Administracinė byla Nr. eAS-711-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01103-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. su skundu, įvardintu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir už piktnaudžiavimą procesu paskyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas padarė išvadą, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų ir konkrečiai Lietuvos Respublikos Prezidento kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes. Atsakyme nėra priimtas joks individualus administracinis sprendimas, kuris nustatytų, pakeistų ar panaikintų pareiškėjo teises ar pareigas. Vien tai, kad Rašte pateikta apskundimo tvarka, savaime nereiškia, jog šis raštas laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes ir galinčiu būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatė, kad pareiškėjas į Regionų administracinį teismą kreipėsi su skundu panaikinti tą patį Raštą ir identiškus reikalavimus reiškė administracinėse bylose: Nr. eI2-8759-402/2025, Nr. eI2-10291-428/2025, Nr. eI2-10502-979/2025, Nr. eI2-11054-1235/2025, Nr. eI2-11461-1114/2025, Nr. eI2-11756-1161/2025, Nr. eI2-12830-402/2025, kuriose teismas nutartimis pareiškėjo skundus atsisakė priimti tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad ankstesnėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025 apeliacinės instancijos teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi Nr. eAS-501-552/2025 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir galutinai išsprendė klausimą, kad Raštas negali būti skundžiamas ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas ir po šios galutinės ir neskundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutarties vis tiek teikė teismui aiškiai nenagrinėtiną teisme skundą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą. Atsižvelgdamas į pareiškėjo teikiamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, teismas už piktnaudžiavimą savo procesine teise kreiptis į teismą nusprendė skirti pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p., 83 str. 2 d.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė žyminio mokesčio apmokėjimo dokumentą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, 2025 m. vasario 9 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, jog, nors pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėjui turėtų būti grąžintas sumokėtas žyminis mokestis, tačiau jis buvo užskaitytas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI2-8759-402/2025, o minėtoje 2025 m. kovo 6 d. nutartyje jau išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, todėl šioje byloje žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nėra nagrinėjamas.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės. Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nutartį visa apimtimi (ir, dalyje, neteisėtai, savivaldžiaujant, iš asmeninių paskatų, skirti 200 Eur baudą) ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025) ir 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną (05-28 yra paskirti šeši, 06-04 – šeši, 06-11 – dešimt kolegijų posėdžiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas iš esmės neadekvačiai / nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, taip pat pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu skirta 200 Eur bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Iš Rašto turinio matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Iš Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. kovo 9 d., 2025 m. kovo 18 d., 2025 m. kovo 24 d., 2025 m. balandžio 2 d. padavė skundus (pareiškimus), reikšdamas tapačius reikalavimus, t. y. prašė panaikinti Prezidento kanceliarijos Raštą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad visais atvejais pareiškėjo skundus taip pat buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Įsiteisėjusiomis LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025 ir 2025 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-548-968/2025 nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, be to, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo), kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo), nepriimtinumo nagrinėti. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, be kita ko, pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 str. 2 d.).

LVAT praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018, 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-671-463/2025). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021)

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Iš Liteko nustatyta, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą.

Pareiškėjas taip pat apeliacinės instancijos teismui 2025 m. liepos 21 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo: „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka čia, faktinės (žr. Teisėjo etikos kodeksas) tikrovės. Pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos/esmės. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025) ir 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025), 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025), 2025-06-11 nutarties (eAS-599-1188/2025), 2025-07-02 nutarties (eAS-634-575/2025) ir 2025-07-09 nutarties (eAS-558-1047/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą, (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną – 07-xx yra paskirti devyni kolegijų posėdžiai – gi, vis vien, visa tai jums yra DZIN – ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.”.

ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo prašyme suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas minėtame prašyme.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rytis Krasauskas

        Ričardas Piličiauskas