Civilinė byla Nr. e2A-518-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02096-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.5;2.4.2.12.2; 3.3.1.13; 3.3.1.19.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-558/2024 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus prekyba“, N. P., P. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Alytaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Lautersa“, institucijai teikiančiai išvadą – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl laikinio įrenginio patraukimo/nukėlimo ir žalos atlyginimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. G. ( toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą bei prašė įpareigoti atsakovę N. P. savo lėšomis per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo patraukti laikiną įrenginį – kioską, esantį žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo ieškovei E. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos išlaikant 3 metrų atstumą; 2) nesant galimybės patraukti laikiną įrenginį – kioską taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas – per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo savo lėšomis nukelti laikiną įrenginį - kioską; 3) atsakovei N. P. savo noru neįvykdžius teismo įpareigojimų per nurodytą terminą, įpareigoti atsakovę N. P. mokėti po 50 Eur dydžio baudą į ieškovo E. G. sąskaitą, esančią banke Swedbank, AB (duomenys neskelbtini), už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti ieškovui E. G. solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ( toliau - UAB ) „Alytaus prekyba“, N. P. ir P. P. 2271,06 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Alytaus prekyba“ 2001 m. spalio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.11/2001-2338 pagrindu valdo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, dalį. Ginčo kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovintis ant UAB „Alytaus prekyba“ nuomos teise valdomo žemės sklypo, priklauso N. P., kuri yra atsakinga už kiosko patraukimą/nukėlimą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atlikusi ieškovo prašymu neplaninį naudojimo patikrinimą vietoje bei surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2ŽN-189-(14.2.78), kuriame nurodė, kad prekybos kioskas pastatytas nesilaikant norminio, teisės aktais nustatyto atstumo ( leidimas, sutikimas statyti ( įrengti) prekybos kioską nesilaikant atstumo patikrinimo metu nepateiktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 11.6 bei 11.9 papunkčių nuostatų bei pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktų nuostatos.“ Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. T-207 „Dėl Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 36.2 punkte numatyta, kad prekybos (paslaugų teikimo) objektų negalima įrengti: arčiau kaip 3 metrai iki žemės sklypo ribų. Prekybos neatitinkantiems šiose taisyklėse keliamų reikalavimų, nustatomas 1 metų pereinamasis laikotarpis — iki 2018 m. liepos 1 d. (Taisyklių 63 p.). Laikinasis statinys esantis (duomenys neskelbtini) stovi ant E. G. priklausančio žemės sklypo ribos ir šią aplinkybę be aukščiau nurodytų patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių protokolas. Ieškovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytinės ribos pastatytas 0,04 - 0,22 m atstumu ir 0,53-0,68 m. atstumu nuo to paties sklypo šiaurinės ribos. Toks statinio atstumas nuo ieškovui priklausančio sklypo ribos (vienoje vietoje tik 4 cm) mažina šio sklypo rinkos vertę, nes norintys jį apeiti asmenys priversti naudotis sklypu (duomenys neskelbtini), be to jis užstoja saulę, taip pat, atsižvelgiant į jo dizainą ir būklę laikytinas vizualinės taršos šaltiniu. Ginčo kioskas trukdo ieškovui, visa apimtimi naudotis jo kaip sklypo savininko teisėmis. Pažymi, kad ginčo kioskas turėjo būti nugriautas. Be to, atsakovei N. P. priklausantis metalinis kioskas neturi Prekybos (paslaugų teikimo) įrenginių įrengimo projekto, kaip reikalauja Taisyklių 10 punktas, dėl ko buvo priimtas Alytaus miesto savivaldybės nurodymas nukelti ginčo kioską.
