Civilinė byla Nr. 2-119-647/2017

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04388-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija:

2.6.15.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.;

3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos Vardu

2017 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,

sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, 

dalyvaujant ieškovui V. Z., jo atstovui advokato padėjėjui Andžej Danovski,

atsakovams M. Z., A. Z., jų ir atsakovo A. Z. atstovui advokatui Algiui Tursui,

vertėjai Viktorijai Mikelevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovams M. Z., A. Z., A. Z. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė:

1. I. V. Zubcovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. Z., A. Z., A. Z. prašydamas panaikinti 2009-10-13 dovanojimo sutartį sudarytą tarp V. Z. ir Aleksejaus bei A. Z. taikant restituciją, grąžinti dovanotą turtą – 0,1360 ha žemės sklypą (unikalus numeris 4147-0100-0034) ir jame esantį pastatą – dirbtuves (unikalus numeris 4199-1006-0034), priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. spalio 13 d. V. Z. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnums A. Z. ir A. Z. lygiomis dalimis 0,1360 ha žemės sklypą (unikalus numeris 4147-0100-0034) ir jame esantį pastatą – dirbtuves (unikalus numeris 4199-1006-0034), plane pažymėtas indeksu 2P2bž, turinčias 100,03 kv. m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), Maišiagalos mstl., Vilniaus r. sav. Prieš pasirašant aukščiau paminėtą dovanojimo sutartį, ieškovas su Aleksandru ir A. Z. buvo susitaręs, kad galės naudotis minėtu pastatu – dirbtuvėmis ir kartu dovanojamu žemės sklypu iki gyvos galvos, kadangi kitos gyvenamosios patalpos ieškovas neturi. Ši nuostata taip pat buvo įrašyta dovanojimo sutarties 4 punkte. Kurį laiką ieškovas kaip ir buvo sutaręs galėjo laisvai naudotis visu dovanotu turtu, tačiau viskas pasikeitė mirus vienam iš ieškovo sūnui, A. Z.. Pastatas buvo aptvertas tvora tokiu būdu, kad ieškovas negalėdamas patekti į kitą sklypo dalį, taip pat negali patekti ir į kitas patalpas esančias pastate, negali naudotis visu pastatu. Ant visų vartų buvo pakabintos spynos nuo kurių raktai ieškovui perduoti nebuvo. Po A. Z. mirties visas jo teises ir pareigas pagal įstatymą paveldėjo jo žmona M. Z. ir jo sūnus A. Z.. Atkreiptinas dėmėsis, kad padovanotas pastatas yra aptvertas ir ieškovas iki šiol gali naudotis tik vienu kambariu, esančiu pirmame pastato aukšte. Norėdamas patekti į kitas pastate esančias patalpas, ieškovas turėtų atrakinti ant vartų esančią spyną ir patekti į kitą dovanoto sklypo dalį, tik tokiu būdu ieškovas galėtų patekti į visas kitas patalpas, esančias pastato viduje. Šias aplinkybes patvirtina antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-128- 2016. Ieškovo sūnus A. mirė žiemą, o pavasarį ieškovas pastebėjo, kad ant vartų yra pakabinta papildoma spyna, nuo kurios rakto jis nebeturi. Pabandęs aptarti šį klausimą su savo sūnumi Al. ir marčia M. Z. (mirusiojo A. Z. žmona), ieškovui sūnus atsakė, kad jokių raktų neturi, tuo tarpu Maja su ieškovu iš viso bendrauti nepanoro. Kadangi atsakovai nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, t. y. neleidžia ieškovui naudotis visu dovanotu turtu, ieškovas kreipiasi į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo (b. l. 2-4).

