Civilinė byla Nr. e2-327-503/2021

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01206-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.10.4; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1.;  3.2.6.5.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 5 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,

sekretoriaujant V. M.,

dalyvaujant ieškovės UAB „Samoras“ atstovui advokatui E. S.,

atsakovės Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovei advokatei J. J.,

        teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl 2020-10-06 Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo“ panaikinimo, nuomos sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, ir kitų reikalavimų.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė ieškiniu ((duomenys neskelbtini)) teismo prašo panaikinti 2020 m. spalio 6 d. Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti 2013 m. rugpjūčio 6 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu; uždrausti atsakovei priimti sprendimus dėl vienašališko 2013 m. rugpjūčio 6 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir įgyvendinti tokius jau priimtus sprendimus iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019-10-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Ieškovas) gavo Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau - Atsakovas) 2020-10-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau -Sprendimas), kuriuo Atsakovas vienašališkai nuo 2020-11-09 nutraukia 2013-08-06 valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą dėl inžinerinio statinio - kiemo statinio (estakados), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Statinys 1), pastato - siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Statinys 2), nuomos. Ieškovas su Sprendimu nesutinka dėl žemiau nurodytų aplinkybių ir argumentų bei teikia šį ieškinį dėl Sprendimo panaikinimo bei 2013-08-06 valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nuomos sutartis) nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir prevencinį reikalavimą prašydamas uždrausti Atsakovui atlikti neteisėtus ir žalą sukeliančius veiksmus ir nutraukti Nuomos sutartį.

1997-11-19 individuali R. Ž. įmonė (kuri vėliau buvo pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudarė su VĮ „Marijampolės regiono keliai“ konkurso tvarka žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įmonei iki 1998-11-19 buvo išnuomotas 3,7020 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1998-11-19 individuali R. Ž. įmonė sudarė su VĮ „Marijampolės regiono keliai“ konkurso tvarka žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu įmonei iki 2000-01-01 buvo išnuomotas 3,7020 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2000-01-03 individuali R. Ž. įmonė sudarė su VĮ „Marijampolės regiono keliai“ žemės sklypo subnuomos sutartį, kurios pagrindu įmonei iki 2002-01-02 buvo išnuomotas 3,2752 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2001-08-31 individuali R. Ž. įmonė sudarė su Vilkaviškio rajono savivaldybe valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įmonei 20 metų buvo išnuomotas 6412 kv. m. žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas); 2001 metais individuali R. Ž. įmonė pradėjo statinių Kieto kuro sandėliavimo ir prekybos aikštelės, unikalus Nr. 4400-2064-9409, tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavimo ant svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus; 2010-06-26 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) statiniai - kieto kuro sandėliavimo ir prekybos aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavimo ant svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažinti tinkamais naudoti ir 2010-07-02 įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kaip individuali R. Ž. įmonės nuosavybė; 2013-07-22 įvyko viešasis konkursas dėl Statinio 1 ir Statinio 2 nuomos, kurį laimėjo Ieškovas; 2013-08-06 Ieškovas ir Atsakovas sudarė Nuomos sutartį; 2018-07-12 Ieškovas ir Atsakovas susitarimu Nr. 4NP-28 pakeitė Nuomos sutarties terminą iki 2023-08-05; 2020-10-06 Sprendimu Atsakovas pranešė Ieškovui, kad nutraukia Nuomos sutartį nuo 2020-11-09; Ieškinio padavimo dienai Ieškovui priklauso Žemės sklype esantys : Statiniai - kieto kuro sandėliavimo ir prekybos aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),         Statiniai - tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Statiniai - užvažiavimo ant svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Laikini statiniai : kilnojamasis namelis, stoginė, palapinė, kilnojamieji daiktai - vaizdo kameros, perimetro signalizacija.

A. S. reikalauja Ieškovo atlaisvinti Žemės sklypą.

Atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o Nuomos sutartis turi būti tęsiama, kadangi : Sprendimas nėra paremtas teisės normomis; Sprendimas iš esmės pažeidžia Ieškovo teisėtus lūkesčius ir favor contractus principo nuostatas; Ieškovas nėra pažeidęs Nuomos sutarties.

Skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pastebi, kad sandorio šalys, taip pat ir valstybės institucijos, būdamos civilinių teisinių santykių dalyvės, turi bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Valstybė, valdydama savo nuosavybę, turi veikti protingai, atidžiai ir rūpestingai, derinti kitų civilinės apyvartos dalyvių ir valstybės interesus. Be to, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, kurių neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Remiantis įgytų teisių apsaugos principą asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės, bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui. Įstatymai nustato, jog terminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta : a) esant esminiam sutarties pažeidimui CK 6.217 straipsnio, 6.218 straipsnio nustatyta tvarka ir pagrindais, b) esant neesminam sutarties pažeidimui CK 6.497 straipsnyje, 6.498 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais, c) joje nustatytais pagrindais. Nuomos santykiai tarp Ieškovo ir Atsakovo pagal Nuomos sutartį tęsiasi daugiau kaip 7 metus. Nuomos sutartyje yra numatyta, jog ji gali būti nutraukiama vienašališkai Nuomotojo iniciatyva tik Nuomos sutarties 14 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais. Ieškovas papildomai pastebi, kad Nuomos sutarties 6 punkte Atsakovas ir Ieškovas susitarė dėl Nuomos sutarties termino - „Nuomos terminas nustatomas nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., su galimybe pratęsti sutartį dar 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teises į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui“. Ieškovas ir Atsakovas savo susitarimu pakeitė Nuomos sutarties terminą ir nustatė - „Nuomos terminas nustatomas nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 5 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui“. Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai atitinka abiejų šalių interesus, juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas. CK 6.496 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog CK 6.497 straipsnio 1 dalis numato pakankamai griežtą tvarką nuomos sutarties nutraukimui t. y. nuomotojas turi teisę tik teismine tvarka pareikšti reikalavimą nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą. CK 6.497 straipsnio 3 dalis numato, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas to nepadaro. CK 6.157 straipsnis numato, kad šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Atsakovas Sprendime, kaip pagrindą, nurodo Nuomos sutarties 13.4 papunktį, kuris nurodo Nuomos sutarties pasibaigimo, o ne nutraukimo pagrindus. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad Atsakovas Sprendime nurodo, jog „Direkcija, vadovaudamasi 2013 m. rugpjūčio 6 d. valstybes materialiojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13.4 punkto nuostatomis, nuo 2020 m. lapkričio 9 d. nutraukia 2013 m. rugpjūčio 6 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“. Ieškovo nuomone, Nuomos sutarties 13.4 papunktis negali būti apskritai pagrindu nuomos sutarties nutraukimui, kadangi 2001-12-14 LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas (2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1229 redakcija) valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo priedu esanti Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties 6.5.4 punktas numato, jog ši sutartis pasibaigia arba gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, kai išnuomoto turto reikia valstybės funkcijoms atlikti. Ieškovo nuomone tai rodo valstybės siekį įtvirtinti atitinkamą sutartinių nuomos santykių reguliavimo modelį ir perteikia valstybės poziciją konkrečios nuostatos aiškinimui (6.193 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškovo nuomone tai rodo, kad iš teisės aktų atsirandanti sąlyga „kai išnuomoto turto reikia valstybės funkcijoms atlikti“ yra ir turi būti aiškinama tik sistemiškai su CK nuostatomis ir taikoma prioritetą suteikiant CK nuostatoms reglamentuojančioms sutarčių nutraukimą. Todėl Atsakovo Sprendimas prieštarauja CK 6.496 straipsniui, 6.497 straipsnio 1, 3 dalims, Nuomos sutarties 6 punkto nuostatai, tuo pačiu Nuomos sutarties 14, 15 punktų nuostatoms, kadangi nėra suėjęs Nuomos sutarties terminas t. y. 2023-08-05, taip pat nėra nutikusios alternatyvios aplinkybės - nuosavybės teisė į Statinį 1 ir Statinį 2 neperėjo kitam asmeniui, be to, Atsakovas neturėjo teisės nutraukti vienašališkai Nuomos sutarties nesikreipdamas į teismą su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta Ieškovas mano, kad Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Dėl Nuomos sutarties nutraukimo faktinių pagrindų ir favor contractus principo visų pirma, Atsakovas visiškai nepagrindžia faktinio savo nurodomo Nuomos sutarties nutraukimo pagrindo. Atsakovas nurodo Nuomos sutarties 13.4 papunktį, kuris formuluoja sąlygą „kai išnuomoto turto reikia valstybės funkcijoms atlikti“. Atsakovas Statinį 1 ir Statinį 2 patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atitinkamai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, kad Atsakovo teises ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Atsakovo nuostatai ir turto patikėjimo sutartis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad patikėjimo teise perduotas turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Atsakovas Sprendime turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti kokioms konkrečiai funkcijoms ir kuriuo momentu yra atsiradęs poreikis Statinio 1 ir Statinio 2 atžvilgiu, ir šį poreikį pagrįsti, tačiau to visiškai nepadarė. Viešojo administravimo įstatyme (toliau - VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos) yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Antra, Atsakovas visiškai neatsižvelgė priimdamas Sprendimą į Nuomos sutarties nutraukimo prieš pat žiemos sezoną pasekmes. Ieškovas vykdo kietojo kuro, biokuro prekybos veiklą. Nuo 2015 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauja Kybartų pataisos namų, Lazdijų r. Seirijų A. Ž. gimnazijos, Vilkaviškio rajono savivaldybės Gudkaimio globos namų ir kituose paskelbtuose viešuosiuose konkursuose. Ieškovas pateikia duomenis, jog jis yra sudaręs 19 tęstinių sutarčių su juridiniais asmenimis, kuriuos privalo aprūpinti kietuoju kuru. Ieškovas nori pabrėžti, jog 18 juridinių asmenų, kuriems jis tiekia kietąjį kurą yra viešieji juridiniai asmenys, kurie perka iš Ieškovo kietąjį kurą viešųjų pirkimų pagrindu. Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis) Biokuro. atsinaujinančiųjų energijos šaltiniu, deginant atliekas, gautos energijos pagamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo sistemas yra laikomas viešuosius interesus atitinkanti paslauga (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nurodo, jog nutraukus Nuomos sutartį nukentės ne tik Ieškovo interesai, tačiau nutrūks ir Ieškovo vykdoma viešuosius interesus atitinkanti veikla, kuri žiemos sezono metu lems negalėjimą užtikrinti šilumos kuro tiekimo į tokius juridinius asmenis kaip Seirijų A. Ž. gimnazija, Lazdijų rajono Šventežerio mokykla, Lazdijų rajono Kučiūnų mokykla, Šakių rajono Sintautų mokykla, Plokščių mokykla daugiafunkcis centras, Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, Šakių rajono Kidulių pagrindinė mokykla, Šakių Varpo mokykla, Šakių rajono Kriūkų mokykla-daugiafunkcis centras, Šakių rajono Lukšių V. Grybo gimnazija, Kazlų Rūdos Jankų pagrindinė mokykla, Šakių Gelgaudiškio pagrindinė mokykla, Gudkaimio globos namai. Ieškovas pastebi, kad šilumos tiekimas į šiuos juridinius asmenis privalo būti užtikrinamas nepertraukiamai, o Ieškovo negalėjimas laiku ir tinkamai atlikti kietojo kuro tiekimo lemtų jo užsakovų nuostolius, kuriuos jie vėliau perkeltų atlyginti Ieškovui, be to, Ieškovas būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą 3 metams (Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnis). Trečia, išanalizavus Nuomos sutarties vykdymo eigą matyti, kad Atsakovas daugiau kaip 7 metų neturėjo Ieškovui jokių priekaištų dėl Nuomos sutarties vykdymo. Ieškovas pastebi, jog turėdamas nuosavybes teise dalį statinių, esančių Žemės sklype, turėjo teisėtų lūkesčių turėti nuomos teises tiek pagal Nuomos sutartį, tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Ketvirta, Ieškovas faktiškai naudojasi Žemės sklypu, kuriame yra Statinys 1 ir Statinys 2. Ieškovas pastebi, kad naudotis Žemės sklypu, kiek tai yra būtina naudotis Statiniu 1 ir Statiniu 2, o taip pat jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, nėra draudžiama21. Be to, CK 6.532 str. 3 d. numato - jeigu pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartyje nuomininko teisės į pastatų, statinių ar įrenginių užimamą žemės sklypą neaptartos, tai laikoma, kad nuomininkui visam nuomos laikotarpiui suteikiama neatlygintina teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina pastatams, statiniams ar įrenginiams naudoti pagal paskirtį. Atsakovas vykdydamas Nuomos sutartį nesilaikė šalių bendradarbiavimo principo, teisėtumo principo. Atsakovo veiksmai laikytini iš esmės pažeidžiančiais Ieškovo kaip Žemės sklype esančių statinių savininko ir Statinio 1 bei Statinio 2 nuomininko teises ir teisėtų lūkesčių principą. Penkta, teismų praktikoje aiškinama, kad sutarties šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma (favor contractus principas), o sutarties nutraukimas yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Sutarties išsaugojimo principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į kitos šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Nuomos sutartis yra terminuoto pobūdžio, Nuomos sutarties terminas nustatytas iki 2023-08-05, sutartis yra jau trunkanti 7 metus. Ieškovas pastebi, jog Žemės sklype veiklą jis vykdo jau daugiau kaip 23 metus, jau 10 metų turi nuosavybės teise Žemės sklype pastatytus - kieto kuro sandėliavimo ir prekybos aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavimą ant svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Statinį 1 ir Statinį 2 Ieškovas nuomojasi 7 metus. Ieškovas pastebi, jog jis tvarkingai ir laiku moka nuomos mokestį Atsakovui. Tais atvejais, kai šalių sudarytas susitarimas yra sudarytas teisėtai, besitęsiantis pakankamai ilgai ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (favor contractus) principo. Taigi gerbiant šalių valios autonomijos principą pirmenybė turi būti teikiama šalių valiai išlaikyti jų siekiamus civilinius teisinius santykius, jeigu šie iš esmės gali teisėtai egzistuoti bei sukelti atitinkamus teisinius padarinius. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių privalomumo principas (pacta sunt servanda) taip pat reiškia ne tik tai, kad sutartis privalo būti vykdoma, bet visų pirma tai, jog ji galioja bei saisto šalis ir gali būti pakeista arba nutraukta tik šalių susitarimu, o vienašalis sutarties nutraukimas arba sutarties nutraukimas (kad ir kaip jis būtų pavadintas) yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), kuri šiuo atveju negali būti taikoma. Be to, sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija visada turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, siekiant sutartį išsaugoti (favor contractus) ir leidžiant sutartį peržiūrėti, kaip sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų išimtis. Sutarties sąlygų keitimas atliekamas šalių susitarimu laisva jų valia (CK 6.156 straipsnis, 6.223 straipsnio 1 dalis), šalims bendradarbiaujant bei laikantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat teismo sprendimu, jei šalims nepavyksta pasiekti bendro sutarimo (CK 6.223 straipsnio 2, 3 dalys). Teismų praktikoje taip pat laikomasis pozicijos, kad sutarties nutraukimas, nenustačius, ar pasikeitusiomis aplinkybėmis nebuvo galima jos išsaugoti, pažeistų favor contractus principą. Todėl Ieškovas, remdamasis favor contractus principu, CK 6.223 straipsniu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, mano, kad Atsakovas neteisėtai priėmė Sprendimą nutraukti Nuomos sutartį.

