Administracinė byla Nr. I-3326-142/2015

Proc. Nr. 3-61-3-01428-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 11.4.2; 74

(S)

Vilniaus apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Marinai Puplinkai, atsakovo atstovei Alinai Karpovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

n u s t a t ė:

Pareiškėja J. K. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą ir patikslintus skundus (b. l. 19–20, 175–178). Galutinai reikalavimai yra tokie: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 49SF-(1449.104.)-1554; 2) panaikinti  NŽT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą Nr.1SS-(7.5)-421; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių patikslinti jo įsakymu patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, įrašant B. K. pavardę pagal pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. spalio 24 d.

Pareiškėja paaiškina, kad jos sutuoktinis B. K. (B. K.) pretendavo atkurti nuosavybės teisę į žemę, iki nacionalizacijos turėtą (duomenys neskelbtini). Kadangi visos turėtos žemės grąžinti natūra galimybės nėra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, B. K. įrašytas į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.)-2011 patvirtintoje eilėje B. K. įrašytas 144 numeriu, nurodant jo pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. gruodžio 11 d. Pareiškėja aiškina, kad B. K. prašymą pateikė 1991 m. spalio 24 d., tačiau NŽT Vilniaus skyrius atsisakė patikslinti eilę, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo su 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. A101-6168(2.5.1.14-PDI) pateiktais Vilniaus miesto valdybos juridinio skyriaus Skundų ir pareiškimų 1991 m. rugsėjo 24 d.–1995 m. lapkričio 24 d. registracijos žurnalais, o NŽT vadovas patvirtino tokį teritorinio skyriaus sprendimą. Pagal teisės aktus piliečiams sklypai individualiai statybai suteikiami pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Pirmieji prašymai buvo priimami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 nustatyta tvarka įsteigtose rajonų valdyboms pavaldžiose agrarinės reformos tarnybose pagal turėtos žemės vietą. Pareiškėja remiasi šio nutarimo 4 punktu. Taip pat remiasi Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 331 1 punktu. Paaiškina, kad B. K. pirminis prašymas buvo pateiktas Vilniaus miesto valdybai 1991 m. spalio 24 d., šis prašymas surašytas pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 331 patvirtintą formą. Šis prašymas yra nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Vėliau pareiškėjas 1991 m. lapkričio 21 d. pateikė Vilniaus miesto valdybai prašymą tarpininkauti, kad būtų išduotas valstybinio archyvo pažymėjimas, už tai pareiškėjas sumokėjo 75 rublius. Šito prašymo priėmimą savo parašu ir antspaudu patvirtino Vilniaus miesto valdybos juridinio skyriaus vedėjas. Šio prašymo pateikimas įrodo, kad pirmasis prašymas buvo paduotas būtent jame nurodyta data, nes kitaip nebūtų priimtas prašymas dėl kreipimosi į archyvą, kadangi būtent tokį prašymų eiliškumą nustato nutarimo Nr. 331 3–6 punktai. Yra neaišku, koks B. K. prašymas registruotas 1991 m. gruodžio 11 d., todėl negalima vadovautis minėtu registravimo žurnalu. Galima daryti prielaidą, kad tokia data įregistruotas archyvo atsakymas arba Vilniaus miesto valdybos specialistai piliečių prašymus žurnale įregistravo vėliau, nei juos gaudavo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą. Papildomai nurodė, kad pirminiame skunde neteisingai nurodytas įsakymas dėl eiliškumo, nes šie įsakymai nuolat keičiami. Susidariusi situacija patvirtina, kad valdžios institucijos darbuotojai aplaidžiai atliko savo pareigas, o tai negali sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjai.

