Civilinė byla Nr. e2-4372-1019/2021
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,
sekretoriaujant Jolantai Žilienei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Pilaitė“ atstovei Giedrei Krapavickaitei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Pilaitė“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujoji Pilaitė“ 1015,34 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji su draudėju A. F. sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas draudėjo pranešimas dėl apdraustojo turto apgadinimo, kuriame nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) bute, trūkus karšto vandens vamzdžiui, buvo užlietas apdraustasis butas (duomenys neskelbtini). Vanduo bėgo per lubas, sienas, skendo grindys, kilimai, tualete atšoko plytelės, vonioje girdisi plytelių pokšėjimas. 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas turto techninės apžiūros protokolas ir užfiksuoti sugadinimai: ant lubų ir sienų dažų pūslės, linoleumo grindys su pašiltinimu sulietos, plytelės nuo sienų atšoko, sulietos plastikinės lubos. Reikalinga permontuoti baldus, nuimti ir pakabinti šviestuvus. Draudėjas nurodė, kad namą administruoja UAB ,,Naujoji Pilaitė”. Vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, buvo nustatyta 1102,34 Eur žala ir išminusavus 87 Eur franšizę ieškovė išmokėjo 1015,34 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. 2019-08-16 ieškovė pateikė UAB ,,Naujoji Pilaitė” pretenziją dėl 1015,34 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovė prievolės atlyginti žalą neįvykdė.
Atsakovė UAB ,,Naujoji Pilaitė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas veikdama pagal 2018-04-27 VMSA direktorius įsakymą dėl UAB Naujoji Pilaitė skyrimo Vilniaus miesto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų administratore. Atsakovė, vykdydama savo, kaip daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijas, laikėsi ir laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų, todėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų patikrinimus (stebėjimus) atlieka laikydamasis teisės aktų nustatyto periodiškumo, tinkamai vykdo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti administratoriui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus, visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu priima pastato savininkai. Teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Dėl visų darbų, kurie nėra susiję su bendro naudojimo objektų tinkamos būklės išsaugojimu likviduojant avarijas ir gedimus, reikalingas išankstinis gyventojų sutikimas raštu ar pritarimas balsuojant žodžiu namo gyventojų susirinkime. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2019-09-02 neprabalsavo dėl vandentiekio vamzdynų keitimo. Atsakovė organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau dalies šių funkcijų, tokių, kaip namo stogo keitimas, namo siūlų sandarinimas, vamzdžių keitimas ir kita, administratorė savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi pagal CK 4.83 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negali kilti. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdė, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovės civilinė atsakomybė negalima. Atsakovė, būdama namo administratore, administruoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją inžinerinę įrangą (sistemas), o ne vietinius inžinerinius tinklus (skirtus tik vieno konkretaus buto naudojimui). Ieškovo draudėjo butas užliejo iš po juo esantį butą. Kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, savininkas, o nukentėjęs asmuo šios priežasties įrodinėti neprivalo. Taigi, šioje byloje ieškovė nepagrįstai nurodė atsakovę, t. y. daugiabučio namo administratorę. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų poziciją, kad šiuo atveju už įvykusią avariją yra atsakinga būtent atsakovė. Teismų praktika aiškiai formuluoja, kad už žalą, padarytą užpylimu, atsako virš užpylimo židinio gyvenantys buto savininkai, jei jie neįrodo, kad užpylimas įvyko ne iš jų buto, o dėl kitų priežasčių. Pateiktoje fotofiksacijoje ir 2019-08-09 Akte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) buto įrenginėjimo metu revizinės durelės buvo apklijuotos apdaila. Atsakovė, būdama atsakinga administratore, esant namo gyventojų prašymams dėl pastebėtų trūkumų, imdavosi ir imasi aktyvių veiksmų bei galimus bendrojo naudojimo objektų trūkumus tvarkydavo.
Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad nesutinka su atsiliepime nurodytais argumentais, nes jie yra teisiškai nepagrįsti. Atsakovė pateikė 2019 m. gegužės 23 d. statinio apžiūros aktą; 2019 m. rugpjūčio 9 d. aktą; 2019 m. rugsėjo 2 d. balsavimo protokolą, kurie, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad atsakovė ėmėsi visų reikiamų veiksmų, jog būtų išvengta 2019 m. rugpjūčio 6 d. avarijos ir pasekmių. Ieškovės nuomone, pateikti įrodymai patvirtina administruojančios įmonės netinkamą prievolių atlikimą, pasireiškiantį neveikimu, tuo pačiu prisiimant visą su tuo susijusią riziką. Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas. Bendrojo naudojimo vandens stovas yra viena iš bendrųjų pastato inžinerinių sistemų. 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ numato, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti. Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį, kurių metu periodiškai ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (92 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (94 punktas). Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (34 punktas). Būtent šie dokumentai - techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti vandens stovo priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nurodytų įrodymų byloje nesant, t. y. atsakovei neteikiant, konstatuoti, kad administratorė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą faktiškai vykdė, kokiu mastu vykdė, kokiu būdu informavo gyventojus, nėra pagrindo. Atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovė neįrodė savo teiginių dėl tinkamos bendrojo naudojimo įrenginių priežiūros ir reikiamų veiksmų atlikimo, siekiant išvengti avarijos, todėl laikytina, kad atsakovės atsikirtimai yra teisiškai nepagrįsti.
Atsakovė triplike nurodė, kad ji pateikė dokumentus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjime ir pasisako, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti administratoriui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus, visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu, priima pastato savininkai. Atsakovė, kaip namo administratorė, yra aktyvi ir atsakinga. Atsakovė pateikė programos darbų fotofiksacijas 2019 m., kuriose matomi darbai, susiję su minimu namu, pateikė pranešimus, iš kurių matyti, kad administratorė siekė užkirsti kelią galimoms avarijoms, tačiau nesant gyventojų pritarimui yra apsunkinta atlikti darbus ir tik po įvykusių avarijų yra lokalizuojamos avarijų vietos, kas iš esmės neužkerta galimų tolimesnių avarijų. Daugiabučio namo administratorius neturi teisės be gyventojų išankstinio pritarimo imtis savo iniciatyva gerinti bendrojo naudojimo objektus (perdažyti laiptinę, suremontuoti stogą, suremontuoti siūles, išvalyti laiptinės langus, įstiklinti bendrus balkonus ir pan.). Dėl visų darbų, kurie nėra susiję su bendro naudojimo objektų tinkamos būklės išsaugojimu likviduojant avarijas ir gedimus, reikalingas išankstinis gyventojų sutikimas raštu ar pritarimas balsuojant žodžiu namo gyventojų susirinkime. Ieškovė nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdęs, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovės civilinė atsakomybė negalima.