Dėl prevencinio reikalavimo (CK 6.255 straipsnis)

Ieškovas civilinėje byloje reiškia prevencinį reikalavimą prašydamas uždrausti Atsakovui atlikti neteisėtus ir žalą sukeliančius veiksmus ir nutraukti Nuomos sutartį. CK 1.138 straipsnio 1 dalis 3 punkte numatyta, kad teismas civilines teises gina užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (t. y. patenkindamas prevencinį ieškinį). Remiantis kasacinio teismo praktika24, teismai tenkina prevencinį ieškinį, jei ieškovas įrodo, kad : ieškovas turi teisę, kurią atsakovas gali pažeisti; atsakovo veiksmai kelia grėsmę žalai atsirasti; ieškovas pagrindžia žalos atsiradimo grėsmę; kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės. CK 6.255 straipsnio 1 dalis numato sąlygas, kuomet prevencinis ieškinys yra tenkintinas - atsakovo veiksmai kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Šiam reikalavimui pagrįsti reikia įrodyti potencialią žalos tikimybę ir atsakovo veiksmų neteisėtumą. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje ir atsakovo veiksmų neteisėtumas. Prevencinio ieškinio tikslas - užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas -uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žala. Civilinėje byloje pirmu reikalavimu Ieškovas prašo panaikinti Sprendimą ir pripažinti Nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Taigi byloje vyksta ginčas dėl Nuomos sutarties nutraukimo nepagrįstumo. Ieškovas, šiuo atveju, turi teisę valdytis ir naudotis tiek Statiniu 1 bei Statiniu 2 pagal Nuomos sutartį, tiek Žemės sklypu pagal CK 6.532 straipsnio 3 dalį, tiek Ieškovui priklausančiais nuosavybės teise statiniais: kieto kuro sandėliavimo ir prekybos aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavimu ant svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas - būsimi neteisėti Atsakovo veiksmai. Teismų praktikoje pažymima, kad neteisėti veiksmai - tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, prevencinio ieškinio atveju prie neteisėtų veiksmų priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančią įstatymo leidėjo ar sutartimi suteiktą teisę, naudoja tokius šios teisės įgyvendinimo būdus, kurie išeina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises. Piktnaudžiavimas teise gali būti atliekamas turint tikslą padaryti kitam asmeniui žalos arba neturint tokio tikslo, tačiau darant kitam žalą. Taigi tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, tačiau dar nepadaryta žalos, esant realiam pavojui, kad ji gali būti padaryta ateityje, gali būti reiškiamas prevencinis ieškinys. Ieškovas pažymi, jog Atsakovas yra priėmęs Sprendimą dėl Nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, kuris įsigalios 2020-11-06 bei gali priimti sprendimus dėl Ieškovui priklausančių statinių kieto kuro sandėliavimo ir prekybos aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavimo ant svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimo, nes reikalauja atlaisvinti Žemės sklypą. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai atsirasti. Juo reikalaujama ne padarytos žalos atlyginimo, o siekiama užkirsti kelią, kad jos ateityje neatsirastų. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Neteisėti veiksmai ir kaltė taip pat nebūtini taikant prevencinio ieškinio institutą, nes gali atsirasti tik ateityje. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui - žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žala. Realią grėsmę, kad Ieškovas negalėdamas tęsti Nuomos sutarties patirs žalos, patvirtina aplinkybės : 1) Ieškovas užsiima kietojo kuro, biokuro prekybos veikla, kuriai vykdyti yra būtini Statinys 1 bei Statinys 2. Nutraukus Nuomos sutartį būtų neįvykdyta ieškovo sudarytų sutarčių už 184145,43 EUR. Tai lemtų mažiausiai 184145,43 EUR nuostolių Ieškovui. 2)        Nutraukus vienašališkai Nuomos sutartį Ieškovas negalėtų tinkamai eksploatuoti kitų statinių esančių Žemės sklype, kadangi Statinys 1 ir Statinys 2 yra eksploatuojami kartu su Ieškovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, bei laikinaisiais statiniais. 3) Negalint įvykdyti viešojo pirkimo sutarčių Ieškovas būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą 3 metams (Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnis). 4) Nuomos sutarties nutraukimas lemtų kartu ir viešojo intereso pažeidimą, kadangi tai sąlygotų kietojo kuro tiekimo nutraukimą viešiesiems juridiniams asmenims - globos namams, mokykloms, kas sąlygotų milžinišką turtinę ir neturtinę žalą globos namų gyventojams, mokyklų mokiniams, kadangi nepatiekus kietojo kuro žiemos sezono metu globos įstaigos ir ugdymo įstaigos negalėtų veikti. Ieškovo nuomone, šis potencialus žalos atlyginimo reikalavimas (dėl globos gyventojų iškeldinimo, ugdymo įstaigų veiklos nutraukimo) vėliau būtų pareikštas Ieškovui, kas lemtų Ieškovo negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei Ieškovo, kaip juridinio asmens, bankrotą.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (DOK-41550), kuriuo su ieškovės ieškiniu nesutiko visiškai. Šiame dėl pirmojo ieškinio reikalavimo nurodė, jog 2010-05-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 510 Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau - Nutarimas) (suvestinė redakcija, atsižvelgiant į 2010-12-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1705 padarytus pakeitimus) valstybinės žemės sklypai, unikalus Nr. 3933-0003-0105, adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Žemės sklypai), buvo perduoti Atsakovui valdyti patikėjimo teise automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Nutarimas yra paskelbtas viešai, apie jį buvo žinoma ir Ieškovui dar prieš sudarant Nuomos sutartį. 2013-08-06 Ieškovas ir Atsakovas sudarė Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis) dėl pastato-siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito inžinerinio statinio-kiemo statinio (estakados), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (1 priedas), kur stovi transporto priemonės (privalomai) prieš joms išvykstant į Rusijos Federaciją per Kybartų pasienio kontrolės postą. Aikštelė įrengta tam, jog transporto priemonės, prieš išvykdamos, nestovėtų pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Kitame žemės sklype, t. y. (duomenys neskelbtini), aikštelė iki šiol neįrengta. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Atsakovo nuostatų 9 punkte nurodyta, jog Atsakovo veiklos tikslai yra : plėtoti ir modernizuoti pasienio kontrolės punktus ir infrastruktūrą, skirtą transporto priemonėms, laukiančioms kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną; vykdyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūros priežiūrą ir užtikrinti patikėto turto efektyvų valdymą; organizuoti sklandų transporto priemonių patekimą į pasienio kontrolės punktus. Tų pačių nuostatų 10 punkte įtvirtinta, jog Atsakovas, siekdamas įgyvendinti jam nustatytus veiklos tikslus, vykdo šias funkcijas : pasienio kontrolės punktų ir infrastruktūros, skirtos transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną, plėtros ir modernizavimo srityje: įgyvendina pasienio kontrolės punktų ir infrastruktūros, skirtos transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną, plėtros projektus (10.1.3. papunktis); pritaria kitų pasienio kontrolės punktuose veiklą vykdančių valstybės institucijų pateiktų projektų sprendiniams ir tvirtina projektus, skirtus statybos, rekonstravimo ir kitiems infrastruktūros plėtros darbams atlikti (10.1.4. papunktis); vykdo projektavimo ir statybos užsakovo funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (10.1.5. papunktis); pasienio kontrolės punktų infrastruktūros priežiūros ir turto valdymo srityje efektyviai valdo ir naudoja patikėjimo ir panaudos teise perduotą valstybės turtą (10.2.2. papunktis); sklandaus transporto priemonių patekimo į pasienio kontrolės punktus organizavimo srityje: rengia ir atnaujina infrastruktūrą, skirtą transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną (10.3.1. papunktis); organizuoja transporto priemonių, laukiančių kirsti valstybės sieną, eilių formavimą ir patekimo į pasienio kontrolės punktus reguliavimą (10.3.2. papunkti); koordinuoja vykdomą veiklą pasienio kontrolės punktų plėtros, infrastruktūros priežiūros ir transporto priemonių patekimo į pasienio kontrolės punktus organizavimo klausimais su pasienio kontrolės punktuose tikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis (10.5. papunktis). Pastaruoju metu, ypač dėl karantino, ne visos išvykstančios transporto priemonės telpa aikštelėje, esančioje žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl stovi pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Todėl Atsakovas, siekdamas tinkamai vykdyti savo funkcijas, ketina įrengti aikštelę gretimame Žemės sklype, kaip ir buvo nurodyta V. N. perduodant šį žemės sklypą Atsakovui patikėjimo teise. Būtent dėl to Atsakovas atliko ginčo statinių ir Žemės sklypo patikrinimą bei priėmė Sprendimą dėl Nuomos sutarties pabaigos. Sprendimas buvo išsiųstas Ieškovui, tačiau Ieškovas su juo nesutinka, dėl ko ir kilo ginčas šioje civilinėje byloje. Nuomos sutartis pasibaigė teisėtai, todėl ginčijamas sprendimas irgi teisėtas. Ieškovas ginčija, jog Atsakovo Sprendimas yra neteisėtas, nes nuomotojas tariamai turi teisę tik teismine tvarka pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, be to, šiuo atveju nėra suėjęs Nuomos sutarties terminas (2023-08-05) ir nuosavybės teisė į statinius neperėjo kitam asmeniui. Atsakovo vertinimu, tokia Ieškovo pozicija neatitinka teisinio reguliavimo, šalių susitarimo ir susiformavusios teismų praktikos, nes : 1. Sutartis pasibaigė joje numatytais pagrindais : 1. 1. Nors šiuo atveju ir nebuvo suėjęs Nuomos sutarties galiojimo terminas (numatytas Nuomos sutarties 6 punktas) ir nuosavybės teisė į nuomotus statinius neperėjo kitam asmeniui, tačiau Nuomos sutartis galėjo pasibaigti/būti nutraukta teisės aktuose arba pačioje Nuomos sutartyje numatytais pagrindais. 1. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog Nuomos sutarties 13 punkte buvo numatyti ne Nuomos sutarties nutraukimo, o jos pasibaigimo pagrindai, tarp kurių yra ir Nuomotojo reikalavimu, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti (Nuomos sutarties 13.4. punktas). Būtent vadovaujantis šiuo Nuomos sutarties pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, kas buvo nurodyta pačiame Sprendime. Tuo tarpu kiti Nuomos sutarties nutraukimo pagrindai yra nurodyti jos 14 ir 15 punktuose, t. y. kai nuomininkas vykdo kitą veiklą, nei numatyta Nuomos sutartyje, arba leidžia vykdyti veiklą kitam asmeniui arba neapmoka sąskaitų faktūrų. Šiais pagrindais Atsakovas Sprendime nesirėmė ir jie nėra Sprendimo priėmimo priežastis. Vien tai, kad Sprendime nurodyta apie Nuomos sutarties nutraukimą, o ne jos pasibaigimą, esminės reikšmės neturi, nes pagal Nuomos sutarties prasmę ir esmę įvyko Nuomos sutarties pasibaigimas, ką Ieškovas aiškiai galėjo suprasti iš Sprendime nurodyto Nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo - Nuomos sutarties 13.4. punkto. 1.3. Be to, Nuomos sutarties 13 punktas, numatantis sutarties pasibaigimo pagrindus, yra analogiškas Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 1 priedu patvirtintos Valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties redakcijos 13 punktui, kuriame įtvirtina, jog nuomos sutartis pasibaigia : jos terminui pasibaigus (13.1. punktas); šalių susitarimu (13.2. punktas); nuosavybės teisei į išnuomotą turtą perėjus kitam asmeniui (13.3. punktas); nuomotojo reikalavimu, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti (13.4. punktas); kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais (13.5. punktas). Ir šioje poįstatyminio teisės akto redakcijoje, kaip ir Nuomos sutartyje, nėra nuorodų į Ieškovo nurodomą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) reguliavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, dėl ko Ieškovo kritika Atsakovui dėl neva netinkamai taikyto ar pažeisto CK yra niekuo nepagrįsta; 2. Sutartis neturėjo būti nutraukta teismine tvarka, nes : 2. 1. Net jeigu laikytume, jog šiuo atveju įvyko Nuomos sutarties nutraukimas, Ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.497 straipsniu nurodydamas, jog Nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra vienareikšmiškai pripažinta, jog CK 6.497 ir 6.498 straipsnio nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta tik galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka tik teismo tvarka, o reikalavimas nutraukti sutartį tik teismine tvarka būtų nelogiškas, prieštarautų privačių santykių dispozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. 2.2. Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką ir į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys Nuomos sutartyje nebuvo sutarę dėl privalomos teisminės Nuomos sutarties pasibaigimo/nutraukimo tvarkos, todėl Nuomos sutartis galėjo pasibaigti/būti nutraukta neteismine tvarka joje numatytais pagrindais. 2.3. Atitinkamai nagrinėjamu atveju netaikytinas nei CK 6.497 straipsnis, ypač jo 3 dalis, nustatanti, jog nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino. Kaip jau minėta, Atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė remdamasis kitu Nuomos sutarties pasibaigimo pagrindu, kuris nereikavo būtent tokios sutarties nutraukimo tvarkos. Pagal tai priimant Sprendimą nebuvo pažeisti nei CK 6.496 ir 6.497 straipsniai, nei Nuomos sutarties 6, 14, 15 punktai, dėl to Sprendimas yra teisėtas. 2. Sprendimas buvo priimtas pagrįstai. Nes visų pirma, Ieškovas, ginčydamas Sprendimo pagrįstumą, nurodo, kad Atsakovas Sprendime turėjo nurodyti, kokioms konkrečiai funkcijoms vykdyti bei kuriuo momentu atsirado poreikis naudotis Nuomos sutarties objektu, o taip pat Sprendime turėjo tokį poreikį pagrįsti. Kaip jau minėta faktinių aplinkybių dalyje, dar Nutarimu Žemės sklypai buvo perduoti Atsakovui valdyti patikėjimo teise automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Apie Nutarimą, taigi ir apie planus įrengti aikštelę Žemės sklype, Ieškovui buvo žinoma dar prieš sudarant Nuomos sutartį. Atsakovas, siekdamas tinkamai vykdyti savo funkcijas, ketina įrengti aikštelę gretimame Žemės sklype, kaip ir buvo nurodyta V. N. perduodant šį žemės sklypą Atsakovui patikėjimo teise. Taigi Nuomos sutarties pasibaigimas reikalingas viešosioms funkcijoms įgyvendinti – automobilių stovėjimo aikštelei įrengti ir transporto priemonių srautams pasienyje valdyti, nes būtent tokiam tikslui įgyvendinti Atsakovui ir buvo patikėti Žemės sklypai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Nuomos sutarties pasibaigimas ir žemės sklypo panaudojimas tiesioginių Atsakovo funkcijų vykdymui atitinka visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus bei valstybės funkcijas. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad Sprendimas yra pagrįstas tiek teisiškai, tiek faktiškai, t. y. jame nurodyta, jog Ieškovas, išsinuomojęs statinius, naudojasi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), o Nuomos sutartis pasibaigia jos 13.4. p. nurodytu pagrindu. Sprendimas leido Ieškovui suprasti priimto Sprendimo esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į Ieškovo vertinimu pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Todėl, Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Antra, Ieškovo argumentas, kad Sprendimo nepagrįstumą patvirtina ir aplinkybė, jog nuomotojas neatsižvelgė į Nuomos sutarties nutraukimo prieš žiemos sezoną pasekmes, kurios įtakos Ieškovo įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis vykdymą, neturi jokio teisinio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, Nuomos sutartis pasibaigė joje numatytu pagrindu, jokie teisės aktai ir pati Nuomos sutartis jos pasibaigimu nebuvo pažeisti. Todėl Atsakovas ir neturėjo pareigos atsižvelgti į Nuomos sutarties pabaigos prieš žiemos sezoną pasekmes, nes tokia pareiga nei Nuomos sutartimi, nei teisės aktais nenumatyta. Todėl tokie Ieškovo išvedžiojimai ar dirbtinių Sprendimo nepagrįstumo motyvų pateikimas nelemia Nuomos sutarties pasibaigimo neteisėtumo. Pažymėjo, jog Ieškovas yra verslo subjektas, kuriam buvo žinomos sutartinės sąlygos ir kad Nuomos sutartis gali pasibaigti, kai turto reikės viešosioms funkcijoms įgyvendinti. Ieškovas aiškiai sutiko su tokiomis Nuomos sutarties sąlygomis ją pasirašydamas bei prisiėmė su tuo susijusią riziką. Todėl toks Nuomos sutarties pasibaigimas Ieškovui nebuvo ir negalėjo būti siurprizinis, jis turėjo įsivertinti savo veiksmus ir prisiimamus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Atitinkamai nėra pagrindo Ieškovui remtis Nuomos sutarties pasibaigimo prieš žiemos sezoną pasekmėmis. Negana to, Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog Nuomos sutarties pasibaigimas iš tikrųjų apsunkins jo įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymą ir kad ginčo statiniai iš tikrųjų reikalingi jo įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu vykdymui, nors turėtų pagrįsti savo teiginius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Negana to, Ieškovas net nepaaiškina, kaip siurblinė ir estakada gali būti susijusi su jo įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymu. Ieškovas ir negalėtų tokių įrodymų ir paaiškinimų pateikti, nes jis nenaudojo ginčo statinių, jie yra faktiškai nusidėvėję ir nėra reikalingi jokių įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymui. Taip pat nemažai Ieškovo pateiktų sutarčių, kuriomis jis teigia prisiėmęs įsipareigojimus tretiesiems asmenims, galioja tik 2020 m., o sutartiniams įsipareigojimams trečiųjų asmenų atžvilgiu įvykdyti ieškovas gali nuomotis kitus objektus, jei jų reikėtų. Trečia, Ieškovo pozicija, kad jis, kaip nuomininkas, turėjo teisėtų lūkesčių išsaugoti nuomos teises, kurie buvo pažeisti priimant Sprendimą, yra nepagrįsta. Kaip jau minėta, Nuomos sutartis pasibaigė joje numatytu pagrindu, jokie teisės aktai ir pati Nuomos sutartis jos pasibaigimu nepažeisti. Tuo tarpu teisėtus lūkesčius galima turėti tik teisės normų ir sutartinių nuostatų pagrindu, kurios šiuo atveju nebuvo nepažeistos. Todėl Ieškovo teisėti lūkesčiais nebuvo nei suformuoti, nei pažeisti. Tai, kad Ieškovas mokėjo nuomos mokestį ar kad žemės sklype, kuriame yra ginčo statiniai, nuosavybės teise turi kitus statinius, niekaip nėra susiję su šalių sutartu Nuomos sutarties pasibaigimo pagrindu - Nuomotojo reikalavimu, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti (Nuomos sutarties 13.4. papunktis). Tuo tarpu Ieškovui buvo visuomet žinoma apie šį Nuomos sutarties pasibaigimo pagrindą ir galimybę jį įgyvendinti, jis su juo sutiko pasirašydamas Nuomos sutartį bei prisiėmė su tuo susijusią riziką. Todėl Ieškovui negalėjo susiformuoti jokie teisėti lūkesčiai, kad toks Nuomos sutarties pasibaigimo pagrindas negalėtų būti pritaikytas sutartinių santykių metu. Ketvirta, Atsakovas (nuomotojas) laikėsi bendradarbiavimo ir teisėtumo principų. Kaip jau minėta, Nuomos sutartis pasibaigė teisėtai, apie tai Ieškovas buvo informuotas. Tuo tarpu Ieškovas net nepaaiškina, kokiu būdu Atsakovas tariamai pažeidė bendradarbiavimo ir teisėtumo principus, nors turėtų įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Penkta, favor contractus principas nebuvo pažeistas. Kaip jau minėta, Nuomos sutartis pasibaigė joje numatytu pagrindu, jokie teisės aktai ir pati Nuomos sutartis jos pasibaigimu nepažeisti. Nuomos sutarties pasibaigimas buvo reikalingas Atsakovo viešosioms funkcijoms įgyvendinti. Todėl toks Nuomos sutarties pasibaigimas atitinka favor contractus pincipą. Priešingu atveju netektų prasmės Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas ir būtų pažeistas pacta sunt servanda principas.

