Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-11-13][nuasmeninta nutartis byloje][2YT-18032-918-2023].docx
Bylos nr.: 2YT-18032-918/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Vykdymo procesas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos



img1                                                 (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2023 m. lapkričio 7 d.  

 Vilnius  

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. Č., antstolė Inga Karalienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

           Teismas 

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja J. K. padavė antstolei Ingai Karalienei skundą dėl 2023 m. liepos 28 d. patvarkymo atsisakyti surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą. Skunde nurodė, kad informuodavo antstolę apie tai, kad skolininkas A. Č. nevykdo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendime (toliau – sprendimas) numatytos bendravimo tvarkos daugiau negu metus ir negrąžina vaiko, kaip tai nurodyta teismo sprendime. A. Č. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį – penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Pareiškėjos tikinimu,  A. Č.,  kai yra jo bendravimo savaitgaliai, jis ima vienos ar dviejų dienų atostogas vien tam, kad jam nereikėtų savo lėšomis grąžinti vaiko iš Vilniaus į Druskininkus. Pažymėjo, kad A. Č. savo bendravimo savaitgaliais dienos – sekmadienio – atostogomis negali vadinti, nes ta diena ir taip pakliūna į jo kas antrų savaitgalių bendravimo grafiką. Tik dėl formuluočių pakeitimo iš „bendravimo savaitgalio“ į „atostogos“ pareiškėja turi savo lėšomis parvežti vaiką ir tai jai kainuoja 100 Eur per mėnesį. Nurodė, kad pagal teismo sprendimo 2 punktą, vienos dienos atostogos negalimos, nes neįmanoma paimti vaiko tą pačią dieną nuo 18 val. ir tą pačią dieną jį grąžinti iki 18 val., jeigu tai yra vienos dienos atostogos. Pareiškėja pažymėjo, kad A. Č. kategoriškai atsisako vykdyti vaiko pristatymą į namus, tačiau jeigu skolininkui tai suteikia nepatogumų ir jeigu jam rūpi vaiko gerovė, jis gali geranoriškai atsisakyti vykdyti tokią bendravimo tvarką ir imti atostogas didesnėmis dalimis (daugiau nei vieną ar dvi dienas). Susumavus visas skolininko atostogų dienas gaunasi, kad jis išnaudos apie 19 dienų atostogų, todėl jis pažeidžia kitą, didesnę atostogų ėmimo termino dalį, kuri numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK). Pareiškėja nurodė, kad ji nepažeidinėja bendravimo tvarkos, o dėl birželio mėn. įvykusio įvykio, kai nebuvo leista susitikti skolininkui su vaiku, nurodė, kad yra žinoma tik mažoji dalis informacijos dėl šio įvykio.    