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareikštu skundu nesutinka (b. l. 98–101). Paaiškina, kad Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 509 esantys dokumentai patvirtina, jog buvusio savininko S. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra B. K. 1991 m. spalio 24 d. prašymas Vilniaus miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į 13 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Taip pat nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra B. K. prašymas (be datos) Vilniaus miesto valdybai tarpininkauti, kad Lietuvos valstybinis archyvas išduotų pažymėjimą apie S. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėtą nekilnojamąjį turtą pagal Prašymo padavimo tvarkos 2 priede pateiktą formą. Šiame prašyme įrašyta, kad „už šio prašymo vykdymą pervesta 75 rubliai į Lietuvos valstybinio archyvo sąskaitą 1991-11-21, pavedimo Nr. 1935“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo su 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. A101-6168(2.5.1.14-PD1) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ pateiktame Vilniaus miesto valdybos Juridinio skyriaus Skundų ir pareiškimų 1991 m. rugsėjo 24 d.–1991 m. gruodžio 31 d. registracijos žurnale nurodyta, kad B. K. prašymas gautas 1991 m. gruodžio 11 d. Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas) 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470, 4 punktu, Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos (toliau – Prašymo padavimo tvarka) 1 punktu, 10 punktu ir aiškina, kad piliečio prašymas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo laikomas pateiktu šią funkciją vykdžiusiai institucijai, jeigu jis yra įregistruotas toje institucijoje nustatyta vidaus tvarka. Jeigu piliečio prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra tinkamai įregistruotas, šio prašymo data laikoma jo pateikimo institucijai data. Todėl B. K. prašymo Vilniaus miesto valdybai atkurti nuosavybės teises įregistravimo data ir yra laikoma prašymo atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę pateikimo institucijai data. Todėl B. K. pavardė į Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2011 patvirtintoje Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilėje pagrįstai įrašyta pagal prašymo įregistravimo institucijoje – tuometėje Vilniaus miesto valdyboje – datą 1991 m. gruodžio 11 d.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir su skundu nesutiko.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas yra dėl NŽT patvirtinto eiliškumo sąrašo, pagal kurį piliečiams turi būti skiriami žemės sklypai individualiai statybai už turėtą Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje žemę.

Ginčo santykius reguliuoja Atstatymo įstatymas (1991 m. birželio 18 d. įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 259 „Dėl agrarinės reformos parengiamųjų darbų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimas Nr. 331, kuriuo pripažintas netekusiu galios 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 5 punktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“, taip pat ir Atkūrimo įstatymas.

Pagal 1991 m. galiojusias Atstatymo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai galėjo būti tokie: išrašai iš ipotekos knygų, turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizacijos aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai. Pagal šio įstatymo 10 straipsnį, prašymų dėl turto sugrąžinimo pateikimo tvarka buvo tokia: „Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo (išpirkimo) pateikia miestų ir rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą iki 1991 m. gruodžio 31 dienos. <...> Kartu su prašymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pratęsti nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką“.

Atsižvelgiant į pastarąją įstatymo nuostatą, dokumentų padavimo terminai buvo pratęsiami Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 590, 1992 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 171, tokiu būdu šie terminai buvo pratęsti iki pat 1997 m. gruodžio 31 d.

Prašymai negalėjo būti priimami tik iš asmenų, kuriems minėtas įstatymas nenumatė nuosavybės teisių atstatymo, todėl pilietybę patvirtinantis dokumentas turėjo būti paduotas kartu su prašymu.

Atstatymo įstatymo 11 straipsnyje aptartas prašymų turinys: „Prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas. Prašyme nurodomi kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją“.

Taigi dėl nuosavybę patvirtinančių dokumentų teikimo Vyriausybei suteikta teisė pratęsiant nustatyti kitą, nei numatė pirminė įstatymo redakcija,  jų pateikimo laiką.

Vyriausybės nutarimu Nr. 259 patvirtinta Žemės nuosavybės teisę įrodančių dokumentų gavimo tvarka, kurios 6 punkte buvo nurodyta, kad apylinkės agrarinė tarnyba piliečių pareiškimus ir pareiškimus-anketas registruoja atskirais kaimais (pagal 3 priede pridedamą formą). Pagal šios tvarkos 3 punktą apylinkės agrarinės reformos tarnybai galėjo būti paduodamas paprastas prašymas arba dar papildomai prašymas-anketa – kai pilietis norimą žemę dirbs ar naudos pagal paskirtį, be to, iš šio punkto formuluotės daroma išvada, kad ir trūkstant nuosavybės teisę įrodančių dokumentų turi būti pildomas prašymas-anketa, nes tik prašymus-anketas numatyta siųsti į Lietuvos valstybinį archyvą, jeigu trūksta dokumentų.

Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtinta Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarka (toliau – Prašymų padavimo tvarka). Šios tvarkos 1 punkte nustatyta, kad prašymas dėl nuosavybės teisės atstatymo paduodamas miestų, rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą (pagal šios tvarkos 1 priede pateiktą formą). Kartu su prašymu pateikiami pilietybę ir nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Pagal Prašymų padavimo tvarkos 3 punkto formuluotę, jeigu pilietis neturi 2 punkte nurodytų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, gali paduoti rašytinį prašymą valdybai pagal turto buvimo vietą (pagal šios tvarkos 2 priede pateiktą formą). Nurodyta 2-o priedo forma yra  prašymas tarpininkauti, kad būtų išduotas valstybinio archyvo pažymėjimas. Pagal šio nutarimo 5, 6, 7 punktus, archyvas ne vėliau kaip per pusantro mėnesio nuo prašymo gavimo dienos pateikia valdybai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, valdyba prideda juos prie prašymo ir apie tai praneša piliečiui. Jeigu nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų archyve nėra, valdyba apie tai informuoja pilietį ir jis turi nuosavybės teisę įrodinėti teisme.

Iš šių dviejų Vyriausybės nutarimų turinio, aiškinant juos sistemiškai, darytina išvada, kad jeigu pateikiamas prašymas su turimais ir tinkamais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais – tada jis iš karto registruojamas, o jeigu dar papildomai reikėjo kreiptis į archyvą, reikėjo pildyti ne tik paprastos formos prašymą, bet prašymą-anketą ir prašymą tarpininkauti (kreiptis į archyvą). Tik gavus tą prašymą-anketą iš archyvo su reikiamais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, buvo numatytas privalomas tokių prašymų-anketų registravimas. Dėl paprastos formos prašymų registravimo nurodytuose teisės aktuose nebuvo pasakyta. Taip pat tuo metu nebuvo bendro pobūdžio teisinio reguliavimo (kaip šiuo metu Viešojo administravimo įstatymas (pirmoji redakcija yra 1999 m. birželio 17 d.), Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 875  „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo <...> taisyklių patvirtinimo“, kuris nustatytų piliečių prašymų registravimo tvarką institucijose, pirmasis tokio pobūdžio Vyriausybės nutarimas priimtas tik 2000 m. birželio 6 d.  Nr. 654).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 509 yra B. K. prašymas atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, 13 ha, esančią (duomenys neskelbtini). Šiame prašyme nuosavybės teisės pagrindas nėra nurodytas. Nurodyta, kad pateiktas pilietybę patvirtinantis dokumentas, pažymėjimas, išduotas 1991 m. spalio 17 d. Prašymo data yra nurodyta 1991 m. spalio 24 d. (b. l. 82, 141). Tai, kad prašymas paduotas be jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, patvirtina ir vėliau to paties asmens pateiktas prašymas tarpininkauti, kad būtų išduotas valstybinio archyvo pažymėjimas apie S. K., 1887 m. gimimo, 13 ha žemės sklypą. Valdybos juridinio skyriaus vedėjo parašu patvirtinta, kad šis prašymas gautas 1991 m. lapkričio 21 d. (b. l. 91, 139). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra ir 1996 m. spalio 17 d. prašymas tarpininkauti, kad būtų išduota valstybės archyvo pažyma apie buvusio savininko valdytą žemę (b. l. 134), kuriame valstybės tarnautojo įrašu nurodyta, kad pirmas toks prašymas išsiųstas tik 1992 m. sausio 9 d., pavedimo data – 1991 m. lapkričio 21 d. Iš tikrųjų ant 1991 m. lapkričio mėnesį paduoto prašymo tarpininkauti dėl archyvo pažymos gavimo nurodyta tarnautojo pavedimo data yra 1991 m. lapkričio 21 d., pavedimo Nr. 1935. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra 1996 m. gruodžio 5 d. archyvo pažymėjimas Nr. T-1006-K, skirtas B. K., kuriame nurodyta, kokie rasti archyvo duomenys apie S. K. S. k. valdytą žemę (b. l. 72). Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina faktą, kad archyvo pažymėjimas nei 1991 metais, nei 1992 metais nebuvo gautas.  Daroma išvada, kad pareiškėjas 1996 m. teikė pakartotinį prašymą dėl archyvo pažymos gavimo dėl to, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 53-V-330 B. K. pranešė, kad Vilniaus m. nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnyboje nagrinėjamas jo prašymas dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo (reiškia, toks yra gautas), tačiau iš šio rašto matosi, kad prie prašymo iki nurodyto rašto datos nebuvo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kadangi prašoma juos pateikti arba užpildyti anketą-prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui (b. l. 76).

Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad B. K. pateikė Vilniaus miesto valdybai prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo, kurio data yra 1991 m. spalio 24 d., šis prašymas yra nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 509, tačiau jame nėra jokios registravimo žymos su padavimo data. Kitas, 1991 m. lapkričio 21 d. prašymas tarpininkauti dėl dokumentų gavimo iš archyvo patvirtina, kad jis paduotas būtent 1991 m. lapkričio 21 d., šį faktą patvirtina ir minėti 1996 m. dokumentai.

Į bylą pateiktas Skundų ir pareiškimų registracijos žurnalas, kuriame nurodyta jo pildymo data 1991 m. rugsėjo 24 d.–1991 m. gruodžio 31 d., kuriame įregistruota, kad B. K. prašymas dėl nuosavybės teisių atstatymo paduotas 1991 m. gruodžio 11 d. (b. l. 107–108).

Visos paminėtos faktinės aplinkybės įrodo, kad B. K. prašymo, paduoto 1991 m. gruodžio 11 d., nebuvo. Taip pat iš 1996 m. dokumentų akivaizdu, kad per teisės aktuose nustatytą terminą nei prašymas tarpininkauti archyvo pažymai gauti nebuvo išsiųstas į archyvą, nei buvo gauti archyvo dokumentai, kurie gauti žymiai vėliau – 1996 metais. Archyvo dokumentų gavimas paaiškintų prašymo įregistravimą maždaug po pusantro mėnesio nuo jo padavimo (minėtuose teisės aktuose archyvui buvo nustatytas toks terminas dokumentams pateikti). Todėl minėtame žurnale nurodyta prašymo įregistravimo data negali būti paaiškinama nei tuo, kad jis įregistruotas gavus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, nei tuo, kad ta data buvo paduotas kokios nors naujos formos prašymas, atitinkantis tuo metu galiojusius reikalavimus.

Prašymo atstatyti nuosavybės teises į žemę įregistravimo data yra reikšminga, kadangi   Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuosavybėn žemės sklypai individualiai statybai gali būti perduodami (yra išimčių) perduodant neatlygintinai piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Šios įstatymo nuostatos vykdymo tvarką nustato Tvarka. Tvarkos 37 ir 38 punktuose nustatyta, kokia eilės tvarka piliečiams perduodami nauji sklypai individualiai statybai. Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad kitiems piliečiams sklypai neatlygintinai perduodami pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Prie tokių priskiriama ir pareiškėja. Tvarkos 38 punkte nustatyta, kad piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste eilę tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai.

