Administracinė byla Nr. I1-1504-426/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04031-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės,
dalyvaujant pareiškėjui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris atstovauja ir Lietuvos valstybę, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde bei patikslintame skunde (b. l. 1–2; 11–12) prašo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas, Departamentas) 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. NN-1368; 2) įpareigoti Departamentą perkelti jį iš tardymo izoliatoriaus kameros į pataisos namų gyvenamąją patalpą; 3) priteisti iš Departamento 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad Lietuvos apeliacinio teismo galutiniu nuosprendžiu 2012 m. lapkričio 27 d. buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. bausmę atliko Vilniaus pataisos namuose (toliau – PN).
Kalėjimo departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. NN-1368 buvo perkeltas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus (toliau – NTI) kamerą.
Pažymi, kad sąlygos Kauno NTI griežtesnės, kadangi nėra laisvalaikio kambario, nesudaromos galimybės laikyti maistą, jį pasiruošti, nėra reikiamo kiekio šaldytuvų, viryklės, draudžiama rūkyti.
Pareiškėjo teigimu, kameros su metalinėmis durimis ir grotomis, langai – su dvigubomis grotomis iš abiejų pusių, t .y. iš vidinės ir išorinės pusės, nors pagal paskirtą teismo nuosprendį pareiškėjas turi gyventi gyvenamajame kambaryje.
Atkreipia dėmesį, kad Kauno NTI gali būti laikomi asmenys iki 24 metų amžiaus, o jam jau 45 metai.
Pareiškėjo manymu, jam privalo būti užtikrintos teisinę padėtį atitinkančios pataisos namus sąlygos.
Tvirtina, kad dėl atsakovo veiksmų jam padaryta neturtinė žala, nes pervežimo metu patyrė stresą, emocinius bei dvasinius išgyvenimus, dėl šių priežasčių tapo irzlus.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė juos patenkinti. Papildomai nurodė, jog Kauno NTI–PN sunkesnės sąlygos nei pataisos namuose, josneskatina pasitaisyti.
Patalpa, kurioje įrengta virtuvėlė ir laisvalaikio kambarys, yra 14 kv. m. ploto. Ja naudotis sudėtinga, nes bausmę atlieka apie 50 nuteistųjų, kurie taip pat nori ruošti maistą.
Pareiškėjas mano, kad prašomi priteisti 2 000 Eur žalos atlyginimo kompensuotų praradimus.
Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 21–24) nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. bendru Vilniaus PN, Kauno NTI-PN bei Kalėjimų departamento įstaigų vadovų sutarimu priimtas sprendimas nuteistuosius (buvusius pareigūnus), atliekančius bausmę Vilniaus PN, kur tuo metu buvo ir pareiškėjas, tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Kauno NTI-PN. Pareiškėjas – buvęs pareigūnas, todėl perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui Kauno NTI-PN užtikrinamos pataisos namų sąlygos ir jis tolimesnį bausmės atlikimo laiką gali tęsti dabartinėje įstaigoje. Teigia, jog neturi duomenų, kad jam taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos, nes dėl šios aplinkybės nesikreipė į Kalėjimų departamentą.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme. Jis subjektyviai pagrindė ir prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė rašytinių įrodymų, kuo remdamasis apskaičiavo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno NTI-PN su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 3537) nurodo, kad Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. N-242 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ pareiškėjas paskirtas į paprastąją grupę, 6 skyrių, 606 kamerą, 3 lovą.
Aiškina, kad Kauno NTI-PN 6 skyriuje įrengta priežiūros postas, kuris nuolat užtikrina apsaugą ir priežiūrą, psichologo kabinetas (konsultuoja pagal poreikį), socialinio darbuotojo kabinetas (aprūpina įvairiomis priemonėmis), nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas, tualetas personalui, koplyčia, laisvalaikio kambarys, kuriame nuteistieji gali žaisti stalo žaidimus ar skaityti korespondenciją, knygas.
