Administracinė byla Nr. eA-2249-756/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16949-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.9.3; 14.9.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. A., G. P., V. J., L. D., A. P., K. B. G., T. Š., A. T., S. E. K. ir Asociacijos „Vartotojų balsas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. A., G. P., V. J., L. D., A. P., K. B. G., T. Š., A. T., S. E. K. ir Asociacijos „Vartotojų balsas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Kauno marių regioninio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai G. A., G. P., V. J., L. D., A. P., K. B. G., T. Š., A. T., S. E. K. ir Asociacija „Vartotojų balsas“ (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti išduotus leidimus atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus: Vytauto prospekte 2017 m. kovo 27 d. leidimą Nr. 36-6-304, A. M. gatvėje 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. 36-6-698A, Zanavykų gatvėje 2017 m. liepos 26 d. leidimą Nr. 36-6-711, Miško gatvėje 2017 m. liepos 24 d. leidimą Nr. 36-6-699, A. S. alėjoje 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. 36-6-699A; 2) Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nustatyti medžių vertę pagal Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) išduotus leidimus: 2017 m. kovo 27 d. leidimą Nr. 36-6-304, 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. 36-6-698A, 2017 m. liepos 26 d. leidimą Nr. 36-6-711, 2017 m. liepos 24 d. leidimą Nr. 36-6-699, 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. 36-6-699A (toliau kartu – ir Leidimai). Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
2. Pareiškėjai nurodė, jog Kauno mieste šalinami medžiai priskirti saugotiniems želdiniams, nors saugotiniems želdiniams ir želdynams taikomi griežtesni reikalavimai. Saugotini medžiai gali būti kertami (šalinami) tik esant Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nurodytiems pagrindams ir nustatyta tvarka. Šiuo atveju nebuvo nei vieno pagrindo šalinti saugotinus Kauno miesto medžius, taigi nebuvo pagrindų išduoti leidimus jų pašalinimui. Miesto gatvių želdinių pertvarkymo darbai vykdomi pagal atskirų gatvių ir šaligatvių paprastojo remonto projektus, neparengus želdinių tvarkymo-pertvarkymo projektų. Buvo suvaržyta suinteresuotos visuomenės teisė dalyvauti sprendžiant dėl želdinių pertvarkymo veiklos (su aplinka susijusių planų ir programų įgyvendinimo) ir buvo nesilaikoma želdinių apsaugos ir tvarkymo principų. Išduodant leidimus ir šalinant medžius jų būklė natūroje nebuvo vertinama. Šiuo atveju nebuvo vykdomas gatvių-šaligatvių rekonstravimas, bet darbai buvo vykdomi ir medžiai šalinami pagal paprastojo ir kapitalinio gatvių remonto projektus. Ginčijami Leidimai išduoti nepagrįstai ir neteisėtai remiantis šiais pagrindais: 1) nesant Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams Apraše įtvirtintų pagrindų; 2) neįvertinus medžių būklės natūroje (Aprašo 5 p.); 3) nesuderinus jų su Aprašo 13.5 punkte nurodytomis institucijomis; 4) nenurodyta šalintinų medžių vertė; 5) neparengus želdinių tvarkymo-pertvarkymo projektų. Savivaldybė neužtikrino visuomenės teisės būti informuotai ir dalyvauti sprendžiant dėl miesto gatvių želdinių šalinimo, pažeidė teisės aktuose įtvirtintas suinteresuotos visuomenės garantijas. Teigė, kad Savivaldybės teiginiai, jog visuomenę informavo, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje pateikti duomenys apie publicistinius straipsnius spaudoje yra neįskaitomi, todėl nei pareiškėjai, nei teismas neturi galimybės jais vadovautis ir negali jais remtis. Be to, informacija paskelbta po leidimų išdavimo apie jau vykdomus darbus. Nėra jokios informacijos, kad visuomenė būtų informuota apie želdinių šalinimą Vytauto pr., Mickevičiaus g., Zanavykų g. Be to, publicistinė informacija nėra pakankama ir neužtikrino pareiškėjų bei visuomenės teisės būti informuotiems. Tai, kad visuomenė turi būti informuota apie planuojamą želdinių šalinimą ir pertvarkymą papildomai patvirtina Želdinių būklės ekspertizės tvarkos apraše įtvirtinta visuomenės teisė reikalauti skirti želdinių būklės ekspertizę (t. y. pirmiausia, būti iš anksto ir adekvačiai informuota apie planuojamą želdinių šalinimą, kad galėtų šią teisę realizuoti). Miesto gatvės želdiniai yra želdynas ir jiems turėjo būti parengtas želdyno tvarkymo projektas bei taikomos papildomos teisės aktuose numatytos visuomenės informavimą ir dalyvavimą užtikrinančios procedūros.
