Civilinė byla Nr. e2-2828-987/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17410-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovams M. S., R. S., jų atstovei advokato padėjėjai Eglei Voverienei,

atsakovo atstovui advokatui Andriui Šukiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. S. ir R. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „IGL GROUP“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovai M. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „IGL GROUP“ 13 938,32 Eur šlaito defektų šalinimo išlaidų, 1 694,00 Eur nuostolių, patirtų dėl būsimų išlaidų apskaičiavimo, ir bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. CBP-17384/2023).

2.       Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ieškovai su atsakovu 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sutartyje atsakovas buvo įvardintas kaip statytojas, kuris kartu atliko ir žemės sklypo reljefo formavimo darbus bei suformavo teisės aktų reikalavimų neatitinkantį šlaito nuolydį. Ieškovai pažymi, kad atsakovas jų neinformavo apie 2022 m. gegužės 2 d. iš kaimyninio sklypo savininko gautą pretenziją dėl užliejimo bei 2022 m. rugpjūčio 17 d. pretenziją dėl žemės sklypo reljefo neatitikimo teisės aktų reikalavimams; taip pat neinformavo apie 2023 m. gegužės 4 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surašytą privalomąjį nurodymą atsakovui pašalinti žemės sklype padarytus pažeidimus. Ieškovai nurodo, kad atsakovas, sudarant sutartį juos suklaidino, paaiškindamas, kad negali įvykdyti įsipareigojimo aptverti žemės sklypą tvora, nebent ieškovai sutiktų įrengti atraminę tvorelę. Ieškovai, sužinoję apie privalomąjį nurodymą, ne kartą prašė atsakovo pašalinti žemės sklypo nuolydžio trūkumus, tačiau bylos šalims nepavyko susitarti dėl šio trūkumo pašalinimo būdo ir/ar atsakovo mokėtinos kainos. Ieškovai kreipėsi į teismo ekspertą, kuris pateikė 2023 m. rugsėjo 18 d. ekspertinę išvadą, kad žemės sklypo reljefo nuolydis yra nuo 62 proc. iki 93 proc., kuomet leistinas yra 12 proc. nuolydis, ir pateikė apskaičiavimą, kad šlaito sutvarkymas pagal teisės aktus, įrengiant atraminę sienelę, kainuotų 13 938,32 Eur; ekspertas taip pat nurodė, kad žemės sklypas negali būti nukasinėjamas dėl per mažo šlaito atstumo nuo pastato.

3.       Ieškovai teigia, kad atsakovas kaip statytojas turėjo pareigą suformuoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo reljefą (nuolydį), neviršijantį 12 proc. arba pastarąjį dydį viršijus, įrengti atraminę sienelę ir pan.; tačiau atsakovas elgėsi nesąžiningai ir pardavė ieškovams butą su netinkamai suformuotu šlaitu bei siekė atsakomybę dėl netinkamo šlaito suformavimo perkelti ieškovams, įpareigojant juos įrengti atramines sieneles. Ieškovai save laiko vartotojais, turinčiais teisę reikalauti iš pardavėjo parduoto daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Ieškovų nuomone, aplinkybė, kad ieškovai prieš sudarydami sutartį galėjo apžiūrėti žemės sklypą, nepašalina atsakovo atsakomybės, kuris kaip statytojas turėjo pareigą suformuoti žemės sklypą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, o to nepadaręs, turi pareigą per 5 metų garantinį terminą pašalinti vizualiai matomą defektą. Dėl šios priežasties ieškovai reikalauja, kad atsakovas atlygintų šlaito defekto šalinimo išlaidas ir nuostolius, patirtus dėl ekspertinės išvados parengimo.   

4.       Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „IGL GROUP“ pateikė atsiliepimą, kurį patikslinęs, prašo ieškinį atmesti (el. dok. Nr. DOK-856/2024, DOK-16090/2024). 

