Baudžiamoji byla Nr.1-254-664/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51674-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.2.; 1.2.4.1.1.;

 (S)

2.3.6.4.2

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 5 d.

Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,

sekretoriaujant J. Z.,

dalyvaujant prokurorei V. C.,

kaltinamajam A. Z. (A. Z.),

nukentėjusiajam S. Š. (S. Š.),

vertėjai I. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, neteistas, nedirbantis, turintis neįgalumą (15 procentų darbingas) gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas

nustatė:

A. Z. (A. Z.), 2018 m. spalio 27 d., apie 16 valandą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo S. Š. pradėto pavojingo kėsinimosi - nuo jo kumščiu suduodamų smūgių į galvos sritį, dūrė peiliu du kartus nukentėjusiajam S. Š. į krūtinės sritį ir epigastriumo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje su kairio plaučio pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ertmėje, kas atitinka sunkų sveiktos sutrikdymo mastą, bei padarydamas paviršinę durtinę-pjautinę odos-paodžio žaizdą epigastriumo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, tokiu būdu peržengdamas būtinosios gimties ribas, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. Š. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Z. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis narkotinių medžiagų nevartoja, tik seniau vartodavo. Alkoholį vartoja retai. Jis yra 1 grupės invalidas ir jam nustatytas 15 procentų darbingumas, juda tik neįgaliojo vežimėlyje. Jam reikalinga slauga, kadangi turi bėdų su tuštinimusi.

Kaltinamasis A. Z. paaiškino, jog buvo vedęs, tačiau daugiau nei prieš dvejus metus išsiskyrė, jo buvusi žmona E. Y. kartu su sūnumi K. Z. šiuo metu gyvena su pažįstamu S. Š. ir jie kartu augina bendrą dukrą. Tiek su buvusia žmona, tiek su sūnumi bendrauja, susiskambina. Taip pat bendrauja ir su E. sugyventiniu S. Š.. Santykiai yra normalūs; S. Š. dažnai užsuka į svečius, kartais abu išgeria. S. Š. padeda neįgaliam A. Z., kai būtina pervežti invalido vežimėlį, ar susitvarkyti buityje. A. Z. su S. Š. turėjo konfliktą tik kartą maždaug prieš trejus metus, kuomet S. Š. užpyko ant A. Z., kad šis dažnai skambina savo buvusiai žmonai (šiuo metu S. Š. sugyventinei), tuomet įvykusio konflikto metu S. Š. kelis kartus trenkė A. Z., tačiau pastarasis pareiškimo nerašė, pretenzijų neturėjo.

2018 m. spalio 27 d. po 15 val. pas jį užėjo pažįstamas G., kurio pavardės nežino. Jis atsinešė nestipraus alaus ir siūlė išgerti. Jis nelabai norėjo gerti, tačiau gėrė su juo, kad jis išeitų. Išgėrė gal 2 arbatos puodelius alaus. G. paprašė duoti 2 Eur ir sakė, kad greitai ateis ir atsineš alaus, arba gražins pinigus. Kadangi G. niekaip negrįžo, o jis jo telefono numerio nežinojo, todėl žinodamas, jog S. Š. turi G. telefono numerį, paskambino S. Tačiau telefoną pakėlė A. Z. sūnus K., kuris paprašytas pakvietė S. prie telefono. Net nespėjo nieko pasakyti, o S. pradėjo A. Z. keikti, sakė, kad ateis ir sudaužys jį ir numetė ragelį. A. Z. nurodo nesupratęs, kodėl jis taip kalbėjo, kadangi jie nebuvo susipykę. Pagalvojo, kad greičiausiai žmogus dėl išgerto alkoholio kiekio pyksta be priežasties. Po 30 minučių pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo S. Š. ir nieko nesakęs, atsisėdo ant lovos, kurioje, kaip visuomet, gulėjo A. Z., krašto. Kadangi S. Š. sėdėjo ir tylėjo, A. Z. paklausė jo, ko jis pyksta, kodėl taip su juo kalbėjo telefonu. Matėsi, jog S. Š. yra stipriai girtas. S. Š., sėdėdamas užsimojo dešine ranka ir kumščiu norėjo trenkti A. Z. į veidą, tačiau pastarasis sugebėjo išsisukti ir S. Š. ranka praslydo pro šoną, paliesdama tik dešiniąją A. Z. ausį. S. Š. užpyko, kad nepataikė, tuomet atsistojo ir vėl užsimojo, tuomet A. Z. griebė šalia prie lovos ant palangės padėtą sulankstomą peilį, kuriuo prieš tai lupo ir valgė obuolius, ir gindamasis nuo S. Š., kuris užsimojo suduoti smūgį, dūrė peiliu kažkur į krūtinę. Tiksliai į kurią vietą pataikė pasakyti negali. Tačiau dūrė peiliu, peilis ir liko styroti krūtinėje. Antrą kartą A. Z. nurodo S. Š. nedūręs.