Iš visų nurodytų teisės aktų negalima daryti išvados, kad eilė sudaroma pagal prašymo įregistravimo datą, nes juose akcentuojama prašymo padavimo data. Remiantis 1991 metais galiojusiu reguliavimu, negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad prašymas laikomas paduotu tik tada, kai kartu su juo paduoti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, nes Vyriausybė dokumentų padavimo datą vis pratęsdavo iki pat 1997 metų pabaigos.

Pareiškėja J. K. 2008 m. lapkričio 10 d. padavė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (Vilniaus apskrities viršininko administracijai) prašymą įtraukti į eilę-sąrašą piliečių, pageidaujančių naujų sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę (b. l. 127). Nustatyta, kad B. K. į tokią eilę buvo įtrauktas dar Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 įsakymu Nr. 2.3-10685-01, nes taip nurodyta Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 4 d. įsakyme (b. l. 26–27).

Byloje yra tokie įsakymai dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, sąrašų ir eiliškumo: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. 2.3-4934-1021 ar (01) (paskutinis skaičius neįskaitomas), kurio 1.3 punktu perkeliama B. K. pavardė iš eilės Nr. 1077 ir įrašoma į poziciją 3D pagal prašymo padavimo datą – 1991 m. spalio 24 d. (b. l. 26–27, 125); 2) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1877, kuriuo pakeičiamas 2011 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)1747, išbraukiama B. K. pavardė iš eilės Nr. 11 ir įrašoma 72 C numeriu (pagal pirminio prašymo padavimo datą 1991 m. gruodžio 11 d.), šiame įsakyme yra įpareigojimas pranešti turto paveldėtojams apie įsakymu atliktus pakeitimus (b. l. 106); 3) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2011, kuriuo patvirtinta piliečių eilė ir pripažintas netekusiu galios NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1747. Šiuo įsakymu B. K. eilės numeris nustatytas 144 pagal prašymo padavimo datą – 1991 m. gruodžio 11 d. (b. l. 147–151); 4) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-230, kuriuo pripažintas netekusiu galios 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2011, patvirtinta piliečių eilė pagal prašymų padavimo datą, B. K. eilė yra 120 (b. l. 152–156).

Šie įsakymai patvirtina, kad 2009 m., nors reglamentavimas dėl eilių sudarymo nesikeitė, buvo pripažinta, jog B. K. prašymą padavė 1991 m. spalio 24 d. Tačiau šiuo metu pareiškėjai eiliškumas nustatytas pagal B. K. prašymo įregistravimo datą registravimo žurnale.

Pareiškėja 2013 m. spalio 14 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl eiliškumo (b. l. 104). Tai patvirtina NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. 49SF-(14.49.104.)-1554 (b. l. 21), kuris yra ginčijamas byloje, ir pareiškėjos 2013 m. lapkričio 28 d. skundas NŽT dėl atsisakymo patikslinti patvirtintą piliečių eiliškumą gauti naują žemės sklypą individualiai statybai (b. l. 10–11). Pareiškėjos 2013 m. spalio 14 d. prašyme NŽT Vilniaus miesto skyriui prašoma suteikti informaciją dėl to, kodėl B. K. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikomas paduotu 1991 m. gruodžio 11 d., o ne 1991 m. spalio 24 d. Pareiškėja apie nurodytą prašymo įregistravimą teigia sužinojusi iš NŽT 2013 m. spalio 3 d. rašto Nr. 49SF-(14.49.104)-1011, be to teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 4 d. įsakyme Nr. 2.3-4934-1021 taip pat buvo nurodyta prašymo padavimo data – 1991 m. spalio 24 d. Pareiškėja prašė pateikti jai dokumento kopiją, pagal kurią pakeista prašymo padavimo data.

