Byla Nr. TS-44-791/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13583-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 31 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
Nuteistasis P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų; 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, galutine bausme laisvės atėmimu 10 metų.
Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 23 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 23 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl P. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2022 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr. 357-172 netaikyti nuteistajam P. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį (toliau – Nutarimas). Nutarime Komisija nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jis nuteistas dešimtą kartą, bausmę atlieka už nusikaltimus, iš kurių vienas - labai sunkus. Nuteistajam tris kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimo termino neišbuvo. Nors nuteistasis praeityje neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo, po paleidimo iš pataisos įstaigos formaliai patvirtino savo galimybę gyventi pasirinktu adresu, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistojo išsilavinimas pagrindinis, prieš įkalinimą nedirbo, oficiali darbinė patirtis truputį daugiau nei dvi savaitės, todėl galima teigti, kad nuteistasis stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Nors nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau visus nusikaltimus įvykdė turėdamas finansinį motyvą, todėl šis kriminogeninis veiksnys gali būti siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Nors nuteistasis demonstruoja pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, tačiau šios problemos gali būti siejamos su jo gyvenimo būdu ir nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis paskutinį ir daugelį ankstesnių nusikaltimų įvykdė su kitais teisės pažeidėjais. Nuteistasis linkęs pasirinkti situacijas, kurios didina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nors nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį pastebima, kad nuteistasis kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti, save pateisinti. Nors nuteistasis geba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kito nuomonę, tačiau turi savus įsitikinimus, kurių laikosi. Nors nuteistasis suvokia būtinumą paklusti įstatymams, gyventi palaikant visuomenei būdingas elgesio normas, tačiau periodiškai jas pažeidinėja dėl naudos sau. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies, atliekant laisvės atėmimo bausmę, drausmine tvarka baustas 16 kartų, neskatintas, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo, pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, nuteistajam buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamumo rizika, šiuo metu nustatyta vidutinė rizika, tačiau dar išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: turi mažą, nestabilią darbo patirtį, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendė, jog konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima, taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Nuteistasis P. G., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą kaip šališką ir nepagrįstą ir užtikrinti nešališką procesą, pašalinti visus prieštaravimus ir priimti teisingą sprendimą. Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija nutarimą 90 procentų grindžia statiniais veiksniais, kurių neįmanoma pakeisti, ir aplinkybėmis, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, o ne sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir tik 10 procentų Komisija pasisako dėl jo elgesio šiuo metu, kad vykdo jam numatytas programas, mokosi, neturi nuobaudų, yra geri socialiniai ryšiai, turi kur gyventi ir t. t. Šių aplinkybių Komisija tinkamai nevertino, tačiau vertino statinius veiksnius, t. y., kad prieš įkalinimą oficialiai dirbo daugiau nei dvi savaites, ką jis vertina kaip normalų požiūrį į darbą, tuo tarpu Komisija vertino kaip neturėjimą gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Komisija daro prielaidas, kad jis turi problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, sieja tai su jo gyvenimo būdu ir nusikalstamu elgesiu. Teigia, kad jis nėra narkomanas ir daro nusikalstamas veikas, Komisija nutarimą grindė kažkieno nuomone kaip prielaida ir neparemtais statiniais argumentais. Nesupranta, kodėl Komisija teikė jam rekomendacijas papildomai dalyvauti programose, kuriose jis dalyvaus ir dalyvauja. Pažymėjo, kad Komisijos išvada yra šališka, nepagrįsta, paremta išvadomis, prielaidomis, spėliojimais, Komisija nenagrinėjo to, kaip jis pasikeitė, keičiasi ir kitų aplinkybių.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo P. G. skundą nepateikė.
Skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo P. G. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems šešiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 63-64 lapai ir II dalies II tomas 33-34 lapai).
Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, Alytaus pataisos namuose nuo 2019 m. iki 2021 m. mokėsi baldžiaus specialybės, nuo 2021 m. iki 2022 m. mokėsi šaltkalvio specialybės, 2018 m. gruodžio mėn. kreipėsi į pataisos įstaigą su prašymu dėl staliaus darbo, tačiau priimtas į darbą nebuvo, lankė Priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų ,,Įžanginę grupę“, o po užsiėmimų pradėjo dalyvauti Anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės veikloje ir ją lankė iki 2021 m. spalio mėn., dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo P. G. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, ir teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis atlikęs 1/2 dalį bausmės, tačiau vis dar nustatomi keturi statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, ir du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: mažos ir nestabilios darbo patirties turėjimas ir būdingas rizikingas/pavojingas elgesys - teismas sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir anksčiau minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių.
