VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 (S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 21 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, 

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Marijono Greičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo 998-osios  daugiabučių namų savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2  apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1960-833/2010 pagal ieškovių R. P. ir R. B. ieškinį atsakovui 998-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

            Ieškovės R. P. ir R. B. 2009-12-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos įpareigoti sudaryti šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį su subabonentais, t.y. su ieškovėmis R. P. ir R. B., bei įpareigoti leisti, t.y. duoti rašytinį sutikimą, ieškovėms įsirengti papildomus VAM – antrinius skaitiklius ir priteisi bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 132 Lt žyminio mokesčio ir 968 Lt už teisines paslaugas. Nurodė, kad ieškovės R. P. ir R. B. yra bendrasavininkės 146,57 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Bendrasavininkės patalpas išnuomojo UAB „Rensana“, kuri patalpose įkūrė kavinę „Drakono liepsna“. 2009-12-12 patalpoms buvo nutrauktas šalto vandens tiekimas, kurį savavališkai nutraukė, užsukęs vandens padavimo čiaupą, bendrijos pirmininkas I. R.. UAB „Vilniaus vandenys“ atsiųsta brigada negalėjo patekti į vandens apskaitos mazgą, esantį (duomenys neskelbtini), nes bendrijos pirmininkas savavališkai įstatė vandens apskaitos mazgo patalpose duris. Ieškovės kreipėsi į bendriją sudaryti galimybes jų nuomininkams tinkamai sumokėti už tiekiamą vandenį, bet laiškai grįžo neatsiimti. 2009-03-02 patalpų bendrasavininkės kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamos išsiaiškinti, kodėl nuo 2009-02-28 iki 2009-03-01 buvo atjungtas šaltas vanduo. 2009-03-04 UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė raštą Nr. 25-480(6.8-15), kuriame nurodė, kad vandens tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį pastatams (duomenys neskelbtini), su bendrija, todėl visi atsiskaitymai turi vykti per bendriją. UAB „Rensana“ 2009-02-10 kreipėsi į bendriją, prašydama išrašyti sąskaitas - faktūras įmonės vardu, o ne ieškovėms, bet iš bendrijos jokio atsako nebuvo. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veikos sutartį. Tai reiškia, kad namo bendrijos paskirtis yra tenkinti visų name esančių patalpų savininkų interesus, naudojant bendro naudojimo patalpas (LR CK 2.49 str., 4.83 str. 1 d., 4.85 str. LR CPK 27 str. 4 p., LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str., 11 str., 12 str. 27 str. 1 d., 2 d.).

           Atsakovas 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas netenkinti ieškovių reikalavimo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės neįrodo, kada, kaip ir kas pažeidė jų teises. Jų paminėtos faktinės aplinkybės nepagrindžia ieškininių reikalavimų. Ieškinyje minimos normos nieko bendro neturi su ginču, su ieškovių reikalavimais, nes ieškovės nenurodo nei teisinių pagrindų sutarčiai sudaryti, nei įrodo, kad patalpos, kuriose yra vandens apskaitos prietaisai, yra bendro naudojimo, kad į jas negali patekti, kad joms būtina į jas patekti. Ieškovės nėra buto savininkės. Joms priklausančios patalpos yra rūsio patalpos, kuriose gamybinė veikla nėra numatyta. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės nenurodo abonento pareigos tiekti vandenį subabonentui gamybai. Ieškovės niekada neteikė jokių prašymų dėl kokių nors paslaugų joms, o jų nuomininkas veikia patalpose nelegaliai.  

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.1 p. yra numatyta galimybė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams sudaryti tiesiogines vandens tiekimo ir atsiskaitymo sutartis su vandens tiekėju, įrengiant atskirą vandens apskaitos mazgą. Specialiosios normos numato, kad bendraturčių sutikimas turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (203-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003) praktikoje pažymima, jog bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. (LR CK 4.75 str. 1 d., 6.391 str., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 2 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymas Nr. 215, Vandentvarkos ūkio taisyklės).