Kaltinamasis A. Z. nurodo, jog jis tik gynėsi ir tikrai nenorėjo nužudyti ar sunkai sužaloti S. Š., tikrai neketino durti į gyvybiškai svarbius organus, tačiau taip išėjo. Kai A. Z. sudavė peiliu smūgį, S. Š. sustojo, pažiūrėjo nustebęs ir pasakęs kažką panašaus į :“nieko sau“. Kaltinamasis A. Z. nurodo, jog jis pabandė ištraukti styrantį peilį, bet nepavyko, tada S. Š. pasakė :“nereikia, ačiū“ ir išėjo. A. Z. pergyveno, kad pastarajam ko nors neatsitiktų, todėl paskambino savo buvusiai žmonai (S. Š. sugyventinei) E. Y. jai viską papasakojo ir paprašė grįžti namo ir pažiūrėti kur yra S. ir kaip jaučiasi. Po to paskambino buvusios žmonos motinai M. J. ir taip pat viską papasakojo.

Kaltinamasis A. Z. nurodo, jog dėl savo veiksmų jis labai gailisi, nukentėjusiojo S. Š. atsiprašė ir šis atsiprašymą priėmė. Po šio incidento su nukentėjusiuoju S. Š. bendrauja normaliai, pastarasis pas jį ateina, jam padeda, santykiai geri. Kaltinamasis A. Z. nurodo, jog kaltę pripažįsta iš dalies, nes pamena, kad nukentėjusiajam S. Š. sudavė tik vieną smūgį peiliu ir peilis liko styroti žaizdoje. Apie pjautinę žaizdą epigastriumo srityje jis nieko paaiškinti negali. Teismo posėdžio metu nukentėjusiajam davus parodymus apie tai, kurioje vietoje liko stryroti peilis, iš kur jis buvo išimtas operacijos metu, kaltinamasis A. Z. pakartojo, jog jis tiksliai negali pasakyti kur buvo suduotas jo smūgis ir kur liko styroti peilis.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu A. Z. tiek 2018 m. spalio 28 d. įtariamojo apklausos metu (I t., b.b.l. 159-160), duotus parodymus, kuriuose A. Z. nurodė, kad jis, A. Z., paėmęs peilį nuo palangės, S. Š. pasakė, jog jei pastarasis jam smūgiuos, tai A. Z. jam supjaustys ranką , tiek 2018 m. spalio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu ( I t., b.b.l. 164-170) duotus parodymus, kuriuose A. Z. parodė, kaip peiliu grasino S. Š., kai pastarasis grasino ir ruošėsi jį sumušti ir paprašius patikslinti, kurie parodymai yra teisingi, A. Z. nurodė, jog nepamena kaip pagriebė nuo palangės peilį, nepamena ar jis buvo atlenktas (t.y. paruoštas naudojimui), ar ne ir nieko nesakęs, gindamasis, vieną kartą dūrė S. Š..

2018 m. spalio 30 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, jog kaltinamasis A. Z. patvirtino savo duotus parodymus (1t. b.b.l. 164-169).

Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad kaltinamąjį A. Z. jis pažįsta, tarpusavio santykiai yra geri, nesipyksta. Taip pat paaiškino, jog jau daugiau nei dveji metai jis gyvena su buvusia A. Z. žmona E. Y.. Jie augina bendrą vaiką-dukrą, taip pat kartu gyvena A. Z. ir Elenos sūnus K. Z.. 2018 m. spalio 27 d. po pietų, jis karu su sugyventine E. Y. ir vaikais buvo svečiuose pas Elenos motiną M. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur gėrė įvairius alkoholinius gėrimus, kadangi buvo atvažiavę giminės iš (duomenys neskelbtini). Buvo tikrai nemažai išgėręs, todėl visiškai nieko neatsimena: nei kaip kalbėjo su A. Z. telefonu, nei to, kad buvo pas jį nuėjęs, nei tarp jų kilusio konflikto ir jo priežasčių. Pamena įvykius tik tuomet, kai buvo svečiuose pas M. J. ir po to atsimena, kad atsibudo ligoninėje po operacijos. Jam buvo sutvarstyta visa krūtinė. Padarytos buvo dvi žaizdos krūtinės kairėje pusėje: šiek tiek žemiau krūtinės ir ties kaklu. Su A. Z. nebuvo susipykę, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti kaltinamojo A. Z. parodymų, nes nieko neatsimena.

S. Š. nurodė, jog jis nepyksta ant kaltinamojo A. Z., jokių pretenzijų jam neturi. Civilinį ieškinį reikšti atsisako. Po operacijos jaučiasi gerai, jokių liekamųjų reiškinių nejaučia, dirba visus darbus. Po šio įvykio ne kartą bendravo su A. Z., buvo pas jį namuose. Santykiai geri.