2021 m. gegužės 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius nurodė, kad ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę, sumokėjęs draudimo išmoką dėl 2019-08-06 įvykusio įvykio, kai įvykus avarijai, buvo užlietas draudėjo turtas. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Ieškovė sumokėjo 1015,34 Eur išmoką pagal sudarytą sąmatą, atsakovė šio žalos dydžio neginčijo, todėl aplinkybė įrodyta. Nustačius, kad avarija įvyko bendro naudojimo vamzdyne, buvo nustatytas namo administratorius – atsakovė, kuriai tenka prievolė, kaip administratorei, prižiūrėti jai patikėtą daiktą, t. y. bendro naudojimo vamzdyną. Atsakovei teisės aktai numato prievolę prižiūrėti jai patikėtą daiktą. Atsakovė nepadarė absoliučiai jokių veiksmų, kad išvengtų avarijos. Civilinis procesas grindžiamas rungtyniškumo principu, todėl ieškovė už atsakovę neturi rinkti įrodymų, o atsakovė nurodė, kad pateikė visus įrodymus, tačiau jie nepagrindžia tinkamo pareigų atlikimo. Atsakovas nors ir ginčija atsakomybę, tačiau pripažįsta savo absoliutų neveikimą. Atsakovė nurodo, kad nebuvo gyventojų valios remontuoti bendrojo naudojimo vamzdyną. Tam, kad susiformuotų ta valia, atsakovė turėjo vykdyti nuolatinę priežiūrą ir pateikti rekomendacijas namo gyventojams bei įspėti savininkus apie pasekmes. Tam tikslui turėjo būti šaukiami susirinkimai. Byloje nėra įrodymų, kad namo gyventojai buvo informuoti, jog vamzdynai buvo avarinės būklės, kad juos reikia keisti ar permontuoti, kad tai kainuos tam tikrą pinigų sumą ir kas atliks remontą bei pagrindinė aplinkybė – jog neatlikus šių darbų kils pasekmės. Atsakovė bando įrodyti, kad vamzdis yra sienoje ir dėl to atsakovė negalėjo nustatyti gedimo ir atlikti prevencinių avarijos veiksmų, tačiau tai yra klaidinimas, kadangi atsakovė taip pat nurodo, kad ir vykdė vamzdžių priežiūrą. Dėl žalos dydžio paaiškino, kad surašomas protokolas, pagal kurį sudaroma sąmata, pagal sąmatą išmokama išmoka be PVM ir kitų pridėtinių išlaidų. Žala paskaičiuota per SISTELA programą, kuri yra adaptuota ir skaičiuoja vidutines rinkos kainas.
2021 m. gegužės 11 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Giedrė Krapavickaitė nurodė, kad atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė atliko labai daug darbų ir tai rodo atsakovės pastangas užkirsti kelią galimoms avarijoms. Šiai dienai ruošiami dokumentai namo renovacijai. Didesnė dalis name gyvenančių gyventojų yra socialinio būsto, kurie priklauso (duomenys neskelbtini), nuomininkai, o darbų yra pakankamai daug. Name trūksta ir sienų siūlės, ir stogo darbai atliekami, todėl gyventojų buvo pasirenkamas darbų atlikimo prioritetas. Administratorius teikia paslaugų sąmatas gyventojams, informaciją gyventojams teikė, tačiau susirinkimas nevyko. Gyventojai buvo informuoti, kad vamzdynai seni ir žinoma, kokios pasekmės dėl to. Gyventojams ši informacija buvo pateikta, ji teikiama ir telefonu. 2019-05-08 techniniame akte fiksuota vamzdynų problema ir būtinumas juos tvarkyti. Gavus gyventojų sutikimą yra ruošiamos sąmatos. Plane buvo nurodoma, kad vamzdynų keitimas yra būtinas. Atsakovė techninę priežiūrą atliko pavasarį ir rudenį, o jei būdavo problema, vykdavo papildomai į apžiūras. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota vamzdynų avarinė būklė, buvo svarstymas juos tvarkyti be gyventojų sutikimo, tačiau šie veiksmai buvo derinami su Vilniaus miesto būstu, kuriam priklauso didžioji dalis patalpų, vėliau priimtas sprendimas dėl namo renovacijos, tai buvo nuspręsta savininkų daugumos balsų sprendimu. Šiame name buvo ir ankščiau trūkęs vamzdynas, kadangi jis itin prastos būklės. Administratorius to konkretaus vamzdžio vizualiai apžiūrėti negalėjo, todėl realiai techninė priežiūra atliekama apžiūrint taškus, kurie yra matomi. Tiek naujos, tiek senos statybos namuose yra ta pati problema, kadangi negalima apžiūrėti