3. Nurodo, jog ginčo kioskas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pastatytas nesilaikant Taisyklėse nurodyto atstumo nuo ieškovo sklypo ribų, neturi projekto, kurio pagrindu gali stovėti. Atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ , kaip teisėtas žemės sklypo valdytojas, turėjo imti atitinkamų priemonių, kad jo valdomame sklype būtų tinkamai vykdomi teisės aktų reikalavimai, t.y. būtų išlaikomas privalomas 3 metrų atstumas iki ieškovui priklausančio sklypo ribos. UAB „Alytaus prekyba“, jau žinodama apie Savivaldybės nurodymus nukelti kioską nuomos sutarties su P. P. nenutraukė, o priešingai 2019 m. gruodžio 27 d. sudarė naują prekybos vietos turgavietės nuomos sutartį su P. P., vėliau su N. P., nereikalavo nuomininkių, kad jos išlaikytų reikiamą atstumą nuo ieškovo žemės sklypo ribos, vykdytų Savivaldybės nurodymus. Dabartinė kiosko savininkė N. P. taip pat žinojo apie reikalavimus nukelti kioską, tačiau nepaisant to, ji vis tiek 2020 m. rugpjūčio 13 d. iš ankstesnės savininkės nupirko kioską, nors žinojo, kad jį reikia nukelti. Taigi visi reikalavimai, susiję su prekybiniu kiosko nukėlimu, jo neatitikimu teisės aktų reikalavimams buvo žinomi tiek N. P., tiek ir P. P., tačiau jos kiosko nenukėlė. UAB „Alytaus prekyba“ kaip teisėtas žemės klypo valdytojas nesiėmė jokių priemonių, kad jo valdomame sklype būtų tinkamai vykdomi teisės aktų reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas.
5. Teismas nustatė, kad kioskas, priklausantis atsakovei N. P., pastatytas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos neišlaikant 3 metrų atstumo. Ieškovas savo pažeistas teises gynė remdamasis Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktu bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.T-207 patvirtintų taisyklių „Dėl Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose“ laikymąsi ( toliau – taisyklės), kadangi buvo nesilaikyta 36.2 punkto, draudžiančio įrengti prekybos paslaugų objektą arčiau kaip 3 m iki žemės sklypo ribų, taip pat nesilaikant taisyklių 10 punkto, kuriame numatyta, kad reikalingas prekybos vietos įrengimo projektas.
6. Teismas vertino, kad pažeidimas dėl neišlaikyto atstumo iki ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui E. G., nepatenka į Taisyklėmis reguliuojamų teisinių santykių sritį, nes Taisyklės reglamentuoja prekybos ir paslaugų teikimo reikalavimus savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose ar patikėjimo teise valdomose teritorijose ( Taisyklių 1 punktas), todėl laikė, kad šiuo pagrindu ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu tik savivaldybei ar valstybei priklausančiose žemės sklypuose, kuriuos ji valdo panaudos ar patikėjimo teise statomuose kioskuose yra reikalingas projektas. Teismas pažymėjo, kad valstybinis žemės sklypas yra išnuomotas atsakovei UAB „Alytaus prekyba“, kuri prekybinės vietos nuomos sutarties pagrindu išnuomavo žemės sklypo dalį ginčo kiosko dabartinei savininkei atsakovei N. P.. Teismas nustatė, kad prekybos įrenginiui – kioskui projektas nėra reikalingas. Alytaus miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi jokių leidimų nei ieškovui, net atsakovei priklausantiems prekybos įrenginiams, nes toks leidimas nėra reikalingas.
7. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo kioskas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, neišlaikant 3 metrų atstumo stovi daugiau nei 29 metus. Iki ieškovui įsigyjant žemės sklypo dalį, ginčo kioskas ant žemės sklypo ribos stovėjo apie 12 metų.
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintos statybos normos „ Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės“ (RSN 158-94), kurios galiojo nuo 1995 m. vasario 1 d. iki 1997 m. kovo 1d., kurias vėliau pakeitė Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997“, kuris įsigaliojo nuo 1997 m. kovo 1 d. ir jam įsigaliojus neteko galios Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintos „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės RSN 158-94“. Pažymėjo, kad Taisyklių STR 1.07.01:1997 9.6 punkte numatė, kad kioskams ( jų grupėms) iki 15 m2 užstatyto ploto kiekvienas, išskyrus kioskus pastatuose ir priestatuose, nereikalingas leidimas, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyr. architektu.