Pažymi, kad virtuvėlė įrengta Kauno NTI-PN (tardymo izoliatoriaus) 6 aukšte esančioje patalpoje. Joje yra kriauklė, šaldytuvas, viryklė, elektrinė kaitlentė, valgomasis stalas, stelažas bei kitos priemonės reikalingos įrankiams ar indams susidėti. Pabrėžia, kad 6 skyriaus koridoriuose pastatyti 4 šaldytuvai, kuriuose nuteistieji gali laikyti savo maistą, taip pat yra mikrobangų krosnelė, kurioje galima maistą pasišildyti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui suteikta teisė kartą per savaitę apsipirkti parduotuvėje, per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą (šia teise pasinaudojo tik 1 kartą), gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų, du kartus per savaitę paskambinti telefonu, kasdien pasivaikščioti tris valandas.
Aiškina, kad Kauno NTI-PN, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad būtų užtikrinti įstatymuose numatyti reikalavimai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamos bylos dalykas – Departamento 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. NN-1368, kuriuo nuspręsta perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių –pataisos namus ir pareiškėjo reikalavimo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 13).
Bendru Vilniaus pataisos namų, Kauno NTI-PN bei Kalėjimų departamento įstaigų vadovų sutarimu, 2019 m. rugsėjo 25 d. priimtas sprendimas nuteistuosius (buvusius pareigūnus), atliekančius bausmę Vilniaus pataisos namuose, tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Kauno NTI-PN. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki 2006 m. vasario 24 d. buvo aktyvus savivaldybės tarybos narys, vėliau išrinktas ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku (b. l. 25). Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas dėl savo statuso negalėjo atlikti bausmę su kitais nuteistaisiais.
Kalėjimų departamento direktorius, turėdamas įstatymų jam suteiktą diskrecijos teisę perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą, bei vadovaujantis minėtu įstaigų vadovų sutarimu, pakeitė atitinkamus Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-148 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo įstaigą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-11-18 įsakymu Nr. V-363) punktus. Šio įsakymo 1.4. punktu nustatyta nuteistųjų perkėlimo tvarka ir nurodyta, kad į Kauno NTI-PN perkeliami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.
Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ Nr. NN-1368, kurį pareiškėjui įteikė 2019 m. lapkričio 6 d.
Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija), 3.2 papunkčiu, atsižvelgdamas į tai, kad dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam nebus užtikrintos laikymo sąlygos, nutarė perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN.
Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. N-242 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ pareiškėjas paskirtas į paprastąją grupę, 6 skyrių, 606 kamerą, 3 lovą (b. l. 91–92).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamas Nutarimas pažeidžia jo teises ir laisves, taip pat teisinį reguliavimą.
Pagal BVK 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.
BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius.
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kalėjimų departamento įsakymu V-321 (toliau – ir Aprašas), įgyvendina minėtą BVK 69 straipsnio 1 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkėlimo tvarką ir sąlygas. Aprašo 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant, leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. bendru Vilniaus PN, Kauno NTI-PN bei Kalėjimų departamento įstaigų vadovų sutarimu pakeitė atitinkamus Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-148 punktus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-148 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo įstaigą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-11-18 įsakymu Nr. V- 363) (toliau – ir Aprašas) 1.4 punkte numatyta nuteistųjų perkėlimo tvarka ir nurodyta, kad į Kauno NTI-PN perkeliami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.
Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į atitinkamas (išimtines) aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad įvykus atitinkamoms aplinkybėms, būtent Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtintos bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklės išimties taikymas yra galimas, bet turi būti motyvuotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015). Minėtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos.
