LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. balandžio 15 d. paduotu atsakovių G. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė ekologija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovės G. V. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inžinerinė ekologija“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2021 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Jurby Water Tech“ patikslintą ieškinį atsakovėms UAB ,,Inžinerinė ekologija“, UAB „Arionex LT“ ir G. V. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir jais padarytos žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį, nes iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ priteisė nuostolius ir nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, remdamiesi kasacinio teismo, kuris grąžino bylą pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nutarties motyvais, nepaisant to, kad kasacinio teismo nutartyje nėra konstatuoti atsakovės atlikti neteisėti veiksmai. Teismai taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikant contra spoliatorem prezumpciją, nes šios prezumpcijos nepritaikė ieškovės atžvilgiu, nors ir nustatė, kad pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu sunaikino pirminius jos patirtus tiesioginius nuostolius pagrindžiančius įrodymus. Atsakovių teigimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 192 straipsnio 4 dalį ir 217 straipsnio 3 dalį, nes ieškovės komercinės paslapties sukūrimo išlaidų sumą nustatė vadovaudamasis ekspertės parodymais, atsakant į klausimus, kurie nėra susiję su ekspertės ekspertizės metu tirtomis aplinkybėmis. Tokiais parodymais teismas vadovavosi kaip liudytojos parodymais, nors ekspertė nebuvo prisiekusi byloje sakyti tiesą. Be to, teismai pažeidė CPK 180 ir 185 straipsniuose įtvirtintas procesines normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nes liudytojo V. R. parodymus dėl 160 000 Eur išlaidų, patirtų komercinės paslapties sukūrimui, laikė pakankamais, vertindamas įrodymų, kurie neatitinka sąsajumo taisyklės, visumą. Atsakovių nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas, nesiimdamas CPK 179 straipsnio 1 dalyje ir
212 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų priemonių pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir paskirti ekspertizę dėl tiesioginių nuostolių dydžio, neatskleidė bylos esmės ir sprendimą dėl tiesioginių nuostolių priteisimo priėmė neįsitikinęs faktinės aplinkybės – ieškovės patirtų išlaidų komercinės paslapties sukūrimui ir tobulinimui, egzistavimu, taip pažeisdamas CPK 176 straipsnį. Atsakovės taip pat pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika dėl to, ar fizinis asmuo gali būti laikomas ūkio subjektu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo prasme, yra nevienoda ir sukuria teisinio neapibrėžtumo situaciją. Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalį bei nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą esant solidariajai atsakovų atsakomybei, nes priteisdamas tiesioginius nuostolius solidariai iš abiejų atsakovių procesines palūkanas priteisė atskirai iš kiekvienos atsakovės. Be to, teismai pažeidė CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.288 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes ieškovei iš atsakovės UAB „Inžinerinė ekologija“ priteisė procesines palūkanas nuo dalies nuostolių, kuriuos atlyginti prievolė dar nebuvo atsiradusi bylą iškėlus teisme. Pasak atsakovių, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir CPK 93 ir 331 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neišnagrinėjo atsakovių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Kauno apygardos teismo netinkamai nustatytomis šalių patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.
Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovų kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiai bylai aktualiu teisės klausimu yra nevienoda. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Atrankos kolegija taip pat pažymi, kad ginčas pagal ieškovės UAB ,,Jurby Water Tech“ patikslintą ieškinį atsakovėms UAB ,,Inžinerinė ekologija“, UAB „Arionex LT“ ir G. V. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir jais padarytos žalos atlyginimo jau buvo nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinėje teisėjų kolegijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 iš dalies galutinai kvalifikavo ginčą, apibrėžė iš naujo nagrinėtino ginčo ribas, t. y. išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir pasinaudojimo ja faktai byloje nustatyti, todėl byloje iš naujo svarstytini tik žalos atlyginimo bei draudimo naudoti komercinę paslaptį klausimai. Antrą kartą nagrinėjant ginčą buvo spręstas būtent žalos atlyginimo klausimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovių kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinė ekologija“ (juridinio asmens kodas 302498830) 3732 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. balandžio 14 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Donatas Šernas