Baudžiamoji byla Nr. 1-555-547/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03642-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13;

1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12;

1.1.8.15; 1.2.14.10.3; 1.2.27.1; 2.1.8;

2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9;

2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

 

ALYTAUS  APYLINKĖS  T E I S M A S

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 27 d.

Varėna

 

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei (prisijungus per ZOOM programėlę),

kaltinamajam R. Č. (prisijungus per ZOOM programėlę)

jo gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

nukentėjusiajam J. K.,

civilinio ieškovo atstovui A. B. (prisijungus per ZOOM programėlę),

            viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje  R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),  Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) IĮ, darbininku, teistas:

            1. 2015-06-04 Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 160 valandų; 2016-03-14 bausmė atlikta;

            2. 2018-10-03 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 60 parų areštas, 2019-01-15 bausmė atlikta;

            3. 2021-09-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. Č. bausmė - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityta  R. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2021-08-30 22.50 val. iki 2021-08-31 11.08 val. (vieną dieną) (viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai) ir galutinė bausmė R. Č. paskirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. Č. uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021-08-31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš R. Č. automobilio Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio trečiajam asmeniui, vertę atitinkančią sumą – 880 Eur;

         4. 2022-12-07 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 str. 1 d., 2811 str. 1 d., taikant BK 641 straipsnį – galutinė subendrinta bausmė 4 mėnesiai laisvės atėmimu, 38 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, su įpareigojimais gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vioetos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2024 m. balandžio 26 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta Vykdyti R. Č. paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2024-05-08 atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

         kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 286 straipsnyje.

 

          Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Teismo nustatytos aplinkybės

 

 R. Č. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. sausio 24 d. apie 21:02 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia sudavė vieną smūgį keptuve į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialui priklausančio automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, taip jį suskaldydamas, tuo padarydamas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialui 231,40 Eur turtinę žalą.

 R. Č. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. 2024 m. vasario 25 d. apie 20:18 val. (duomenys neskelbtini),  gyvenamajame name, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui J. K. siekiant jį sulaikyti, kaip įtariamą smurtavus artimoje aplinkoje, pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, tyčia, metė molinį puodelį į tyrėją J. K., tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos nugaroje (juosmens kairėje pusėje).

 

II. Byloje surinkti įrodymai

 

Kaltinamasis  R. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, pripažino pareikštus civilinius ieškinius, dėl įvykio aplinkybių parodė, kad viskas buvo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

 

Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį

 

Kaltinamasis  R. Č. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, teisme kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis paaiškino, kad 2024 m. sausio 21 d. vakare skambino Bendrajam pagalbos centrui ir kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jam labai skaudėjo nugarą. Atvažiavo greitosios medicinos pagalbos ekipažas – vyras ir moteris. Jam suleido kažkokius vaistus nuo skausmo ir greitoji medicinos pagalba išvažiavo. Kaltinamasis paaiškino, kad jis buvo neblaivus, todėl ne viską gerai prisimena. Jam atrodo, kad jis antrą kartą greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Prisimena, kad jis vaikščiojo kieme su keptuve. Kaltinamasis nurodė, kad jis dėl girtumo ir galbūt dėl reakcijos su vaistais ne viską prisimena, bet pripažįsta, kad galėjo būti, jog jis trenkė keptuve į greitosios pagalbos automobilio stiklą ir taip jį sudaužė. Žino, kad praėjus kažkiek laiko po to, kai išvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, tai atvažiavo policijos pareigūnai ir jį greitosios pagalbos automobiliu išvežė į Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Kaltinamasis gailisi dėl savo veiksmų, nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta.

  Priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Liudytojas E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo 2024-01-21 nuo 08 val. iki 2024-01-22 08 val., greitosios medicinos pagalbos brigadoje kartu su slaugytoja I. G., tarnybiniu automobiliu Volkswagen Transporter, valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini) Pamainos metu jo brigadai buvo iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), kad asmuo turi (duomenys neskelbtini). Nuvykus pagal tą iškvietimą, prie gyvenamojo namo, namo durų niekas neatidarė. Buvo atvykę policijos pareigūnai. Namo viduje, prie lango buvo priėjęs vyras, kaip dabar žino, tai  R. Č., bet į namo vidų nieko neįsileido, pareiškė, kad jam pagalbos nereikia, keikėsi necenzūriniais žodžiais, todėl iš to adreso buvo išvykta. Išvykus ir nuvažiavus apie porą kilometrų, buvo gautas pakartotinis iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), iškvietimas buvo 21 val. 02 min., šį kartą kvietimas buvo dėl to, kad asmeniui skauda nugarą. Jis su I. G. vėl nuvažiavo pagal šį iškvietimą. Atvykus minėtu adresu, juos įsileido į namus vyras, tai yra  R. Č., kuris namuose buvo vienas. R. Č. buvo suteikta pagalba, kuri buvo reikalinga įvertinus jo būklę ir nusiskundimus. Suteikiant R. Č. pagalbą, jis buvo ramus, nerodė jokių agresijos požymių, dėl nieko nepriekaištavo. Suleidus R. Č. vaistus, jis iš karto atsistojo, kažkur galimai nuo spintelės paėmė keptuvę ir puolė jo ir I. G. kryptimi, pradėjo neadekvačiai šaukti kažką panašaus kaip užmuš ar panašiai, jo elgesys kardinaliai pasikeitė,  R. Č. tapo agresyvus. Jis su I. G. iš karto nusprendė palikti patalpas ir staigiai išėjo į kiemą,  R. Č. jų atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, gal todėl, kad tiesiog nespėjo nieko atlikti. Išėjus į kiemą, jis iš karto priėjo prie tarnybinio automobilio, įsėdo į vairuotojo vietą ir tuo metu iš namo išbėgo  R. Č., rankoje laikydamas keptuvę, pribėgo tiesiai prie tarnybinio automobilio ir užsimojęs rankoje laikoma keptuve, su šia keptuve trenkė į tarnybinio automobilio priekinį stiklą, trenkė vieną kartą. Tarnybinis automobilis stovėjo prie pat įėjimo į namą, kokių 3-4 metrų atstumu, viskas įvyko labai staigiai. Trenkęs keptuve į tarnybinį automobilį,  R. Č. iš karto nuėjo į namo vidų. Jis su I. G., siekiant išvengti galimo tolimesnio konflikto ir grėsmės, išvažiavo iš kiemo į gatvę saugiu atstumu, pranešė apie įvykį ir laukė policijos. Nuo  R. Č. suduoto smūgio į tarnybinio automobilio priekinį stiklą, stikle atsirado įdauža ir stiklas suskilo, stiklą reikės keisti. Iki šio įvykio jokių pažeidimų stiklo paviršiuje nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams, buvo užfiksuotas tarnybinio automobilio sugadinimo faktas. O dar po kurio laiko, tą patį vakarą ar naktį, vėl buvo iškvietimas tuo pačiu adresu, šį kartą  R. Č. buvo išvežtas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą (t. 1, b. l. 56-59).

Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-01-21 nuo 8 val. iki 2024-01-22 8 val. dirbo minėtose pareigose kartu su vairuotoju E. V., GMP automobiliu, atpažinties ženklu (duomenys neskelbtini). Dirbant minėtose pareigose 2023-01-21 apie 20 val., gavo kvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kad nori žudytis, kvietė draugė. Nuvyko minėtu adresu, iš GMP automobilio nelipo, laukė policijos. Atvykus policijos pareigūnams, jie kartu priėjo prie namo durų ir beldė į duris, kadangi jos buvo užrakintos. Namo virtuvėje užsidegė šviesa, pro virtuvės langą jiems iš ankstesnių iškvietimų žinomas  R. Č. pasakė, kad jam nieko nereikia, jam viskas gerai ir liepė išvažiuoti. Kadangi jam jokios pagalbos nereikėjo, todėl jie ir policijos pareigūnai išvyko. Jiems vykstant į pastotę, į (duomenys neskelbtini), apie 21 val., gavo vėl kvietimą tuo pačiu adresu, (duomenys neskelbtini), dėl nugaros skausmo. Vėl nuvyko minėtu adresu, pasibeldė į duris, jas atidarė  R. Č.. Užėjo pas jį į namus į virtuvę, ji jį apžiūrėjo, jam nuo skausmo suleido vaistų. Davė jam pasirašyti. Pasirašius  R. Č. nuėjo link viryklės, nuo viryklės paėmė keptuvę, atsisuko į juos ir pasakė ,,varykit, nes gausit nuo manęs su keptuve”. Keptuvę laikė rankoje užsimojęs, tačiau keptuve jiems nesudavė. Ji su vairuotoju greitai nuėjo į GMP automobilį, susėdo į automobilį. Iš paskos jų atbėgo ir  R. Č., rankoje laikydamas keptuvę. Pribėgo prie GMP automobilio ir keptuve vieną kartą trenkė į GMP automobilio priekinį stiklą, vairuotojo pusėje, virš valytuvo. Nuo suduoto smūgio GMP automobilio stiklas įskilo. Tuo metu  R. Č. nuėjo į savo namus. Jie apie įvykį pranešė GMP dispečerinei ir policijai. Dėl savo saugumo išvažiavo iš R. Č. kiemo ir gatvėje laukė policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai įformino, užfiksavo R. Č. įskeltą GMP automobilio stiklą ir jie išvyko. Jiems važiuojant ties (duomenys neskelbtini), 2024-01-22 apie 00:30 val., vėl gavo kvietimą minėtu adresu, kad asmuo nori žudytis. Nuvyko minėtu adresu, policijos pareigūnai iš namo atvedė R. Č. į GMP automobilį ir kartu su policijos pareigūnais R. Č. pristatė į (duomenys neskelbtini)  (t. 1, b. l. 62-65).

2024-01-22 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. S. tarnybinis pranešimas dėl suskaldyto greitosios medicinos pagalbos automobilio stiklo. 2024-01-21 apie 21 val. 22 min. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas Varėnos rajono greitosios medicininės pagalbos gydytojos I. G. telefoninis pranešimas, kad juos atvykusius į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), užsipuolė vyriškis bei su keptuve išdaužė greitosios pagalbos automobilio stiklą. Atvykus nurodytu adresu pasitiko Greitosios medicininės pagalbos darbuotojai: gydytoja I. G. bei paramedikas-vairuotojas E. V., kurie nurodė, jog pagal gautą iškvietimą 21 val. 02 min. jie atvyko anksčiau nurodytu adresu, kur vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo  R. Č. kvietė medikus dėl nugaros skausmų. Po suteiktos medicininės pagalbos apie 21 val. 19 min.  R. Č. pradėjo vyti medikus iš namų ir jiems išeinant metė į jų tarnybinį automobilį VW Transporter, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) keptuvę, kuri įskėlė automobilio priekinį stiklą. Po šio įvykio  R. Č. užsidarė namuose, o medikai apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Užėjus į namo vidų pas R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris neigė, jog metė keptuvę ir taip sudaužė greitosios medicininės pagalbos automobilio stiklą. R. Č. buvo akivaizdžiai neblaivus, alkotesteriu Alcotest 7510, nr. ARRF-0020, patikros nr. 1985346, galioja nuo 2023-10-30 iki 24-04-29, 2024-01-21 22 val. 18 min. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje buvo apžiūrėtas automobilis, medikų apklausti nebuvo galimybės nes jie toliau tęsė darbą bei vyko į iškvietimus. Dėl padarytos žalos, ją nustačius, su oficialiu pareiškimu kreipsis Greitosios medicinos pagalbos vadovybė. Esant tokioms aplinkybėms yra tikslinga patikslinti įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 13-15).