Pareiškėja teisme ginčija iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus gautą 2013 m. lapkričio 5 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad data nustatyta pagal pateiktą Vilniaus miesto valdybos Juridinio skyriaus Skundų ir pareiškimų 1991 m. rugsėjo 24 d.–1995 m. lapkričio 24 d. registracijos žurnalą. Prie atsakymo pridėta žurnalo kopija, t. y. pareiškėjos prašymas pateikti dokumentą buvo patenkintas.

Šį atsakymą pareiškėja 2013 m. lapkričio 28 d. skundu skundė NŽT (b. l. 10–11). Motyvus nurodė tuos pačius kaip ir teismui ir prašė įpareigoti skyrių patikslinti 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2011 patvirtintą eilę, nes būtent apie šį įsakymą pareiškėjai buvo pranešta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. atsakyme į prašymą, įrašyti B. K. pavardę pagal pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. spalio 24 d., perkelti iš 144 pozicijos į 35 poziciją.

Teismui skundžiamas ir NŽT 2014 m. vasario 18 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-421, kuriuo pareiškėjos prašymas netenkintas, nurodant kaip ir atsiliepime teismui tuos pačius argumentus, jog pagal 1991 m. galiojusį teisinį reguliavimą prašymai laikytini paduotais tik juos tinkamai įregistravus. Nors šiame sprendime taip pat nurodyta, kad Prašymo padavimo tvarkoje nebuvo nurodyta jų registravimo tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei į nurodytą teisinį reglamentavimą daromos išvados.

Dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. atsisakymo tikslinti eiliškumą Nr. 49SF-(14.49.104)-1554 ir NŽT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. lSS-(7.5)-421.

Daroma išvada, kad NŽT nepagrįstai laikėsi nuostatos dėl B. K. prašymo registravimo žurnale. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad 1991 m. gruodžio 11 d. buvo koks nors teisėtas pagrindas įregistruoti B. K. prašymą atkurti nuosavybės teises: negautas joks B. K. prašymas, negautas joks atsakymas iš archyvo (jis nebuvo netgi užsakytas). B. K. tokia data neteikė jokių papildomų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, o privalomą jo pilietybę patvirtinantį dokumentą jis buvo pateikęs, jis nepildė jokių prašymų-anketų (ją pildė tik 1996 metais), kas būtų pagrindas įregistruoti tokį dokumentą.

NŽT nurodomas 1991 m. galiojusių teisės aktų aiškinimas neatitinka faktinės situacijos, nes ir NŽT 2014 m. vasario 18 d. atsakyme nurodo, kad privalomai registruoti reikėjo tik prašymus-anketas, o tokią pareiškėjas galėjo pateikti tik 1996 m., kai buvo pakartotinai jo paprašyta pateikti, nurodant, kad jis jos nepateikė.

Tačiau, kita vertus, nėra pagrindo ir išvadai, kad B. K. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavė jame nurodyta data – 1991 m. spalio 24 d., t. y. data, kuri nurodyta prašyme (b. l. 82). Iš tiesų šis prašymas nebuvo niekaip įregistruotas, nors jame iš esmės yra visi rekvizitai, kurie 1991 m. buvo būtini, B. K. nenurodė tik to, ko nežinojo, nes neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (nuosavybės teisės į turtą pagrindas). Todėl galima situacija, kad B. K. surašė (ar jam kas padėjo surašyti) ir pasirašė šį prašymą jame nurodyta data, tačiau jis galėjo būti paduotas ir kita data. To paneigti negalima, į bylą nepateikti neginčijami įrodymai, kad prašymas paduotas būtent jame nurodyta data. Pareiškėja pagrindžia šią prašymo padavimo datą tik pamastymais, kaip viskas galėjo būti atsižvelgiant į tolesnę dokumentų teikimo seką. Tuo tarpu prašymo padavimo data yra labai svarbi, ji lemia eilę žemės sklypui gauti ir negali būti grindžiama prielaidomis.