3. Pareiškėjai teigė, kad želdinių vertė turi būti nustatyta visais atvejais. Teisės aktai nurodo atvejus, kai vertė yra neatlyginama, tačiau visais atvejais išduodant leidimus vertė turi būti apskaičiuota. Tai papildomai patvirtina sisteminis teisės normų aiškinimas: Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 12.3 p. – būtinybė pasodinti atkuriamąją vertę atitinkantį medžių kiekį suponuoja būtinybę nustatyti-apskaičiuoti šalintinų želdinių vertę, net jeigu vertė nėra atlyginama. Pagal Kauno miesto želdynų ir želdinių būklės 2016 metais stebėsenos rezultatus (ataskaitą) dauguma medžių yra geros būklės, todėl juos pašalinti nėra ir nebuvo jokio pagrindo. Be to, 2017 m. rugpjūčio 18 d. specialistų Protokole DDR Nr. 20170818/1 ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-17-48 konstatuota, kad likę medžiai A. S. al. (kurie vėliau vis tiek buvo pašalinti) yra perspektyvūs ir gyvybingi. Todėl tai patvirtina, kad leidimams medžių kirtimui dėl jų blogos būklės išduoti pagrindo nebuvo.
4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.
5. Administracija nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai ginčija Leidimų teisėtumą, nes neturi subjektinės teisės tokiam reikalavimui pareikšti. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, šio ginčo atveju Leidimus išdavė Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, pagal Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus ir Kauno miesto gyventojų, tarp kurių nėra pareiškėjų, prašymus. Atitinkamai, pareiškėjai nėra nei asmenys, pateikę prašymus išduoti Leidimus, nei asmenys, kuriems Leidimai buvo išduoti. Pareiškėjai nėra Leidimų išdavimo teisinio santykio dalyviai ir nėra subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka būtų įgalioti atstovauti ir/ar ginti viešąjį interesą, reikalaujant Leidimų panaikinimo. 1998 m. gegužės 25 d. Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) šioje byloje nesuteikia pareiškėjams teisės ginti viešąjį interesą, nes pareiškėjai nėra visuomeninė organizacija, o ginčijamos veiklos nėra priskiriamos prie veiklų, kurių atžvilgiu visuomeninė organizacija gali reikšti interesą. Tarp pareiškėjų nėra nei vienos visuomeninės organizacijos, kuriai būtų suteikti įgaliojimai veikti aplinkosaugos srityje ir šioje srityje atstovauti viešąjį interesą. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog tokie įgaliojimai yra suteikti VšĮ „Vartotojų balsas“. Pareiškėjai nelaikytini suinteresuota visuomene, nes tarp pareiškėjų esantys fiziniai asmenys objektyviai nepagrindė, jog Leidimų išdavimas jiems padarė kokį nors tiesioginį poveikį. VšĮ „Vartotojų balsas“ į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėta organizacija teisės aktų nustatyta tvarka veiktų aplinkos apsaugos skatinimo srityje. Net jeigu pareiškėjai ir būtų laikomi visuomenine organizacija, jie vis tiek neturėtų teisės ginti viešojo intereso Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ginčijami Leidimai nepatenka į Konvencijos taikymo apimtį. Leidimų išdavimui nebuvo reikalingas želdinių tvarkymo-pertvarkymo projektų parengimas, nes Leidimai buvo išduoti pavienių medžių, o ne želdynų šalinimui, todėl Želdynų įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Taip pat ginčo atveju Leidimų pagrindu buvo numatyta iškirsti tik tuos medžius, kurie augo gatvių tiesimui ir rekonstravimui skirtose teritorijose. Ši aplinkybė matoma ir pačiuose leidimuose, nurodant, kad atlikus medžių šalinimą bus vykdomas kapitalinis kelių remontas, t. y. bus naujai tiesiama kelių danga. Taigi išduodant Leidimus medžių šalinimui ir Leidimų pagrindu atliekant darbus, medžių būklės vertinimo natūroje atlikimas nebuvo reikalingas. Be to, visi Leidimuose nurodyti medžiai augo valstybinėje žemėje, o medžių kirtimas buvo numatytas atlikti teritorijoje, naudojamoje gatvių (šaligatvių) tiesimui ir tvarkymui, todėl pareiga nustatyti numatomų iškirsti medžių vertę ir ją atlyginti, Kauno miesto savivaldybei nebuvo ir negalėjo būti taikoma. Leidimų pagrindu iškirtus senus medžius, šių medžių vietoje buvo atsodinti nauji, miesto aplinkai tinkami, tvirti ir saugūs medžiai. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog šalinant senuosius medžius jų vertė neturėjo būti nustatinėjama ir atlyginama. Aplinkybę, jog pareiškėjų ginčijami Leidimai yra pagrįsti ir teisėti taip pat patvirtina ir Kauno RAAD Patikrinimo aktas, parengtas atlikus neplaninį patikrinimą dėl Leidimų išdavimo. Be to, pareiškėjai skundą pateikė praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą ir nesant jokių termino praleidimą pateisinančių objektyvių priežasčių. Terminas skundo padavimui negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjų skundas, pateiktas praleidus ABTĮ nustatytą terminą, atmestinas šiuo savarankišku pagrindu.