2024-01-22 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad: įvykio vieta yra Varėnos r., Užuperkasio k., Aušros g. 12 namo kieme. Prie gyvenamojo namo įėjimo, kuris yra iš kiemo pusės stovi Greitosios medicinos pagalbos automobilis VW Transporter, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pažymėtas skiriamaisiais ženklais, raudonom juostomis ir mėlynos spalvos medikų logotipais. Taip pat ant automobilio šonų yra užrašas GREITOJI MEDICINOS PAGALBA ir atpažinties numeris (duomenys neskelbtini).  Apžiūrėjus šį automobilį aplinkui matyti, jog jis yra tvarkingas, tačiau aiškiai matyti, jog yra įskeltas priekinis stiklas. Skilimo žymė yra vairuotojo pusėje, t.y. kairėje apatinėje priekinio stiklo dalyje. Matyti, jog skilimas eina nuo minėtos apačios į viršų. Taip pat rastas ir nufotografuotas automobilio VIN numeris kuris yra po priekiniu stiklu kairiame apatiniame kampe. Įskilimas aiškiai matyti ir iš automobilio salono. Liudininkams nurodžius, jog į stiklą buvo mesta keptuvė, jos kieme prie namo ar automobilio nebuvo. Keptuvė buvo rasta šios sodybos gyvenamojo namo virtuvės patalpoje ant spintelės. Ji nufotografuota ir paimta. Kiemo teritorija ir teritorija aplink gyvenamąjį namą nestebima, taip pat nėra vaizdo stebėjimo kamerų ir ant kaimyninių namų. Apžiūros metu paimti objektai: keptuvė, 1 vnt., supakuota į popierinį paketą Nr. 1 (t. 1, b. l. 16-24).

Daiktų apžiūros protokolas, kur apžiūrėta keptuvė (t. 1, b. l. 66-72).

2024-03-18 specialisto išvada Nr. 93TPK-313/2024, kurioje nurodoma, kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, įtariamajam R. Č., gim. (duomenys neskelbtini),  netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 92).

 

Dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį

Kaltinamasis  R. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog pripažįsta, kad priešinosi policijos pareigūnams, nenorėjo, kad jie jį išvestų iš namų, neklausė ir nevykdė jų reikalavimų, neleido suimti jį už rankų ir išvesti, pats gražiuoju irgi nėjo iš namų, bet policijos pareigūnui puodeliu jis pataikė netyčia. Kaltinamasis paaiškino, kad jis matė koridoriuje buvusį policijos pareigūną, bet buvo labai piktas, griebė nuo stalo puodelį ir metė į koridorių. Į pareigūną K. jis netaikė. R. Č. paaiškino, kad jis nenorėjo sužaloti pareigūno.  Mano, kad į pareigūną pataikė netyčia. Metė puodelį, nes buvo labai supykęs. Nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl gal ir ne viską tiksliai prisimena.

Priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-02-25 dirbo viename ekipaže su Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja E. B. ir vyriausiąja patrule A. R.. 19;44 val. Bendrajame pagalbos centre telefonu buvo gautas E. A. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), mušasi du broliai. Į įvykio vietą nuvyko apie 20:14 val. Atvykus buvo nustatyta, kad konflikto metu  R. Č. sudavė tris smūgius rankos kumščiu į krūtinės sritį savo broliui S. Č., taip sukeldamas nukentėjusiam S. Č. fizinį skausmą. Kadangi  R. Č. buvo įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu, todėl turėjo jį sulaikyti. R. Č. sėdėjo ant kėdės virtuvėje. Jis užėjo į virtuvę, pradėjo kalbėti su R. Č., klausė šio, kodėl konfliktuoja su savo broliu. R. Č. nieko nepaaiškino. Akivaizdžiai matėsi, kad R. Č. yra neblaivus, sėdėjo nuleidęs galvą, kažką piktai burbėjo, gniaužė rankas į kumščius. Tada jis pasakė R. Č., kad šis sulaikomas, nes įtariamas smurtavęs prieš brolį, turės vykti su policija. Tuo momentu į virtuvę užėjo tyrėja E. B.. Jis liepė R. Č. atsistoti, dar kartą pasakė, kad šis sulaikomas. R. Č. nesistojo nuo kėdės, išvien piktai burnojo, keikėsi, liepė dingti iš akių. Pasakė R. Č., kad už pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė. Tada abu kartu su tyrėja E. B. bandė suimti R. Č. už rankų, bet šis stangino rankas, nesileido suimamas už rankų, išsprūdo. Jis atsitraukė. R. Č. pagriebė nuo stalo molinį puodelį ir metė į jį. Tuo momentu jis buvo pasisukęs šonu į R. Č., buvo apie 1,5 m atstumu nuo R. Č.. R. Č. mestas puodelis pataikė jam į apatinę nugaros dalį, tiksliau - į juosmens kairę pusę. Tyrėja E. B. panaudojo elektros šoko prietaisą ,,Tazer”. Jie abu su tyrėja E. B. pargriovė R. Č. ant grindų, jis uždėjo R. Č. antrankius. Jam skaudėjo sumuštą vietą (t. 2, b. l. 25-28).

Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-02-25 dirbo kartu su Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėju J. K. ir vyriausiąja patrule A. R.. Apie 19:44 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas E. A. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), mušasi du broliai. Įvykio vietoje buvo 20.14 val. Atvykus į vietą ir aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad tarp brolių  R. Č. ir S. Č. kilo konfliktas, kurio metu R. Č. sudavė tris smūgius kumščiu į krūtinės sritį savo broliui S. Č., taip sukeldamas nukentėjusiam S. Č. fizinį skausmą. Kadangi  R. Č. buvo įtariamas smurtavęs artimoje aplinkoje, todėl buvo nuspręsta jį sulaikyti. R. Č. buvo virtuvėje, į virtuvę pasikalbėti su R. Č. nuėjo tyrėjas J. K.. Ji tuo metu buvo namo koridoriuje, kalbėjosi su nukentėjusiuoju S. Č., liudytoja E. A., patikrino S. Č. blaivumą (jis buvo neblaivus). Koridoriuje su ja buvo ir vyr. patrulė A. R.. Stovėdama koridoriuje ji matė virtuvės patalpą, girdėjo tyrėją J. K. kalbantis su R. Č.. Girdėjo, kaip tyrėjas J. K. pasakė, kad R. Č. sulaikomas ir turi eiti su juo. Ji iš karto įėjo į virtuvę. R. Č. sėdėjo ant suoliuko, tyrėjas J. K. stovėjo prie jo. Tyrėjas J. K. liepė R. Č. keltis ir eiti kartu su juo, sakė, kad bus panaudotos specialios priemonės, jeigu nevykdys reikalavimų. Ji pasakė: ,,Vykdyk teisėtus reikalavimus”. R. Č. atsistojo, pradėjo muistytis, neleido suimti už rankų, vengė sulaikymo. Tyrėjas J. K. atsitraukė per žingsnį į koridorių, panaudojo dujų balionėlį. Ji tuo metu į rankas paėmė elektros šoko prietaisą ,,Tazer”. Tada R. Č. stvėrė nuo stalo puodelį ir staigiu, stipriu mostu metė jį į tyrėją J. K.. Ji nežino, į kurią kūno vietą puodelis pataikė J. K., nes kaip tik tuo momentu panaudojo Tazerį. Kieme tyrėjas J. K. pasakė, kad R. Č. kažkokiu daiktu – stikline ar vaza pataikė jam į juosmenį, skundėsi, kad skauda. Tyrėjas J. K. nuvyko į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių, gydytojai jam nustatė nugaros apatinės dalies ir dubens paviršinius sužalojimus, paskyrė ambulatorinį gydymą. Apžiūrint įvykio vietą, buvo surastas molinis indas – puodelis ir jo šukės, būtent šį daiktą R. Č. metė į tyrėją J. K. ir taip jį sužalojo (t. 2, b. l. 77-80).

Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-02-25 dirbo viename ekipaže su Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjais J. K. ir E. B.. Buvo apie 19:44 val., kai Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kilo muštynės tarp brolių. Į įvykio vietą nuvyko apie 20:14 val. Įvykio vietoje aiškinosi aplinkybes. Buvo nustatyta, kad konfliktas kilo tarp brolių  R. Č. ir S. Č.. Konflikto metu R. Č. sudavė smūgius kumščiu į krūtinę savo broliui S. Č..  R. Č. buvo namo virtuvėje, į virtuvę su juo kalbėti nuėjo tyrėjas J. K.. Tyrėja E. B. ir ji buvo koridoriuje, kalbėjosi su nukentėjusiuoju S. Č., liudytoja E. A.. Stovėdama koridoriuje girdėjo, kaip tyrėjas J. K. pasakė R. Č., kad jis sulaikomas, kad turi eiti su juo. Girdėjo, kaip vienu momentu tyrėjas J. K. liepė stotis, nesimosikuoti. Į virtuvę nuėjo tyrėja E. B.. Ji su nukentėjusiuoju S. Č. ir E. A. liko koridoriuje. Girdėjo, kad tyrėjas J. K. liepė R. Č. keltis ir eiti kartu su juo, kad bus panaudotos spec. priemonės, jeigu nepaklus. Girdėjo, kad tyrėja E. B. liepė vykdyti teisėtus reikalavimus. Girdėjosi, kad virtuvėje kilo sąmyšis. Matė, kaip tyrėjas J. K., stovėdamas į ją nugara už kokių 3 metrų, žengtelėjo žingsnį atgal iš virtuvės į koridorių. O tada pamatė, kaip iš virtuvės į tyrėją J. K. lekia puodelis, mėlynos spalvos. Puodelis pataikė J. K. į nugarą juosmens srityje ir nukrito koridoriuje, sudužo. Girdėjo, kad virtuvėje buvo panaudotas elektros šoko prietaisas. Girdėjo, kaip tyrėja E. B. sakė nesipriešinti, nes vėl bus panaudotas tazeris. J. K. R. Č. išvedė iš namo, pasodino į tarnybinį automobilį. Kieme tyrėjas J. K. pasakė, kad R. Č. kažkokiu daiktu pataikė jam į juosmenį, sakė, kad skauda. Po šito tyrėjas J. K. buvo nuvykęs į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, ten medikai jam nustatė nugaros apatinės dalies sužalojimus (t. 2, b. l. 82-84).