Liudytoja E. Y. 2018 m. spalio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu (1t.b.b.l. 75-76) parodė, kad S. Š. yra jos sugyventinis. A. Z. yra jos buvęs sugyventinis. 2018-10-27 ji buvo pas močiutę, kai prie jos priėjo verkiantis sūnus K. ir pasakė, kad skambino tėvas A. Z.. Jai atrodo, kad vėliau A. Z. skambino jai ir klausė kodėl neleidžia K. pas jį miegoti. Ji pasakė, kad vėliau pakalbės ir nutraukė pokalbį. Tada kaip suprato A. Z. paskambino S. Š. , kuris buvo neblaivus, tačiau ji jų pokalbio negirdėjo. S. Š. pasakė, kad eina pas A. Z.. Ji pasakė, kad neitų, nes girdėjo lyg ir barėsi su A. Z.. Gerokai po pietų , gal po kokio pusvalandžio (prieš tai ji kelis kartus skambino S. ir neprisiskambino), jai paskambino A. Z. ir pasakė, kad dūrė S. Š. peiliu. Gal po 10-15 min. parėjo namo ir prie buto durų rado sėdintį S. Š. , kurio krūtinės kairėje dalyje styrojo įbestas peilis. Jai pasirodė, kad jis girtesnis negu išėjo. S. Š. sakė, kad nepamena, kas nutiko. Šiaip jie nesipyko, A. Z. kartais prašydavo S. Š. pagalbos ir šis padėdavo. Gal prieš porą metų tarp jų buvo konfliktas . Tada neblaivus S. Š. pradėjo pavydėti , kad A. Z. jai skambinėja ir sudavė A. Z. į veidą, tačiau į policiją A. Z. nesikreipė.

Liudytoja M. J. parodė, kad įvykis buvo seniai, todėl prašė pagarsinti jos 2018 m. spalio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1t.b.b.l. 78-79), kurių metu ji parodė, kad 2018 m. spalio 27 d. pas ją namuose svečiavosi anūkė J. su sugyventiniu S. šilko. S. Š. buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Tikslaus laiko nežino, bet S. Š. kažkur išėjo. Gal apie 16 val. atbėgo anūkas K. Z. , kuris pasakė, kad jo tėvas dūrė peiliu S. Š.. Ji iš karto nuėjo pas A. Z., nes galvojo kad S. Š. jau kažką padarė. A. Z. gulėjo lovoje- jis nevaikšto, tik invalido vežimėliu važinėja. A. Z. sakė, kad S. Š. bandė jį sumušti ir jis dūrė peiliu, kaip suprato gynėsi. S. Š. išgėręs būna agresyvus. S. Š. namuose gulėjo ir nieko nekalbėjo. Jo krūtinės kairėje pusėje styrojo peilis. nuo to laiko , kai S. Š. išėjo iki to laiko kai atbėgo K., praėjo apie 15 min. Pareigūnams iš pradžių S. Š. sakė, kad neatsimena, po to pasakė, kad jį sužalojo A. Z..

Teismo posėdžio metu liudytoja M. J. parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nieko papildyti daugiau nenori.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Įvykis buvo seniai, todėl prašė pagarsinti jo 2018 m. lapkričio 28 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1t.b.b.l. 86-87), kurių metu jis parodė, kad 2018 m. spalio 27 d., nuo 7 val., kartu su to paties komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule L. Č. dirbo Operatyvinėje grupėje. Apie 16:13 val., iš Utenos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja rado gulintį prie laiptinės savo sugyventinį krūtinėje su įdurtu peiliu. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė moteris. Ji pakvietė į butą. Kambaryje, ant sofos, rado sėdintį vyrą, kuriam krūtinėje, širdies srityje buvo įdurtas peilis. Ant tamsios spalvos drabužių matėsi tamsios spalvos dėmė panaši į kraujo. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis į kalbas nesileido. Sakė: "kad policijos nekvietė, kad jis nieko nenori, kad jam nieko nereikia, nes jis greitai mirs". Bandė vyrą raminti. Vyras, kuris prisistatė esąs S. Š., nenorėjo klausyti, sakė, kad trauks peilį. Atkalbinėjo to nedaryti, sakydami, kad tuoj atvyks medikai, kad jam bus suteikta pagalba. S. Š. pakilo nuo sofos ir pradėjo blaškytis po butą, vis grasindamas, kad tuoj ištrauks peilį ir numirs. Jis vis kalbėjo, kad niekam nereikalingas ir pan. Ramindami nukentėjusį vyrą, bandė aiškinti įvykio aplinkybes. Vyras nieko nepasakojo. Apie įvykį papasakojo jo sugyventinė, kurios pavardės dabar neprisimena, kuri buvo blaivi. Iš jos kalbos suprato, kad S. Š. atėjęs jai pasakojo, kad S. girtavo pas jos pirmąjį vyrą A. Z., gyv. (duomenys neskelbtini). Tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, moteris nenurodė. Ji sakė, kad iš A. Z. buto S. grįžo "pradurtas". Sakė, kad jį surado laiptinėje, kažkur prie buto durų. Kaip ir minėjo šią informaciją sužinojo tik iš S. Š. sugyventinės. Pats nukentėjusysis, apie įvykio aplinkybes, nieko nepasakojo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nieko papildyti daugiau nenori.