6. Atsakovai Aplinkos apsaugos agentūra, Kauno marių regioninio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba skundo pagrįstumą (dėl Leidimų panaikinimo) atsiliepimuose prašė spręsti teismo nuožiūra, nes pareiškėjai atsisakė skundo reikalavimų, susijusių su šių institucijų priimtais sprendimais.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu priėmė pareiškėjų prašymą dėl atsisakymo dalies reikalavimų ir administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti: 1) Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. birželio 6 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-410; 2) Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gegužės 17 d. Atrankos išvadą dėl rekonstruojamo sveikatingumo, kultūros ir užimtumo komplekso Perkūno al. 5, Kaune poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28-2)-A4-5185; 3) Valstybinės Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 13 d. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. (4)-V3-259(7.21); 4) Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-605, nutraukė; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjai 2019 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą, kuriuo atsisakė šių skundo reikalavimų: 1) panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. birželio 6 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-410; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gegužės 17 d. Atrankos išvadą dėl rekonstruojamo sveikatingumo, kultūros ir užimtumo komplekso Perkūno al. 5, Kaune poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28-2)-A4-5185; 3) panaikinti Valstybinės Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 13 d. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. (4)-V3-259(7.21); 4) panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo išvadą Nr. V3-7.1-605. Teismas išaiškino pareiškėjams, jog bylos dalį dėl paminėtų reikalavimų nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).
9. Teismas taip pat nurodė, kad byloje likęs ginčas dėl išduotų Leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismas nustatė, kad Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius pagal pateiktus prašymus Administracijai išdavė šiuos leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams: 1) 2017 m. kovo 27 d. leidimą Nr. 36-6-304 Vytauto prospekte; 2) 2017 m. liepos 24 d. leidimą Nr. 36-6-699 Miško gatvėje; 3) 2017 m. liepos 26 d. leidimą Nr. 36-6-711 Zanavykų gatvėje; 4) 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. 36-6-698A A. M. gatvėje; 5) 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimą Nr. 36-6-699A A. S. alėjoje.
11. Teismas vertino, kad pareiškėjai nepagrįstai ginčija Leidimų teisėtumą ir reikalauja Leidimų panaikinimo, nes jie neturi subjektinės teisės tokiam reikalavimui pareikšti. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-602 patvirtintų Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punkte yra įtvirtinta, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miško paskirties žemėje, yra priskiriami saugotiniems, todėl jų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų atlikimui yra reikalingas leidimas. Taisyklių 13 ir 14 punktai numato, jog saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo, persodinimo, genėjimo darbų atlikimui reikalingus leidimus išduoda atitinkamos savivaldybės, kurioje yra numatomas darbų atlikimas, Aplinkosaugos skyrius, vadovaudamasis Aprašu. Šiuo atveju Leidimus, kurių panaikinimo reikalauja pareiškėjai, išdavė Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius pačiai Kauno miesto savivaldybės administracijai pagal jos prašymus. Taigi pareiškėjai nėra nei asmenys, pateikę prašymus išduoti Leidimus, nei asmenys, kuriems Leidimai buvo išduoti, t. y. pareiškėjai nėra Leidimų išdavimo teisinio santykio dalyviai, kurie galėtų reikalauti Leidimų panaikinimo. Teismas, vertindamas nacionalinės teisės aktų nuostatas, susijusias su pareiškėjų teise kreiptis į teismą, ginčijant Leidimus ir ginti viešąjį interesą, pažymėjo, jog aktualios yra Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos. Teismas, įvertinęs Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendė, jog šiuo atveju nėra juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamiesi pareiškėjai galėtų reikalauti Leidimų panaikinimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nelaikytini suinteresuota visuomene, nes tarp pareiškėjų esantys fiziniai asmenys objektyviai nepagrindė, jog Leidimų išdavimas jiems padarė kokį nors tiesioginį poveikį, pažeidė jų subjektines teises ar interesus, o juridinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėjai galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas asociacija „Vartotojų balsas“ turi skatinti aplinkos apsaugą, padėti spręsti kraštotvarkos problemas tam, jog būtų laikomas suinteresuota visuomene Aplinkos apsaugos įstatymo, Orhuso konvencijos prasme ir turėtų teisę kreiptis į teismą.
