Teismingumo byla Nr. T-2/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02790-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

NUTARTIS

2019 m. sausio 10 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą, 

n u s t a t ė :

pareiškėja su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato, patirtą 884 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą jos atžvilgiu. Surašant administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjos veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 3 dalį. 2017 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1218-914/2017, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, nes padaryta veika neturi ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėja rėmėsi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1218-914/2017 iš esmės buvo nustatyti neteisėti policijos pareigūnų veiksmai pradedant, vėliau vykdant administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus, bei nesant tam teisinio pagrindo, perduodant administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismui. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą siejo su 884 Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apylinkės teisme. Teigė, kad nuostoliai, kuriuos pareiškėja patyrė administracinio nusižengimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nebūtų administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti teismui, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė naudotis teisine advokatų pagalba ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti 500 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė viso administracinio nusižengimo proceso metu dėl didelės nervinės įtampos, didžiulio streso, gyvenimiškų nepatogumų. 

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pagal ANK 666 straipsnį (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismas pažymi, kad turtinė žala yra kildinama kaip bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, o tokios išlaidos yra numatytos ANK 666 straipsnyje ir nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pagal anksčiau suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylos buvo nagrinėjamos administraciniame teisme, tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tokie ginčai turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmais vykdant teisės aktais jiems nustatytas funkcijas bei surašant administracinio nusižengimo protokolą.

Pareiškėja savo reikalavimą tiek dėl turtinės žalos, tiek neturtinės žalos atlyginimo grindžia Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, kuris nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai. Kadangi aptariamu atveju pareiškėja kelia ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos, pareiškėjos nuomone, administracinio nusižengimo teisenoje atliktais neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo, todėl ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-26/2017; 2014 m. gegužės 12 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-68-2014; 2014 m. vasario 18 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2-2014). Šios bylos teisingumo nekeičia aplinkybė, kad kaip patirtą turtinę žalą pareiškėja įvardina išlaidas, patirtas sumokant už advokato teisines paslaugas, suteiktas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apylinkės teisme. Pažymėtina, administracinio nusižengimo teisenoje nėra numatyta galimybė asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos, kuri pradėjo procesą (Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso 103–106 straipsniai).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.