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo P. G. elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo dar nėra. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados (toliau – STI), nuteistasis atliekant bausmę nebuvo paskatintas, tačiau drausmine tvarka (dažniausiai už administracijos nurodymų nevykdymą) laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. baustas net šešiolika kartų, kas jį charakterizuoja ypatingai neigiamai, tuo tarpu sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. P. G. bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėjo pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir pagal socialinio tyrimo išvados duomenis jam net 16 kartų buvo taikytos drausminės nuobaudos už įvairius pažeidimus. Toks nuteistojo padarytų pažeidimų skaičius akivaizdžiai rodo jo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Į šias aplinkybes ir atsižvelgė Komisija, spręsdama dėl lygtinio paleidimo.
Nuteistasis turi psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų) vartojimo problemą, kuri gali būti siejama su jo gyvenimo būdu ir nusikalstamu elgesiu, yra nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, bausmės atlikimo laikotarpiu du kartus baustas administracine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, vertinimo metu jis pats nurodė, jog narkotines medžiagas pradėjo vartoti 2007 m., pabandė žolės, o vėliau amfetamino, taip pat pripažino, jog nusikaltimus įtakojo netinkama kompanija (netinkami draugai). Nuteistasis linkęs pasirinkti situacijas, kurios didina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nors supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nors ir nežymiai mažėjanti, tačiau išlieka vidutinė.
STI taip pat pažymėta, kad pokalbio metu nuteistasis pripažįsta, jog nusikalstamumui įtakos turėjo impulsyvumas, sumenkinimas galimų neigiamų pasekmių sau ir aplinkiniams. Apie įvykdytus teisės pažeidimus pernelyg neatvirauja. Savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti, save pateisinti. Praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio nepavyko išbūti be pažeidimų. Pokalbio metu jis tolerantiškai atsiliepia apie visuomenę, suvokia būtinumą paklusti įstatymams, gyventi palaikant visuomenei būdingas elgesio normas, tačiau periodiškai jas pažeidinėja dėl naudos sau.
Nuosprendžio duomenimis nuteistasis prieš įkalinimą nedirbo ir Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo, vertinimo metu teigė, jog tuo metu dirbo neoficialiai statybų srityje. Būdamas laisvėje mokėsi iki 10 klasės, tačiau mokslus metė, taigi, nuteistasis neturi netgi pagrindinio išsilavinimo, kadangi nėra baigęs 10 klasių. Alytaus pataisos namuose mokėsi baldžiaus ir šaltkalvio specialybių. Sodros duomenimis nuteistojo oficiali darbinė patirtis vos daugiau kaip dvi savaitės: 2008 m. tris dienas dirbo (duomenys neskelbtini) bei keturiolika dienų pagal įsigytą verslo liudijimą. Išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti statybų įmonėje, kurioje elektriku dirba jo dėdė, ir dirbti elektriko padėjėju, tačiau jokios tai patvirtinančios pažymos vertinimo metu nepateikė. Šie STI duomenys, kaip teisingai Nutarime nurodė ir Komisija, patvirtina, kad nuteistasis stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, kas tikėtina ženkliai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Tokią išvadą teismas daro taip pat ir dėl to, jog nuolatinio pajamų šaltinio nebuvimas įtakojo tai, kad visus nusikaltimus nuteistasis įvykdė turėdamas finansinį motyvą. Todėl vertinant pastarąjį ir ankstesnius teisės pažeidėjo nusikaltimus, įvykdytus dėl materialinės naudos, šis kriminogeninis veiksnys gali būti siejamas su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu.
Skunde nuteistasis nurodė nesuprantantis, kodėl Komisija teikė jam rekomendacijas papildomai dalyvauti programose, kuriose jis dalyvaus ir dalyvauja. Komisija rekomendavo nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose. Teismas pažymi, kad BVK 164 straipsnio 6 dalis numato, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad pateikti pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo yra išimtinė Komisijos kompetencija, todėl teismas dėl šio nuteistojo skundo argumento detaliau nepasisako.
Taip pat teismas pastebi, kad nors nuteistasis skunde nurodė, kad Komisijos išvada yra šališka, nepagrįsta, paremta išvadomis, prielaidomis, spėliojimais, jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų jis nenurodė, teismas taip pat neturi jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad Komisija buvo šališka, todėl šis nuteistojo niekuo nepagrįstas teiginys atmetamas.
Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant, ar taikoma probacija bus sėkminga, atsižvelgiama į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis P. G. iš viso teistas dešimt kartų, paskutinis nusikaltimas sunkesnis lyginant su ankstesniais ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, taigi, nuteistojo daromi nusikaltimai tik sunkėja ir yra to paties modelio, daromi siekiant pasipelnyti, ir nuteistojo ankstesni nusikaltimai, nusikaltimų dažnumo bei sunkumo didėjimas yra jo kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.
Taigi teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis P. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog, lygtinai paleidus P. G. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. G. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja V. D.