12. Tam, kad būtų nustatyta, ar visuomeninė organizacija skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas, turi būti vertinami teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninės organizacijos veiklą, įrodymai, patvirtinantys realią pareiškėjo veiklą aplinkos apsaugos bei kraštotvarkos srityje, visuomeninės organizacijos įstatų nuostatos, iš kurių būtų galima nustatyti, jog aplinkos apsauga yra vienas iš pagrindinių visuomeninės organizacijos veiklos tikslų. Teismas, įvertinęs proceso šalių teismui pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog pateikti įrodymai nepagrindžia, kad pareiškėjas asociacija „Vartotojų balsas“, kreipimosi su skundu į teismą metu, realiai veikė, skatindamas aplinkos apsaugą, padėdamas spręsti kraštotvarkos problemas. Kaip matyti iš pareiškėjo įstatų, juose nurodyti asociacijos veiklos tikslai: konsultuoti ir šviesti vartotojus aktualiais jiems klausimais įgyvendinant švietimo ir mokymo programas (2.1.1 punktas); efektyviai organizuoti vartotojų teisių apsaugą (2.1.2 punktas); atstovauti ir ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus įmonėse, įstaigose ir organizacijose, teismuose (2.1.3 punktas); ginti vartotojų kolektyvinius interesus (2.1.4 punktas) ir atstovauti Asociacijos narių interesams (2.1.5 punktas). Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas asociacija „Vartotojų balsas“ neatitinka nurodyto kriterijaus – padėti spręsti kraštotvarkos problemas, skatinti aplinkos apsaugą, taigi šiuo atveju jis nėra laikomas suinteresuota visuomene Aplinkos apsaugos įstatymo, Orhuso konvencijos prasme, turinčia teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas neatitinka ratione personae (subjektų) kriterijaus ginti viešąjį interesą.
13. Teismas konstatavo, kad net jeigu pareiškėjai ir būtų laikomi tinkamais subjektais (suinteresuota visuomene), jie vis tiek neturėtų teisės ginti viešojo intereso Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ginčijami Leidimai nepatenka į šios konvencijos taikymo apimtį. Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Orhuso konvencijos I priede yra patvirtintas Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodytas veiklos rūšių sąrašas, kuomet visuomenė turi būti įtraukiama į konkrečių klausimų sprendimą ir, atitinkamai, kuomet visuomeninės organizacijos yra įgalinamos ginti viešąjį interesą. Minėtame veiklos rūšių sąraše gatvių teisimas, remontas, rekonstrukcija ir su tuo susijęs medžių kirtimas nėra nurodytas. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju, kuomet yra sprendžiami su gatvių tiesimu, remontu ir rekonstrukcija bei medžių kirtimu susiję klausimai, pareiškėjams įgaliojimai ginti viešąjį interesą nėra suteikti, pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Leidimų teisėtumo ir pagrįstumo, reikalauti Leidimų panaikinimo. Nurodytas subjektines teises turi tik Leidimų išdavimo teisinio santykio dalyviai ir asmenys, turintys teisę atstovauti bei ginti viešąjį interesą. Pareiškėjai nei į vieną iš nurodytų kategorijų nepatenka, todėl pareiškėjų reikalavimą dėl Leidimų panaikinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą, taip pat atmetė ir reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo nustatyti medžių vertę pagal jos išduotus Leidimus.
14. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Leidimų teisėtumą ir pagrįstumą, likę šalių argumentai yra pertekliniai.
15. Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė detalaus išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl šio klausimo plačiau nevertino.
III.
16. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti; kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant išaiškinti, ar ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies nuostatos, kiek jos tiesiogiai neužtikrina fizinių asmenų teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ginant viešąjį interesą, pažeidžia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio bei 138 straipsnio 3 dalies, o taip pat Orhuso konvencijos bei Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas.