Liudytoja L. Č. parodė, kad ji dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. Įvykis buvo seniai, todėl prašė pagarsinti jos 2018 m. lapkričio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1t.b.b.l. 84-85), kurių metu ji parodė, kad 2018 m. spalio 27 d., nuo 7 val., kartu su to paties komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju A. K. dirbo Operatyvinėje grupėje. Apie 16:13 val., iš Utenos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad "(duomenys neskelbtini), pranešėja šiuo metu rado gulintį prie laiptinės savo sugyventinį krūtinėje su įdurtu peiliu. Vykdama į įvykio vietą telefonu bendravo su apie įvykį pranešusia moterimi. Jos teiravosi kokia yra situacija. Moteris minėjo, kad prie savo buto durų su įdurtu peiliu krūtinėje, rado savo sugyventinį S. Š.. Ji teigė kad sugyventinis nori ištraukti peilį. Jai paaiškino, kad neleistų ištraukti peilio, kad nenukraujuotų. Kuomet mes nuvyko pas S. Š. į butą, ten jau buvo atvykę Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, kurių vardų ir pavardžių nežino. S. Š. sėdėjo ant sofos. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Krūtinės kairėje pusėje buvo įdurtas peilis. Bute buvo jo sugyventinė J. J.. Kitame kambaryje buvo moteris ir du mažamečiai vaikai. Kaip suprato tai moteris buvo vaikų močiutė. S. Š. apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. Jis teigė, kad pretenzijų neturi, kad nieko nerašys. Vyras sakė, kad į ligoninę nevažiuos, kad pats išsitrauks peilį. Vyras pats bandė traukti peilį. Jam neleido to daryti. S. Š. ėmė blaškytis po butą, sakydamas, kad jam reikia parūkyti, į tualetą ir pan. Atvykus greitosios med. pagalbos darbuotojams S. Š. nenorėjo leisti į apžiūrėti, nenorėjo, kad jam būtų sutvarstyta žaizda, atsisakė vykti į ligoninę. Jis sakė, kad" leiskit, aš pats išsitrauksiu peilį". Vyrą ramino ir įkalbinėjo netrukdyti suteikti jam pagalbą. S. Š. sugyventinė papasakojo, kad jai būnant svečiuose, paskambino buvęs jos vyras A. Z.. Jis pasakė, kad dūrė peiliu S. ir jis išėjo. A. Z. liepė jai nueiti pasižiūrėti. Atėjusi į savo namą, laiptinėje, prie buto durų, rado sėdintį savo sugyventinį S. Š.. Jam krūtinėje buvo įdurtas peilis.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. Č. parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nieko papildyti daugiau nenori.

Iš garso ir vaizdo įrašų stenogramų ir vertimo iš rusų kalbos matyti, kad A. Z. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad S. Š. sudavė jam smūgį į veidą, o jis nukentėjusiajam dūrė peiliu (1t. b.b.l. 124-127).

2018 m. gruodžio 10 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas apie 2018-10-27 įvykį, taip pat atlikta garso ir vaizdo įrašo daryto įvykio vietoje stenograma (I t., b.b.l. 123-127).

2018 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ant laiptinės durų, turėklų, ant buto durų rastos dėmės panašios į kraują. Bute vonioje rasti marškinėliai su dėmėmis panašiomis į kraują. Miegamajame kambaryje ant krėslo rastos dėmės panašios į kraują (1t. b.b.l.11-27).

2018 m. spalio 28 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad nukentėjusiojo S. Š. krūtinėje, t.y. nuo kairiojo raktikaulio apie 17 cm į apačią įstrigęs peilis (1t. b.b.l. 39-43).

2018 m. spalio 27 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kas atlikus A. Z. kūno (veido, rankų) apžiūrą akivaizdžių sužalojimų nenustatyta (I t., b.b.l. 142-143).

2018 m. spalio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3874/2018 (01) užfiksuota, kad A. Z. po 2017 m. spalio 27 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (I t., b.b.l. 174).

2018 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4415/2018(01) užfiksuota, kad: 1. S. Š. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su kairio plaučio pažeidimu (t. y. durtine-pjautine žaizda), kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ertmėje; paviršinė durtinė-pjautinė odos-poodžio žaizda epigastriumo srityje (t. y. viršutinėje pilvo dalyje). 2. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Medicinos dokumentų duomenimis sužalojimai padaryti peiliu. 3. 2018-10-27 S. Š. iš Visagino ligoninės į VšĮ VULSK pristatytas GMP automobiliu su kairėje krūtinės pusėje įsmigusiu peiliu, kuris operacijos metu pašalintas ir perduotas policijos pareigūnams. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. S. Š. stovint prie lovoje gulinčio/sėdinčio A. Zubrev ir bandant jam suduoti smūgius, o tuo tarpu A. Zubrev duriant peiliu S. Š. į krūtinę. 5. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su kairio plaučio pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Paviršinė durtinė-pjautinė odos-poodžio žaizda epigastriumo srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.(1t. b.b.l. 50-53).