Tarnybiniame pranešime dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui pažymėta, jog 2024-02-25, dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja E. B. ir vyriausiąja patrule A. R., tarnybiniu automobiliu Volkswagen Transporter, atpažinties numeris – (duomenys neskelbtini),  19 val. 44 min. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas E. A. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), mušasi du broliai. (PRĮR ROIK: 0124000112851). Apie 20 val. 14 min. atvykus į įvykio vietą, nustatyta, jog konflikto metu,  R. Č. sudavė tris smūgius dešinės rankos kumščiu broliui S. Č. į krūtinės sritį, taip sukeldamas nukentėjusiam S. Č. fizinį skausmą. Įtariant nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu, sulaikant įtariamąjį R. Č., jis, siekdamas išvengti sulaikymo, pagriebęs virtuvės kambaryje ant stalo buvusį molinį indą, metė jį į pareigūną J. K.. Pataikė J. K. į nugaros sritį - juosmenį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo nuvykus į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių, policijos pareigūną J. K. apžiūrėję medikai nustatė nugaros apatinės dalies ir dubens paviršinius sužalojimus ir išleido gydytis ambulatoriškai (t. 2, b. l. 8-11).

2024-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė. Įvykio vieta yra gyvenamasis mūrinis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Koridoriuje ant juodos spalvos kilimo matomas mėlynos spalvos molinis indas-puodelis, jis apžiūrėtas ir po apžiūros paimtas iš iš įvykio vietos, įdėtas į voką Nr. 1. Taip pat ant kilimo matoma 3 molinės puodelio rankenos šukės mėlynos spalvos, po apžiūros minėtos šukės paimtos, įdėtos į voką Nr. 1. Virtuvės kambario aplinka netvarkinga, matomi išmėtyti daiktai. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta (t. 2, b. l. 12-22).

2024-02-25 23:42 val. gydytojo išrašas apie J. K. nustatytus sužalojimus (t. 2, b. l. 40).

2024-04-02 specialisto išvada Nr. G 939/2024 (01), kurioje pažymėta, jog J. K. nustatyta poodinė kraujosruva nugaroje (juosmens kairėje pusėje). Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su bet kokiu kietai-buku daiktu. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms, t.y. poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta metant į nugarą molinį puodelį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis (t. 2, b. l. 45-46).

Daiktų apžiūros protokolas, kur apžiūrėta molinis puodelis ir šukės (t. 2, b. l. 85-90).

2024-04-29 kitų objektų apžiūros protokolas. Apžiūros objektas yra du vaizdo-garso įrašai, atlikti tyrėjo J. K. ir tyrėjos E. B. kūno kameromis. Pirmojo vaizdo-garso įrašo pavadinimas ,,PSS-20240225-201413UTC+0200”. Šis vaizdo-garso įrašas darytas tyrėjo J. K. kūno kamera. Vaizdo-garso įrašo trukmė 9.00 min. Vaizdo-garso įrašas: policijos pareigūnai tyrėjai J. K. ir E. B., vyriausioji patrulė A. R. atvyksta į įvykio vietą. Automobilį vairuoja tyrėjas J. K.. Pareigūnai užeina į gyvenamąjį namą. Name yra moteris, kaip žinoma iš tyrimo medžiagos, E. A., ir vyras, kaip žinoma iš tyrimo medžiagos, S. Č.. Tyrėjas J. K. klausia, kas atsitiko. S. Č. pasakoja, kad brolis  R. prieš jį smurtavo. Tyrėjas J. K. užeina į virtuvę, kur ant suoliuko sėdi vyras, kaip žinoma iš tyrimo medžiagos, R. Č.. R. Č. nesileidžia paimamas už rankų, muistosi, standina rankas, sako: ,,Aš savo namuose”. Tyrėjas J. K. atsitraukia iš virtuvės į koridorių. R. Č. kažką ima nuo stalo ir meta į tyrėją J. K., kuris pasisuka. Girdisi dūžtančio daikto garsas. Virtuvėje girdisi panaudoto tazerio garsas, R. Č. dejonė. Tyrėjas J. K. grįžta į virtuvę. Tyrėjas J. K. sako, kad R. Č. paleido stiklinę į nugarą, kad spėjo pasislinkt į šoną, pataikė į nugarą, pataikė tarp liemenės ir kelnių, kur tarpas, į juosmenį. Antrojo vaizdo-garso įrašo pavadinimas ,,PSS-20240225-201412UTC+0200”. Šis vaizdo-garso įrašas darytas tyrėjos E. B. kūno kamera. Vaizdo-garso įrašo trukmė 10.12 min. Vaizdo-garso įrašo pradžia kaip ir pirmajame vaizdo-garso įraše, darytame tyrėjo J. K. kūno kamera (t. 2, b. l. 95-99).

 

                                 III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

 

Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį

 

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą. Už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama bet kuri alternatyvi bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Sąvoka „svetimas turtas“ aiškintina kaip turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Tyčinis svetimo turto, kurio vertė viršija 3 MGL dydį, sunaikinimas ir sugadinimas apibrėžtas baudžiamajame įstatyme kaip nusikalstama veika (BK 187 straipsnis). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Tai reiškia, kad, traukiant asmenį atsakomybėn pagal aptariamą BK straipsnį, būtina nustatyti padarinius, t. y. konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismui nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. fizinio poveikio, buvo sugadintas civiliniam ieškovui priklausantis turtas. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. 

Vertinant kaltinamojo padarytus veiksmus, teismas daro išvadą, kad juose yra BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma. R. Č., būdamas stipriai girtas, dėl ko gerai neprisimena ir įvykio aplinkybių, atvykusiems medicinos darbuotojams pradėjo grasinti, kad jie greičiau eitų iš jo namų, o pats paėmęs keptuvę, ja trenkė į greitosios pagalbos automobilio priekinį stiklą ir taip jį suskaldė. Teismas vertina, kad tokie kaltinamojo veiksmai sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei kilti. Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis R. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir jo veika kvalifikuota tinkamai.

 

Dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį

 

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014, 2K-118-976/2015).

BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013). Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo fizinio smurto naudojimo eigą, nusikalstamos veikos intensyvumą, padarinius, daro išvadą, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis akivaizdžiai suvokė, kad priešinasi, fizinį smurtą naudoja prieš policijos pareigūną ir norėjo taip veikti. BK 286 straipsnio dispozicijoje nėra numatytas pasekmių atsiradimas, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltinamasis pradėjo vartoti fizinį smurtą, arba grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti sulaikymo dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, pasipriešino policijos pareigūnui atliekančiam tarnybines pareigas. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūną – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėją J. K., tai yra  tyčia metė molinį puodelį į pareigūną, patakė jam į nugarą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 286 straipsnį.

 

IV. Bausmės skyrimo motyvai

 

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimas veikas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamos veikos padarytos recidyvisto ir, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir minėta aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

BK 286 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tas, kas sugadino ar sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, turi atsižvelgti į teisingumo principo svarbą. Šio principo esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-7-576/2006, 2K-253-699/2018, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime, kuriuo, skirdami nuteistiesiems bausmes, rėmėsi teismai, taip pat ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodoma, kad teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; o nustatytos bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas kaltinamajam skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), o kita – nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau nurodyta, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena lengvinanti. Įvertinamas nusikalstamos veiklos pavojingumo laipsnis – pasikėsinta į nuosavybę bei į valstybės tarnautoją, atliekantį jam pavestas funkcijas. Kaltinamasis R. Č. yra teistas, turi neišnykusį teistumą, tad jis yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme. Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, baudų nesumokėjęs (t. 2, b. l. 115 – 120), kaltinamasis gydytas psichiatrijos stacionare, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) vartojant alkoholį, (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 102), dirba (2 t., b. l. 103-104). Ankstesniu teismo nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, paskiriant įpareigojimus, tačiau kaltinamasis nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, todėl jis buvo sulaikytas ir šiuo metu atlieka teismo jam skirtą keturių mėnesių lasivės atėmimo bausmę. Teismas taip pat vertina ir tai, kad kaltinamasis žinodamas, kad jis yra nuteistas, kad jis yra kontroliuojamas probacijos tarnyboje, ir nežiūrint į tai vėl padarė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmės rūšis – areštą ir terminuotą laisvės atėmimą.

Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir bausmė mažintina 1/3.

 

V. Civilinis ieškinys

 

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Byloje pareikštas Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo civilinis ieškinys 407,96 Eur sumai už turto sugadinimą – 366,73 Eur ir už greitosios medicinos pagalbos brigados budėjimą įvykio vietoje 41,23 Eur. yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui, turtui  privalo visiškai atlyginti už tai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis  R. Č. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sudaužė greitosios medicinos pagalbos automobilio priekinį stiklą, kuris buvo pakeistas ir tai patvirtinama dokumentais. Kaltinamasis su ieškiniu sutinka.

Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos 1 023,20 Eur atlyginimo už nukentėjusiajam J. K. išmokėtą ligos išmoką (t. 2, b. l. 47-59) yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui privalo visiškai atlyginti už tai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis  R. Č. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo J. K., dėl ko jis buvo laikinai nedarbingas nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 8 d. bei už šį laikotarpį jam buvo paskirta 1 023,20 Eur dydžio ligos išmoka, ši išmoka apmokėta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, žalą padariusiam kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 1 023,20 Eur į VSDF biudžetą už J. K. išmokėtą ligos išmoką. Kaltinamasis su ieškiniu sutinka.

 

VI. Kiti proceso klausimai

 

R. Č. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti, o pradėjus vykdyti, panaikinama (BPK 139 straipsnis).

Daiktas – molinis indas – puodelis ir molinės šukės, kurie saugomi Varėnos rajono PK VS (M. K. Čiurlionio g. 53, Varėna) tyrėjos A. J. kabinete, sunaikintinas.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam R. Č. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nuosprendžiu paskirtas realus laisvės atėmimas) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

R. Č. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti areštą 45 paroms.

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, R. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių  laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos bausmės pridėti dalį Alytaus apylinkės teismo 2022-12-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti R. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniems mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Į bausmę įskaityti nuteistojo atliktą bausmę pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį.

Civilinį ieškinį tenkinti, priteisti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialui, juridinio asmens kodas 235042580, (atsiskaitomoji sąskaita LT647044060000322635 AB SEB bankas (įmokos pavadinimas – žalos atlyginimas)) iš nuteistojo  R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 407,96 Eur (keturis šimtus septynis eurus 96 ct) žalos (nuostolių) atlyginimą.

Civilinį ieškinį tenkinti, priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 191630223, atsiskaitomąją sąskaitą LT584010042403495020 Luminor Bank AS; AB SEB banke atsiskaitomoji sąskaita LT337044060007740589; ,,Swedbank“ AB atsiskaitomoji sąskaita LT777300010129002656 (įmokos pavadinimas - žalos atlyginimas) iš nuteistojo  R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 023,20 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus 20 ct) žalos atlyginimo už nukentėjusiajam išmokėtą ligos išmoką.

Daiktą – molinį indą – puodelį ir molines šukes, kurie saugomi Varėnos rajono PK VS (M. K. Čiurlionio g. 53, Varėna) tyrėjos A. J. kabinete, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

 

Teisėja                                                                                                                      Silvana Girdenienė