Nagrinėjamu atveju Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Kauno NTI-PN, buvo priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, pagrįstas Aprašo 3.2 papunkčiu. Pareiškėjas neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (t. y. kad perkėlimas pažeidžia jo teises ir laisves) yra visiškai nepagrįsti, nekonkretizuoti, nesudarantys pagrindo išvadai, jog ginčijamas teisės aktas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija skundo argumentus ir pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje laiko išimtinai jo pasirinkta gynybine pozicija. Kaip minėta, Aprašo 12 punkte numatyta Kalėjimų departamento iniciatyvos teisė perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą esant motyvuotam nutarimui dėl perkėlimo.
Konkrečiai pasisakant dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Kauno NTI-PN sąlygos griežtesnės, kadangi nėra laisvalaikio kambario, nesudaromos galimybės laikyti maistą, jį pasiruošti, nėra reikiamo kiekio šaldytuvų, viryklės, draudžiama rūkyti.
Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas, vos tik buvo perkeltas į Kauno NTI-PN, kreipėsi su skundais ar prašymais dėl šių, jo manymu, nepatogumų (b. l. 99–100, 104, 106–107). Pataisos įstaigos administracija į jo skundus atsakė laiku ir išsamiai (b. l. 96–98, 102–103, 105).
Kauno NTI-PN pateikė įrodymus, jog šioje pataisos įstaigoje galima lankyti koplyčią pagal Sielovados užimtumo grafiką (b. l. 93,101), pagal Muzikos užsiėmimo grafiką Socialinių įgūdžių centre galima lankyti muzikos pamokas ir savarankiškai joms ruoštis (b. l. 108). Po darbo 6-ojo skyriaus, į kurį buvo paskirtas pareiškėjas, nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu (b. l. 34). Pirmadieniais – penktadieniais šio būrio nuteistieji pagal nustatytą grafiką turėjo galimybę naudotis džiovyklos patalpomis, o pirmadieniais ir trečiadieniais po dvi valandas leisti laiką stalo žaidimų kambaryje (b. l. 38). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nurodytoje kalinimo įstaigoje bausmes atliekantiems nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos socializuotis, turiningai leisti laisvalaikį, laikytis higienos reikalavimų. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad jis buvo perkeltas ir kalinamas blogesnėmis sąlygomis nei pataisos namuose, laikytini nepagrįstais.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos) yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi Kalėjimų departamento ginčijamo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. NN-1368 turinį, daro išvadą, kad pastarasis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jame pateiktas teisinis ir faktinis Nutarimo priėmimo pagrindas bei motyvai. Teisėjų kolegija byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų pagrindu daro išvadą, jog pareiškėjas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas teisėtai, o tolesnis bausmės atlikimas Kauno NTI-PN užtikrinamas tokiomis pat pataisos namų sąlygomis, kaip ir Vilniaus PN ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Ginčijamame nutarime nurodyta perkėlimo priežastis – „dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam nebus užtikrintos laikymo sąlygos, numatytos Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje“. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tai svarbi priežastis, dėl kurios pareiškėjui neliko galimybės bausmę toliau atlikti tuose pačiuose pataisos namuose.
Reziumuodama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Kalėjimų departamento Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo jį naikinti.
Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos, jo aiškinimu, kilusios dėl perkėlimo iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN, nurodytina, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas tvirtina patyręs stresą pervežimo į kitą pataisos įstaigą metu, todėl tapo irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės. Pateikti trečiojo suinteresuotojo asmens dokumentai (b. l. 71–77) patvirtina, kad pareiškėjas turėjo telefoninius pokalbius, rašė laiškus (b. l. 78–79). Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad bendravimo galimybės buvo ribotos. Trečiasis suinteresuotasis asmuo akcentavo, kad pareiškėjui suteikta teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą, tačiau šia teise jis pasinaudojo tik 1 kartą. Tai įrodo, kad jis pats pilnai nepasinaudojo jam suteiktomis galimybėmis.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą, rašytinę bylos medžiagą, pripažinęs, kad ginčijamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Rūta Miliuvienė
Iveta Pelienė
Rasos Ragulskytė-Markovienės