Dėl ieškovo prevencinis reikalavimo atsakovė nurodė, jog šis nepagrįstas. Ieškovas prašo uždrausti Atsakovui priimti sprendimus dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo ir įgyvendinti tokius jau priimtus sprendimus iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Atsakovas visiškai nesutinka su tokiu Ieškovo reikalavimu. Visų pirma, toks Ieškovo reikalavimas iš esmės atitinka procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios šioje civilinėje byloje jau netaikytos, o ne prevencinį reikalavimą. Tuo tarpu toks Ieškovo reikalavimas net negalėtų būti tenkinamas teismo sprendimu, nes teismo sprendimas yra orientuotas į ateitį, o ne uždrausti tam tikrus veiksmus praeityje. Antra, Nuomos sutartis šiuo metu jau yra pasibaigusi teisėtu pagrindu, kaip nurodyta aukščiau, todėl neįmanoma uždrausti nutraukti pasibaigusią Nuomos sutartį. Trečia, Ieškovas apskritai negali reikalauti drausti Atsakovui priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl Nuomos sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, kadangi Nuomos sutartis gali pasibaigti ar būti nutraukta tiek joje, tiek teisės aktuose numatytais pagrindais. Todėl toks reikalavimas prieštarauja tiek teisiniam reguliavimui ir teisės aktų suteikiamoms teisėms, tiek pacta sunt servanda principui, tiek sutarčių laisvės principui (CK 6.156 straipsnis), tiek tam, jog sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, Ieškovas niekaip nepagrindžia savo prevencinio reikalavimo. CK 6.255 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, jog tik realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti, o prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Šiuo atveju Ieškovas ieškinyje net nenurodo jokių Atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų, nes vien Nuomos sutarties nutraukimas ar pasibaigimas savaime nėra neteisėti veiksmai, nes tai leidžia tiek teisės aktai, tiek pati Nuomos sutartis. Tuo tarpu Ieškovui niekada nebuvo duota jokios garantijos, kad Nuomos sutartyje numatytais pagrindais ji nepasibaigs ar nebus nutraukta, ir Atsakovas negali būti įpareigotas elgtis priešingai, nei leidžia šalių sudaryta Nuomos sutartis. Atitinkamai iš ieškinio nėra aišku, ką Ieškovas laiko neteisėtais veiksmais, t. y. kokią teisinę pareigą pažeistų Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl Nuomos sutarties pabaigos ar nutraukimo. Penkta, Ieškovas nepagrindžia ir būsimos realios žalos, o tik nurodo, jog jis negalėtų eksploatuoti kitų statinių ir įvykdyti savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims, dėl ko patirtų nuostolių, būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, būtų pažeistas viešasis interesas ir jis galimai bankrutuotų. Visi šie Ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs ir nėra pagrįsti įrodymais. Vien nuomos santykių pasibaigimas nereiškia žalos Ieškovui sukėlimo. Tuo tarpu, kaip jau minėta, Ieškovas apskritai nenaudojo ginčo statinių, jie yra nusidėvėję, taip pat Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog Nuomos sutarties pasibaigimas iš tikrųjų apsunkins jo įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymą ir kad ginčo statiniai reikalingi jo įsipareigojimų vykdymui. Taigi Ieškovas neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei būsimos realios žalos, dėl ko jo prevencinis reikalavimas negali būti tenkinamas.