5.       Atsiliepime nurodoma, kad bylos šalys 2022 m. balandžio 3 d. turto apžiūros metu sutarė, kad atsakovas parduos ieškovams su daline apdaila butą (85 proc. baigtumo) bei dalinai suformuos žemės sklypą, suteikiant ieškovams galimybę naudotis butu. Atsakovo teigimu, turto apžiūros ir preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovai žinojo, kad sklypas nėra iki galo sutvarkytas ir jame nėra įrengta atraminė sienelė, todėl 2022 m. gegužės 2 d. preliminarioje sutartyje šalys sutarė, kad atsakovas išlygins sklypą (panaikins dar nuo sklypo įsigijimo buvusį nuolydį, suformuos sklypo reljefą, koks jis yra šiai dienai), užsės žolę, išklos trinkeles, įrengs medinę terasą, medinę/segmentinę tvorą, stoginę dviem automobiliams. Atsakovas baigtinį sąrašą darbų iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo visiškai įgyvendino; taip pat atsakovas išlygino šlaitą bei panaikino nuolydį į kaimyno kiemą, dėl ko lietaus vanduo nebepatenka į kaimyninį sklypą. Atsakovo teigimu, nebuvo sutarta, kad atraminę sienelę įrengs atsakovas; ieškovai nenorėdami didinti parduodamo turto kainos, patys nusprendė vėliau įsirengti atraminę sienelę. Atsakovo manymu, ieškovai negali būti laikomi eiliniais vartotojais, nes ieškovė turi teisinį išsilavinimą ir dirba teisinį darbą. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovai, įgiję turtą, jokių pretenzijų atsakovui neturėjo; turtas atitiko ieškovų lūkesčius; atsakovas papildomai įsipareigojo užpilti juodžemį, užsėti sklypą, pateikti sertifikatus dėl buto energetinės klasės bei rytinėje sklypo dalyje per 30 kalendorinių dienų įrengti likusią tvoros dalį, kai ieškovai įrengs atraminę sienelę. Atsakovas nurodo, kad pagrindinės sutarties 8.6 punktas patvirtina ieškovus pasinaudojus teise patikrinti parduodamą daiktą bei žinojus ar negalėjus nežinoti, kad sklypo reljefo nuolydis, suformuotas pardavimo dienai, gali prieštarauti norminių aktų reikalavimams, dėl ko būtina įrengti atraminę sienelę; tokiu atveju atsakovas nėra atsakingas už šlaito defektų pašalinimo išlaidas ir nuostolius.

6.       Ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose antrina ieškinio argumentams; papildomai nurodo, kad atsakovas skelbimuose internete nurodė parduodantis žemės sklypą su visiškai sutvarkytu gerbūviu; preliminarios sutarties pasirašymo metu žemės sklypo šlaitas dar nebuvo suformuotas, o nuolydis atsirado jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu; ieškovai nebūtų pirkę turto, jei būtų žinoję, kad jis neatitiks teisės aktų reikalavimų (el. dok. Nr. DOK-17518/2024).

7.       Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. gegužės 21 d., žodinius paaiškinimus teikė ieškovai M. S. ir R. S., kurie žodžiu palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.

8.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui kyla civilinė (sutartinė) atsakomybė atlyginti ieškovams išlaidas, patirtas dėl įsigyto nekilnojamojo daikto su trūkumu.

Dėl civilinės atsakomybės kylimo atsakovui

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje yra įtvirtinti parduodamo daikto kokybės reikalavimai. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

10.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę taip pat neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs normaliomis aplinkybėmis be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

11.       Kilus ginčui tarp pirkimo-pardavimo sutarties šalių dėl parduoto daikto kokybės, daikto trūkumų faktą, t. y. kad daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės reikalavimų turi įrodyti pirkėjas. Tuo tarpu pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, turi įrodyti jo civilinę atsakomybę šalinančius pagrindus, pavyzdžiui, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus, nes trūkumai buvo atskleisti arba kad trūkumai buvo akivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-71/2019, 25 punktas).

12.       Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad atsakovas ir ieškovė 2022 m. gegužės 2 d. sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys sutarė sudaryti ateityje pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl dviejų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo: 565/1100 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype statomo dvibučio gyvenamojo namo vienos dalies, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (el. dok. Nr. CBP-17384/2023 priedas pavadinimu „9. Priedas Nr. 9 Preliminari sutartis (duomenys neskelbtini).pdf“). Preliminarios sutarties priede Nr. 3 inter alia buvo sutarta, kad bus sutvarkyta aplinka: sklypas išlyginamas, užsėjama žolė, išklojamas klinkeris, įrengiama medinė terasa, medinė/segmentinė tvora. Atsakovas ir ieškovai 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarė notarinę Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė minėtus du nekilnojamuosius daiktus ieškovams (el. dok. Nr. CBP-17384/2023  priedas pavadinimu „3. Priedas Nr. 3 Pirkimo-pardavimo sutartis.pdf“). Kaip matyti iš pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties turinio, parduodamos žemės sklypo dalies paskirtis buvo aptarnauti ir eksploatuoti parduodamą butą (sutarties 3.1 punktas); pardavėjas įsipareigojo atlikti nepabaigtus darbus: užpilti juodžemį ir užsėti sklype veją; pirkėjams įrengus atraminę sienelę, pardavėjas įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų įrengti likusią tvoros dalį (apie 40 metrų rytinėje sklypo dalyje) (sutarties 8.6 punktas); pardavėjas patvirtino nesantis prisiėmęs parduodamų daiktų atžvilgiu jokių įsipareigojimų, nenumatytų sutartyje. Jeigu pardavėjas nurodo neteisingus duomenis, jis įsipareigoja savo sąskaita ir rizika atlikti visus reikiamus ir pageidautinus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti visus su tuo susijusius nuostolius (sutarties 9.7 punktas); pirkėjai patvirtino perkantys daiktą tokios būklės, kokios jis yra sutarties sudarymo dieną; pirkėjai turėjo galimybę sutarties sudarymo dieną ir apžiūrėjo daiktus jų buvimo vietoje bei susipažino su visais daiktus charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registre; pirkėjai turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktus bei įvertino faktinę būklę iki sutarties pasirašymo dienos ir patvirtina, kad daikto charakteristikos atitinka pirkėjų keliamus reikalavimus; pirkėjai įvertino visas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės sutarties sudarymui ir jos vykdymui, susipažino su visa informacija, su kuria iki sutarties sudarymo supažindino ir kurią atskleidė pardavėjas (sutarties 9.8 punktas); pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka yra atsakingas už paslėptus parduodamų daiktų trūkumus, dėl kurių daiktų negalima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų jų visai pirkę arba nebūtų už juos tiek mokėję, išskyrus jei pardavėjas įrodo, kad jie atsirado po parduodamų daiktų perdavimo dėl pirkėjų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos (sutarties 9.11 punktas). 

13.       Teismas iš bylos šalių procesinių dokumentų bei žodinių paaiškinimų nustatė, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovams buvo žinoma apie nelygų parduodamos sklypo dalies reljefą, kurį atsakovas buvo įsipareigojęs išlyginti. Pastarąją faktinę aplinkybę patvirtina ir preliminariojoje sutartyje prisiimtas atsakovo įsipareigojimas išlyginti sklypą. Tarp bylos šalių taip pat nekilo ginčo, kad prieš sudarant pagrindinę sutartį, pirkėjai apžiūrėjo sklypą ir pamatė sklypo gale esantį nuolydį/šlaitą. Tačiau tarp bylos šalių kilo ginčas dėl faktinės aplinkybės, ar sklypo gale esančio nuolydžio/šlaito neatitikimas imperatyviems teisės aktų reikalavimams laikytinas akivaizdžiu sklypo trūkumų, kurį matydami pirkėjai sutiko įsigyti būtent tokios kokybės daiktą pagal pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

14.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad imperatyviosios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką, joms būdingi aiškiai išreikšti draudimai, įsakmūs įpareigojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2011). Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

15.       Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – SĮ) yra įtvirtinti griežti reikalavimai, kurių privalo laikytis statytojas, pradėdamas/vykdydamas ir užbaigdamas statybas.