Antstolė 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad teismo vykdomasis raštas išduotas remiantis tik pareiškėjos vertinimais, interpretacijomis ir jos pateiktų šalių susirašinėjimų ištraukomis, o jos prašymas dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi netenkintas. Pažymėjo, kad persikelti gyventi iš namų Vilniuje ir išsivežti jų sūnų į pareiškėjos tėvų namus Druskininkuose buvo vienašalis jos sprendimas. Pažymėjo, kad Alytaus apylinkės teismas sprendime nurodė, kad suinteresuotas asmuo turi teisę praleisti su sūnumi 30 kalendorinių dienų viso iš eilės ar dalimis einamųjų metų atostogų laikotarpiu. Teismo sprendimo 2 punkte nėra apibrėžtos nei konkrečios datos, nei konkrečios savaitės dienos, todėl suinteresuotas asmuo laiko turintis teisę atostogauti su sūnumi bet kurią savaitės dieną ir ja naudojasi atostogauti su vaiku jam ir jo vaikui patogiu būdu ir laiku net ir tais atvejais, kai tai sutampa su bendravimo savaitgaliais dienomis. Nurodė, kad kartais atostogoms įtraukia į jų savaitgalių paskutinę dieną norėdamas pratęsti jų su vaiku savaitgalį atostogų sąskaita arba siekiant užkirsti kelią pareiškėjai jį atimti, nes taip jau buvo ne vieną kartą. Teismo sprendime nėra uždrausta suinteresuotam asmeniui atostogauti su vaiku dienomis, sutampančiomis su jo bendravimo savaitgaliu. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo savo transportu organizuoja vaiko paėmimą iš jo gyvenamosios vietos, o pareiškėja jį grąžina į jo gyvenamąją vietą savo organizuotu transportu. Pareiškėja visaip bando riboti, kontroliuoti ir nustatinėti suinteresuoto asmens bendravimą su vaiku.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) 2023 m. spalio 2 d. pateikė išvadą byloje (laikoma atsiliepimu), kurioje nurodė, kad J. K. ir A. Č., turintys nepilnametį sūnų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), skyriuje yra žinomi. 2023 m. birželio 5 d. skyriuje buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą (11VTP-792) - į policiją kreipėsi nepilnamečio tėvas A. Č., kadangi 2023 m. birželio 3 d. buvo skirta diena pasimatyti tėvui su sūnumi, bet atvykęs į pareiškėjos namus, juose nieko nerado. A. Č. mano, kad vaiko motina tyčia kažkur išvyko ir neatsiliepia telefonu, taip kliudydama jam matytis su vaiku. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. 2023 m. birželio 12 d. skyriuje gautas kitas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą (11VTP-820), kad motina J. K. kreipėsi į policiją. Pranešime nurodyta informacija, kad vaiko tėvas A. Č. vaiką A. Č. pasiėmė penktadienį nuo 18 val. ir vaiką turėjo pristatyti sekmadienį (2023 m. birželio 11 d.) iki 18 val., tačiau vaiko tėvas kategoriškai atsisakė pristatyti sūnų, motyvuodamas tuo, kad jam pirmadienį vienos dienos atostogos. Atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai – į tinkamas gyvenimo sąlygas (konfliktai tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku) ir nustatytas pagalbos poreikis vaikui ir šeimai. Skyrius vaiko įstatyminiams atstovams 2023 m. birželio 19 d. inicijavo atvejo vadybą, tačiau nuspręsta atvejo vadybos neskirti ir neteikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugų. 2023 m. liepos 3 d. skyriuje gautas J. K. pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą (11GD-4574), kuriame nurodė, kad nepilnamečio vaiko tėvas A. Č. nevykdo teismo sprendimu numatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku 1 ir 2 punktų. Vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, skyriuje buvo vertinta vaiko situacija, nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimo. 2023 m. liepos 17 d. skyriuje gautas A. Č. pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą (11VTP-975), kad tarp tėvų vyko nesutarimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Tėvo teigimu, motina paliko sūnų rūpintis jam, atostogų paskutinę dieną nepasiėmė vaiko iš jo buvimo vietos (iš Klaipėdos, arba Kauno), nors pagal teismo sprendimą, motina atostogų metu vaiką turi pasiimti savo lėšomis. Atsižvelgiant į gautą pranešimą, skyriuje buvo vertinama vaiko situaciją. Atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai – pažeista teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (konfliktai tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku, emocinė aplinka) ir nustatytas pagalbos poreikis vaikui ir šeimai. Skyrius vaiko įstatyminiams atstovams inicijavo atvejo vadybą. Vaiko motinai J. K. nuo 2023 m. liepos 26 d. taikoma atvejo vadyba Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centre. Tėvui A. Č. nuo 2023 m. liepos 23 d. taikoma atvejo vadyba VšĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre. Iš skyriuje nagrinėtų J. K. ir A. Č. prašymų, tėvų paaiškinimų, nepilnamečio A. Č. išsakytos nuomonės matyti, kad vaiko įstatyminiai atstovai tarpusavyje nesutaria ir nebendradarbiauja, neatsižvelgia į vaiko interesus. Motina J. K. mano, kad vaiko tėvas A. Č. piktnaudžiauja teismo sprendimu, tėvas A. Č. manymu, jis tinkamai vykdo ir nepažeidžia teismo sprendimo, taip pat vykdydamas teismo sprendimą atsižvelgia geriausius vaiko interesus. Skyrius yra pateikęs rekomendaciją, kad šioje situacijoje efektyviausias problemos sprendimo būdas – patikslinti nustatytą bendravimo tvarką su vaiku, kuri būtų priimtina abiem vaiko tėvams, atsižvelgiant į vaiko interesus. Nurodė, kad iš esmės nepilnamečio A. Č. vaiko teisės nėra pažeistos, vaikas bendrauja tiek su motina, tiek su tėvu.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą, taip pat galimybę pateikti atsiliepimus ar papildomus rašytinius paaiškinimus, informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis) bei išsiunčiant procesinius dokumentus.

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka negauta.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, tuo pačiu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdo Alytaus  apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-41-970/2022 dėl bendravimo su vaikais tvarkos, pagal kurį skolininkas A. Č., išieškotoja J. K.. Nepilnametis vaikas: A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Prašyme priimti vykdomąjį raštą vykdymui dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo išieškotoja nurodė, kad jau metus laiko vaiko tėvas savo bendravimo su vaiku savaitgalių paskutinę dieną sekmadienius vadina „atostogomis“, todėl vaiką turi pasiimti savo lėšomis, į raštus dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo skolininkas nereaguoja.