2018 m. spalio 27 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad Santariškių širdies chirurgijos skyriaus chirurgas A. Ž. pateikė iš S. Š. kūno ištrauktą peilį (1t. b.b.l. 54-55).

2018 m, lapkričio 6 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad apžiūrėti 2018-10-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti: peilis, marškinėliai, džemperis (I t., b.b.l. 59-65).

2018 m. spalio 27 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad sulaikytasis A. Z. savanoriškai pateikė : džemperį, juodos spalvos pirštines, pirštų nagų nuokarpas (1t. b.b.l. 147-149).Šie daiktai apžiūrėti daiktų apžiūros protokolu 2018 m. lapkričio 7 d. (I t., b.b.l. 150-154).

2018 m. lapkričio 7 d. nutarime perduoti daiktus saugojimui užfiksuota, jog į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą perduota 1. Dėžė Nr. 1 su 2018-10-27 įvykio vietos apžiūros metu, pas A. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimtais ėminiais iš dėmių, panašių į kraują, kurie buvo supakuoti į vokus Nr. 1, 2, 3 ir 5, marškinėlius, kurie supakuoti į pakuotę Nr. 4 bei cigarečių nuorūkas, kurios buvo supakuotos į voką Nr. 6; 2. Dėžė Nr. 2 su 2018-10-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgijos skyriaus chirurgo A. Ž. pateiktu peiliu, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 1, marškinėliais, priklausančiais S. Š., kurie supakuoti į pakuotę Nr. 2 ir džemperiu, priklausančiu S. Š., kuris supakuotas į pakuotę Nr. 3; 3. Dėžė Nr. 3 su 2018-10-27 paimtais A. Z. priklausančiu džemperiu, kuris supakuotas į paketą Nr. 1, dešine pirštine, kuri supakuota į voką Nr. 2, kaire pirštine, kuri supakuota į voką Nr. 3, dešinės rankos nagų nuokarpomis su panagių turiniu, supakuotus į voką Nr. 4 ir kairės rankos nagų nuokarpas su panagių turiniu, supakuotus į voką Nr. 5.- perduoti saugojimui į Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpą (1t. b.b.l. 28-30).

2018 m. gruodžio 17 d. specialisto išvadoje Nr./89-ISI-10 užfiksuota, kad peilis yra pramoniniu būdu pagamintas buitinės paskirties lenktinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią geležtę, kuris prie šaltųjų-nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas ir nedraudžiamas civilinėje apyvartoje (1t. b.b.l. 69-71).

2018 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 10751/2018(01) užfiksuota, kad S. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 promilės etilo alkoholio (1t. b.b.l. 73).

2019 m. sausio 16 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį byloje 1918,99 Eur sumai (I t., b.b.l. 93-102).

Kaltinamojo A. Z. gynėjas advokatas A. S. baigiamųjų kalbų metu prašė teismo, atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę (kaltinamasis yra neįgalus, turintis tik 15 procentų darbingumo), kaltinamojo A. Z. veiksmus vertinti kaip atliktus būtinosios ginties sąlygomis ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pagal Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2011).

Bylos duomenimis t. y. kaltinamojo A. Z. paaiškinimais, liudytojų M. J., E. Y., A. K., L. Č. parodymais, Bendrojo pagalbos centro pateiktose garso bei įvykio vietos apžiūros garso ir vaizdo įrašais ir jų išklotinėmis, tarnybiniais pranešimais apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad kaltinamąjį A. Z. ir nukentėjusįjį S. Š. siejo draugiški santykiai. Būdamas neįgalus, kaltinamasis A. Z. ne kartą naudojosi nukentėjusiojo teikiama pagalba, nukentėjusysis S. Š. dažnai lankydavo kaltinamąjį namuose. Juos taip pat siejo ir tai, jog nukentėjusysis gyvena su buvusia kaltinamojo žmona bei sūnumi. Nei kaltinamasis A. Z., nei nukentėjusysis S. Š., šios aplinkybės nesureikšmina ir abu nurodo, jog dėl to pykčio ar nuoskaudos vienas kitam nejaučia. 2018 m. spalio 27 d. po 15 val. kaltinamasis A. Z., būdamas šiek tiek išgėręs ir norėdamas sužinoti pažįstamo telefono numerį paskambino S. Š., kuris, greičiausiai dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio, ėmė keikti kaltinamąjį ir pažadėjo atėjęs jį sumušti. Po 30 minučių pas kaltinamąjį A. Z. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs nukentėjusysis S. Š. iš pradžių nieko nesakydamas sėdėjo ant lovos, kurioje gulėjo kaltinamasis, krašto, o po to kai kaltinamasis ėmė aiškintis S. Š. blogos nuotaikos priežastis, sėdėdamas užsimojo vieną kartą kumščiu ir pabandė suduoti gulinčiam kaltinamajam į veidą, tačiau nepataikė. Tuomet, S. Š. atsistojo ir dar kartą užsimojo. Tuo metu kaltinamasis A. Z. paėmęs nuo šalia ant palangės gulėjusį sulankstomą peilį (kaip tiksliai nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu), pagrasino S. Š. jį panaudoti, jeigu pastarasis nenurims. Tuo tarpu S. Š. užsimojęs artėjo prie A. Z. ir pastarasis jam dūrė į krūtinės ląstą. Nors kaltinamasis A. Z. teigia, jog dūrė nukentėjusiajam į krūtinę tik vieną kartą ir po smūgio peilis liko styroti nukentėjusiojo krūtinėje, pats nukentėjusysis S. Š. nurodo nieko neatsimenąs, tačiau bylos duomenimis, t.y. tiek Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, įvykio vietos apžiūros garso ir vaizdo įrašais ir jų išklotinėmis, tarnybiniais pranešimais apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, asmens apžiūros protokolu, liudytojų A. K., L. Č. parodymais, 2018 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4415/2018(01), nustatyta, kad nukentėjusiajam S. Š. sužalojimai krūtinės ląstoje padaryti dviem trauminiais poveikiais, o medicinos dokumentų duomenimis sužalojimai padaryti peiliu. Todėl Kaltinamojo A. Z. parodymai, jog sudavė nukentėjusiajam S. Š. tik vieną kartą peiliu, vertintini kritiškai, neatitinka ir prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtiems įrodymams ir vertintini kaip siekis sušvelninti atsakomybę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors kaltinamasis A. Z. nurodė, jog puikiai atsimena visas įvykio detales, buvo išgėręs nedaug (tik dvi stiklines alaus), tačiau ir teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai pasakyti ir parodyti, kur jis tiksliai pataikė nukentėjusiajam, o jo parodymai dėl to, kur sudavus smūgį nukentėjusiajam liko styroti peilis, akivaizdžiai neatitinka ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, byloje nustatytiems ir ištirtiems įrodymams.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į buvusius kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius iki įvykio, į tai, jog kaltinamasis yra neįgalus, turintis judėjimo negalią, į tai, jog tiek kaltinamasis S. Š., tiek nukentėjusysis A. Z. įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, kitas svarbias aplinkybes, daro pagrįstą išvadą kad susiklosčiusi situacija, sudarė pagrindą kaltinamajam manyti, kad kilusi grėsmė yra reali, nuo kurios jis turi teisę gintis, tačiau kaltinamojo A. Z. panaudotas gynybos būdas (dūriai peiliu į krūtinę) buvo aiškiai neadekvatus nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui.

Pagal teismų praktiką išvada dėl būtinosios ginties ribų peržengimo gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Svarstant klausimą ar kaltinamojo gynyba buvo proporcinga nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui, teismas daro išvadą, kad A. Z. panaudotas fizinis smurtas buvo aiškiai neadekvatus nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam A. Z. nenustatyti jokie kūno sužalojimai, taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu pavartojo smurtą, elgėsi agresyviai, artinosi prie kaltinamojo turėdamas tikslą jam suduoti smūgį kumščiu, tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusysis jokio žalojančio įrankio su savimi neturėjo, dėl nukentėjusiojo atliktų veiksmų kaltinamajam jokių pasekmių nekilo, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jo sveikatai, nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti būtų galima tik suduodant smūgius S. Š. peiliu į krūtinės ląstą su kairio plaučio pažeidimu ir padarant jam sunkų kūno sužalojimą. Todėl neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo A. Z. panaudotos gynybos priemonės nukentėjusiojo S. Š. atžvilgiu, kuris atėjo pas kaltinamąjį A. Z. pastarojo pakviestas, iki šio momento nesipyko su kaltinamuoju, jam grėsmės nekėlė, buvo laukiamas svečias kaltinamojo namuose, padėdavo pastarajam buityje, tą dieną atėjęs išgėręs ir agresyviai nusiteikęs užsimojo suduoti kaltinamajam kumščiu, tai yra be jokio žalojančio daikto, neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Tačiau net ir padarius formalią išvadą dėl aiškaus gynybos neatitikimo kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei nėra tiesioginės tyčios atimti gyvybę ar sunkiai sužaloti asmenį. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn dėl sunkaus kūno sužalojimo viršijant būtinosios ginties ribas tik esant tiesioginei tyčiai sunkiai sužaloti žmogų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2015). Nors kaltinamasis A. Z. apklausiant jį įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamuoju teisme nurodė, kad paėmęs peilį ir durdamas jam nesiekė sužaloti nukentėjusiojo, o tik siekė apginti save, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo tyčia buvo alternatyvi, nes panaudodamas peilį prieš žmogų ir nesitaikydamas į tam tikrą kūno vietą, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra pavojingi kito asmens sveikatai bei numatė savo veiksmų padarinius. Kaltinamojo parodymai, kad jis nesiekė sunkaus kūno sužalojimo, tačiau atsižvelgus į tai, kad jis dūrė du kartus peiliu nukentėjusiajam į jo kūną, leidžia daryti išvadą, kad jis siekė, tačiau nedetalizavo galimų savo veikos padarinių. Nors kaltinamasis nedetalizavo į kokią kūno vietą peilis smigs, tai rodo jo tiesioginę alternatyvią tyčią sužaloti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2015).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Z. parodymuose, nukentėjusiojo S. Š., liudytojų M. J., E. Y., A. K., L. Č. parodymuose, Bendrojo pagalbos centro pateiktose garso bei įvykio vietos apžiūros garso ir vaizdo įrašuose ir jų išklotinėse, įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, asmens apžiūros protokole, įtariamoojo A. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokole, 2018 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4415/2018(01), bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. Z. (A. Z.), 2018 m. spalio 27 d., apie 16 valandą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo S. Š. pradėto pavojingo kėsinimosi - nuo jo kumščiu suduodamų smūgių į galvos sritį, du karus durdamas peiliu nukentėjusiajam S. Š. į krūtinės sritį ir epigastriumo sritį (tuo padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje su kairio plaučio pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ertmėje, kas atitinka sunkų sveiktos sutrikdymo mastą, bei padarydamas paviršinę durtinę-pjautinę odos-paodžio žaizdą epigastriumo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą), sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. Š. sveikatą.