gyventojų patalpose esančių vamzdžių, todėl prašoma juos apžiūrėti gyventojų ir pateikti informaciją apie vamzdynų būklę, jų trūkumus, tam, kad galima būtų juos apžiūrėti. Užliejimas įvyko antrame aukšte, o akivaizdžiai apliejimas įvyko iš viršaus. Ketvirtame aukšte prie skalbimo mašinos buvo užsandarinta siena, prie vonios stovo priėmimo nebuvo, todėl sienoje buvo išpjauta skylė tam, kad būtų galima apžiūrėti stovą ir buvo sumontuota apkaba. Administratorė informaciją apie susirinkimą dėl bendro vamzdyno keitimo patalpino skelbimų lentoje, taip pat savo interneto puslapyje, skelbimas buvo 2019 m. liepos mėnesį. Avariją likvidavo administratorė. Dieną prieš įvyko kiti avarijos šalinimo darbai, kuriuos atliko avarinė tarnyba. Liepos mėnesį buvo planuojami vamzdynų remonto darbai, tačiau jie trunka, todėl jų būtų nespėję atlikti iki rugpjūčio, tačiau vamzdžių stabilizavimo darbai yra atliekami. Jeigu administratorius būtų žinojęs, kad (duomenys neskelbtini) bute yra prastos būklės vamzdynas, administratorius būtų ėmęsis veiksmų užkirsti kelią avarijai kilti, tačiau neturėjo tokios informacijos. Minėtame daugiabutyje namo (duomenys neskelbtini) turi apie 60 proc. visų savininkų balso teisės. Apie būklę buvo informuotas (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat būna informuoti ir kiti būstų savininkai. (duomenys neskelbtini) susirinkime nedalyvavo. Apie susirinkimą savininkai informuojami skelbimų lentoje, savitarnos portale bei atskirai el. paštu. 2019 m. sausio 25 d. susirinkimas neįvyko, tuomet buvo organizuojamas susirinkimas rugsėjį.
Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius nurodė, kad avarija buvo įvykusi bendro naudojimo vamzdyne ir dėl to buvo padaryta žala. Klaipėdos apygardos teismo 2021-03-22 nutartyje byloje Nr. e2A-225-642/2021 nurodyta, kad nustačius, jog butas užlietas dėl bendro naudojimo objekto, administruojančiai įmonei tenka įrodyti, kad ji ėmėsi visų veiksmų šiai žalai išvengti, t. y. 1) pateikti įrodymus, kad atliko bendro naudojimo objektų nuolatinį stebėjimą. Tuo tarpu atsakovė, žinodama savo pareigą, jokių įrodymų apie tai, kad atliko bendro naudojimo vamzdynų nuolatinį stebėjimą, nepateikė; 2) pateikti įrodymus, kad atliko kasmetines apžiūras, tuo tarpu atsakovė į bylą pateikė tik vieną dokumentą – 2019 m. gegužės mėn. defektinį aktą, kuriame nurodoma, kad nustatyta vamzdynų avarinė būklė ir būtina keisti vandentiekio magistralinį vamzdyną. Atsakovė turėjo imtis veiksmų nedelsiant, kad būtų užkardyta avarija, tačiau atsakovė neatliko nieko, byloje yra tik pranešimas, tačiau darbai nebuvo atliekami. 2019 m. gegužės 23 d. dokumente fiksuotas vamzdynų defektas ir jų keitimas. Atsakovės atstovė patvirtino, kad vamzdynai yra seni, tačiau 2018 m. rudens apžiūros įrodymų byloje nėra – atsakovas neteikia įrodymų arba juos slepia; 3) pateiki įrodymus, kad buvo organizuojamas bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimas, atnaujinimo projekto parengimas, tačiau namo savininkai nebuvo informuoti, kad darbus reikia atlikti nedelsiant, nebuvo informuoti apie jų kainą, taip pat neinformavo, jog neatlikus darbų kils neišvengiamos pasekmės. Tuo tarpu susirinkimo plane nebuvo nei žodžio apie vamzdynų atnaujinimo darbus. 2019 m. rugsėjo 2 d. dokumente nurodoma, kad bus sudarytos sutartys dėl virtuvinio stovo keitimo. Visgi nekalbama apie karšto vandens stovo keitimą, juolab kai susirinkimas organizuojamas jau po avarijos. Susirinkimų šaukimo tvarką nustato įstatymai, kurie reikalauja, kad neįvykus susirinkimui, šaukiamas antras pakartotinis susirinkimas. Įrodymų apie tai, kad buvo šaukiamas pakartotinis susirinkimas, nėra. Be to, įrodymų byloje, kad susirinkimai buvo šaukiami dėl karšto vandens vamzdynų keitimo, nėra. Jeigu asmuo negali vykdyti savo prievolių, tai jis turi atsisakyti vykdyti savo prievoles, o jei neatsisako, turi prisiimti