16.       Vadovaujantis SĮ 6 straipsnio 4 dalimi statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra statybos techniniai reglamentai (SĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 4 ir 9.5 punktais statytojas turi pareigą suformuoti žemės sklypo reljefą taip, kad didžiausias žemės sklypo reljefo nuolydis būtų ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).    

17.       Teismas, įvertinęs imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias būtent statytojo pareigą užtikrinti žemės sklypo reljefo nuolydžio tam tikrus reikalavimus, konstatuoja, kad įstatymo leidėjas būtent atsakovui kaip ginčo buto statytojui yra įtvirtinęs pareigą parduoti žemės sklypo dalį, kurios reljefas (šlaitas/nuolydis) yra suformuotas laikantis teisės aktų reikalavimų.

18.       Vadinasi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo yra aktualu nustatyti, ar ieškovai kaip pirkėjai buvo tinkamai informuoti būtent paties atsakovo, kad jis parduoda žemės sklypą, kuriame suformuotas nuolydis/šlaitas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, ir pastaroji aplinkybė (kuri laikoma esminiu daikto trūkumu), pirkėjus tenkina. 

19.       Kaip matyti iš ieškovų pateikto 2023 m. rugsėjo 18 d. Ekspertinio tyrimo akto Nr. 2023/09/18/1, ekspertas E. L. padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypo nuolydis yra nuo 62 proc. iki 93 proc., kai pagal teisės aktų reikalavimus leistinas nuolydis gali būti 12 proc. (el. dok. CBP-17384/2023 priedas pavadinimu „16 Priedas Nr. 16.1 2023-09-21 ekspertinio tyrimo ataskaita (duomenys neskelbtini).pdf“). Tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad toks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis nuolydis žemės sklype buvo ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, tai yra 2022 m. rugpjūčio 18 d. Kaip matyti iš į bylą pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus, skirto atsakovui kaip statytojui, pastarasis pažeidimas žemės sklype yra išlikęs iki šiol (el. dok. CBP-17384/2023 priedai pavadinimais „Ats. į 1D-18387_2023-09-15_(duomenys neskelbtini).docx“, „Nuorašas_nuasmenintas.pdf“). Atsakovas nepateikė į bylą nei vieno rašytinio įrodymo (taip pat neatvyko į teismo posėdį duoti žodinių paaiškinimų), kurie patvirtintų atsakovą informavus ieškovus apie žemės sklypo reljefo (šlaito/nuolydžio) neatitikimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir būtinybę būtent šį defektą šalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

20.       Teismas pažymi, kad nors iš pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti prisiimtas ieškovų įsipareigojimas įrengti atraminę sienelę, šis įsipareigojimas yra akivaizdžiai susietas su atsakovo pareiga įrengti dalį tvoros sklype, kurios pageidavo ieškovai. Nei pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje, nei preliminariojoje sutartyje nėra nurodomi jokie reikalavimai atraminei sienelei ar jos įrengimo terminai, iš kurių galima būtų identifikuoti pirkimo-pardavimo sutarties šalių susitarimą, kad žemės sklypo reljefas (šlaitas/nuolydis) neatitinka teisės aktų reikalavimų, pirkėjai suvokia šį žemės sklypo trūkumą ir patys įsipareigoja jį pašalinti sutarties šalių sutartu būdu - įrengiant būtent teisės aktų reikalavimus atitinkančią atraminę sienelę.

21.       Pastarąją teismo išvadą patvirtina ir tai, kad statytojas (pardavėjas) nebuvo informavęs pirkėjų apie kaimyninio sklypo savininko pretenzijas dėl netinkamo ginčo žemės sklypo reljefo (nuolydžio/šlaito); taip pat nebuvo informavęs apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pradėtą patikrinimą apie žemės sklypo reljefo (nuolydžio/šlaito) neatitikimą teisės aktų reikalavimams bei pats atsakovas neginčijo inspekcijos privalomojo nurodymo, priimto jo atžvilgiu ir neįrodinėjo inspekcijai, kad pagal pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pareigą pašalinti žemės sklypo reljefo trūkumus prisiėmė pirkėjai (naujieji žemės sklypo savininkai).

