti ne tik 19 032,10 Eur nuomos mokestį, bet ieškovės reikalavimu priskaičiuotus 356,03 Eur delspinigius pagal pridedamą delspinigių paskaičiavimo pažymą.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog sutinka padengti susikaupusį mėnesinį nuomos mokestį bei apmokėti už faktiškai sunaudotą elektros energiją, tačiau ieškovė turi kredituoti sąskaitas, nepagrįstai išrašytas už elektros palaikomąją galią, objekto apsaugą ir elektros linijos aptarnavimą ir palaikymą. Nurodė, kad sąskaitoje ANA Nr. 4332 buvo nurodyti nepagrįsti mokesčiai už el. linijos aptarnavimą ir palaikymą  sausio ir vasario  mėn., iš viso 242 Eur. Be kita ko, PVM sąskaita faktūra ANA Nr. 4332 yra kredituota pagal kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ANA Nr. 4342. Ieškovės atliktas įskaitymas pagal PVM sąskaitą faktūrą ANA Nr. 4332 yra nepagrįstas.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 8 766,50 Eur skolą, 356,03 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 122,08 Eur) nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 800 Eur išlaidoms advokato teisinei pagalbai ir 437 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisė iš atsakovės valstybei 5,42 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.

5.       Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 15 d.  tarp šalių buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis 3187,65 m2 bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. p.). Sutarties 2.1. p. numatyta, jog Nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos moka Nuomotojui už Patalpas ir žemės sklypą mėnesinį nuomos mokestį po 6000,00 Eur plius PVM. Be nuomos mokesčio atsakovė privalėjo apmokėti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos mokesčius už komunalines ir ryšių paslaugas pagal Nuomotojo pateiktus paskaičiavimus (Sutarties 2.2. p.). 2018 m. liepos 11 d. taip šalių buvo pasirašyta žemės sklypo subnuomos sutartis Nr. 51 dėl žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0259-3135) išnuomojimo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal šią subnuomos sutarties 2.1. p. Nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos moka Nuomotojui už žemės sklypą 5 Eur plius PVM mėnesinį nuomos mokestį pagal Nuomotojo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Sutartys dėl negyvenamųjų patalpų nuomos ir žemės sklypo subnuomos buvo nutrauktos šalių bendru susitarimu nuo 2019 m. gegužės 6 d.

6.       Dėl 8 766,50 Eur skolos priteisimo. Teismas atsižvelgė, kad 2019 m. birželio 10 d. ieškovė kreipėsi dėl teismo įsakymo pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. ANA4330, ANA4336, ANA4340 išdavimo ir 2019 m. birželio 14 d. priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš atsakovės (skolininkės) 21 798,15 Eur skolą, 244,14 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas  atkreipė dėmesį, kad teismo įsakyme nurodytą 21 798,15 Eur skolos ieškovei sumą atsakovė pripažino, 2019 m. gegužės 27 d. pateikdama jai pranešimą dėl 21 798,15 Eur skolos grąžinimo.  Teismo vertinimu, ši aplinkybė reiškia, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei fakto nekyla. Teismas nustatė, kad  iki 2020 m. sausio 13 d. patikslinto ieškinio teismui pateikimo atsakovė dalį įsiskolinimo padengė, ką įrodo ieškovės pateiktas 2020 m. sausio 6 d. aktas dėl skolų suderinimo, pagal kurį atsakovės 8 766,50 Eur skolos dydis susidaro iš likusių 2 PVM sąskaitų faktūrų Nr. ANA4336 ir ANA4340. Pagal 2020 m. sausio 6 d. aktą dėl skolų suderinimo, PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ANA4330 nurodyta 7 266,05 Eur skola buvo apmokėta laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ANA4336 nurodyta 7 266,05 Eur skola buvo apmokama laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d., todėl pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą likusi įsiskolinimo suma yra 1 500 Eur. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ANA4340 nurodyta 7 266,05 Eur skola patikslinto ieškinio padavimo dienai yra neapmokėta, todėl bendra ieškovės sumažinto ieškinio reikalavimo suma pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ANA4336 ir ANA4340 yra 8 766,50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė 2019 m. gegužės 27 d.  pati pripažino 21 798,15 Eur skolos dydį bei po to nuolat mažino įsiskolinimą ieškovei vykdydama mokėjimus, teismas padarė išvadą, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 8766,50 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, nes byloje nėra įrodymų, kad nurodytą skolos sumą atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei. Teismas, vertindamas atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovės atliktas įskaitymas pagal PVM sąskaitą faktūrą ANA Nr. 4332 yra nepagrįstas, nurodė, jog iš PVM sąskaitos faktūros ANA Nr. 4332, dėl kurios atsakovei kyla neaiškumų, ieškovė savo reikalavimų nekildina, nes remiasi tik skolos suma, kuri  kildinama iš kitų PVM sąskaitų faktūrų. Todėl atsakovės nurodyti neaiškumai dėl PVM sąskaitos faktūros ANA Nr. 4332 nėra šios bylos ginčo dalykas. Teismas nurodė, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta 242 Eur skolos suma už el. linijos aptarnavimą ir palaikymą sausio  ir vasario mėn. buvo kredituota ir dėl to PVM sąskaita faktūra Nr. 4332 neįėjo į paskaičiuotų delspinigių dydį. Šią aplinkybę ieškovė pagrindė ir pateikdama kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4342, kurioje yra atliktas kredituotos skolos sumos paskaičiavimas, apimantis PVM sąskaitoje faktūroje ANA Nr. 4332 nurodytą 200 Eur bei 42 Eur. Tai reiškia, kad ieškovė išsamiai paaiškino ir įrodymais pagrindė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes dėl likusios pagal sąskaitą ANA Nr. 4332 sumos padengimo bei delspinigių skaičiavimo. Teismas sprendė, kad  ieškinio reikalavimas dėl 8 766,50 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ieškovės pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis Nr. ANA4336 ir ANA4340.

