Civilinė byla Nr. e2-1765-829/2020
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00142-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 24 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. T. ieškinio dėl nuosavybės teisės gynimo, pareikšto atsakovui E. T., priėmimo klausimą.
Teismas
nustatė:
2020 m. vasario 19 d. teisme buvo gautas L. T. ieškinys, kuriuo prašoma grąžinti ir pripažinti ieškovei L. T. asmeninės nuosavybės teise 0,1400 ha dalį žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iki santuokos įregistravimo nuosavybės teise priklausė ieškovei; panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą juridinį faktą, jog < asmeninės nuosavybės teise atsakovui E. T. priklauso Žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 1400/3084, ir atstatyti ankstesnius duomenis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, kur aukščiau minėtas – Žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 1400/3084 (viso: 0,3084 ha žemės sklypo plotas), asmeninės nuosavybės teise registruotinas savininkei – ieškovei L. T.
Ieškovė nurodo, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo E. T. santuoka bei patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtas sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs, turto padalinimo klausimas notarine tarka nebuvo patvirtintas. Ieškovė taip pat pažymi, kad nutraukiant santuoką sutuoktinių įgytas turtas nebuvo padalintas tinkamai ir atsakovui atiteko jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas – 0,1400 ha dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), o santuokos metu pastatytas ir teisiškai neįregistruotas ūkinis pastatas, yra likęs nepadalintas. Šiuo ieškiniu ieškovė siekia teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo – nori ištaisyti klaidas bei netikslumus minėto teismo sprendimo dalyje dėl turto padalijimo ir susigrąžinti asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Kadangi buvęs sutuoktinis 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė naują santuoką, nereiškia reikalavimo atnaujinti procesą ir nekelia klausimo dėl santuokos nutraukimo, tačiau kelia klausimą dėl turtinių reikalavimų, kurie buvo neteisingai išspręsti dėl ieškovės asmeninio turto nusavinimo ir padalinimo.
Ieškinį atsisakytina priimti.
Nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės 2017 m. birželio 5 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės L. T. ir atsakovo E. T. santuoka ir išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, taip pat padalytas santuokoje įgytas turtas. Minėtas sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs (civilinė byla Nr. 2YT-1047-829/2017, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Šakių rajono apylinkės teismas, 2017 m. birželio 5 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai aptarė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, sutuoktinių turtines teises ir pareigas. Minėtas teismo sprendimas yra galutinis ir įgijęs res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galią.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu išspręstų klausimų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, t. y. jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje yra nustatyta res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) taisyklės išimtis, kuri neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).
Pagal CK 3.89 straipsnį į dalintino turto balansą nėra įtraukiamas turtas, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai). Ieškovei teigiant, kad nutraukiant jos ir atsakovo santuoką buvo padalintas ir jos asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, sutiktina, jog toks turtas negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą, tačiau aplinkybės dėl jo įtraukimo į dalintino turto balansą pagrįstumo/nepagrįstumo turėtų būti tiriamos atnaujinus procesą civilinėje byloje ir ją nagrinėjant iš esmės. Tai ieškovei buvo nurodyta ir 2020 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje e2YT-724-876/2020.
Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 366 straipsnio 3 dalimi yra draudžiamas proceso atnaujinimas ne apskritai santuokos nutraukimo bylose, o tik santuokos nutraukimo klausimu, tai yra dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, kuria santuoka yra nutraukta, jeigu vienas iš buvusių sutuoktinių yra sudaręs naują santuoką. Įstatyme nurodytu atveju neleidžiama revizuoti teismo išvados nutraukti santuoką, todėl CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ribojimas atnaujinti procesą savaime nedraudžia suinteresuotiems asmenims, esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo bylose dėl įsiteisėjusio sprendimo dalies, kuria buvo išspręsti kiti klausimai, susiję su santuokos nutraukimu arba, kai teismas neišsprendė klausimų, kuriuos turėjo išspręsti ją nutraukdamas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, ieškovei nurodytina, kad vienintelė procesinė galimybė, kuria ji gali pasinaudoti, siekdama teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo, yra proceso atnaujinimas, t. y. teisė pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (CPK 365–374 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti ieškovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo sugrąžinimo buvusiai savininkei, pareikštą atsakovui E. T.
Išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje Nr. 2YT-1047-829/2017.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismo Šakių rūmus.
Teisėja Loreta Masevičiūtė