            Tretysis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2005-10-14 tretysis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ su atsakovu 998-ąja daugiabučių namų savininkų bendrija sudarė Šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria tretysis asmuo įsipareigojo parduoti geriamąjį vandenį iki įvadinio skaitiklio, užtikrinant pagal technines sąlygas vandens slėgį ir vandens kokybę pagal geriamojo vandens higienos normas. UAB „Vilniaus vandenys“ už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Ieškinio dalykas nesuponuoja reikalavimo keisti ir /arba nutraukti 2005-10-14 šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 6414, ar nustatyti kitas atsakomybės ribas. Ieškovės neginčija minėtos sutarties.

            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-05-26 nutartimi nutarė ieškovių R. P. ir R. B. ieškinį atsakovui 998-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus palikti nenagrinėtą, priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovių R. P. ir R. B. procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 19,80 Lt. Teismas pažymėjo, kad CPK 246 str. 1 d. nustatyta, kad tuomet, kai ieškovui yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą ir jis neatvyksta į teismo posėdį, o atsakovas ar jo atstovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Ieškovės apie parengiamojo posėdžio datą ir laiką buvo informuotos tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko ir nepateikė prašymų posėdį atidėti. Atsakovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p., 298 str., 335 str.).     

            Atsakovas 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija 2010-06-01 pateikė pareiškimą, prašydamas priteisti iš R. P. ir R. B., kurios nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, bendrijos naudai 1530 Lt bylinėjimosi išlaidų ir nuostolių atlyginimą bei 5000 Lt baudą. Nurodė, kad ieškovės teigė, jog jų teisės pažeistos, tačiau 2010-05-26 į posėdį neatvyko, jokio pranešimo ar paaiškinimo nepateikė. Nesąžiningai pareikštu ieškiniu buvo siekiama sugadinti atsakovo reputaciją teismo ir trečiųjų asmenų akyse, buvo nurodomi akivaizdžiai melagingi ir nepagrįsti teiginiai apie bendrijos neteisėtą steigimą, veikimą. Ieškovės sąmoningai, iš anksto žinodamos, reiškė nepagrįstą ieškinį, siekiant pradėti teisminę bylą, įtakoti bendriją ir jos valdybos narius (LR CPK 88 str. 1d . 8 p., 95 str.).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-06-16 nutartimi nutarė atsakovo 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą priteisti iš ieškovių R. P. ir R. B. 1530 Lt bylinėjimosi išlaidų ir skirti ieškovėms 5000 Lt baudą atmesti. Teismas pažymėjo, kad atsiliepimas į ieškinį buvo surašytas 2010-02-05, o sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas 2010-05-26, t.y. tą pačią dieną, kada priimta nutartis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateikti dokumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepatvirtina fakto, kad atsakovas realiai patyrė išlaidas dėl civilinės bylos iškėlimo teisme. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Nustačius minėtame straipsnyje piktnaudžiavimo atvejus, teismas asmeniui gali paskirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Įstatymas numato dvi būtinas sąlygas numatytoms neigiamoms pasekmėms kilti už piktnaudžiavimą procesine teise – šalies nesąžiningumą ir ieškinio nepagrįstumą, pateikiant jį teismui. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovės pateikė teismui nepagrįstą ieškinį, sąmoningai veikdamos prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, klaidino teismą, tačiau nepagrindė ieškovių nesąžiningumo ar ieškinio nepagrįstumo. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį savaime nėra ir negali būti laikoma šalies nesąžiningumo ar ieškinio nepagrįstumo įrodymu (CPK 95 str. 2 d., 290 str., 291 str.).