22.       Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pirkėja galimai turi teisinį išsilavinimą, pati savaime nereiškia, kad pirkėjai nebeatitinka vartotojų sąvokos ir/ar turėjo suvokti statybos techninius reglamentus bei atitinkamai pamačius žemės sklypo reljefą suvokti, kad jis neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu atsakovas kaip statytojas profesionalas ir verslininkas turėjo pareigą parengti žemės sklypo reljefą pagal teisės aktų reikalavimus, ką patvirtina prie pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties kaip priedai pateikti įvairūs techniniai dokumentai, kuriuose yra ir atsakovo įsipareigojimas šlaitą formuoti laikantis statybos darbų techninio projekto reikalavimų (el. dok. CBP-17384/2023 priedo pavadinimu „4. Priedas Nr. 4 Statybos projektas.pdf“ 18 lapas).

23.       Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas (kaip statytojas ir pardavėjas) neįrodė tinkamai informavęs ieškovus (kaip vartotojus-pirkėjus) apie žemės sklypo reljefo (nuolydžio/šlaito) neatitikimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams bei atitinkamai neįrodė ieškovų sutikimo patiems perimti pardavėjo kaip statytojo pareigą pašalinti būtent žemės sklypo reljefo trūkumus, įrengiant savo lėšomis atraminę sienelę.

24.       Teismas taip pat konstatuoja, kad aplinkybė, jog parduodamo žemės sklypo reljefas (nuolydžio/šlaito kampas) neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų pirkėjų kaip vartotojų atžvilgiu negali būti laikoma akivaizdžiu trūkumu, kurį kiekvienas atidus pirkėjas gali pastebėti normaliomis aplinkybėmis be jokio specialaus tyrimo. 

25.       Taigi, atsakovui neįrodžius jo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovams nuostolius, paaiškėjus, kad atsakovas pardavė daiktą (žemės sklypo dalį) su trūkumu (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnis).

Dėl priteistinų nuostolių dydžio

26.       Vadovaujantis CK 6.399 straipsniu jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomi specialieji CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos būdai, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Vienas iš tokių specialiųjų pirkėjo teisių gynybos būdų yra pirkėjo teisė pareikalauti pardavėjo atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas dėl daikto trūkumų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, tai yra pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 26 punktas).

27.       Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 13 938,32 Eur sklypo reljefo (šlaito) defektų šalinimo išlaidų. Ieškovai šių išlaidų dydį grindžia 2023 m. rugsėjo 18 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2023/09/18/1 eksperto E. L. pateiktu pasiūlymu pašalinti žemės sklypo reljefo trūkumą įrengiant gabijonų atraminę sienutę, kurios kaina 13 938,32 Eur (el. dok. CBP-17384/2023 priedas pavadinimu „16 Priedas Nr. 16.1 2023-09-21 ekspertinio tyrimo ataskaita (duomenys neskelbtini).pdf“).

28.       Teismui nustačius atsakovo civilinę atsakomybę dėl parduoto netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto ir ieškovams pateikus specialių žinių turinčio asmens paskaičiavimus apie daikto trūkumo šalinimo būdą ir kainą (kurių atsakovas nenuginčijo), teismas laiko pagrįstu ieškovų reikalavimą dėl 13 938,32 Eur žemės sklypo trūkumo šalinimų išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo priteisimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.399 straipsnis).