17. Pareiškėjai nurodo, kad teismo pozicija dėl pareiškėjų nepripažinimo suinteresuota visuomene yra nepagrįsta ir pažeidžia suinteresuotos visuomenės apibrėžtį, kadangi Leidimų išdavimo poveikis subjektinėms teisėms ir interesams, kaip daroma įtaka arba galimybė daryti įtaką aplinkosaugos srityje (net ir to nepripažįstant) yra tik viena visuomenės suinteresuotumo pripažinimo sąlygų. Be šios sąlygos yra ir kita, alternatyvi, sąlyga, – visuomenės suinteresuotumas sprendimų priėmimo procesu, kuris byloje pagrindžiamas pareiškėjų suinteresuotumu. Šiuo atveju pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimo nepripažinimas teismui konstatavus, kad pareiškėjai nelaikytini suinteresuota visuomene, nes tarp pareiškėjų esantys fiziniai asmenys objektyviai nepagrindė, jog Leidimų išdavimas jiems padarė kokį nors tiesioginį poveikį, pažeidė jų subjektines teises ar interesus yra esminės Orhuso konvencijos doktrinos ignoravimas, nors savo esme Orhuso konvencija būtent poveikį aplinkai pripažįsta poveikiu į kiekvieno fizinio asmens teisę, t. y. pats Orhuso konvencijos priėmimas tarptautiniu mastu lėmė tai, kad kiekvienas klausimas, kuris susijęs su aplinkosauga, buvo išaukštintas iki kiekvieno fizinio asmens subjektinės teisės pripažinimo, o pagalba piliečiams padedant šias teises realizuoti tapo šios Konvencijos šalių pareiga. Todėl šiuo aspektu esama Lietuvos administracinių teismų praktika, kurioje bet kuriuo formaliu pagrindu siekiama atsisakyti iš esmės nagrinėti fizinių asmenų kreipimusis į teismus aplinkosaugos klausimais nepripažįstant fiziniams asmenims teisės ginti viešąjį interesą, neatitinka Orhuso konvencijos ir turi būti keičiama.
18. Pareiškėjai dėl Orhuso konvencijos 9 straipsnio taikymo srities teigia, kad šios konvencijos 9 straipsnyje nustatyta teisė kreiptis į teismus nepažeidžiant 6 straipsnio nuostatų, nėra šiame straipsnyje nustatytos teisės perkėlimas į 6 straipsnio taikymo sritį. Toks šio straipsnio interpretavimas iš esmės iškraipo šios konvencijos 9 straipsnio turinį, kadangi fundamentalią teisę kreiptis į teismus susiaurina iki tokios teisės galimo realizavimo tik dėl tų veiklų, kurios patenka į 6 straipsnio taikymo sritį. Tuo tarpu šio straipsnio nuostatų taikymas, jau pačioje teisės normoje yra lingvistiškai atskirtas nuo šio straipsnio taikymo srities ir todėl negali būti sutapatinamas, o tai lemia 9 straipsnyje nustatytos teisės kreiptis į teismus universalumą neapsiribojant vien 6 straipsnio taikymo sritimi. Viešojo intereso pobūdį byloje inter alia lemia tiek suinteresuotos visuomenės teisių ignoravimas aplinkos apsaugos bei kraštovaizdžio apsaugos srityse, tiek vykdomos veiklos neigiamo poveikio aplinkai (inter alia žmonėms) rizika visuotinės klimato kaitos kontekste. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su aplinkos apsauga ir asmenų teisės į aplinką gynimu, t. y. byloje keliami aplinkosauginiai bei žmogaus teisių pažeidimo klausimai. Fizinių asmenų kaip suinteresuotos visuomenės teisę ginti viešąjį interesą užtikrina ne tik Orhuso konvencijos nuostatos, bet ir nacionalinis teisinis reguliavimas (tarp jų ir Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 2 d., 1 str. 22 p.). Akivaizdu, jog pareiškėjai yra suinteresuota visuomenė, kuri rodo pakankamą suinteresuotumą (Orhuso konvencijos 9 str. 2 d. ‘a’ p.) tiek pagal minėtas nacionalinės teisės normas, tiek pagal faktinę situaciją. Be to, pareikštas skundas taip pat yra susijęs su privačiu kiekvieno pareiškėjo interesu. Planuojamos veiklos, planai ir programos: medžių grupių šalinimas Kauno mieste dėl vykdomo gatvių ir šaligatvių remonto, yra su aplinka susiję sprendimai, kurie lemia pareiškėjų aplinkos būklę, gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas. Minėtų planuojamų veiklų, planų ir programų įgyvendinimas neišvengiamai yra susijęs su kiekvieno pareiškėjo subjektyviomis teisėmis ir teisėtais interesais, teise į sveiką ir švarią aplinką, teise į esamą gyvenamąją aplinką bei galimybe naudotis brandžiais miesto želdiniais, o taip pat Orhuso konvencijos nuostatomis nustatytomis teisėmis: gauti informaciją, teikti pasiūlymus bei kreiptis į teismą. Sistemiškai aiškinant šias nuostatas matyti, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta suinteresuotos visuomenės (tarp jų ir fizinių asmenų) teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Šiame straipsnyje blanketinė norma – įstatymų nustatyta tvarka numato tik procesinių reikalavimų laikymąsi. ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta blanketinė norma, kuri yra atskleista Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje šie atvejai yra: dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Todėl šių teisės normų sisteminis aiškinimas užtikrina fizinių asmenų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
19. Pareiškėjai teigia, kad kreipimosi į teismą aplinkosaugos klausimais suvaržymas ar ribojimas galėtų būti susijęs su privalomų ikiteisminių ar kitų procedūrų laikymusi, tačiau negali būti paneigiamas kaip pati teisė. Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Todėl pagrįstai kyla abejonė, ar byloje taikytinos ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies nuostatos, kiek jos tiesiogiai neužtikrina fizinių asmenų teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ginant viešąjį interesą, pažeidžia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio bei 138 straipsnio 3 dalies, o taip pat Orhuso konvencijos nuostatas. Todėl iškilus tokiai abejonei buvo pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymi, kad skundo reikalavimų priėmimo klausimas byloje buvo sprendžiamas daug kartų ir reikalavimai buvo priimti, o byla išnagrinėta pagal pareikštus skundo pagrindus. Teisės nepripažinimas buvo pagrindas atsisakyti priimti skundą, tačiau jos nutraukimas po tiek jos nagrinėjimo stadijų remiantis pačios teisės nepripažinimu pareiškėjams tapo siurpriziniu. Todėl pareiškėjai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo pagrindo suabejoti savo teise ir neturėjo pagrindo prašyti kreiptis į Konstitucinį Teismą.