A. Z. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų dispozicijas.

Dėl bausmės skyrimo.

A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamasis A. Z. atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 d. 2 p., 2 d.).

A. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo A. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis A. Z. padaryta nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d). Sunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo vartojamo smurto, tačiau peržengdamas būtinosios ginties ribas); į kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (kaltinamasis A. Z. niekur nedirba, turi pirmos grupės invalidumą (15 procentų darbingumas) (II t., b.b.l.11), neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai (II t., b.b.l. 12), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

Remiantis galiojančia teismine praktika dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo ir kaltinamojo asmenybės vertinimo svarbos sprendžiant šį klausimą, teismas atkreipia dėmesį ir į vieną naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018. Joje nurodoma, kad skiriant realaus laisvės atėmimo bausmę teismas turi įvertinti ir tai, kaip tokia bausmė paveiks kaltinamojo šeimos ryšius (bendravimą ir mažamečių vaikų auklėjimą), jo paties resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015).

Sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajam A. Z., pirmiausia pažymima, kad byloje nėra tam būtinų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų. Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas skirti A. Z. ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes BK 135 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia išvada daroma dėl keleto aplinkybių.

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo nustatyta A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas atsiprašė nukentėjusiojo, o pastarasis atsiprašymą priėmė (BK 92 straipsnio 2 dalis) ir ši aplinkybė, vertinant ją, kaip tai numatyta BK 61 str., pagal reikšmę jei ir nenusveria teismo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nėra mažiau reikšminga. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas atsižvelgia į tai, kad ši veika nesukėlė jokių ilgalaikių padarinių. Teismo posėdyje nukentėjusysis S. Š. parodė, kad po jam padaryto kūno sužalojimo šiuo metu jis nejaučia jokių to sužalojimo padarinių. Tačiau pagrindinė aplinkybė, į kurią teismas atkreipia dėmesį, yra tai, dėl kokios priežasties A. Z. sužalojo nukentėjusįjį. Buvo nustatyta, kad kaltinamasis yra neįgalus, turtintis judėjimo negalią sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam ne iš anksto tam pasiruošęs, o pasielgdamas spontaniškai, gindamasis nuo agresyviai nusiteikusio ir bandančio jam suduoti į veidą nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nurodė, jog jokių įvykio aplinkybių nepamena, todėl tiki kaltinamojo įvykio aplinkybių nupasakojimu, jam jokių pretenzijų neturi. Po įvykio ir toliau bendrauja su kaltinamuoju, padeda jam buityje.Šiuo atveju to nepakanka pripažinti dar vieną A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vis dėlto tai, teismo nuomone, turi būti vertinama išimtine nusikalstamą veiką apibūdinančia aplinkybe, kartu su kitomis aplinkybėmis rodančia mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad kaltinamasis A. Z. rūpinasi ir sistemingai bendrauja su savo sūnumi K. Z., gyvenančiu su buvusia kaltinamojo sutuoktine, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, turi sunkių sveikatos problemų (stuburo trauma, dubens organų sutrikimai, IV stadija kryžkaulio srities pragula). Teismo nuomone, išimtine aplinkybe, rodančia mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą, turi būti laikomas ir kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo (kaltinamasis iš karto paskambino nukentėjusiojo sugyventinei E. Y. ir jos motinai M. J., papasakojo kas įvyko ir paprašė surasti ir pasirūpinti nukentėjusiuoju) ir jo tolesni bei dabartiniai geri, draugiški santykiai su nukentėjusiuoju.