pasekmes. Atsakovė nurodo, kad negalėjo atlikti vamzdynų priežiūros dėl to, kad jie buvo sienoje, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad butų savininkai atsisakė įleisti administruojančios įmonės darbuotojus atlikti apžiūrą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2068-450/2016 nurodė, kad tuo atveju, kai vamzdžiai sienose, tam, kad administratorius įvykdytų savo prievolę, jis turi: 1) prašyti namo gyventojų įsileisti; 2) nesant galimybės apžiūrėti vizualiai, atlikti hidraulinius bandymus. Šiuo atveju nebuvo nieko – administratorius nėjo pas namo gyventojus, o įrodymų, kad buvo atlikinėjami hidrauliniai bandymai, byloje nėra. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos, tuo tarpu atsakovė įrodymų, kad atliko savo pareigas tinkamai, nepateikė.
Baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovė Giedrė Krapavickaitė nurodė, kad ieškinys neįrodytas, administratorius atliko pakankamai daug veiksmų ir namas buvo atsakingai administruojamas.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir draudėjo A. F. sudaryta Turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). 2019 m. rugpjūčio 6 d. apdraustas turtas buvo užlietas dėl trūkusio bendrojo naudojimo karšto vandens stovo (DOK-242991). Bylos duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 6 d. bute, (duomenys neskelbtini), trūkus karšto vandens vamzdžiui, buvo užlietas apdraustasis butas, (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2019-08-06 pranešimo apie įvykį, vanduo bėgo per lubas, sienas, skendo grindys, kilimai, tualete atšoko plytelės, vonioje girdisi plytelių pokšėjimas. 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas ir užfiksuoti sugadinimai: ant lubų ir sienų dažų pūslės, linoleumo grindys su pašiltinimu sulietos, plytelės nuo sienų atšoko, sulietos plastikinės lubos. Kaip matyti iš UAB „Naujoji pilaitė“ 2019-08-09 Akto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės specialistai, likviduodami avariją, bute, (duomenys neskelbtini)-33, Vilnius, ant vonios stovo vamzdžių sumontavo apkabą (DOK-12485). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo ir šiuo metu yra administruojamas atsakovės. Dėl to ginčo byloje nėra. Dėl padarytos žalos (apgadinto apdrausto turto) ieškovė išmokėjo 1015,34 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui (DOK-253973). Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė nesutiko atlyginti ieškovės patirtos žalos.
Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas. Kaip nurodoma kasacinio teismo, žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Atsakovė nurodo, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdė, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovės civilinė atsakomybė negalima.
Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.
Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo užlietos dėl šiame name trūkusio bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdžio. Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, karšto vandens sistemos vamzdynas, kaip viena iš pastato inžinerinės sistemos dalių, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.
Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti vamzdynų priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), (toliau – Nuostatai) 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą; ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2019-04-05 iki 2019-08-28 (toliau – ir Reglamentas), numatė, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (84, 85 punktai). Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius), periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (87.1, 87.2 punktai), kurių metu periodiškai ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (91 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (101 punktas). Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas.
