Civilinė byla Nr. e2-156-808/2020

Teismo proceso Nr. 2-68-3-10915-2018-6  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.6.;

2.6.11.16.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, 

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kornelijai Janonytei,

atsakovės atstovei Živilei Baranauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Domus centras“ ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos ir žalos priteisimo, trečiasis asmuo UADBB „Aon Baltic“. 

Teismas

n u s t a t ė :

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Ieškovė UAB „Domus centras“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydama iš atsakovės ADB „Gjensidige“ (toliau – atsakovė) priteisti 38207,32 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9070,20 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau - Pastatas) ir nuomoja patalpas tretiesiems asmenims. Šalys sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), galiojusią nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 26 d, kuria buvo apdrausta ieškovės, kaip patalpų valdytojos, civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, vienoje iš Pastato patalpų trūkus šalto vandens žarnelei, buvo aplietos kitos nuomojamos patalpos (salonai) ir sugadintas jose esantis nuomininkų turtas. Atsakovė, žalos byloje Nr. 2017/019375, priėmė 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą (toliau - Sprendimas), kuriuo įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal Taisyklių II dalies 3.1.31 punktą (nedraudžiamuoju įvykiu laikomi trečiųjų asmenų reikalavimai atlyginti žalą dėl tęstinio, ir/ar ilgalaikio temperatūros, dujų, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės, kritulių, vandens sklidimo, vibracijos, triukšmo ar kitokio panašaus veiksnio ir/ar jo sukelto poveikio, išskyrus staigų ir netikėtą poveikį), nustačiusi, kad įvykio patalpoje, tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo tvirtinimo buvo nesandarumas per kurį, praustuvo naudojimosi metu, nešvarumai galėjo tekėti žemyn ir kaupėsi ant santechnikos įrangos detalių ir dėl ilgalaikio tęstinio korozijos poveikio, kurio metu suirus žarnelės apsauginiam šarvui ir pakitus gumos savybėms, įvyko žarnelės trūkimas ir buvo aplietos patalpos; pastatui ūkio valdymo paslaugas teikęs asmuo - UAB „Mano būstas“, neužtikrino teikiamų paslaugų kokybės ir tinkamo įrangos funkcionavimo, aplaidžiai vykdė periodines sumontuotų santechnikos prietaisų apžiūras ir patikras, todėl jam kyla atsakomybė dėl žalos atlyginimo. Atsakovei pripažinus, kad žala atsirado dėl ieškovės kontrahento UAB “Mano būstas” veiksmų (netinkamo veikimo) buvo prašoma peržiūrėti Sprendimą žalos byloje. 2017 m. gegužės 25 d. raštu atsakovė atsisakė pakeisti savo Sprendimą, nes žala atsirado dėl tęstinio ir/ar ilgalaikio drėgmės, vandens ar kitokio panašaus veiksnio, o reikalavimas atlyginti tokią žalą yra nedraudiminis įvykis pagal Taisyklių II dalies 3.1.31 punktą. Atsakovės teiigmu, Draudimo sutarties individualiųjų sąlygų 4 punktas netaikytinas. Atlyginusi įvykio metu užlietų patalpų nuomininkų patirtą žalą (bendra suma - 38207,32 Eur) ieškovė kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018) ieškinys atsakovei UAB “Mano būstas" buvo atmestas, konstatavus, kad žarnelės trūkimą lėmė ne išoriniai veiksniai, o ilgalaikis tęstinis korozijos poveikis, kurio metu suirus žarnelės apsauginiam šarvui ir pakitus gumos savybėms, įvyko žarnelės trūkimas ir buvo aplietos patalpos. Taigi teismo sprendimu buvo paneigta atsakovės Sprendime padaryta išvada. Po tokio teismo sprendimo buo siekiama ginčą dėl draudimo išmokos mokėjimo išspręsti šalių susitarimu, tačiau atsakovė atsisakė  draudimo išmoką mokėti tik jau kitu pagrindu, nors Draudikui draudžiama remtis kitais atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindais, nenurodytaisSprendime žalos byloje. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog atsakovės Sprendimas įvykį pripažinti nedraudiminiu ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau atsakovei toliau nesąžiningai siekiant išvengti draudimo išmokos mokėjimo, nagrinėjamoje bylloje iš atsakovės turi būti priteista 38207,32 Eur draudimo išmoka ir 9070,20 Eur dydžio žala. 

Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (Draudimo liudijimas GJELT2177355), kuria laikotarpiui nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 27 d. buvo apdrausta ieškovės, kaip patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojos civilinė atsakomybė. Draudimo sutartis sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 pagrindu (jos yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis). Sutartimi šalys taip pat sulygo dėl 290,00 Eur besąlyginės išskaitos. 2017 m. vasario 13 d. gautas pranešimas apie 2017 m. vasario 12 d. įvykį, kurio metu minėto PC „(duomenys neskelbtini)“, antrame aukšte trūkus vandentiekio žarnelei, buvo aplietos PC ir nuomininkų patalpos, todėl pradėtas  žalos adminsitravimas (žalos bylos Nr. 2017/019375). Įvertinus gautą informaciją/dokumentus ir nustačius, kad įvykis yra nedraudžiamasi Taisyklių II dalies 3.1.31 punkto pagrindu, 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 04-11B-132106 Draudėjas (ieškovė) buvo informuotas, jog įvykis yra nedraudžiamasis ir draudimo išmoka nebus mokama. Nurodo, kad ieškovė negali reikalauti neribotos draudimo apsaugos ir draudimo išmokos mokėjimo už įvykį, kurio draudimo rizikos atsakovė (Draudikas) niekada nebuvo prisiėmusi. Taip pat ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 21905,81 Eur sumą, kuri buvo sumokėta UAB „LT Interior“ už įvykio metu padarytą žalą, nors nurodyta nuostolio suma galėtų būti laikoma pagrįsta tik jeigu minėta bendrovė būtų samdžiusi rangovus - juridinius asmenis, remonto darbų atlikimui. Taad įvykį pripažinus draudžiamuoju, ieškovei galėtų būti priteista tik 18282,29 Eur suma (tiesioginės išlaidos už remontą, atliktą ūkio būdu).

Teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad šalys skirtingai aiškina Draudimo sutarties sąlygas dėl žalos, padarytos ieškovo kontrahentams vykdant darbines funkcijas Pastate, atlyginimo. Draudimo sutartyje yra aiškiai susitarta dėl Taisyklių II dalies 3 skyriaus 3.1.15 punkto netaikymo, o taip pat atskirai, kad draudžiamuoju įvykiu bus laikoma ir bus atlyginta draudėjo kontrahentų padaryta žala, atsiradusi kontrahentams vykdant darbines funkcijas pagal sutartį su draudėju ir kurios yra tiesiogiai susijusios su Draudimo sutartyje nurodyta apdrausta veikla (ieškovo valdomų patalpų valymo, inžinerinių sistemų priežiūros ir smulkaus remonto, statybos darbų). Ieškovė objektyviai negali užtikrinti trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų tinkamumo, todėl ir buvo susitarta dėl išimties, kai jos kontrahentų padarytos žalos atlyginimui netaikomos Taisyklių bendrosios sąlygos. Būtent todėl žalos atlyginimo suma ribojama 60000,00 Eur. Draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Pastato valymo, techninės priežiūros, apsaugos ar kitas tinkamam eksploatavimui užtikrinti būtinos paslaugos perkamos iš trečiųjų asmenų (sutarčių pagrindu), nes  pati ieškovė tokių paslaugų ir/ar darbų nevykdo, todėl buvo susitarta dėl specialios sąlygos, pagal kurią atlyginama dėl kontrahentų veiksmų (neveikimo) padaryta žala. Šalys, derėdamosios dėl Draudimo sutarties 4 punkte nurodytos individualios sąlygos, nesitarė, kad ši sąlyga nebus taikoma, jei kontrahento veiksmais padaryta žala - nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių II dalies 3 punktą, nes tai prieštarautų draudėjo teisėtiems lūkesčiams ir ketinimams. Priešingai, šalys susitarė dėl išimties - dėl Taisyklių bendrųjų sąlygų nuostatų netaikymo kontrahentų padarytos žalos atveju. Ši speciali sąlyga turi viršenybę Bendrųjų sąlygų atžvilgiu. UAB "LT Interior" yra pradėjusi grindų atstatymo darbus, tačiau atsakovei patvirtinus nurodytos įmonės grindų atstatymo kainą - 21905,81 Eur, aplinkybė ar nuomininkas atstatė grindų dangą ar nusprendė jos neatstatyti yra nereikšminga.  

Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad sprendžiant Draudėjo ir jo kontrahentų padarytos žalos atlyginimo klausimus yra taikomi Taisyklėse nustatyti nedraudžiamieji įvykiai, nes Draudimo sutartimi buvo apdrausta išimtinai ieškovės, o ne jos kontrahentų, civilinė atsakomybė. Atlyginusi ieškovės kontrahentų veiksmais padarytą žalą, išmokėtas draudimo išmokas, atsakovė įgyja teisę subrogacijos tvarka sumą išsiieškoti iš ieškovės kontrahentų. Draudimo sutarties sąlygos negali būti aiškinamos plečiamai. Draudimo sutarčiai yra taikomos Taisyklės, kuriose apibrėžti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, numatyti draudimo išmokų mažinimo ir nemokėjimo atvejai, draudimo sutarties sudarymo tvarka ir kita. Todėl ieškovė nepgrįstai ignoruoja Taisyklių nuostatas tuo atveju, kai žala sukeliama jos kontrahentų veiksmais. Nukentėjusiam asmeniui, nesamdant remonto darbams atlikti juridinių asmenų, o pasirinkus remontą ūkio būdu ar apskritai nusprendus neremontuoti turto, jis paprasčiausiai nepatiria ir negali patirti pridėtinių išlaidų ir nemoka PVM mokesčio, todėl tokių išlaidų kompensavimas paneigtų realiai patirtų nuostolių atlyginimo principą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Kornelija Janonytė palaikydama procesiniuose dokumentuose pateiktus reikalavimus, juose išdėstytais pagrindais ir motyvais, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė Živilė Baranauskaitė palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti,. Papildomai nurodė, kad įvykis yra pripažįstamas nedraudžiamuoju 3.1.24 punkto pagrindu, juolab, kad ieškovei apie netinkamas eksploatuoti žarneles buvo žinoma jau 2014 metais, t.y. dar iki Draudimo sutarties sudarymo.

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta ieškovės, kaip patalpų valdytojos, civilinė atsakomybė individualiomis sąlygomis (Draudimo liudijimas GJELT Nr. 2177355, Bendrosios draudimo sąlygos ir Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 034). Draudimo objektas - draudėjo (ieškovės) turtiniai interesai, susiję su jos civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl ieškovės valdomo pastato ir teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu - 2017 m. vasario 12 d., vienoje iš ieškovės objekte esančių WC patalpų buvo pastebėta trūkusi šalto vandens žarnelė dėl ko buvo aplietos Pastate nuomojamos patalpos ir sugadintas jose esantis nuomininkų turtas. Apie įvykį buvo informuotos atsakovė ir UAB “Mano Būstas”, teikusi Pastato patalpoms ūkio valdymo paslaugas. Įvykį tyrusi atsakovė (žalos byla Nr.2017/019375)  trūkusią žarnelę perdavė ištirti specialistams ir nustačiusi, kad įvykio patalpoje tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo tvirtinimo buvo nesandarumas, per kurį, naudojantis praustuve ar ją valant, nešvarumai galėjo tekėti žemyn ir kaupėsi ant santechnikos įrangos detalių, o dėl ilgalaikio tęstinio korozijos poveikio, kurio metu suirus žarnelės apsauginiam šarvui ir pakitus gumos savybėms, įvyko žarnelės trūkimas ir buvo aplietos patalpos, 2017 m. balandžio 12 d. Sprendimu žalos byloje, minėtą įvykį pripažino nedraudžiamuoju vadovaudamasi Taisyklių II dalies 3.1.31 punktu. Atsakovė nurdoė, kad patalpoms ūkio valdymo paslaugas teikusi UAB “Mano būstas”, neužtikrino teikiamų paslaugų kokybės ir įrangos funkcionavimo, aplaidžiai vykdė periodines sumontuotų santechnikos prietaisų apžiūras ir patikras, todėl jai tenka atsakomybė dėl žalos atlyginimo.  Ieškovė, kaip patalpų savininkė, atlygino nuomininkų dėl įvykio patirtą žalą - 38207,32 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Mano būstas“ civilinės atsakomybės (joje ADB „Gjensidige“ trečiasis asmuo), atlikus teismo ekspertizę (Ekspertizės aktas Nr. 18-07/02) padaryta išvada, kad įvykio metu žarnelė trūko „staiga ir netikėtai“, todėl teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Mano būstas“. Nurodytas teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1411-661/2019, buvo paliktas nepakeistas. Atsižvelgdama į įsiteisėjusį teismo sprendimą, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovė atsisakė ją išmokėti kitu pagrindu.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, tik įvykus būtent sudarytoje draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (Draudimo įstatymo (toliau - DĮ) 2 straipsnis). Vien draudimo sutarties sudarymo faktas nesiejamas su aukščiau nurodyta draudiko pareiga. Tokį draudimo sutartį reglamentuojančių teisės normų bei draudžiamojo įvykio aiškinimą suformavo ir Prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda esant draudiminiam įvykiui. Draudiminis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečią sutarties sąlygą.

Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytos Draudimo sutarties Taisyklių I dalies 1.15 punkte nustatyta, kad Draudimo sutartis - draudimo rūšies taisyklių pagrindu sudaryta rašytinė sutartis tarp draudiko ir draudėjo, kuria Draudėjas (ieškovė) įsipareigoja mokėti Sutartyje numatytą draudimo įmoką, o Draudikas (atsakovė) įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta draudžiamasis įvykis.

Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2, 8 ir 9 dalyse nustatyta, kad draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Draudėjas, informuotas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymą teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą. Teisė keisti šiuos ieškinio elementus suteikiama tik ieškovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 ir kt.). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas jos sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę. Civilinė atsakomybė taip pat atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CK 6.247 str. nuostatas, yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su asmens veiksmų (veikimu ar neveikimu) rezultatu.

Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, argumentuodama Taisyklių II dalies 3.1.31 punktu, t.y., kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi trečiųjų asmenų reikalavimai atlyginti žalą dėl tęstinio, ir/ar ilgalaikio temperatūros, dujų, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės, kritulių, vandens sklidimo, vibracijos, triukšmo ar kitokio panašaus veiksnio ir/ar jo sukelto poveikio, išskyrus staigų ir netikėtą poveikį. Žalos byloje nusprendusi, kad įvykio patalpoje, tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo tvirtinimo buvo nesandarumas, per kurį, naudojantis praustuve ar ją valant, nešvarumai galėjo tekėti žemyn ir kaupėsi ant santechnikos įrangos detalių, o dėl ilgalaikio tęstinio korozijos poveikio, kurio metu suirus žarnelės apsauginiam šarvui ir pakitus gumos savybėms, įvyko žarnelės trūkimas ir buvo aplietos patalpos, nusprendė, kad Pastato ūkio valdymo paslaugas teikęs asmuo - UAB „Mano būstas”, neužtikrino teikiamų paslaugų kokybės ir tinkamo įrangos funkcionavimo, paslaugų teikėjas aplaidžiai vykdė periodines sumontuotų santechnikos prietaisų apžiūras ir patikras, todėl jis yra atsakingas už žalą ir turi ją atlyginti. Pareikštu ieškiniu ginčijant Sprendimą, atsakovė savo teiginių apie tai, jog ieškovė nesiėmė jai prieinamų priemonių žalai sumažinti ar išvengti, neįrodė ir nepateikė argumentų, pagrindžiančių jos atsisakymą išmokėti ieškovei draudimo išmokas, kuriuos teismas pripažintų pagrįstais. 

Konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 konstatuotos aplinkybės, kurių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodytoje byloje teismas, atsižvelgdamas į byloje atliktos  teismo ekspertizės išvadą, paneigiančią atsakovės Sprendimo argumentus, konstatavo, kad ADB „Gjensidige“ netinkamai identifikavo trūkusiąją lanksčiąją žarnelę ir nepagrįstai įvykį pripažino  nedraudiminiu. Teismas konstatavo, kad lanksčioji šalto vandens žarnelė būtų trūkusi ir užtaisius praustuvės tvirtinimo prie sienos tarpą ir maišytuvo tvirtinimo prie praustuvo tarpą, nes jos trūkimą lėmė vidiniai, o ne išoriniai veiksniai, todėl trykštantis vanduo ir kitos buityje naudojamos medžiagos esant minėtam tarpui negalėjo tiesiogiai patekti ant trūkusios lanksčiosios žarnelės. Teismas nenustatė, kad medžiagos ant žarnelės pateko dėl UAB „Mano būstas“ veiksmų. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1411-661/2019, paliko galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą.

Konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir į prejudicinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriuo nustatyta, jog žarnelė trūko ne dėl atsakovės žalos byloje nurodytų priežasčių, todėl atsakovė priėmė neteisingą sprendimą atsisakydama mokėti draudimo išmokas, nagrinėjamoje byloje konstatuojama atsakovės pareiga mokėti draudimo išmoką. Todėl ieškovės reikalavimai tiek dėl draudimo išmokos mokėjimo, tiek dėl žalos priteisimo, yra pagrįsti ir ieškinys tenkinamas visa apimtimi.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).Todėl iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 38207,32 Eur nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9070,20 Eur sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2020-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai. Nagrinėjamoje atveju ieškovė patyrė 3476,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš ieškovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovių nepriteistinos, kadangi atsakovėms tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalaus dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Domus centras“, į.k. 126074425, naudai iš atsakovės ADB „Gjensidige“, į.k. 110057869, 38207,32 Eur (trtisdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus septynis eurus 32 ct) draudimo išmoką, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 38207,32 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9070,20 Eur (devynis tūkstančius septyniasdešimt eurų 20 ct) žalos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9070,20 Eur sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2020-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3476,94 Eur (tris tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt šeši eurai 94 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Gražina Žukauskienė