Atsižvelgusi į visas jau aptartas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad net ir pačios švelniausios sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. Z. būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei ir neužtikrintų bausmės paskirties.

Dėl realios laisvės atėmimo bausmės nutrūktų kaltinamojo ryšiai su nepilnamečiu sūnumi, tokios bausmės paskyrimas turėtų neigiamos įtakos ne tik paties kaltinamojo resocializacijai, bet ir jo nepilnamečiui sūnui. Teismo nuomone, BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti A. Z. ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę. Teismas mano, kad A. Z. yra tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o laisvės apribojimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad būtent tokios rūšies bausmę kaltinamajam skirti prašo ir teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras.

A. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyta nuo 2018 m. spalio 27 d. 16 val. 35 min., iki 2018 m. spalio 29 d. 14 val. 15 min. (I t., b.b.l. 133-134,136-137).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. Z. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 27 d. 16 val. 35 min., iki 2018 m. spalio 29 d. 14 val. 15 min.(2 paros).

A. Z. 2018 m. spalio 29 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. S. nutarimu paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.b.l. 197-198), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

Civiliniu ieškovu byloje pripažinta Panevėžio teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 1981,99 eurų civilinį ieškinį (I t., b.b.l. 93-106) dėl žalos atlyginimo, nes iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokia suma sumokėta sveikatos priežiūros įstaigoms už nukentėjusiojo S. Š. gydymą. Ieškinys paremtas dokumentais, patvirtinančiais Valstybinės ligonių kasos išlaidas, todėl yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai:

- 2018-10-27 įvykio vietos apžiūros metu, pas A. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimti ėminiai iš dėmių, panašių į kraują, kurie buvo supakuoti į vokus Nr. 1, 2, 3 ir 5, marškinėliai, kurie supakuoti į pakuotę Nr. 4 bei cigarečių nuorūkos, kurios buvo supakuotos į voką Nr. 6; 2018-10-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolu paimtos A. Z. dešinės rankos nagų nuokarpos su panagių turiniu, supakuotos į voką Nr. 4 ir kairės rankos nagų nuokarpos su panagių turiniu, supakuotos į voką Nr. 5, šiuo metu saugomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje (1t. b.b.l. 28-30), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

-2018-10-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgijos skyriaus chirurgo A. Ž. pateikti marškinėliai, priklausantys S. Š., kurie supakuoti į pakuotę Nr. 2 ir džemperis, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 3; šiuo metu saugomi Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje (1t. b.b.l. 28-30), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui S. Š., o atsisakius juos priimti - sunaikintini.

- 2018-10-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgijos skyriaus chirurgo A. Ž. pateiktas peilis, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 1, 2018-10-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolu paimti A. Z. priklausantys: džemperis, kuris supakuotas į paketą Nr. 1, dešinė pirštinė, kuri supakuota į voką Nr. 2, kairė pirštinė, kuri supakuota į voką Nr. 3, šiuo metu saugomi Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje (1t. b.b.l. 28-30), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui A. Z., o atsisakius juos priimti – sunaikintini.

- 3 CD laikmenos su 2018 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis (I t., b.b.l. 27), su skambučio į Bendrojo pagalbos centrą garso įrašu ir įvykio vietos apžiūros metu darytu vaizdo-garso įrašu (I t., b.b.l. 123)su telefono informacijos išrašu (I t., b.b.l. 179), saugomos prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 27 d. 16 val. 35 min., iki 2018 m. spalio 29 d. 14 val. 15 min. – dvi dienas, skaičiuojant vieną sulaikymo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas.

Civilinį ieškinį tenkinti. 

Išieškoti iš A. Z. Panevėžio teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1981,99 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 99 ct) už apmokėtas nukentėjusiajam S. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

A. Z. 2018 m. spalio 29 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. S. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

Daiktinius įrodymus:

- 2018-10-27 įvykio vietos apžiūros metu, pas A. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimtus ėminius iš dėmių, panašių į kraują, bei cigarečių nuorūkas, savanoriško daiktų pateikimo protokolu paimtas A. Z. dešinės rankos nagų nuokarpas su panagių turiniu, kairės rankos nagų nuokarpas su panagių turiniu, šiuo metu saugomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

- 2018-10-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolu paimtus S. Š. priklausančius: marškinėlius ir džemperį, šiuo metu saugomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui S. Š., o atsisakius juos priimti - sunaikinti.

-2018-10-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgijos skyriaus chirurgo A. Ž. pateiktą peilį, 2018-10-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolu paimtus A. Z. priklausančius džemperį, pirštines šiuo metu saugomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui A. Z., o atsisakius juos priimti – sunaikinti.

- 3 CD laikmenas su 2018 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis, su skambučio į Bendrojo pagalbos centrą garso įrašu ir įvykio vietos apžiūros metu darytu vaizdo-garso įrašu, su telefono informacijos išrašu, saugomus prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja                Irena Vapsvienė