Antstolės 2023 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-22-139-11592 priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti, taip pat priimtas raginimas Nr. S-22-139-11594 įvykdyti sprendimą, t. y. laikytis nustatytos bendravimo tvarkos. 2023 m. birželio 7 d. skolininkas A. Č. pateikė informaciją apie bendravimo tvarkos laikymąsi. Skolininkas nesutiko su išieškotojos reikalavimu dėl bendravimo tvarkos, planuojasi ne tik nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiką, tačiau ir atostogas su vaiku. 2023 m. birželio 12 d. išieškotoja pateikė pranešimą, nurodant, kad skolininkas ir toliau pažeidinėja bendravimo tvarką. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. liepos 25 d. antstolė gavo išieškotojos pareiškimus dėl teismo sprendimo nevykdymo.  

2023 m. liepos 28 d. patvarkymu dėl atsisakymo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0139/23/00950 (toliau – patvarkymas) antstolė nutarė atsisakyti surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą pagal išieškotojos J. K. pranešimus, pateiktus laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. liepos 25 d. Šiuo patvarkymu antstolė įpareigojo J. K. ir A. Č. laikytis teismo sprendime numatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir esant poreikiui inicijuoti tvarkos pakeitimą bei išaiškino, kad vykdymo procese nustačius sisteminius tvarkos pažeidimo atvejus CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bus kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo.  

2023 m. rugpjūčio 18 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojos J. K. skundas dėl patvarkymo, kuriame išieškotoja išdėstė aplinkybes ir argumentus dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo. Skunde nurodė, kad informuodavo antstolę apie tai, kad skolininkas nevykdo teismo sprendime numatytos bendravimo tvarkos daugiau negu metus, negrąžina vaiko kaip nurodyta teismo sprendime. Tik dėl formuluočių pakeitimo iš „bendravimo savaitgalio“ į „atostogos“ pareiškėja turi savo lėšomis parvežti vaiką ir tai jai kainuoja 100 Eur per mėnesį. Nurodė, kad pagal teismo sprendimo 2 punktą, vienos dienos atostogos negalimos, nes neįmanoma paimti vaiko tą pačią dieną nuo 18 val. ir tą pačią dieną jį grąžinti iki 18 val., jeigu tai yra vienos dienos atostogos.

CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, grąžinti į darbą, įkeldinti, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų. Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymas. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad toks sprendimas neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

Vykdymo veiksmus reglamentuojančias CPK nuostatas įgyvendinantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 51 punktas numato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendime, be kita ko, nustatė ieškovo A. Č. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką šiomis sąlygomis: 1. Ieškovas A. Č. bendrauja su sūnumi A. Č. kas antrą savaitgalį, paimant sūnų penktadienį iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietose nuo 18 val. ir grąžinant sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartą vietą iki 18 val. savo lėšomis; 2. Ieškovas A. Č. praleidžia su sūnumi A. Č. 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų viso iš eilės ar dalimis einamųjų metų atostogų laikotarpiu. Apie pageidaujamą bendravimo su sūnumi konkretų laiką ieškovas informuoja atsakovę 16 punkte nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas. Tuo atveju, kai ieškovo pageidavimas dėl bendravimo su sūnumi atostogų laikotarpiu sutampa su atsakovės, pirmenybė rinktis neporiniais metais tenka tėvui, poriniais – motinai. Sūnus bendravimui atostogų laikotarpiui ieškovo A. Č. paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 18 val. ieškovo lėšomis ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą atsakovės lėšomis.

Vykdomosios bylos Nr. 0139/23/00950 duomenimis nustatyta, kad antstolės Ingos Karalienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-41-970/2022 pagrindu dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Pagal vykdomojoje byloje esančius skolininko A. Č. paaiškinimus, jis laikosi nustatytos bendravimo tvarkos, planuojasi ne tik nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiką, tačiau ir atostogas su vaiku, o išieškotoja jo veiksmus bendraujant su nepilnamečiu vaiku skundžia įvairioms institucijoms,.  

Kaip matyti iš nurodytų ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių, antstolė, siekdama nustatyti, ar teismo sprendimas yra vykdomas,  2023 m. birželio 19 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos ir rekomendacijos pateikimo Nr. S-23-139-12630, jį išsiunčiant ginčo šalims ir Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, antstolė atliko pakankamus veiksmus dėl sprendimo vykdymo tvarkos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas). Skyrius pateikė antstolei 2023 m. liepos 3 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. 11SD-, kuriame nurodė, kad šeima yra žinoma dėl galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų, skyriuje gauti 2 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, dėl vieno atvejo vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti, o dėl kito – buvo nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai.