Todėl daroma išvada, kad prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo data negalėjo būti vėlesnė nei data prašymo tarpininkauti, kad būtų išduotas valstybinio archyvo pažymėjimas apie turėtą nuosavybę. Šis prašymas yra įregistruotas, tą patvirtina Juridinio skyriaus vedėjo parašas, antspaudas, įregistravimo data, nesant kitų duomenų, yra prašyme nurodyta data – 1991 m. lapkričio 21 d. data ir yra nurodytas pavedimo numeris, kuris vėliau kartojamas kituose dokumentuose (b. l. 91). Šio prašymo įregistravimo datą patvirtina ir B. K. 1996 m. spalio 17 d. prašyme tarpininkauti dėl archyvo pažymos gavimo  esantis Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos darbuotojos vyresniosios specialistės padarytas įrašas, kad pirminis prašymas buvo išsiųstas 1992 m. sausio 9 d., o jo pavedimo data buvo 1991 m. lapkričio 21 d. (b. l. 92, 134). Be to, ant 1991 m. lapkričio 21 d. prašymo tarpininkauti yra nurodyta ir 1992 m. sausio 9 d. data (viršuje, dešinėje).

Šios aplinkybės patvirtina, kad 1991 m. lapkričio 21 d. prašymas tarpininkauti buvo paduotas jame nurodyta data, o kadangi jis buvo priimtas, reiškia (pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, kuris jau aprašytas), kad ar ta pačia data, ar anksčiau, turėjo būti paduotas prašymas atkurti nuosavybės teisę. Tas faktas, kad jau 1991 m. lapkričio 21 d. iš B. K. turėjo būti papildomai paprašyta užpildyti prašymą-anketą, bet nebuvo paprašyta, negali paneigti pirminio prašymo padavimo fakto. Taip pat negali būti paneigiama pareiškėjos teisė tuo, kad 1991 m. lapkričio 21 d. nebuvo įregistruoti į atitinkamą žurnalą visi gauti iš B. K. dokumentai. Tuo labiau, kad nėra jokių 1991 m. gruodžio 11 d. įregistravimo datą patvirtinančių dokumentų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad B. K. prašymas vėliausiai galėjo būti paduotas 1991 m. lapkričio 21 d., ir ši data laikytina prašymo padavimo data. Dėl to NŽT sprendimai dėl prašymo padavimo datos vertinimo naikintini.

Dėl prašymo įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją patikslinti įsakymu patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, įrašant B. K. pavardę pagal pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. spalio 24 d.

Pareiškėja patikslintame skunde nenurodo konkretaus įsakymo, kuris turėtų būti keičiamas (b. l. 175–178). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartyje  administracinėje byloje Nr. A146-395/2011 pažymėjo: „Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad piliečių, pageidaujančių gauti žemės sklypus pagal Atkūrimo įstatymą, sąrašai yra sistemingai koreguojami institucijai, įgaliotai priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, administracine tvarka reaguojant į vykstančius pokyčius (žemės sklypų suteikimą, naujų asmenų įrašymą į sąrašus, kt.), apelianto nurodyta aplinkybė, jog jo skundžiamu įsakymu patvirtintas sąrašas yra atitinkamai pakeistas, nėra kliūtis teisėjų kolegijai išspręsti iš esmės pareiškėjo prašymą dėl atsakovo įpareigojimo įtraukti jį į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.) pagal pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. lapkričio 4 d. Todėl atsakovas įpareigotinas įtraukti pareiškėją į šį sąrašą priimant atitinkamą administracinį aktą“. Todėl daroma išvada, kad taip pat galima įpareigoti instituciją, kuriai pavesta tvirtinti eiliškumo sąrašus, įtraukti B. K. į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą, sąrašą pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 21 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 49SF-(14.49.104.)-1554.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. lSS-(7.5)-421.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įtraukti B. K. į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą Vilniaus mieste, sąrašą pagal pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. lapkričio 21 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Arūnas Kaminskas

Margarita Stambrauskaitė

Halina Zaikauskaitė