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynybos būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas). Bendrieji teisių gynybos būdai tokiu atveju taikomi subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023, 49 punktas). Atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 1 694,00 Eur nuostolių, kuriuos patyrė dėl ekspertizės akto parengimo išlaidų apmokėjimo (el. dok. CBP-17384/2023 priedai pavadinimais „18. Priedas Nr. 18 PVM sąskaita faktūra-SPV3173.pdf“). Ieškovai taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad kreipėsi į atsakovą su prašymais pašalinti žemės sklypo trūkumus, tačiau, kaip matyti iš susirašinėjimo, ieškovas ir atsakovas nesusitarė dėl atsakovo dengtinos sumos dydžio (el. dok CBP-17384/2023 priedai pavadinimais „12. Priedas Nr.12.2 Pirmasis siūlymas sprendžiant šlaito klausimą.pdf“, „14 Priedas Nr. 14 2023-07-18 El.laiškas.pdf“, „15. Priedas Nr. 15 Pardavėjo atsakymas.pdf“).

31.       Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto daro išvadą, kad, atsakovui pardavus daiktą su trūkumais ir nepavykus bylos šalims susitarti dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ikiteismine tvarka, ieškovai dėl atsakovo kaltės patyrė išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu, kas patenka į atlygintinų nuostolių sampratą (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pastarieji nuostoliai nėra kompensuojami CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių specialiaisiais gynybos būdais.

32.       Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovai turi teisę į 1 694,00 Eur protingo dydžio pagrįstas išlaidas, patirtas dėl žalos įvertinimo, atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus - atsisakius atlyginti daikto defektų šalinimo išlaidas, šalims bandant išspręsti ginčą tarpusavio derybų būdu, nesikreipiant į teismą (CK 6.246-6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl byloje kilusio ginčo baigties

33.       Teismui nustačius, kad atsakovui kaip pardavėjui kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovams daiktų trūkumų šalinimo išlaidas, teismas priteisia ieškovams iš atsakovo protingo dydžio pagrįstas 13 938,32 Eur sklypo reljefo (šlaito) defektų šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.399 straipsnis).

34.       Teismui nustačius, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė bendraisiais pagrindais atlyginti ieškovams turėtas išlaidas dėl patirtos žalos (trūkumų šalinimo išlaidų) dydžio nustatymo, teismas priteisia ieškovams iš atsakovo protingo dydžio pagrįstas 1 649,00 Eur išlaidas dėl eksperto išvados parengimo (CK 6.246-6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

35.       Teismas nustato, kad ieškovų kaip sutuoktinių atžvilgiu sumos iš atsakovo priteisiamos solidariai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Teismas ieškovams išaiškina, kad procesiniai klausimai, susiję su teismo sprendimo tinkamu įvykdymu (pavyzdžiui, į kieno ir kokią banko sąskaitą turi būti atliktas pavedimas), yra sprendžiami teismo sprendimo vykdymo metu (gera valia arba priverstinai). Tuo tarpu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodoma tik teismo išvada bei patenkinto ieškinio reikalavimo turinys (CPK 270 straipsnio 5 dalis), nedetalizuojant su sprendimo įvykdymu susijusių klausimų (tai yra nevardinant banko sąskaitų numerių, mokėjimo formos ar būdo, datos ir pan.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, proceso normos nenumato galimybės bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai; pastarosios turi būti priteisiamos konkrečiomis dalimis jas patyrusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013).

38.       Nagrinėjamu atveju teismui ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 352,00 Eur žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas už ieškinį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

39.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato/advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas.

40.       Nagrinėjamu atveju teismui ieškinį tenkinus visiškai, teismas sprendžia, kad ginčą byloje laimėjo ieškovai. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteisiamos ieškovės patirtos protingo dydžio 1 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41.       Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyta minimali (8,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovų M. S. ir R. S. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai ieškovams M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „IGL GROUP“ (į.k. 305434975) 13 938,32 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 32 ct) šlaito defektų šalinimo išlaidų, 1 694,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 00 ct) nuostolių atlyginimo.

Priteisti ieškovui M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „IGL GROUP“ (į.k. 305434975) 352,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „IGL GROUP“ (į.k. 305434975) 1 600,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų ir 00 ct) išlaidų, patirtų dėl advokato padėjėjos teisinės pagalbos apmokėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Rūta Poniškaitytė-Liatukė