7.       Dėl 356,03 Eur delspinigių priteisimo. Teismas ieškinio reikalavimą dėl 356,03 Eur delspinigių priteisimo pripažino išvestiniu iš ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, todėl jį tenkino.

8.       Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

                                  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

9.1.                      Teismas peržengė ieškinio ribas, priteisė patikslinto ieškinio reikalavimus viršijančią skolos sumą ir neįvertino faktiškai likusios skolos dalies. Teismas nesuteikė teisės atsakovei pareikšti atsiliepimo į patikslintą ieškinį, neįvertino ieškovės kreipimosi į teismą tikslingumo;

9.2.                       Teismo priteista suma peržengia ieškinio ribas. 2020 m. sausio 13 d. patikslintu ieškiniu ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 8 766,05 Eur skolą, 356,03 Eur delspinigius bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo reikalavimą ieškovė grindė 2020 m. sausio 6 d. skolų suderinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis apie atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras Nr. ANA4336 (1500,00 Eur) ir Nr. ANA4340 (7266,05 Eur). Bendra šių sąskaitų suma – 8 766,05 Eur. Teismas iš atsakovės priteisė 8 766,5 Eur; 

9.3.                      Teismas neįvertino, kad 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu pati ieškovė patikslino savo reikalavimą, sumažindama pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo iki 7 266,05 Eur. 2020 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akte atsakovės prievolė sudaro 7266,05 Eur pagal neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ANA4340. Kaip galima suprasti iš ieškovės formuluotės, ieškovė atsisakė dalies savo reikalavimo. Teismas nevertino ieškovės pateikto naujo įrodymo, su juo susijusių motyvų ir sumažintų reikalavimų fakto, bei, žinodamas, kad 2020 m. sausio 13 d. patikslintu ieškiniu prašoma priteisti suma jau yra sumažėjusi, vis tiek vadovavosi 2020 m, sausio 13 d. patikslinto ieškinio motyvais bei reikalavimais;

9.4.                      Teismas privalėjo vadovautis CPK 141 str. ir įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimą. Vadovaujantis CPK 141 str. 2 d., teismas privalėjo nustatyti ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento (pareiškimo dėl ieškinio dalyko tikslinimo) įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui;

9.5.                      2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu teismas išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant. Teismas atmetė atsakovės 2020 m. vasario 17 d. prašymą atidėti teismo posėdį protingam terminui tam, kad atsakovė galėtų sudaryti sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su profesionaliu teisininku (advokatu/advokato padėjėju). Teismas bylą išnagrinėjo neužtikrindamas atsakovės teisės atsikirsti nei į ieškovės  patikslintą ieškinį, nei į 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu pakeistą ieškinio dalyką. Teismas pažeidė CPK 42 str. ir CPK 47 str. nustatytas atsakovės procesines teises;

9.6.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pati pasirinko ne patį ekonomiškiausią ginčo sprendimo būdą - taikos sutarties sudarymą, o ginčo sprendimą ginčo teisenos tvarka. Atsakovė negali būti atsakinga už pačios ieškovės inicijuotą perteklinį teisminį ginčą ir neprivalo apmokėti iš tokio perteklinio proceso atsiradusias ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo prievolę ieškovei vykdė ir tebevykdo.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant priteistos skolos dydį 7 266,05 Eur, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

10.1.                      Atsakovės argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo yra nepagrįsti. 2020 m. sausio 13 d. patikslintu ieškiniu ieškovė būtent tokią sumą ir prašė priteisti iš atsakovės. Teismas per apsirikimą neatsižvelgė į 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu pateiktą 2020 m. vasario 12 d. skolos suderinimo aktą  ir kad ieškovei pareiškus patikslintą ieškinį atsakovė 2020 m. sausio 16 d. sumokėjo 1 500,00 Eur, todėl posėdžio dieną atsakovės skola sudarė 7266,05 Eur. Šią klaidą, kaip neturinčią įtakos iš esmės teisingam šioje ginčo dalyje teismo sprendimui, turi teisę ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo;

10.2.                      2020 m. sausio 14 d buvo gautas atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ji pageidavo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Šis atsakovės prašymas buvo patenkintas ir teismo posėdis buvo atidėtas, tačiau atsakovė jai suteikta teise nepasinaudojo, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė;

10.3.                      Ieškovė pasirinko savo interesų gynybos būdą - kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo, o atsakovei nepagrįstai pareiškus prieštaravimus — su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Atsakovė, žinodama apie prievolę atsiskaityti su ieškove ir ją faktiškai pripažindama apeliaciniame skunde, gali tai padaryti bet kurioje proceso stadijoje, taip pat turėjo galimybę baigti bylą taikos sutartimi pirmosios instancijos teisme. Tokie atsakovės veiksmai aiškiai įrodo jos nesąžiningumą ir norą kuo ilgesnį laikotarpį disponuoti ieškovės lėšomis; 

10.4.                      Apeliaciniame skunde atsakovė neneigia, jog ji yra skolinga ieškovei 7 266,05 Eur, tačiau ignoruoja šios skolos grąžinimą, prisidengdama neva procesinių teisės normų pažeidimu ir ignoruodama, jog prievolė mokėti skolą turi būti vykdoma laiku ir sąžiningai;

10.5.                      Atsakovė nutraukė atstovavimo sutartį su profesionaliu advokatu tam, kad būtų pagrindas 2020 m. vasario 17 d. prašyti atidėti bylos nagrinėjimą. 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė tik patikslino priteistinos sumos dydį, remdamasi 2020 m. vasario 12 d. skolos suderinimo aktu, todėl teismui neatsirado pareiga atidėti bylos nagrinėjimą;

10.6.                      Patikslinus ieškinį dėl ginčo sumos priteisimo, bendra ieškinio suma ne padidėjo, o sumažėjo. Reikalavimas liko grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis ieškinys. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu periodiškai pervesdavo įvairias sumas skolos dengimui, todėl kiekvienu atveju atsakovei atlikus mokėjimo pavedimą neatsiranda ieškovei pareiga raštiškai tikslinti pareikštą ieškinio sumą;

10.7.                      Nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrindo nėra. Byloje iš atsakovės veiksmų akivaizdu, jog nuo skolos atsiradimo momento ji elgėsi netinkamai, ignoravo skolos grąžinimą ir suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai.

           Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo

12.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl iš atsakovės ieškovei priteistos skolos dydžio, kildinamos iš šalių 2018 m. gegužės 15 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties.   2020 m. sausio 13 d. patikslintu ieškiniu ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 8 766,05 Eur skolą, 356,03 Eur delspinigius bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (el. b. l. 136-139). Savo reikalavimą ieškovė grindė 2020 m. sausio 6 d. skolų suderinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis apie atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras Nr. ANA4336 (1500,00 Eur) ir Nr. ANA4340 (7266,05 Eur). 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, sumažindama reikalavimą 1 500 Eur suma iki 7 266,05 Eur (2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 3 min 5 s – 3 min 25 s). Iš byloje pateikto 2020 m. vasario 12 d. akto dėl skolų suderinimo (el. b. l. 149-150) matyti, kad 2020 m. sausio 16 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 1 500 Eur, todėl atsakovė liko neapmokėjusi ieškovei PVM sąskaitos faktūros Nr. ANA4340 – 7 266,05 Eur sumai.

13.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 42 straipsnio, 141 straipsnio 1 dalies normas apribodamas atsakovės procesines teises atsikirsti į patikslintą ieškinį, kuriuo prašomos priteisti skolos dydis sumažintas nuo 8 766,05 Eur iki 7 266,05 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

14.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 42 straipsnio 1 dalies ir CPK 141 straipsnio 1 dalies normas, kuriose yra įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą ir šios teisės įgyvendinimo tvarka, yra pažymėjęs, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011, 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).

15.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu patikslino prašomą priteisti sumą, pateikė skolos sumažinimą pagrindžiantį įrodymą - 2020 m. sausio 6 d. skolų suderinimo aktą, todėl šiuo atveju ieškinio dalykas – atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimams priteisti tam tikrą skolą – liko nepakitęs, ieškovė nuo  8 766,05 Eur iki 7 266,05 Eur sumažino reikalaujamos priteisti skolos dydį.

16.        Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra nurodęs, jog ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

17.       Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai, priimant ieškinyje pareikšto reikalavimo apimtį patikslinančius duomenis bei ieškovės prašymą sumažinti reikalaujamos priteisti skolos sumą, negali būti vertinami kaip apeliantės įvardijamų proceso teisės normų pažeidimai.

18.       Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą atidėti 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdį, pažeidė atsakovės teises nurodytas CPK 42 ir 57 (apeliaciniame skunde klaidingai nurodytas CPK 47 str.) straipsniuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. vasario 17 d. atsakovė pateikė pakartotinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės 2020 m. sausio 14 d. prašymą ir 2020 m. sausio 16 d. turėjusį vykti teismo posėdį atidėjo 2020 m. vasario 17 d. (el. b. l. 141-145). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, atsakovės prašyme nurodyta aplinkybė – atsakovės atstovavimo sutarties nutraukimas su atsakovę atstovavusia advokate – nelaikytina svarbia priežastimi bylos nagrinėjimui atidėti (CPK 246 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškovės procesinis veiksmas – ieškinio reikalavimo sumažinimas yra atliktas atsakovės naudai, reikalavimas liko grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis ieškinys. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir, atmesdamas atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, išvengė nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo.

19.       Apeliaciniame skunde atsakovė dėl proceso teisės normų pažeidimo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.  

20.       Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.

21.       Kasacinis teismas, aiškindamas aukščiau nurodytų normų taikymą, nurodė, kad proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais. 

22.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 19 032,10 Eur skolą ir 356,03 Eur delspinigius, iš viso 19 388,13 Eur (el. b. l. 70-73). Bylos nagrinėjimo metu, atsakovei sumokėjus dalį skolos ir dėl to ieškovei, sumažinus reikalavimą dėl skolos priteisimo iki 7 266,05 Eur, laikytina, kad ieškovės reikalaujama priteisti skolos ir delspinigių suma sudarė iš viso 7 622,08 Eur (7266,05+356,03). Vadinasi bylos nagrinėjimo metu atsakovė patenkino 11 766,05 Eur (19388,13-7622,08) ieškovės reikalavimų. Ieškovei 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu sumažinus ieškinio reikalavimus, konstatuotina, kad ieškovė atsisakė reikalavimo atsakovei dėl 11 766,05 Eur skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu privalėjo išspręsti minėtoje dalyje ieškovės ieškinio atsisakymo klausimą ir bylą šioje dalyje nutraukti CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Aplinkybė, kad ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas pirmosios instancijos teismo nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka ir nulėmė neteisingą ieškovei iš atsakovės priteistos skolos dydį. Ieškovės 8 766,50 Eur skolos sumos skundžiame sprendime įrašymą vietoj ieškovės prašomos priteisti 8 766,05 Eur skolos sumos, apeliacinės instancijos teismas vertina ne kaip ieškinio ribų peržengimą, bet kaip rašymo apsirikimą.

23.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aukščiau nurodyto pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla. Ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista ne 8 766,50 Eur ar 8 766,05 Eur, o 7 266,05 Eur skola. Pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normos pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

24.       Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priimtinas ieškovės ieškinio reikalavimo dalies atsakovei dėl 11 766,05 Eur skolos priteisimo atsisakymas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.), ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos dydis nuo 8 766,50 Eur sumažintinas iki 7 266,05 Eur, suma, nuo kurios priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 9 122,08 Eur sumažintina iki 7 622,08 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

25.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 237,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidedančių iš 437,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė atsisakė 11 766,05 Eur skolos priteisimo. 11 766,05 Eur dydžio turtinis reikalavimas apmokamas 265,00 Eur (11766,05x3%75%) žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Bylą dalyje dėl 11 766,05 Eur skolos priteisimo nutraukus dėl to, kad atsakovė minėtoje dalyje ieškinį patenkino bylos nagrinėjimo metu, ieškovei grąžintina 198,75 Eur (265x75%) žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). 

26.       Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nepriteisti iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju dėl pradėto teisminio proceso kaltė tenka atsakovei. Atsakovė, pripažindama skolą ieškovei, jos geranoriškai nemokėjo, todėl  ieškovė dėl atsakovės nesumokėtos skolos buvo priversta kreiptis į teismą ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo dalį skolos, atsakovės neatleidžia nuo prievolės atlyginti ieškovei jos patirtas 800 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 238,25 Eur (437-198,75) išlaidas žyminiam mokesčiui apmokėti (CPK 93 str. 1 d.).

27.       Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, ieškovei iš atsakovės priteisto žyminio mokesčio dydis nuo 437,00 Eur sumažintinas iki 238,25 Eur, ieškovei grąžintina  198,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

28.       Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 205,00 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 177). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės 500,00 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo  į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (el. b. l. 192-194). Ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio 1 766,18 Eur (1,3x1358,60), kur 1 358,60 Eur yra 2019 m. ketvirto ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

29.        Apeliaciniame skunde nurodyta 9 122,53 Eur ginčijama suma. Pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos suma buvo sumažinta 1 500,45 Eur (8766,50-7266,05). Atsižvelgiant į tai laikytina, kad buvo patenkinta 16,45 % (1500,45/9122,53x100%) dalis apeliacinio skundo materialinių reikalavimų, o atmesta 83,55 % (100-16,45) dalis apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovė privalo atlyginti atsakovei 33,72 Eur (205x16,45%), o atsakovė privalo atlyginti ieškovei 417,75 Eur (500x83,55%) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šalių reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra vienarūšiai ir priešpriešiniai, taikytinas reikalavimų įskaitymas, ir ieškovei iš atsakovės priteistina 384,03 Eur (417,75-33,72) bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fishlita“ (j. a. k. 142114851) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ (j. a. k. 300154147) priteistą skolos sumą nuo 8 766,50 Eur (aštuonių tūkstančių šešiasdešimt šešių eurų 50 centų) sumažinti iki 7 266,05 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 5 centų), priteistą žyminį mokestį nuo 437,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt septynių eurų) sumažinti iki 238,25 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 25 centų), sumą, nuo kurios priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 9 122,08 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 8 centų) sumažinti iki 7 622,08 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų 8 centų).

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildyti šiomis dalimis:

„Civilinę bylą dalyje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fishlita“ (j. a. k. 142114851) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tranzito paslaugų centras“ (j. a. k. 300154147) dėl 11 766,05 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 5 centų) skolos priteisimo nutraukti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fishlita“ (j. a. k. 142114851) 198,75 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 75 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. liepos 9 d. per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fishlita“ (j. a. k. 142114851) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ (j. a. k. 300154147) 384,03 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 3 centus) bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                               Virginija Gudynienė

                                                                                                Izolda Nėnienė

                                                                                                Tomas Romeika