9. Teismas nurodė, kad Leidimų statyti ir griauti statinius taisyklių (RSN 158-94) 9 ir 9.3 punktuose, kurios galiojo nuo 1995 m. vasario 1 d. iki 1997 m. kovo 1 d. buvo įtvirtinta supaprastinta leidimų išdavimo tvarka, kuri buvo taikoma ir kilnojamiesiems kioskams. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad tuometiniam ginčo kiosko statytojui (savininkui, nuomininkui, naudotojui) leidimus išduodanti institucija būtų jo neišdavusi ar šį leidimą panaikinusi. Nurodė, jog 1995 m. lapkričio 10 d. Alytaus miesto savivaldybėje buvo užregistruotas Jotvingių turgavietės gėlininkų pranešimas apie tai, kad gėlių kioskus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, savininkai patys įsigijo ir pasistatė naujus kioskus. Taip pat šiame pranešime nurodyta, kad kioskų savininkai individualiai pasidarė kioskų projektus, suderintus su visomis reikalingomis institucijomis. Teismas nurodė, kad pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ginčo kioskas turėjo reikiamus leidimus, suderintus su visomis reikalingomis institucijomis.
10. Teismas nurodė, jog ginčo kiosko pastatymo metu nebuvo teisės aktais nustatytas reikalavimas atstumui nuo kaimyninio žemės sklypo ribos bei vertino, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė P. P. pastatydama ginčo kioską nesilaikė teisės aktų reikalavimų.
11. Teismas pažymėjo, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remiantis CK 4.98 straipsnio nuostatomis savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
12. Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimo ( trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir(ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesas. Teismas pažymėjo, kad mažiausias tarpas nuo ginčo kiosko iki ieškovo sklypo ribos yra 7 cm, tačiau į ginčo kioską patenkama iš Jotvingių gatvės pusės, todėl nėra jokios būtinybės apeiti kioską, norint pateikti į ieškovui priklausantį sklypą, kuriame taip pat stovi vizualiai panašaus dizaino ir spalvos į ginčo kioską prekybos įrenginys, kuriame taip pat prekiaujama gėlėmis, kaip ir ginčo kioske.
13. Teismo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo kioskas pastatytas seniai dar iki ieškovui įsigyjant žemės sklypą, pastatytas jo įrengimo metu nepažeidžiant galiojusių teisės normų, vertino, jog ieškovas neįrodė antros privalomos negatorinio ieškinio sąlygos dėl jo teisių pažeidimo. Teismas vertino, jog ieškovo teisių pažeidimas yra formalaus pobūdžio, jis nelėmė jokių konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo, ieškovas neįrodė, kad dėl ginčo kiosko negali naudotis jam priklausančiu žemės sklypu.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovo elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei šalių interesų pusiausvyros, kadangi įpareigojus atsakovę N. P. ieškovo prašomu mastu pašalinti prekybos įrenginį – kioską, būtų neproporcingai suvaržytos atsakovės teisės, kadangi ginčo kioskas stovi ant išnuomoto žemės sklypo dalies.
15. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl ieškinį atmetė.
16. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams, kadangi nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.
17. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teismas nurodė, jog ieškovo procesinis elgesys ir/ar kreipimasis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, nuostolių priteisimo iš atsakovės P. P., kuri šiuo metu nėra ginčo kiosko savininkė, savaime neleidžia vertinti ieškovo elgesio kaip nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, jog nenustatyta, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą, todėl atmetė prašymą taikyti sankcijas už piktnaudžiavimą procesu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Ieškovas E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pažeidimas dėl neišlaikyto atstumo iki ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, kuris priklauso ieškovui nuosavybės teise, nepatenka į taisyklėmis ( Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. T-207 „ Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių pavirtinimo“) reguliuojamų teisinių santykių sritį.
20. Nurodo, jog ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr.T-207 „ Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosios vietose taisyklių patvirtinimo“ ( toliau – taisyklės) 36.2 punktu, kuriame numatyta, jog prekybos ( paslaugų teikimo) objektų negalima įrengti arčiau kaip 3 metrai iki žemės sklypo ribos.
21. Nurodo, jog ginčo kioskas stovi ant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurį UAB „Alytaus prekyba“ valdo 2001 m. spalio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N11/2001-2338 pagrindu. Pietvakarinėje sklypo dalyje įrengtas prekybos kioskas, kurį sudarytos tarp UAB „Alytaus prekyba“ ir nuomininkės N. P. Prekybos vietos turgavietėje nuomos sutarties Nr. 4 pagrindu naudoja nuomininkė veiklai vykdyti, t.y. vykdo prekybą gėlėmis ir žvakėmis.
22. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu yra patvirtinta, kad prekybos kioskas pastatytas nesilaikant teisės aktais nustatyto atstumo bei pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punkto nuostatos, kurios numato, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.
23. Nurodo, jog antstolio 2020 m. lapkričio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2021 m. lapkričio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus sprendimas, 2023 m. rugsėjo 18 d. situacijos schema patvirtina, kad kioskas pastatytas nesilaikant Taisyklių 36.2 punkte nustatyto atstumo nuo ieškovo E. G. žemės sklypo ribos. Be to, UAB „Alytaus prekyba“ nuomos teise valdomas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei.
24. Pažymi, kad taisyklės reglamentuoja mažmeninės prekybos organizavimo ir paslaugų teikimo tvarką Alytaus miesto gatvėse, aikštėse, poilsio ir kitose viešosiose vietose, reikalavimus savivaldybei ir valstybei nuosavybės teise priklausančioje ar patikėjimo teise valdomojoje teritorijoje, jų privalo laikytis visi įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę savo veiklą juridiniai ir fiziniai asmenys, prekiaujantis viešosiose vietose bei fiziniai asmenys besiverčiantys individualia veikla, savo užaugintą ar pagamintą produkciją parduodantys viešosiose vietose.
25. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pažeidimas dėl neišlaikyto atstumo iki ieškovo žemės sklypo nepatenka į Taisyklėmis reguliuojamų teisinių santykių sritį, tačiau mano, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos, nes atsakovės UAB „Alytaus prekyba“ nuomos teise valdo valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi laikinasis prekybos įrenginys ( kioskas) laikomas vieša vieta ir tai yra visuomenei prieinamas nuomos sutarties pagrindu valdomas žemės sklypas, kuriame vykdoma prekyba ir teikiamos paslaugos iš laikinų prekybos įrenginių. Be to, atliekant savivaldybės administracijai patikrinimus, visur nurodoma, jog patikrinimo pagrindas yra taisyklės. Jeigu taisyklės UAB „Alytaus prekyba“ atžvilgiu nebūtų taikomos, tai savivaldybės administracija tokiu atveju ir patikrinimų, kurių pagrindas yra taisyklės, nebūtų atlikusi.
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo kioskas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, neišlaikant 3 metrų atstumo stovi daugiau nei 29 metus, kadangi teismas nenurodė kokiais įrodymais rėmėsi nustatydamas, kad tokių matmenų kioskas koks yra dabar stovi nuo 1995 metų. Iš atsakovo pateiktos 1995 m. pasirašytos sutarties su G. P. , nėra aišku dėl kokio konkretaus objekto ji buvo pasirašyta, t.y. nenurodyta pastovios prekybos vietos ( žemės sklypo dalies adresas) ir kiti ją identifikuojantis duomenys. Iš pateikto topografinio plano nėra aiški plano rengimo data, be to, planas neįrodo, kad kioskas buvo ne medinis, o metalinis ir būtent toks koks yra dabar ( tokių matmenų) stovėjo nuo 1995 m.
27. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2005 m. sudaryto žemės sklypo duomenis, iš kurio matyti, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) be turgaus teritorijoje pažymėtų 10 objektų, dar du maži objektai buvo pažymėti toje sklypo vietoje, kur stovi ginčo kioskas. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kai tiek pagal detalųjį planą, tiek pagal kitus žemės sklypo planus iki 2005-11-24 toje vietoje pažymėti ne vienas, o du statiniai, kurie abu turėjo būti nugriauti. Metalinio kiosko pastatymas toje vietoje, kurioje buvę du statiniai turėjo būti nugriauti neatitiko detaliojo plano, kioskas neturi Prekybos ( paslaugų teikimo ) įrenginių įrengimo projekto, kaip reikalauja Taisyklių 5.2 punktas.
28. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte nurodoma, jog kioskas stovėjo nuo 2000 m. 2012 metais kioskas pertvarkytas, t.y. nugriautas šalia stovėjęs medinis pastatas- kasa. Pirmosios instancijos teismas nevertino kaip patikimo įrodymo, kadangi kiosko pertvarkymo aplinkybės nurodytos pačio statytojo. Apelianto vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina kiosko pertvarkymą bei prieštarauja teismo išvadoms, jog kioskas stovėjo nuo 1995 metų. Pažymi, kad teismas ignoravo įrodymus, kad mažas kioskas buvo rekonstruotas į vientisą kioską faktiškai užimantį visą žemės sklypo vietą, kur iki to laiko stovėjo du statiniai.
29. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr.T-212 buvo patvirtintas detalusis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas, kuriame pažymėti du pastatai kaip griaunami pastatai. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiame sklype esančius menkaverčius kilnojamus medinius prekybos paviljonus planuojama griauti, o jų vietoje statyti naują stacionarų prekybinį kioską sklypo pietinėje dalyje, o šiaurinėje dalyje esantis stacionarus prekybos paviljonas ir sanitarijos patalpos numatomos rekonstruoti, juos sujungiant į vieną pastatą ir praplečiant. Todėl metalinio kiosko pastatymas toje vietoje, kurioje buvę statiniai turėjo būti nugriauti, neatitiko detaliojo plano.
30. Nesutinka su teismo išvadomis, kad kioskui nėra reikalingas projektas. Šiuo atveju projektas yra reikalingas ginčo kioskui, esančiam valstybiniame žemės sklype, nuomos pagrindais valdomame UAB „Alytaus prekyba“, kadangi Taisyklių 29 punktas nustato, kad prekybos ( paslaugų teikimo) įrenginiai projektuojami ir statomi vadovaujantis viešųjų miesto vietų, privačių teritorijų bei nuomojamų ar naudojamų žemės sklypų parengtais teritorijų planavimo dokumentais, jeigu tai daryti leidžia nustatytas žemės naudojimo būdas ir nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai.
31. Nurodo, jog ginčo kioskas neturi suderinto projekto, neatitinka detaliojo plano, neišlaiko reikiamo atstumo nuo ieškovo žemės sklypo ribos ir kaip neatitinkantis reikalavimų turėjo būti pašalintas iki 2018-07-01.
32. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad jis neįrodė antros privalomos negatorinio ieškinio sąlygos dėl jo teisių pažeidimo. Ieškinys kaip negatorinis kvalifikuojamas tada, kai savininko teisės pažeidžiamos jo nuosavybėje kitam asmeniui atliekant neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju vien tai, kad atsakovės kioskas stovi neišlaikant 7 cm nuo ieškovo žemės sklypo ribos yra pagrindas ieškovo pareikštą ieškinį tenkinti. Atstumo nesilaikymas nuo gretimo sklypo ribos suponuoja kaimyninio žemės sklypo savininko interesų pažeidimą, būtent atstumo nustatymu ir siekiama apsaugoti gretimo žemės sklypo savininko interesus. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktuose nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę veiklą ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypo savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų; statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimą.
33. Mano, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad ginčo kioskas pastatytas be projekto, pažeidžiant atstumą nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo, ieškovas nėra suteikęs sutikimo statyti arčiau nei 3 metrai nuo jo žemės sklypo ribų, todėl atsakovė pažeidė Taisyklių 36.3,5.3 punkto nuostatas ir kartu ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko subjektines teises. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo ieškinį dėl ribų išlaikymo nuo jo žemės sklypo kaip negatorinį.
34. Pažymi, kad šiuo atveju teismas gina atsakovės, kaip pažeidėjos teises. Mano, kad negali būti atsakovės nuosavybė negali būti ginama, kadangi atsakovei priklausantis kioskas užima visą žemės sklypo plotą ir pažeidžia ieškovo kaip gretimo žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus. Be to, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, jų viseto, nemotyvuotai nesirėmė tam tikrais įrodymais, nevertino visų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių, neišsamiai ir nepakankamai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tuo pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 178 str., 183 str., 185 str. 1 d.