Vertinant atsakovės kaip ginčo namo administratoriaus argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose. Kaip minėta, civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esminė taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad butui, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala užliejus butą dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio. Tokią faktinę aplinkybę ieškovė įrodinėja jai pateiktu draudėjo pranešimu, kuriame nurodyta, kad trūkus bute, (duomenys neskelbtini), karšto vandens vamzdžiui, buvo užlietas draudėjo butas, 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu, kuriame ieškovės darbuotojas, apžiūrėjęs įvykio vietą, tokią žalos atsiradimo priežastį patvirtino. Teismo vertinimu, avarijos priežastį patvirtina ir atsakovės pateiktas išrašas iš Registruotų/ atliktų darbų programos, iš kurios matyti, kad 2019-08-06 (duomenys neskelbtini) (21-40) buvo atliktas karšto vandens trūkusių vamzdynų keitimas (sumontuota remontinė mova) (DOK-32559), taip pat 2019-08-09 Aktas, kuriame nurodyta, kad, apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog prie vonios stovų priėjimo nėra, yra išpjaustytos skylės; ant vamzdžių sumontuota apkaba, drėksta pro apkabą.
Byloje nėra ginčo, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad įvyko bendrojo naudojimo karšto vandens stovo, buvusio bute, (duomenys neskelbtini), avarija, o šios avarijos padarinius pašalino atsakovės specialistai. Taigi byloje nekilo ginčas dėl užpylimo židinio. Nustačius, kad bute trūkęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, teismas konstatuoja, jog būtent atsakovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkas privalėjo prižiūrėti bendrojo naudojimo vamzdį. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.
Atsakovės teigimu, ji, kaip namo administratorė, yra aktyvi ir atsakinga. Atsakovė priežiūros vykdymo tinkamumui įrodyti pateikė 2019-05-23 UAB „Naujoji pilaitė“ Statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-12485), kuris surašytas atlikus kasmetinę pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninės būklės įvertinimą. Jame nurodoma, kad nustatyti vandentiekio tinklo (karšto vandens) vamzdynų, ventilių defektai ir rekomenduojamas vamzdynų, ventilių keitimas. Taip pat pateiktas 2019-05-08 Defektinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) rūsyje esantys šalto, karšto ir cirkuliacinio vandentiekio vamzdžiai yra pažeisti korozijos, remontuoti, keliose vietose sumontuotos po avarinės apkabos, vietomis vamzdynų išorė laidi vandeniui; dėl avarinės būklės būtinas vandentiekio magistralinių vamzdynų keitimas ir izoliavimas. Iš 2019 metais Registruotų/ atliktų darbų išrašo matyti, kad iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., t. y. kai įvyko draudžiamasis įvykis, atliktas dar vienas karšto vandens vamzdynų keitimas, 2019-08-05 taip pat likviduota avarija. Taigi, kaip matyti, administratoriui buvo žinoma, kad vamzdynų būklė yra bloga, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ėmėsi priemonių, siekiant išvengti žalos. Atsakovės teigimu, nesant gyventojų pritarimo dėl remonto, yra apsunkinta atlikti darbus ir tik po įvykusių avarijų yra lokalizuojamos avarijų vietos, kas iš esmės neužkerta galimų tolimesnių avarijų. Pažymėtina, kad atsakovė į bylą pateikė tik du 2019 metais vykusių gyventojų balsavimo raštu protokolus: 2019-01-25 balsavimo raštu protokolą dėl namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano, administratoriaus teikiamų paslaugų sąmatų ir tarifų tvirtinimo, iš kurio matyti, kad sprendimas nebuvo priimtas, tačiau duomenų, kad buvo organizuotas pakartotinis balsavimas, byloje nėra (CPK 178 straipsnis); taip pat pateiktas 2019-09-02 protokolas, iš kurio matyti, kad buvo sprendžiami klausimai dėl vandentiekio vamzdynų keitimo, balsavimas neįvyko, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo dėl 2019-08-06 įvykusio draudžiamojo įvykio, 2019-09-02 balsavimas apskritai neturi teisinės reikšmės. Atsakovė pateikė 2019-06 ir 2019-07 skelbimus gyventojams, iš kurių matyti, kad 2019-06 namo gyventojai buvo informuoti, jog liepos mėnesį planuojama atlikti vamzdynų keitimo darbus, o 2019-07 informuoti, kad nuo rugpjūčio 9 d. bus vykdomas balsavimas raštu dėl vandentiekio