20. Atsakovas Administracija prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Administracija teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai neturėjo subjektinės teisės pareikšti skundo nei gindami savo privatų interesą, nei gindami viešąjį interesą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas. Pareiškėjai taip pat nelaikytini suinteresuota visuomene, todėl neturi teisės reikalauti Leidimų panaikinimo gindami viešąjį interesą. Pareiškėjai yra keli pavieniai fiziniai asmenys ir juridinis asmuo asociacija „Vartotojų balsas“, kurie nelaikytini suinteresuota visuomene, todėl neturi teisės ginti viešojo intereso. Teikdami skundą dėl Leidimų, kurių ne tik išdavimo, bet ir įgyvendinimo procedūra yra pasibaigusi, fiziniai asmenys, siekdami pagrįsti, jog jie atitinka suinteresuotos visuomenės apibrėžimą, turėjo pareigą įrodyti kokią įtaką ir poveikį jiems daro arba gali daryti ginčijami Leidimai. Pareiškėjai jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos neįgyvendino, savo suinteresuotumą grįsdami vien tik deklaratyviais teiginiais, kad išduoti Leidimai daro poveikį pareiškėjų aplinkos, darbo ir poilsio sąlygoms. Jokių konkrečių savo tariamo suinteresuotumo motyvų pareiškėjai nepateikė. Suinteresuota visuomenė privalo realiai įrodyti savo suinteresuotumą. Teikdama skundą dėl Leidimų panaikinimo asociacija „Vartotojų balsas“, siekdama būti pripažinta suinteresuota visuomene, turėjo pareigą įrodyti, jog yra įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas. Kaip teisingai konstatavo teismas, asociacija „Vartotojų balsas“ neįrodė, jog kreipimosi su skundu į teismą metu ši realiai veikė skatindama aplinkos apsaugą, padėdama spręsti kraštotvarkos problemas.
22. Administracija nurodo, kad skirtingai, nei teigia pareiškėjai, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, jog kiekviena šalis vadovaudamasi savo nacionalinės teisės aktais užtikrina, kad suinteresuotosios visuomenės nariai turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų pakartotinio nagrinėjimo teisme ir (arba) kitoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtoje institucijoje siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo, veiksmo ar neveikimo teisėtumą vadovaujantis 6 straipsnio nuostatomis, ir, kai tai nustatyta nacionalinėje teisėje bei nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalis, kitomis atitinkamomis Orhuso konvencijos nuostatomis. Byloje nagrinėjamo pobūdžio veiksmai (Leidimų išdavimas medžių kirtimui) į Orhuso konvencijos I priede konkrečiai išvardytas veiklos rūšis nepatenka, taip pat nėra laikytini veiksmais, galinčiais turėti didelį poveikį aplinkai pagal nacionalinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams jau vien šiuo savarankišku pagrindu nėra suteikta teisė veikti kaip suinteresuotai visuomenei ir ginti viešąjį interesą pareiškiant skundą. Akcentuoja, kad pareiškėjai nėra suinteresuota visuomenė, todėl neturi teisės ginti viešojo intereso. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo dalyką sudarė pareiškėjų subjektinės teisės nagrinėjimas ir vertinimas. Todėl teismo sprendimas, kuriame buvo pripažinta, kad pareiškėjai nėra suinteresuota visuomenė ir neturi teisės ginti viešojo intereso, pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti siurprizinis. Aplinkybė, jog teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą ir tik priimdamas sprendimą konstatavo, jog pareiškėjai neturėjo subjektinės teisės skundui pareikšti, nesuponuoja vykusio teisminio proceso ar priimto sprendimo teisinio ydingumo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neturi subjektinės teisės teikti skundo ir šiuo pagrindu pareiškėjų skundą teisėtai atmetė. Be to, pareiškėjai kreipėsi į teismą be jokių svarbių priežasčių praleidę terminą skundui pateikti, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjų reikalavimai dėl Leidimų panaikinimo ir įpareigojimų nustatyti medžių vertę negalėjo būti tenkinami. Skundą dėl Mickevičiaus g. ir Smetonos al. leidimų panaikinimo pareiškėjai privalėjo pateikti, atitinkamai, ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 19 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d., o skundą dėl kitų leidimų panaikinimo, taip pat ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjų ieškinys bendrosios kompetencijos teismui buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 27 d., o skundas administraciniam teismui buvo pateiktas tik 2017 m. lapkričio 24 d., taigi praleidus ABTĮ nustatytą terminą. Pažymi, kad pareiškėjai nuo pat ginčo pradžios yra atstovaujami dviejų profesionalių teisininkų. Teigia, kad Leidimų pagrindu buvo numatyta iškirsti tik tuos medžius, kurie augo keliams, gatvėms tiesti, rekonstruoti skirtose teritorijose. Išduodant Leidimus ne tik neturėjo būti nustatinėjama medžių būklė natūroje, bet ir neturėjo būti rengiamas želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektas. Šiuo atveju Leidimai buvo išduoti pavienių medžių, o ne želdynų šalinimui. Leidimuose nurodyti medžiai nėra želdynas, todėl medžių šalinimo įgyvendinimui želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projekto rengimas nebuvo reikalingas. Visi Leidimai buvo išduoti teisėtai ir pagrįstai. Pažymi, kad skundu pareiškėjai siekė, jog būtų panaikinti jau nebegaliojantys dokumentai – Leidimai, kas sudarė dar vieną savarankišką pagrindą skundo atmetimui. Pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nesavalaikis, nes jie tokį prašymą privalėjo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
23. Agentūra atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Pastarųjų aplinkybių nenustatyta, todėl administracinė byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.
25. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Leidimai, kuriuos prašo panaikinti pareiškėjai, buvo išduoti: 1) 2017 m. kovo 27 d. leidimas Nr. 36-6-304 pagal kapitalinio remonto techninį darbo projektą Vytauto prospekte iškirsti 188 medžius (12 medžių persodinti), pasodinti 220 naujų medžių; 2) 2017 m. liepos 24 d. leidimas Nr. 36-6-699 pagal gatvės rekonstrukcijos projektą Miško g. iškirsti 85 medžius, atsodinti liepomis; 3) 2017 m. liepos 26 d. leidimas Nr. 36-6-711 pagal gatvės rekonstrukcijos projektą Zanavykų g. (nuo Savanorių pr. iki Zarasų g.) iškirsti 60 medžių, atsodinti liepomis; 4) 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimas Nr. 36-6-698A dėl šaligatvio rekonstrukcijos darbų A. M. g. iškirsti 125 medžius, vietoje jų pasodinti 125 liepas; 5) 2017 m. rugpjūčio 1 d. leidimas Nr. 36-6-699A dėl šaligatvio rekonstrukcijos metu pažeistų šaknų sistemos A. S. g. iškirsti 217 medžių, pasodinti 217 liepų. Visų Leidimų galiojimo laikas 1 metai nuo išdavimo datos. Visi Leidimai buvo realizuoti (medžiai ne tik iškirsti, bet ir pasodinti nauji). Tad pareiškėjai, administraciniame teisme keliamu ginču iš esmės siekia, kad būtų panaikinti jau nebegaliojantys administraciniai aktai.
26. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog nei pareiškėjai – fiziniai asmenys, nei Asociacija ,,Vartotojų balsas“ neįrodė esantys suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio taikymo apimtyje. Pareiškėjai G. A., G. P., V. J., L. D., A. P., K. B. G., T. Š., A. T., S. E. K. neįrodė savo realaus suinteresuotumo, jį skunde grįsdami vien tik deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, kad išduoti Leidimai kirsti medžius daro poveikį jų teisei į sveiką ir švarią aplinką, neigiamai veikia darbo ir poilsio sąlygas. Asociacija ,,Vartotojų balsas“ nepateikė įrodymų, kad yra įsteigta aplinkos apsaugos skatinimo veiklai ar/ir siekiui spręsti kraštotvarkos problemas. Orhuso konvencijos 6 straipsnis, reglamentuojantis klausimus, susijusius su visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Orhuso konvencijos I priede išvardytas planuojamos veiklos rūšis (Konvencijos 6 str. 1 d. a p.); taip pat vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-393/2010). Visiškai sutiktina su atsakovu Kauno miesto savivaldybės administracija, kad šioje byloje nagrinėjamo pobūdžio veiksmai (Leidimų išdavimas medžių kirtimui, įpareigojant vietoje jų pasodinti kitus) į Orhuso konvencijos I priede konkrečiai išvardytas veiklos rūšis nepatenka, taip pat ir nelaikytini veiksmais, galinčiais turėti didelį poveikį aplinkai pagal nacionalinį reglamentavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kokiu atveju pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies nuostatas tiek suinteresuota visuomenė ar jos dalis, tiek visuomeninės organizacijos, veikiančios pagal nacionalinius įstatymus ir padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis) tik tais aplinkos apsaugos aspektais, kuriuos numato Konvencija.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017; 2020 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-94-556/2020). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr. pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr. pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
28. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta besikreipusio teisminės gynybos asmens subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas.
29. Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėjai iškėlė reikalavimą panaikinti ginčo Leidimus, kurie, kaip jau minėta, yra realizuoti (medžiai nukirsti ir pasodinti nauji). Netgi pripažinus, kad Leidimai buvo išduoti neteisėtai ir juos panaikinus, jokios pareiškėjų teisės nebūtų apginamos. Tokiu atveju būtų atliekamas tik faktinio pobūdžio aplinkybės konstatavimas, savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, nesuponuojantis subjektinės teisės arba įstatymų saugomo intereso apgynimo. Išvestinis pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nustatyti medžių vertę pagal išduotus Leidimus nagrinėjamos bylos aplinkybėmis taip pat neturi jokio teisinio pagrindo.
30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytus faktus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ,,prašant išaiškinti ar ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies nuostatos, kiek jos tiesiogiai neužtikrina fizinių asmenų teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ginant viešąjį interesą, pažeidžia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio bei 138 straipsnio 3 dalies, o taip pat Orhuso konvencijos bei Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas“.
32. Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonės dėl ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Konstitucijai, nes minėtose teisės normose įstatymų nustatytais atvejais yra numatyta asmenų teisė kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Aplinkos apsaugos įstatymas suteikia teisę asmenims ginčyti aplinkos apsaugos srityje priimtus sprendimus, jeigu tie asmenys atitinka keliamus reikalavimus, yra laikytini suinteresuota visuomene. Pareiškėjai, be kita ko, atstovaujami profesionalaus teisininko, netgi nepateikė jokių svarių argumentų savo prašymui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrįsti. Dėl išdėstytų aplinkybių šis jų prašymas atmetamas.
33. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat prašo teismo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios sudaro 2 340,02 Eur.
34. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-575/2019).
35. Atsakovas prašyme nurodė, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus dydžius, procesinių dokumentų parengimui buvo reikalingos specialios žinios, didelės apimties dokumentų, teismų praktikos ir teisės doktrinos analizė; PVM mokestis (406,12 Eur), kurį sumokėjo atsakovas, nėra priskirtinas advokatų išlaidoms, todėl negali būti laikomas advokatų atlygiu, kadangi yra mokamas valstybei; atsakovui dėl viešojo subjekto status negali būti paneigta teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, be to, bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai (išlaidos), kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų.
36. Įvertinusi šiuos atsakovo argumentus, ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Aplinkybė, kad procesinių dokumentų parengimui buvo reikalingos specialios žinios ir teismų praktikos analizė, nesudaro pagrindo vertinti, kad sprendžiamo klausimo sudėtingumas reikalavo išskirtinių specialių žinių ir tai galėjo lemti bylos sudėtingumą, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomus advokatus. Be to, pastebėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose jis atlieka viešąjį administravimą, todėl atsakovas turėtų būti įsigilinęs į ginčijamo dalyko esmę.
37. Remdamasi Kauno miesto savivaldybės interneto svetainės duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno miesto savivaldybėje yra įsteigtas Teisės ir konsultavimo skyrius, kuriame dirba 24 darbuotojai ir kurie galėjo atstovauti atsakovo interesus byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovas neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais būdais nei atstovavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir advokatų.
38. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019 išaiškino, kad Kauno miesto savivaldybė turėtų tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbą taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą. Vertintina, kad šiuo konkrečiu atveju neįrodyta, jog pareiškėjams yra pagrindas priskirti nepagrįsto atstovavimo ar išlaidavimo naštą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjų, šiuo atveju nebuvo būtinos, todėl netenkinamas atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų G. A., G. P., V. J., L. D., A. P., K. B. G., T. Š., A. T., S. E. K. ir Asociacijos „Vartotojų balsas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė