Civilinė byla Nr. e2A-180-186/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01310-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „L-metal“ ir atsakovo L. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „L-metal“ ieškinį atsakovui L. A. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „L-metal“ atsakovui L. A. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 471 241,61 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad bendrovei „L-metal“ Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Atsakovas yra ieškovės akcininkas ir nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2015 m. birželio 9 d. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas. 2015 m. balandžio 10 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-221 nurodyta ieškovei sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą 411 434,53 Eur mokesčių. 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje. 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. gegužės 29 d. VMI pateikė prašymą įtraukti ją į ieškovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 471 241,61 Eur finansinį reikalavimą. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi VMI reikalavimas patvirtintas.
3. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame nurodyta, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant norminių aktų nuostatas. Ieškovė neapskaitė metalo laužo ir kito turto įsigijimo bei pardavimo, dėl tokių veiksmų ieškovė neteisėtai išvengė 45 828,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 185 592,85 gyventojų pajamų mokesčio, 76 323,27 Eur pelno mokesčio mokėjimo. Už netinkamai apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius buvo paskaičiuoti delspinigiai ir skirta baudų. Bendra mokesčių, delspinigių ir baudų suma, kuri turėjo būti sumokėta į biudžetą, sudaro 411 434,53 Eur. Ieškovė reikalavimą taip pat grindė Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-2050-668/2015, ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-2142-966/2015, nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovės nuomone, mokestinių prievolių nebūtų kilę, jei ne neteisėti ir nepagrįsti atsakovo veiksmai, todėl ieškovei padaryta žala sudaro 471 241,61 Eur. Atsakovas nesąžiningai ir sąmoningai netinkamai atliko ieškovės vadovo pareigas, dėl ko ieškovė patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas.
4. Atsakovas L. A. prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 59 807,08 Eur dydžio žala, kad ta žala buvo padaryta būtent atsakovui einant direktoriaus pareigas, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2015 m. birželio 9 d. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės direktoriumi nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. buvo R. D., dėl ko, ieškovei nepateikus įrodymų kuriuo laikotarpiu atsirado 59 807,08 Eur dydžio įsiskolinimas kreditorei VMI, atsakovu turėtų būti patrauktas ir buvęs ieškovės direktorius R. D..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo L. A. ieškovei BUAB „L-metal“ 141 827,22 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 2 039 Eur žyminio mokesčio valstybei.
6. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas analizavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (tikrinamasis laikotarpis nuo 2011-02-28 iki 2013-12-31), kuriuo ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimą ir kuriame konstatuota, jog ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant norminių aktų nuostatas, kuriame apskaičiuoti papildomi mokesčiai, kuriuos ieškovė privalėjo sumokėti į biudžetą, t. y. 45 828,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 185 592,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 76 323,27 Eur pelno mokesčio. Už netinkamai apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius buvo paskaičiuoti delspinigiai ir skirta baudų. Bendra mokesčių, delspinigių ir baudų suma, kuri turėjo būti sumokėta į biudžetą, sudarė 411 434,53 Eur. Teismas taip pat atsižvelgė į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-07-04 sprendimą Nr. FR0682-421 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame mokėtojui (ieškovei) nurodyta papildomai sumokėti į biudžetą 1 083,46 pridėtinės vertės mokesčio, 198,60 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 325 Eur pridėtinės vertės mokesčio baudą, 1 967,97 Eur gyventojų pajamų mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio delspinigius – 379,01 Eur, gyventojų pajamų mokesčio baudą – 590 Eur.
7. Sprendime pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas, kurį sudaro: gyventojų pajamų mokestis – 187 560,82 Eur, gyventojų pajamų mokesčio bauda – 19 149,00, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – 69 103,98, pelno mokestis – 94 941,78 Eur, pelno mokesčio bauda – 7 632,00 Eur, pelno mokesčio delspinigiai – 24 268,86 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 46911,79 Eur, pridėtinės vertės mokesčio bauda – 4 899,13 Eur, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai – 16 774,25 Eur.
8. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu L. A. dėl apgaulingai tvarkomis buhalterinės dokumentacijos pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už neteisėtą vertimąsi komercine veikla ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
9. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šios nutarties 6 ir 7 punktuose paminėtuose dokumentuose pateiktais skaičiavimais, tačiau sprendė, jog nesumokėti mokesčiai dėl netinkamo apskaitos tvarkymo įmonėje, nėra žala bendrovei, žalą sudaro tik baudos bei delspinigiai ir nutarė, kad žalą padarytą įmonei už mokesčių nesumokėjimą laiku sudaro: gyventojų pajamų mokesčio bauda – 19 149,00 Eur ir delspinigiai – 69 103,98 Eur, pelno mokesčio bauda – 7 632,00 Eur ir delspinigiai – 24 268,86 Eur, pridėtinės vertės mokesčio bauda – 4 899,13 Eur ir delspinigiai – 16 774,25 Eur, iš viso 141 827,22 Eur.
10. Atmesdamas atsakovo atsikirtimus dėl R. D. atsakomybės, teismas nurodė, jog šis asmuo įmonei realiai nevadovavo, o Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas UAB „L-metal“ atliktas už laikotarpį, kai paskirtu įmonės vadovu buvo L. A., todėl už papildomai priskaičiuotas baudas ir delspinigius yra atsakingas atsakovas.
III. Apeliacinių skundų argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio reikalavimų atmesta ir priimti naują sprendimą – BUAB „L-metal" ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, jog žala, atitinkanti nesumokėtų mokesčių sumą, nelaikytina įmonei padaryta žala ir apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
11.1. Atsakovo L. A. atsakomybė kildinama ne iš mokesčių nesumokėjimo, o iš įmonės turto pasisavinimo, kas tuo pačiu lėmė ir mokesčių nesumokėjimą.
11.2. Iš Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas L. A. iš įmonės banko sąskaitos ir kasos pasisavino 3 441 398,85 Lt / 996 698,00 Eur sumą, taip pat atliko kitas neteisėtas finansines operacijas, dėl ko įmonei buvo padaryta žala. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo matyti, kad L. A. išmokėta 2 417 679,71 Lt / 700 208,44 Eur bendrovės lėšų, kurių panaudojimas bendrovės veikloje nenustatytas. 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė klausimus atsakovui, kur yra šios įmonės lėšos, tačiau atsakovas L. A. atsakė nežinąs. Todėl atsakovas L. A. yra atsakingas už žalą, kuri lygi kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštam reikalavimui, nes sąmoningai ir tyčia neteisėtai pasisavino įmonės turtą, viršijantį ieškinio sumą.
11.3. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šiuo atveju atsakovas, nuslėpdamas ūkines operacijas, į apskaitą neįtraukė gautų lėšų iš kurių turėjo sumokėti mokesčius, pasisavino šias lėšas, tokiu būdu padarydamas ieškovei žalą.
11.4. Esminę reikšmę byloje turi aplinkybė, ar lėšos, kurios nebuvo apskaitytos, vėliau buvo panaudotos ieškovės veikloje ir ar už šias neapskaitytas lėšas ieškovė gavo adekvačią naudą. Nustačius, kad gautos lėšos nebuvo įtrauktos į įmonės apskaitą, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta. Asmeniui, atlikusiam tokį neteisėtą veiksmą ir siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl tokio lėšų neįtraukimo į apskaitą ir pasisavinimo įmonė žalos nepatyrė. Neįrodžius, kad gautos ir į įmonės apskaitą neįtrauktos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje ar kad dėl jų įmonė gavo kitokią adekvačią naudą, žalos atlyginimo ieškinys turi būti tenkinamas.
11.5. Atsakovas L. A. neįrodinėjo, kad gautos ir įmonės apskaitą neįtrauktos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, ir tokių įrodymų byloje nėra.
12. Atsakovas L. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį kuria nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo L. A. ieškovei BUAB „L-metal" 141 827,22 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:
12.1. Nors pirmosios instancijos teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų teisingai nustatė, jog pridėtinės vertės mokestį, gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį mokesčių administratorius, atlikęs mokestinius patikrinimus, paskaičiavo už laikotarpį kada BUAB „L-metal" direktoriumi buvo atsakovas L. A., tačiau teismas nepagrįstai iš atsakovo L. A. pridėtinės vertės mokesčio delspinigius ir pridėtinės vertės mokesčio baudą, gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir gyventojų pajamų mokesčio baudą, pelno mokesčio delspinigius ir pelno mokesčio baudą priteisė ir nuo 2015 m. birželio 9 dienos, kuomet, kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro juridinio asmens registro išrašo, BUAB „L-metal" direktoriumi buvo byloje liudytoju apklaustas R. D..
12.2. 2018 vasario 21 d. raštu Nr. (23.4-08E)RNA-5164 kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija detalizavo 471 241,61 Eur finansinį reikalavimą ir šį detalizavimą ieškovė pateikė teismui į bylą, iš kurio akivaizdu, jog pelno mokesčio delspinigiai 1 005,84 Eur dydžio sumai susidarė už laikotarpį nuo 2014-06-30 iki 2015-11-28 dienos, dėl ko, atsakovo nuomone, nuo 2015 m. birželio 9 dienos R. D. pradėjus eiti BUAB „L-metal" direktoriaus pareigas, R. D., vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatomis, direktoriaus pareigų ėjimo metu yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kartu nešant atsakomybę ir už delspinigių mokėjimą nuo 2015 m. birželio 9 dienos.
12.3. Pirmosios instancijos teismas priėjo neteisingos išvados, jog R. D. realiai niekada nėjo BUAB „L-metal" direktoriaus pareigų. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro Juridinių asmenų išrašo, juridinių asmenų registre R. D. buvo įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas. Be to, parodymų teisme davimo metu liudytoju apklaustas R. D. patvirtino, kad jis žinojo kur buvo bendrovės buhalterė ir kas bendrovei vedė buhalterinę apskaitą. Kaip matyti iš byloje pateikto FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS 2015 m. spalio 6 d. pranešimo, R. D. kaip BUAB „L-metal" atstovas (direktorius) buvo atvykęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir jam, kaip bendrovės vadovui, buvo atiduoti BUAB „L-metal" buhalteriniai dokumentai, kas patvirtina, jog R. D. nuo paskyrimo į direktoriaus pareigas veikė kaip BUAB „L-metal" atstovas ir bendrovės vardu atlikinėjo direktoriaus kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl R. D. parodymai apie tai, kad jam nebuvo mokamas darbo užmokestis teismo turėjo būti vertintini kritiškai. Nei ieškovė, nei R. D. byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog negavo darbo užmokesčio už darbą BUAB „L-metal".
12.4. Net ir nustačius byloje, jog R. D. buvo tik fiktyvus bendrovės direktorius, tai savaime nepanaikina jo kaip vadovo atsakomybės, nes sutikdamas būti fiktyviu bendrovės vadovu jis prisiėmė ne tik teises bet ir pareigas, ne tik prieš bendrovę, bet ir prieš trečiuosius asmenis.
13. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nenustačius Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
15. Ieškovė BUAB „L-metal“, atstovaujama bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro, prašė iš atsakovo L. A. priteisti 471 241,61 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą. Nurodė, kad žalos atsakovas bendrovei „L-metal“ padarė būdamas jos vadovu ir akcininku. Neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovė įvardino bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą pažeidžiant norminių aktų nuostatas, metalo laužo ir kito turto įsigijimo bei pardavimo neapskaitymą. Nurodė, kad atsakovas, nuslėpdamas ūkines operacijas, į apskaitą neįtraukė gautų lėšų, iš kurių turėjo sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, pasisavino šias lėšas, tokiu būdu padarydamas žalą bendrovei. Ieškovės teigimu, esminę reikšmę byloje turi aplinkybė, ar lėšos, kurios nebuvo apskaitytos, vėliau buvo panaudotos bendrovės veikloje ir ar už šias neapskaitytas lėšas ieškovė gavo adekvačią naudą. Po atliktų patikrinimų, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-221, nurodyta mokesčių mokėtojui (įmonei) sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą mokesčius 411 434,53 Eur sumai. UAB „L-metal“ bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos 471 241,61 Eur finansinį reikalavimą. Kaip įrodymus prie ieškinio ieškovė pridėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-221 (tikrinamasis laikotarpis nuo 2011-02-28 iki 2013-12-31).
16. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bankrutavusios bendrovės „L-metal“ ieškinį atsakovui L. A. sprendė dėl prašomos priteisti 471 241,61 Eur sumos. Ši suma sutampa su BUAB „L-metal“ bankroto byloje kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintu finansiniu reikalavimu, kuris susideda iš kreditorės apskaičiuotų UAB „L-metal“ nesumokėtų mokesčių ir nuo jų priskaičiuotų baudų bei delspinigių (VMI 2017 m. gegužės mėn. raštas Nr. (23.4-08 E) RNA).
17. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo privalomus į valstybės biudžetą mokėti, bet nesumokėtus bendrovės „L-metal“ mokesčius, nuo nesumokėtų mokesčių apskaičiuotas baudas bei delspinigius. Teismas sprendime nurodė, kad tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju įmonei padaryta žala už mokesčių nesumokėjimą laiku sudaro: gyventojų pajamų mokesčio bauda – 19 149,00 Eur ir delspinigiai – 69 103,98 Eur, pelno mokesčio bauda – 7 632,00 Eur ir delspinigiai – 24 268,86 Eur, pridėtinės vertės mokesčio bauda – 4 899,13 Eur ir delspinigiai – 16 774,25 Eur, iš viso – 141 827,22 Eur.