vamzdynų keitimo (virtuvės ir vonios stovai). Taigi nors gyventojai buvo informuoti, jog 2019 m. liepos mėnesį planuojama atlikti vamzdynų keitimo darbus, tačiau, kaip nustatyta iš atsakovės atstovės paaiškinimų, jokie remonto darbai nebuvo atlikti. Apibendrinant atsakovės pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog kasmetinės pastato apžiūros metu specialistų pateiktos rekomendacijos dėl vamzdynų keitimo buvo įgyvendintos. Aptarti atsakovės veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip tinkama namo vamzdynų sistemos priežiūra. Nors atsakovė pateikė du skelbimus gyventojams apie numatomą vamzdynų remontą, kuris taip ir nebuvo atliktas, bei apie vyksiantį balsavimą dėl vamzdynų keitimo, tačiau šie veiksmai negali būti laikomi tinkamu gyventojų informavimu apie vamzdynų būklę, nepašalina atsakovės atsakomybės dėl netinkamo pareigų vykdymo ir negali būti pagrindas perkelti atsakomybę gyventojams dėl sistemos avarijų galinčios kilti žalos. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu yra rengiamasi namo renovacijai, nepašalina atsakovės atsakomybės dėl 2019-08-06 įvykio.
Atsakovės pozicija teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Nors ji teigė, kad bendro naudojimo objektus prižiūrėjo pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau tuo pačiu nurodė, kad karšto vandens vamzdis trūko bute, o administratorė apžiūri pagrindinius taškus, kurie matomi, tačiau negali apžiūrėti esamų butuose. Teismas pažymi, kad būtent atsakovė, o ne namo gyventojai, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens, bei vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakinga už kilusią žalą. Taigi, atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, ir šis neveikimas susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės draudėjui padaryta žala, t. y. pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji buvo pateikusi raštišką prašymą buto savininkui patekti į jam priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemą ar, kad savininkas būtų trukdęs jai prižiūrėti šildymo sistemos vamzdyną. Be to, atsakovė galėjo patikrinti vamzdynus atliekant hidraulinius bandymus nuotoliniu būdu.
Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neapžiūrėjo karšto vandens stovo, nenustatė ir nepašalino defektų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio namo karšto vandens stovu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai. Atsakovei pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti gyvenamąjį namą adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Žalos įrodymai yra pateikti į bylą, dėl žalos buvimo ginčo nėra.
Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. butui, adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamai atsakovės vykdytos inžinerinės įrangos priežiūros, būtent karšto vandens stovo, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas, spręstina dėl priteistinų nuostolių dydžio. Byloje nustatyta, kad ieškovė, remdamasi savo atstovo surašytu Apžiūros aktu, taip pat lokaline sąmata nustatė, kad draudėjo turtui (butui) padaryta žala yra 1102,34 Eur, minusavus išskaitą (franšizę), draudėjui išmokėta 1015,34 Eur draudimo išmoka. Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl žalos paskaičiavimo, kad žalos sąmata sudaryta vadovaujantis UAB „Sistela“ parengta sąmatų sudarymo programa, atsakovė priešingų įrodymų dėl žalos dydžio į bylą neteikė. Teismas pažymi, kad ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).
Atsakovė neneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, neteikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus jos butą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 1015,34 Eur dydžio žalą, kuri iš atsakovės priteistina ieškovei (CK 6.263, 6.246-249 str.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1015,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos šioje byloje sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji pilaitė“, juridinio asmens kodas 121483560, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 1015,34 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos eurų 34 ct) dydžio žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1015,34 Eur sumą nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Rimeikienė