Išieškotoja 2023 m. birželio 12 d. pateikė antstolei pranešimą, nurodydama, kad skolininkas ir toliau pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką. 2023 m. birželio 12 d., 19 d., ir 27 d. išieškotoja pateikė pranešimus, nurodant, kad 2023 m. birželio 11 d. (sekmadienį) skolininkas nepristatė vaiko į jo gyvenamąją vietą iki 18 val. Skolininkas elektroniniame laiške kategoriškai pareiškė, kad atsisako tai daryti, ne tik minėtą savaitgalį, tačiau ketina tą daryti nuolat ateityje. Skolininkas birželio 12 d. ir birželio 26 d. turėjo vienos dienos atostogas, tačiau tuo pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką, nes pagal DK vienos dienos atostogos negalimos. Reaguodama į išieškotojos pranešimus, antstolė 2023 m. liepos 28 d. surašė patvarkymą, nurodžiusi, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, kas nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Išieškotojos nurodytos aplinkybės dėl vienos dienos atostogų ir nesutarimo dėl vaiko grąžinimo nesudarė pagrindo antstolei kreiptis į teismą dėl sankcijos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

Išieškotoja 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo, kurį antstolė 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo atsisakyti tenkinti skundą Nr. 0139/19/00950 atsisakė tenkinti ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad a siekia, jog antstolė surašytų sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tačiau teismas sutinka su antstolės argumentais, kad išieškotoja skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę ir interpretacijas bei deklaratyviais teiginiais ir subjektyviai vertintais argumentais nurodo aplinkybes dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad šalys bendravimo tvarkoje konkrečiai neaptarė bendravimo su vaiku atostogų laikotarpiu terminų, vaiko paėmimo tvarkos, t. y. kiek konkrečiai dienų atostogų laikotarpių vienas iš tėvų gali bendrauti su vaiku. Šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka sąlygoja, kad tarp šalių kyla konfliktinės situacijos dėl skirtingų jos interpretavimų. Teismas sutinka su antstolės teiginiais, kad šalys nėra tiksliai ir konkrečiai aptarusios bendravimo tvarkoje nei atostogų dienų skaičiaus, nei atostogų dienų laikotarpio, eiliškumo, bei iš kur vaikas turi būti paimamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalys turėtų įvertinti dėl bendravimo tvarkos pakeitimo/tikslinimo tikslingumo, aiškiai ir konkrečiai aptarti bendravimo tvarką šalių atostogų laikotarpiu, nurodant dienų skaičių, vaiko paėmimo laiką ir vietą ir kt. Byloje skyriaus pateiktoje išvadoje yra nurodyta, kad skyrius yra pateikęs rekomendaciją, kad šioje situacijoje efektyviausias problemos sprendimo būdas, kuris efektyviais padėtų sumažinti nesutarimus tarp tėvų – patikslinti nustatytą bendravimo tvarką su vaiku, kuri būtų priimtina abiem vaiko tėvams, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tinkamas nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas visais atvejais yra susijęs su abiejų tėvų tinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu), kai kiekvienas iš tėvų nekliudo bendrauti su vaiku.

Teismas pažymi, kad DK 128 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų, tačiau įstatyme nėra nurodyta, kaip turi būti panaudota ir kokiomis dalimis kita atostogų dalis, todėl išieškotojos teiginiai apie tai, kad skolininkas negali atostogauti vieną dieną atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. 

Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio paskirtį ir teismų praktikoje suformuotą straipsnio normų taikymo išaiškinimą, antstolio surašytas aktas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymą, t. y. šiuo atveju 2022 m. balandžio 8 d. Alytaus aplinkės teismo sprendimo nevykdymą (CPK 176 ir 177 straipsniai). Tam, kad antstoliui kiltų pareiga surašyti aktą turi būti pateikta preliminariai pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad sprendimas yra nevykdomas. Šiuos duomenis gali pateikti tiek asmuo, suinteresuotas sprendimo įvykdymu, tiek konstatuoti pats antstolis. Nagrinėjamu atveju, nesant byloje kitokio turinio įrodymų, išskyrus išieškotojos prašymus ir skolininko raštus, antstolei vienareikšmiškai nustatyti, jog sprendimas buvo nevykdomas, objektyviai buvo neįmanoma. Iš vykdomosios bylos medžiagos antstolė nustatė, kad esminių bendravimo tvarkos pažeidimų skolininkas nepadarė. Teismo vertinimu dėl šių priežasčių antstolė pagrįstai atsisakė surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos J. K. skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

atmesti pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                     Aistė Petrevičienė