Ieškovė teismo prašo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos naudai atsakovės patirtas visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui vėliau.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškininį palaikė. Iš esmės pakartojo ieškinyje aprašytas aplinkybes. Akcentavo, jog ginčijamas atsakovės 2020-10-06 priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstas, nemotyvuotas. Atkreipė dėmesį į tai, jog iki šio atsakovė ieškovei leidžia toliau naudotis estakada, siurbline. Tai, kad ieškovė iki šiol naudojasi estakada, ši pateikė į bylą, prieš teismo posėdį fotonuotraukas. Ypač atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol atsakovė jai perduoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). A. K., paskirčiai įgyvendinti neatliko jokių reikiamų darbų, šiame sklype aikštelė automobiliams stovėti neįrengta. Tai rodo, jog nei žemės sklypas, nei minėti statiniai atsakovei nereikalingi.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė iš esmės nurodė, jog ginčijamas atsakovės sprendimas pagrįstas. Atkreipė dėmesį į tai, kad šios bylos dalykas dviejų statinių nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pabaigos pagrįstumas. Atsakovė iš Vilkaviškio rajono administracijos gavusi raštą, jog Kybartiečiai skundžiasi, jog dažnai, ypač dėl karantino, ne visos iš Lietuvos Respublikos į RF Kaliningrado sritį išvykstančios transporto priemonės telpa aikštelėje, esančioje žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl šios stovi pagrindinėje (duomenys neskelbtini). Dėl to šioje gatvėje transporto judėjimas visą parą sukelia triukšmą, transporto judėjimo saugumo, higienines ir kitas problemas. Dėl to atsakovė atliko ginčo statinių ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą bei priėmė ginčijamą sprendimą dėl statinių nuomos sutarties pabaigos. Šis sprendimas buvo išsiųstas ieškovei. Ieškovė iš jai išsiųsto ginčijamo sprendimo galėjo aiškiai suprasti, jog šiuo atveju yra nuomos sutarties pasibaigimas, tai ieškovė aiškiai galėjo suprasti iš šiame sprendime nurodyto nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo – nuomos sutarties 13.4 punkto. Be to, ypač atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo atveju pagrįstai atsakovė vadovavosi specialia teisės norma, būtent - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-04 nutarimu Nr. 510, ir pagal šį priėmė ginčijamą sprendimą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog po minėtos aiktelės apžiūrėjimo nenuginčijamai paaiškėjo, jog minėta nuomos sutartimi ieškovei išnuomoti statiniai nusidėvėję, jais fiziškai negalima naudotis, šie neeksploatuojami, todėl likviduotini ir iš registro išregistruotini. Atsakovės pateiktas naujas nuotraukas prašo vertinti kritiškai, nes anksčiau į bylą pateiktos nuotraukos rodo priešingai, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu, ieškovė estakada nesinaudojo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų, argumentų, jog atsakovės priimtas ginčijamas sprendimas nepagrįstas, neteisėtas. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisme apklaustas liudytoju R. Ž. paaiškino, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis steigėjas. Šios įmonės pagrindinė veikla - prekyba kietuoju kuru. Šioje įmonėje jis dirba prekybos vadovu. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš atsakovės išsinuomota estakada ieškovė naudojasi pastoviai – ant šios apžiūrima, remontuojama įmonės technika, o išsinuomota siurbline ieškovė nesinaudoja, nes siurblinė iš esmės blogos būklės. Praeitų metų spalį įmonė gavo atsakovės sprendimą, jog ši su ieškove nutraukia minėtų statinių nuomos sutartį. Šis nutraukimas ieškovei (įmonei) padarytų daug nuostolių, nes įmonė negalėtų vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, dėl to negautų pajamų, dėl šių neįvykdymo patirtų netesybas, įmonės darbuotojai prarastų darbą. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė niekad nepažeidė minėta nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Ieškinys netenkinamas.

Pagal ieškovės ieškiniui pagrįsti pateiktus įrodymus : 2013-08-06 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovės 2018-07-12 susitarimą Nr. 4NP-28 dėl nuomos sutarties termino iki 2023-08-05, 2020-10-06 ginčijamą sprendimą Nr. 2-258 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo“, atsakovės atsikirtimui pateiktus įrodymus : išrašą iš nekilnojamojo turto registro, teritorijos išvalymo dokumentus (priėmimo ir perdavimo aktus, lydraščius), nuotraukas, 2020-11-27 raštą dėl nusidėvėjimo, 2020-12-11 pranešimą dėl turto nurašymo ir likvidumo, Susisiekimo ministerijos raštą, šalių atstovų paaiškinimus, nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-04 nutarimą Nr. 510 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ (toliau - Nutarimas) (suvestinė redakcija, atsižvelgiant į 2010-12-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1705 padarytus pakeitimus) valstybinės žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Žemės sklypai), buvo perduoti atsakovei valdyti patikėjimo teise automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Nutarimas yra paskelbtas viešai, apie jį buvo žinoma ir Ieškovui dar prieš sudarant Nuomos sutartį. Ieškovė ir atsakovė 2013-08-06 sudarė Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis) dėl pastato-siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito inžinerinio statinio - kiemo statinio (estakados), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kur stovi transporto priemonės (privalomai) prieš joms išvykstant į Rusijos Federaciją per Kybartų pasienio kontrolės postą. Aikštelė įrengta tam, jog transporto priemonės, prieš išvykdamos, nestovėtų pačiame Kybartų miestelyje. Kitame žemės sklype, t. y. (duomenys neskelbtini), aikštelė iki šiol neįrengta. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų atsakovės nuostatų 9 punkte nurodyta, jog atsakovės veiklos tikslai yra : plėtoti ir modernizuoti pasienio kontrolės punktus ir infrastruktūrą, skirtą transporto priemonėms, laukiančioms kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną; vykdyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūros priežiūrą ir užtikrinti patikėto turto efektyvų valdymą; organizuoti sklandų transporto priemonių patekimą į pasienio kontrolės punktus. Tų pačių nuostatų 10 punkte įtvirtinta, jog atsakovė, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, vykdo šias funkcijas : pasienio kontrolės punktų ir infrastruktūros, skirtos transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną, plėtros ir modernizavimo srityje : įgyvendina pasienio kontrolės punktų ir infrastruktūros, skirtos transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną, plėtros projektus (10.1.3. papunktis); pritaria kitų pasienio kontrolės punktuose veiklą vykdančių valstybės institucijų pateiktų projektų sprendiniams ir tvirtina projektus, skirtus statybos, rekonstravimo ir kitiems infrastruktūros plėtros darbams atlikti (10.1.4. papunktis); vykdo projektavimo ir statybos užsakovo funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (10.1.5. papunktis); pasienio kontrolės punktų infrastruktūros priežiūros ir turto valdymo srityje efektyviai valdo ir naudoja patikėjimo ir panaudos teise perduotą valstybės turtą (10.2.2. papunktis); sklandaus transporto priemonių patekimo į pasienio kontrolės punktus organizavimo srityje: rengia ir atnaujina infrastruktūrą, skirtą transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną (10.3.1. papunktis); organizuoja transporto priemonių, laukiančių kirsti valstybės sieną, eilių formavimą ir patekimo į pasienio kontrolės punktus reguliavimą (10.3.2. papunkti); koordinuoja vykdomą veiklą pasienio kontrolės punktų plėtros, infrastruktūros priežiūros ir transporto priemonių patekimo į pasienio kontrolės punktus organizavimo klausimais su pasienio kontrolės punktuose tikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis (10.5. papunktis). Ieškovė nenuginčijo atsakovės argumento, jog prieš ginčijamą sprendimo priėmimą, ypač dėl COVID-19 ir dėl to Lietuvoje paskelbto karantino, ne visos išvykstančios transporto priemonės iš Lietuvos tilpo aikštelėje, esančioje žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl stovėjo pačiame Kybartų miestelyje. Pagal tai pagrįstai ir turėdama pareigą atsakovė, siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas, ketino(-a) įrengti aikštelę gretimame Žemės sklype, - (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo nurodyta V. N. perduodant šį žemės sklypą atsakovei patikėjimo teise. Būtent dėl to atsakovė atliko ginčo statinių ir Žemės sklypo patikrinimą bei priėmė Sprendimą dėl Nuomos sutarties pabaigos. Sprendimą ieškovė gavo. Šį ginčija teisme.

Ieškinio pirmasis reikalavimas netenkinamas sekančias motyvais.