2. A. M. Z., A. Z., A. Z. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodė, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas klaidingu faktinių aplinkybių pateikimu, netinkamu dovanojimo sutarties sąlygų interpretavimu, todėl yra nepagrįstas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog minėtoje dovanojimo sutartyje, 4 punkte nustatyta, jog turtas dovanojamas su sąlyga, kad ieškovas V. Z. iki gyvos galvos naudosis minėtu pastatu – dirbtuvėmis, esančiu (duomenys neskelbtini), Maišiagalos mstl., Vilniaus r. sav. Dovanojimo sutarties 4 punkte numatyta: „Turtas dovanojimas su sąlyga, kad V. Z. iki gyvos galvos naudosis minėtu pastatu – dirbtuvėmis. Jeigu apdovanotieji nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.“ Taip pat, nėra ginčo ir dėl to, jog atsakovai M. Z. ir jos sūnus A. Z. įgijo nuosavybės teises į dalį minėto žemės sklypo ir pastato po jos vyro A. Z. mirties paveldėjimo teisės pagrindu. Iš prie ieškinio pridėtos turto dovanojimo sutarties 4 punkto seka, kad dovanotojui yra palikta teisė naudotis pastatu – dirbtuvėmis iki gyvos galvos. Šis pastatas yra ne gyvenamoji patalpa, bet ir dirbtuvės. Tačiau, teisė naudotis žemės sklypu, kuriame yra pastatas, ieškovui suteikta nebuvo. Todėl ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog susitarė su sūnumis Aleksandru ir A. Z., jog naudosis ir kartu dovanojamu žemės sklypu. Tai patvirtina ieškovo pateikta Dovanojimo sutartis, o būtent, dovanojimo sutartis patvirtina notaro, šios sutarties 4 p. dovanojimo sąlyga nustatyta „naudotis pastatu – dirbtuvėmis“, Dovanojimo sutartyje nurodyta, jog šalys pasirašydamos sutartį suprato jos tekstą, teisinės pasekmės šalims išaiškintos. Remiantis išdėstytu, ieškovas suprato, jog dovanojimo sutartimi jam suteikiama teisė iki gyvos galvos naudotis tik pastatu, bet ne žemės sklypu, ir tai atitiko jo valią.  Ieškovas teigia, jog negali patekti į kitas pastate esančias patalpas ir naudotis visu pastatu, kadangi jis aptvertas. Teigia, jog gali naudotis tik vienu kambariu. Šie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovai nuolat nei ginčo pastatu, nei žemės sklypu nesinaudoja. Atvažiuoja tik vasarą ir ganėtinai retai. Todėl objektyviai jokių kliūčių naudotis pastatu ieškovui nesudaro, tuo labiau, kad visi atsakovai gyvena Vilniuje ir ieškovui tai yra žinoma. Todėl, nepagrįstu laikytinas ieškovo teiginys neva atsakovai kliudo naudotis pastatu – dirbtuvėmis. Antstolis 2016 m. spalio 11 d., dalyvaujant ieškovui ir advokato padėjėjui, apžiūrėjo pastatą ir žemės sklypą, surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Protokole nėra nustatyta, kad ieškovas negali naudotis visu pastatu. Antstolis nurodė, kad aplink žemės sklypą yra aptverta tvora, įvažiavimo vartai ir varteliai konstatavimo metu yra uždaryti ir užrakinti pakabinamom spynom, o būtent: „V. Z. gyvenamoji patalpa yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), Maišiagala (ant namo yra lentelė „Smėlio g. 1 B“), cokoliniame aukšte. Įėjimas į V. Z. gyvenamąją patalpą veda per prie namo pristatytą medinį priestatą. Aplink šį priestatą yra pastatyta tvora. Šalia namo yra varteliai, kurie konstatavimo metu yra užrakinti grandine ir pakabinama spyna. Aplink žemės sklypą, adresu Smėlio g. 1 A, Maišiagala, yra aptverta metaline tvora, įvažiavimo vartai ir įėjimo varteliai konstatavimo metu yra uždaryti ir užrakinti pakabinamom spynom. V. Z. patekti į kitą sklypo dalį negali.“ Taigi, 2016-10-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fiksuojant, kad ieškovas negali naudotis „kita žemės sklypo dalimi“, nebuvo konstatuota, jog ieškovo galimybės naudotis ir patekti į pastatą, t. y. juo naudotis, buvo apribotos, priešingai, protokole nurodoma, jog ieškovo gyvenamoji vieta yra Smėlio g. 1A, Maišiagalos mstl., cokoliniame aukšte. Pažymėtina ir tai, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu fiksuojama aplinkybė, jog ieškovas negali naudotis „kita žemės sklypo dalimi“, jokios teisinės reikšmės neturi, nes ieškovui dovanojimo sutartimi nėra suteikta teisė naudotis žemės sklypu (dovanojimo sutarties 4 punktas), o patekti į pastatą jis gali pro atidarytus vartelius. Tai pripažįsta pats ieškovas, ir tai matyti iš nuotraukų, pridėtų prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Atsakovai jokių kliūčių ieškovui naudotis pastatu nesudaro. Jie turi teisę aptverti sklypą metaline tvora, įrengti įvažiavimą bei vartelius, pakabinti spynas nuo pašalinių asmenų, galinčių patekti į žemės sklypą ir juo pasinaudoti. Ieškovas raktų neprašė. Niekas specialiai jam kliūčių naudotis pastatu nesudarinėjo, o duomenų pagrindžiančių priešingai ieškovas nepateikė (LR civilinio proceso kodekso 175 – 178 str.). Pažymėtina ir tai, jog dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, jog ieškovui suteikiama teisė naudotis visu pastatu – dirbtuvėmis, kaip teigiama ieškinyje. Taip pat, dovanojimo sutartis nedraudžia pastatu naudotis atsakovams. Todėl, logiška teigti, kad ieškovas be pagrindo suabsoliutina savo naudojimosi pastatu teisę (b. l. 70-74).

3. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad iki sūnaus Aleksandro mirties jokių kliūčių naudotis turtu nebuvo. A. A. dirbtuvėmis nesinaudoja, sūnus Aleksej dirbtuvėmis taip pat nesinaudoja.  

Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas padovanojo ginčo pastatą su žemės sklypu. Antstolis konstatavo, kad ieškovas negali patekti į sklypo dalį. Negalėdamas patekti į sklypo dalį, ieškovas negali patekti ir į pastatą. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo teigiama, kad raktas guli ant žemės, po akmeniu, nors šios aplinkybės kelia abejonių. Šiuo metu ieškovas turi tik raktą nuo vartų ir viskas. Galutinai pastatu ieškovas naudotis negali, nors ieškovas turi tokią galimybę turėti.

A. M. Zu. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad po vyro mirties jokių kliūčių naudotis turtu nedarė. Spynų nekeitė, ieškovas visada galėjo užeiti, nes raktai visuomet buvo toje pačioje vietoje. Bandė įteikti ieškovui raktus, bet ieškovas buvo neblaivus. Vyras nemažai padarė name, pati remontavo. Raktas visuomet buvo vienoje vietoje.  

Atsakovas A. Z. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad po brolio mirties niekas nepasikeitė. Pats raktų niekada neturėjo, kadangi raktai visuomet gulėjo vienoje vietoje. A. M. Z. vežė raktus, bet ieškovas buvo girtas, jam pačiam nuvažiavus, ieškovas taip pat buvo girtas, vėliau, nuvažiavus prieš teismo posėdį, ieškovas atsisakė raktą paimti. Jis pats namu nesinaudoja. Tėvas jam nemokėjo išlaikymo, todėl mama kreipėsi į teismą. Siekdamas nutraukti baudžiamąją bylą, ieškovas sudarė dovanojimo sutartį. Per antstolį raktų ieškovui perduoti nebandė.

Atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra nesąžiningas. Ieškovas nori susigrąžinti turtą, kuris buvo padovanotas siekiant išvengti baudžiamosios bylos. Žemės sklypu ieškovui netrukdoma naudotis. Dovanojimo sutartyje nėra išlygos, kad ieškovui suteikiama teisė naudotis žemės sklypu. Ieškovas neįrodė, jog neturi ir negali turėti raktų nuo pastato virtuvės antro aukšto, tiek ir pastato pirmo aukšto. Raktai guli saugiai paslėpti nuo pašalinių. Patekti į patalpas galima tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Ieškovas pats pripažino, jog nei vienas atsakovas pastatu faktiškai nesinaudoja, spynų pats pakeisti nebandė. Pareiga perduoti raktus nėra nustatyta nei sutartimi, nei įstatymu. Ieškovas žinojo, kad raktai buvo laikomi dirbtuvėje viršuje. Reikalavimo naikinti paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas nereiškia.

L. V. K. nurodė, kad kol žentas nebuvo miręs, viskas buvo gerai, prižiūrėdavo auginamas daržoves, jas konservuodavo. Šiuo metu taip pat užsukta konservuoti daržoves. Ieškovas į ginčo turtą gali užeiti, jos rakto neprašė. Nematė, kad ieškovas konstruotų kažką dirbtuvėse. Ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, pas jį matė neblaivius žmones.