18. Tokia teismo sprendimo motyvuojamoji dalis leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjant bylą buvo sprendžiama, ar bendrovė „L-metal“ mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjo dėl atsakovo L. A. veiksmų – nerūpestingo apskaitos organizavimo ir ar šie nesumokėti mokesčiai, su baudomis bei delspinigiais, yra įmonei padaryta žala.
19. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad ir ieškinyje, ir ieškovės atstovas duodamas paaiškinimus bei klausimus teismo posėdyje , taip pat baigiamosiose kalbose (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 9, 26 min.) atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės pagrindą, nurodė ne mokesčių valstybei nesumokėjimą, o UAB „L-metal“ lėšų neišsaugojimą, jų paėmimą savo žinion ir panaudojimą ne įmonės veikloje, o nenustatytiems ir atsakovo nenurodytiems tikslams. Ieškovės teigimu, būtent dėl to, kad neteko atsakovo veiksmais jo žinion perkeltų lėšų, bendrovė tapo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su VMI. Taigi, ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas yra ne aplaidus bendrovės apskaitos tvarkymas ir dėl to nesumokėti mokesčiai, o lėšų išėmimas iš bendrovės aktyvų, jų nepanaudojimas įmonės veikloje ir kaip pasekmė – negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais.
20. Kauno apskrities VMI 2015 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. FR0682-221 įrašyta, kad atsakovui išmokėta 2 417 679,71 Lt bendrovės lėšų, kurių panaudojimas bendrovės veikloje nenustatytas, Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 27 d. nutarime įrašyta, kad atsakovas iš UAB „L-metal“ banko sąskaitos ir kasos bendrovei „Lumingas“ be pagrindžiančių dokumentų kaip avansinį apmokėjimą sumokėjo 107 159 Eur, iš kurių 61 055,99 Eur UAB „Lumingas“ bendrovei „L-metal“ negrąžino ir jokių prekių nepateikė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdis) atsakovas L. A. šių aplinkybių neginčijo, tačiau dėl paminėtų pinigų panaudojimo, kaip ir dėl įmonės turto neišsaugojimo, nieko nepaaiškino.
21. Apygardos teismas šių aplinkybių netyrė ir skundžiamame sprendime neanalizavo, o apsiribojo, kaip minėta, mokesčių administratoriaus atliktu valstybei nesumokėtų mokesčių patikrinimo aptarimu. Tokiu būdu liko neišnagrinėtas ieškovės suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas. Teismas sprendime teisingai nurodė kasacinio teismo išaiškinimus, kad tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma, tačiau neatkreipė dėmesio, jog nagrinėjamu atveju ieškovė tik prašomos priteisti žalos dydį nurodė pagal pagrindinio kreditoriaus bankroto byloje finansinio reikalavimo dydį, o žalos atsiradimą kildino ne iš mokestinių prievolių vengimo, bet iš bendrovės lėšų netinkamo naudojimo – ieškovės teigimu jų pasisavinimo ir / ar iššvaistymo. Pasitvirtinus ieškovės įrodinėjamoms aplinkybėms būtų įrodyta viena iš būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 – 6.249 str.). Vien aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas nustačius turto tvarkymo sąlygų pažeidimą, bet nekonstatavus nusikalstamos veikos – tyčinio turto iššvaistymo – subjektyviųjų požymių, pati savaime nereiškia, jog išnyko atsakovo civilinės atsakomybės galimybė.
22. Apygardos teismas, spręsdamas bylą, ieškovės nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų netyrė ir tai yra pagrindas išvadai, jog bylos esmė liko neatskleista. Tik nustačius, ar ieškovės nurodomi atsakovo veiksmai buvo teisėti ar neteisėti, ar dėl jų sumažėjo bendrovės turto ieškovės nurodoma apimtimi, galima spręsti dėl ieškinio (ne)tenkinimo. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas privalo įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios procesinės pareigos neatliko ir dėl tokio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi sprendžiant ieškinį apygardos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, panaikinus sprendimą byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), nes apeliacinės instancijos teisme išsprendus dėl pagrindų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmojoje instancijoje, šalys prarastų teisę į vieną civilinės bylos nagrinėjimo stadiją – apeliaciją.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Antanas Rudzinskas
Vigintas Višinskis
Egidijus Žironas