Ieškovė ginčija, jog atsakovės ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes atsakovė (nuomotojas) turi teisę tik teismine tvarka pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, be to, šiuo atveju nėra suėjęs Nuomos sutarties terminas, kuris baigiasi 2023-08-05, ir nuosavybės teisė į statinius neperėjo kitam asmeniui. Šie ieškovės argumentai nepagrįsti, nes šie neatitinka teisinio reguliavimo, šalių susitarimo ir susiformavusios teismų praktikos, nes : Nuomos sutartis pasibaigė joje numatytais pagrindais, nes, nors šiuo atveju ir nebuvo suėjęs Nuomos sutarties galiojimo terminas (numatytas Nuomos sutarties 6 punktas) ir nuosavybės teisė į nuomotus statinius neperėjo kitam asmeniui, tačiau Nuomos sutartis galėjo pasibaigti/būti nutraukta teisės aktuose arba pačioje Nuomos sutartyje numatytais pagrindais. Be to, Nuomos sutarties 13 punkte buvo numatyti ne Nuomos sutarties nutraukimo, o jos pasibaigimo pagrindai, tarp kurių yra ir Nuomotojo reikalavimu, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti (Nuomos sutarties 13.4. punktas). Būtent vadovaujantis šiuo Nuomos sutarties pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, tai buvo nurodyta pačiame Sprendime. Vien tai, kad Sprendime nurodyta apie Nuomos sutarties nutraukimą, o ne jos pasibaigimą, esminės reikšmės neturi, nes pagal Nuomos sutarties prasmę ir esmę įvyko Nuomos sutarties pasibaigimas, ką ieškovė aiškiai galėjo suprasti iš Sprendime nurodyto Nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo - Nuomos sutarties 13.4. punkto. Be to, Nuomos sutarties 13 punktas, numatantis sutarties pasibaigimo pagrindus, yra analogiškas Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 1 priedu patvirtintos Valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties redakcijos 13 punktui, kuriame įtvirtina, jog nuomos sutartis pasibaigia šiuo atveju aktualiu nuomotojo reikalavimu, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti (13.4. punktas). Šioje poįstatyminio teisės akto redakcijoje, kaip ir Nuomos sutartyje, nėra nuorodų į ieškovės nurodomą CK reguliavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, dėl to ieškovės argumentai dėl netinkamai taikyto ar jos nurodyto pažeisto CK straipsnio yra nepagrįsti. Šiuo atveju Nuomos sutartis neturėjo būti nutraukta teismine tvarka, nes CK 6.497 ir 6.498 straipsnio nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta tik galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka tik teismo tvarka, o reikalavimas nutraukti sutartį tik teismine tvarka būtų nelogiškas, prieštarautų privačių santykių dispozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo principams. Pagal tai ir tai, kad nagrinėjamu atveju šalys Nuomos sutartyje nebuvo sutarę dėl privalomos teisminės Nuomos sutarties pasibaigimo (nutraukimo) tvarkos, todėl Nuomos sutartis galėjo pasibaigti (būti nutraukta) neteismine tvarka joje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju netaikytinas ir CK 6.497 straipsnis, jo 3 dalis, nustatanti, jog nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino. Atsakovė ginčijamą Sprendimą priėmė remdamasi kitu Nuomos sutarties pasibaigimo pagrindu, kuris nereikalavo būtent tokios sutarties nutraukimo tvarkos. Pagal tai priimant Sprendimą nebuvo pažeisti nei CK 6.496, nei 6.497 straipsniai, nei Nuomos sutarties 6, 14, 15 punktai, dėl to Sprendimas yra teisėtas. Sprendimas buvo priimtas pagrįstai. Ieškovė, ginčydama Sprendimo pagrįstumą, teigė, kad atsakovė Sprendime turėjo nurodyti, kokioms konkrečiai funkcijoms vykdyti bei kuriuo momentu atsirado poreikis naudotis Nuomos sutarties objektu, o taip pat Sprendime turėjo tokį poreikį pagrįsti, tačiau Nutarimu Žemės sklypai buvo perduoti atsakovei valdyti patikėjimo teise automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Apie Nutarimą, taigi ir apie planus įrengti aikštelę Žemės sklype, ieškovei buvo žinoma dar prieš sudarant Nuomos sutartį. Nenuginčyta, kad atsakovė, siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas, ketina įrengti aikštelę gretimame Žemės sklype, - (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo nurodyta V. N. perduodant šį žemės sklypą atsakovei patikėjimo teise. Taigi Nuomos sutarties pasibaigimas reikalingas viešosioms funkcijoms įgyvendinti – automobilių stovėjimo aikštelei įrengti ir transporto priemonių srautams pasienyje valdyti, nes būtent tokiam tikslui įgyvendinti atsakovei ir buvo patikėti Žemės sklypai. G. S. atitinka, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, - valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principus. Nenuginčyta, jog Nuomos sutarties pasibaigimas ir žemės sklypo panaudojimas tiesioginių atsakovės funkcijų vykdymui neatitiks visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus bei valstybės funkcijas. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad Sprendimas yra pagrįstas tiek teisiškai, tiek faktiškai, t. y. jame nurodyta, jog ieškovė, išsinuomojusi statinius, naudojasi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), o Nuomos sutartis pasibaigia jos 13.4. p. nurodytu pagrindu. Teismas neabejoja, kad Sprendimas leido ieškovei suprasti priimto Sprendimo esmę ir turinį, identifikuoti atsakovės teises ir pareigas, Sprendimui priimti priežastį, Sprendimo pagrindą ir apimtį, kad ši galėtų tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas. Dėl šio reikalavimo kiti ieškovės anksčiau aprašyti ieškinyje argumentai, ieškovės pateikti šiam reikalavimui pagrįsti įrodymai, teismo posėdžio metu liudytojo R. Ž. duoti paaiškinimai, neturi reikšmės teisingam sprendimo priėmimui, todėl teismas dėl šių nepasisako.

G. N. sutartis pasibaigė joje numatytu pagrindu, jokie teisės aktai ir pati Nuomos sutartis jos pasibaigimu nepažeisti. Nuomos sutarties pasibaigimas buvo reikalingas atsakovės viešosioms funkcijoms įgyvendinti. Tai atsakovė pagrindė nenuginčytais atsikirtime aprašytais argumentais, atsikirtimui pagrįsti pridėtais įrodymais. Todėl toks Nuomos sutarties pasibaigimas pagrįstas, teisėtas. Pagal tai teismas sprendžia, kad ieškinio pirmasis reikalavimas nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Ieškovo prevencinis reikalavimas netenkinamas. Ieškovė prašo uždrausti atsakovei priimti sprendimus dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo ir įgyvendinti tokius jau priimtus sprendimus iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Įvertinęs šį ieškovės prašymą, teismas sprendžia, kad toks ieškovės reikalavimas iš esmės atitinka procesinį prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę (CPK 144, 145, 147 straipsniai), kuri šioje civilinėje byloje buvo išnagrinėta ir teismo 2020-11-06 nutartimi netaikyta, o ne prevencinį reikalavimą. Juolab, kad toks ieškovės reikalavimas negalėtų būti tenkinamas teismo sprendimu, nes šiuo atveju teismo sprendimas turėtų sukelti pasekmes į ateitį, o ne uždrausti tam tikrus veiksmus praeityje. Anksčiau nurodytais argumentais teismas pripažino, jog Nuomos sutartis yra pasibaigusi pagrįstai, teisėtai, todėl neįmanoma uždrausti nutraukti pasibaigusią Nuomos sutartį, reikalauti uždrausti Atsakovui priimti sprendimus dėl Nuomos sutarties pasibaigimo ar nutraukimo ir įgyvendinti tokius jau priimtus sprendimus iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Dėl šio reikalavimo ieškovės anksčiau aprašyti ieškinyje argumentai, ieškovės pateikti šiam reikalavimui pagrįsti įrodymai, teismo posėdžio metu liudytojo R. Ž. duoti paaiškinimai, neturi reikšmės teisingam sprendimo priėmimui, todėl teismas dėl šių nepasisako. Dėl to prevencinis reikalavimas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei iš jos priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą – 3097,60 Eur (CPK 93 straipsnis). Teismas sprendžia, jog nurodyta išlaidų už procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį rengimo suma yra pagrįsta, neviršija rekomenduojamos maksimalios už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinos sumos, yra adekvati ir proporcinga nagrinėjamos bylos pobūdžiui, sudėtingumui ir laikui, kurį atsakovės atstovė galėjo užtrukti rengdama nurodytą dokumentą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų priežastį mažinti atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės UAB „Samoras‘ ieškinį atsakovei Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos atmesti.

Priteisti atsakovei Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 300147455, iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3097,60 Eur (trijų tūkstančių devyniasdešimt septynių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.

Sprendimas

Teisėjas                                                                                   Valdas Petraitis