Atsakovas A. Z. į teismo posėdį neatvyko, jo interesus atstovauja atstovas, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.467 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas A. Z. bei miręs A. Z. 2009 m. spalio 13 d. sudarė dovanojimo sutartį (b. l. 6-7), kuria ieškovas padovanojo savo sūnums A. Z. ir A. Z. lygiomis dalimis 0,1360 ha žemės sklypą, unikalus numeris 4147-0100-0034, ir jame esantį pastatą – dirbtuves, unikalus numeris 4199-1006-0034, plane pažymėtas indeksu 2P2bž, turinčias 100,03 kv. m. bendro ploto, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Maišiagalos mstl., Vilniaus r. sav. (1 p.). Dovanojimo sutarties 4 punkte numatyta, jog „Turtas dovanojamas su sąlyga, kad V. Z. iki gyvos galvos naudosis minėtu pastatu – dirbtuvėmis. Jeigu apdovanotieji nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.“.

6. Bylos duomenimis apdovanotasis A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2016-01-15 (b. l. 9). Jo turtą paveldėjo atsakovai A. Z. (palikėjo sūnus), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Z. (palikėjo žmona), a. k. (duomenys neskelbtini) atitinkamai palikėjo sūnus paveldėjo 3/8 padovanotų žemės sklypo ir pastato – dirbtuvių, o palikėjo žmona 1/8 minėto turto (b. l. 20-21).

7. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad pastatas buvo aptvertas tvora tokiu būdu, kad ieškovas negalėdamas patekti į kitą sklypo dalį, taip pat negali patekti ir į kitas patalpas esančias pastate, negali naudotis visu pastatu. Kadangi atsakovai nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, t. y. neleidžia ieškovui naudotis visu dovanotu turtu, kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nei vienas iš atsakovų pastate – dirbtuvėse negyvena. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas galimybę patekti į ginčo žemės sklypą, taip pat į nurodytą pastatą – dirbtuves turi, kadangi gali naudotis raktais, apie kurių buvimo vietą ieškovui yra žinoma, ir kurie yra saugiai paslėpti nuo pašalinių.

9. Dovanojimo sutartyje nėra nustatyta, kad ieškovas gali naudotis žemės sklypu, taip pat nėra nuostatos, kad apdovanotieji turi perduoti raktus ieškovui. Teismo vertinimu, raktų buvimas vietoje, apie kurią ieškovas žino, yra pakankamas, sudarantis galimybę ieškovui naudotis padovanotu pastatu – dirbtuvėmis.

10. Teismas pažymi, kad atsakovai, atvykę į teismo posėdį, ir liudytoja bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, nurodė, kad ieškovui kliūčių naudotis pastatu – dirbtuvėmis nebuvo, ką patvirtina ir nagrinėjamos bylos duomenys, tuo tarpu ieškovas buvo nenuoseklus, ieškinį reiškia ne reikalaudamas įvykdyti sutarties sąlygas, o siekdamas susigrąžinti žemės sklypą ir pastatą – dirbtuves.

11. Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b. l. 10-11), pateiktame ieškovo, nurodoma, jog šalia namo yra varteliai, kurie konstatavimo metu yra užrakinti grandine ir pakabinama spyna, aplink žemės sklypą yra aptverta metalinė tvora, įvažiavimo vartai ir įėjimo varteliai konstatavimo metu yra uždaryti ir užrakinti pakabinamom spynom. V. Z. patekti į kitą sklypo dalį negali. Vis dėlto, dovanojimo sutartyje nebuvo nurodyta sąlyga kad ieškovas iki gyvos galvos naudosis žemės sklypu, be to nagrinėjant bylą nustatyta, jog patekti tiek į žemės sklypą, tiek į dirbtuves ieškovas galėjo pasinaudodamas raktais apie kurių buvimo vietą žinojo, o net ir nežinodamas, galėtų siekti gauti raktus, reikalauti įvykdyti dovanojimo sutarties sąlygas.

12. Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad atsakovai sudarė jam kliūtis naudotis pastatu – dirbtuvėmis. Todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, pagrindo tenkinti ieškiniui nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys yra atmestinas.

13. Pagal CPK 93 str. 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje atsakovai M. Z., A. Z., A. Z. patyrė 950,00 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 87-89, 115-118), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

14. Iš ieškovo taip pat priteistinos ir 14,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai.

15. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi (b. l. 29-30) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK  270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 14,68 Eur (keturiolika eurų 68 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                 Alfredas Juknevičius