Atsakovas 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkė teismo 2010-06-16 nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų ir baudos, išspręsti klausimą iš esmės ir priteisti iš R. P. ir R. B., kurios nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, bendrijos naudai 1530 Lt bylinėjimosi išlaidų ir nuostolių atlyginimą bei 5000 Lt baudą. Nurodė, kad ieškinio nagrinėjimas teisme susietas ne su vienu, o su daugelio dokumentų projektų paruošimu, sąskaita –faktūra buvo išrašoma, remiantis atlikto darbo etapo apimtimi – nuo bylos iškėlimo teisme iki užbaigimo. Sąskaita –faktūra atspindi ne vienkartinį, o tęsiamą paslaugų teikimą, o teisinės paslaugos yra susietos ne vien su atsiliepimo surašymu, o su visomis kitomis paslaugomis, kurios buvo teikiamos nuo 2010-02-05 iki 2010-05-26. Faktas, kad civilinė byla buvo užbaigta, nes ieškovės neatėjo į teismą, neskundė nutarties užbaigti civilinę bylą, neprašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant ir neatsisakė ieškinio patvirtina, kad jų ieškinio pagrįstumo pripažinimo teisme ieškovės net nesiekė. Dėl nepagrįsto ieškinio atsakovas su jį konsultuojančiu asmeniu turėjo kelis kartus vykti į teismą, susipažinti su byla, konsultuotis, prašyti parengti procesinius dokumentus, teirautis teisme apie bylos nagrinėjimo eigą ir posėdžius (LR CPK 88 str. 1 d. 8 p., 995 str., 329 str., 334 str., 335 str.).

Ieškovės R. P. ir R. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamos jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas neįrodė ieškovių nesąžiningumo ir veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Iš pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į ieškinį paaiškėjo, kad pagal šalto vandens tiekimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, 16 p. yra nustatyta, kad abonentas įsipareigoja netrukdyti subabonentams pirkti vandenį ir šalinti nuotekas. Po ieškinio padavimo I. R. nebenutraukė vandens tiekimo į ieškovių patalpas ir pats ieškinys prarado savo aktualumą, kadangi 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija nebetrukdė normaliam vandens tiekimui.

Tretysis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nėra ginčijamų teisinių santykių subjektas, neturi jokio suinteresuotumo dėl ginčo objekto.

Kitas tretysis asmuo nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovas, teikdamas 2010-02-05 atsiliepimą į ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų.  Tai, kad iki pirmosios instancijos teismo galutinio procesinio sprendimo, kuriuo užbaigiama byla, priėmimo nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą atmesti atsakovo prašymą priteisti iš ieškovių 1530 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, yra kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, kuris turi rūpestingai įgyvendinti savo procesines teises ir laiku pateikti teismui įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teisėjų kolegija šalina iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, kad atsakovo pateikti dokumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepatvirtina fakto, kad atsakovas realiai patyrė išlaidas dėl civilinės bylos iškėlimo teisme, nes nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad iki pirmosios instancijos teismo galutinio procesinio sprendimo, kuriuo užbaigiama byla, priėmimo nebuvo pateikti atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai. Tai, kad yra keičiami pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai, nesudaro teisino pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes įstatymas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 328 str., 338 str.).

      Įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, numatė, jog šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą gali būti įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti asmeniui iki 20000 Lt baudą.

     Tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovėms neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir atsakovui neparašius priimti sprendimo už akių, teismas paliko ieškinį nenagrinėtu, savaime nepatvirtina ieškinio nepagrįstumo ar nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, nes šalies neatvykimas į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį nėra prilyginamas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Aplinkybės, kad ieškovės neatvyko į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, neprašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant ir neatsisakė ieškinio, nesudaro teisinio pagrindo taikyti CPK 95 str. numatytas procesines pasekmes, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovės piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

      Aplinkybės, kad ieškovės neatvyko į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, neprašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant ir neatsisakė ieškinio, bei neskundė nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu, nesudaro teisinio pagrindo taikyti CPK 95 str. numatytas procesines pasekmes, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovės piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

     Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovės nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė prašymą priteisti iš ieškovių R. P. ir R. B. 1530 Lt bylinėjimosi išlaidų ir skirti ieškovėms 5000 Lt baudą.

     Byloje nėra duomenų dėl netinkamo įstatymų taikymo ar aiškinimo, nes klausimas išspręstas teisingai ir atsakovo teisių pažeidimų nenustatyta. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista (LR CPK 3 str. 6 d., 5 str., 7 str., 88 str., 93 str., 98 str., 177 str., 178 str., 313 str., 320 str., 334 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, atsakovas turi pareigą atlyginti 15,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 128) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK  337 str. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto 2  apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d.  nutartį nepakeistą.  

            Priteisti iš atsakovo 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 15,45 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                                                           Neringa Švedienė

Teisėjai                                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

  Marijonas Greičius