35. Nurodo, jog atsakovai UAB „Alytaus prekyba“ ir atsakovės P. P. ir N. P. bendrai padarė žalą ieškovui. UAB „Alytaus prekyba“ , žinodama apie Alytaus miesto savivaldybės nurodymą nukelti kioską, galiojančios prekybos vietos turgavietėje nuomos sutarties su P. P. nenutraukė, 2019-12-27 sudarė naują prekybos vietos turgavietėje nuomos sutartį su P. P., vėliau su N. P., nereikalavo, kad P. P. ir N. P. išlaikytų reikiamą atstumą nuo ieškovo žemės sklypo ribos, vykdytų savivaldybės nurodymus nukelti kioską, pašalinti savivaldybės nurodymuose nurodytus kiosko neatitikimus teisės aktų reikalavimams, delsė pranešti savivaldybei apie kiosko savininką, t.y. kaip teisėtas žemės sklypo valdytojas nesiėmė nurodytų priemonių , kad jo valdomame sklype būtų tinkamai vykdymo teisės aktų reikalavimai bei tokiu būdu UAB „Alytaus prekyba“ atliko neteisėtus veiksmus.
36. Nurodo, jog jis patyrė žalą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kurią sudaro išlaidos advokatams už raštus Alytaus miesto savivaldybės administracijai bei Nacionalinei žemės tarnybai parengimą, kitas suteiktas teisines paslaugas, išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, už koordinačių nustatymo vietovėje darbus ir situacijos schemos parengimą. Pažymi, kad ieškovo patirtos išlaidos susijusios su neteisėtais atsakovų veiksmais, t.y. UAB „Alytaus prekyba“, žinodama apie Alytaus miesto savivaldybės nurodymus nukelti kioską, nenutraukė galiojančios prekybos vietos nuomos sutarties su P. P., nereikalavo, kad atsakovės P. P. ir N. P. nukeltų kioską kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų. Atsakovės P. P. ir N. P. nevykdė Alytaus miesto savivaldybės nurodytų nukelti laikinąjį įrenginį, nereagavo į ieškovo prašymą išlaikyti atstumą nuo jo žemės sklypo ribos. Dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą.
37. Pažymi, kad yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovai solidariai privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą, nes ji kilo dėl bendrų atsakovų veiksmų.
38. Atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti skundžiamą sprendimą nepakeistu.
39. Nurodo, jog apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde kelia du reikalavimus, t.y. nukelti gėlių kioską, esantį ant valstybei priklausančios žemės, kurią nuomoja UAB „Alytaus prekyba“ bei priteisti 2271,06 Eur išlaidų, kurias ieškovas patyrė rašydamas raštus atitinkamoms institucijoms.
40. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiais, kad ginčo kioskas yra pastatytas nesilaikant galiojančių norminių aktų ir dėl to jis turi būti nugriautas. Nors ieškovas teigia, kad kioskas buvo pastatytas nesilaikant Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių, tačiau šios taisyklės buvo priimtos 2017 metais. Prekybos vietos įrengimo metu tokių taisyklių nebuvo. Ieškovas, reikšdamas ieškinį reikalauja taikyti 2017 metais priimtas taisykles objektams, kurie funkcionavo jau 1995 metais.
41. Nurodo, jog byloje nėra ginčo, kad kioskas yra pastatytas ant UAB „Alytaus prekyba“ išnuomotos žemės sklypo, kurio paskirtis yra komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatacijai.
42. Pažymi, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Alytaus apylinkės teismo priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kadangi Kauno apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šiuo nutarimu neturėtų būti remiamasi kaip įrodymu nagrinėtoje civilinėje byloje.
43. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Nacionalinės žemės tarnybos atsakymu į ieškovo pateiktą skundą, tačiau atitinkami atsakovo vadovaujantys darbuotojai buvo nubausti ne už tariamai pažeistus atstumus nuo gretimo sklypo, o už tai, kad buvo neteisėtai naudotasi valstybei priklausančia žeme. Administracinio teisės pažeidimų protokole yra nuoroda apie tai, kad ar teisingai yra pastatytas ginčo objektas, patvirtinti ar paneigti faktą gali Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Ieškovas cituodamas nutarimą išskiria tik atskiras jos dalis, tuo iškraipydamas visą nutarimą.
44. Pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tiek atsakydama ieškovui, tiek teikdama išvadą teismui nurodė, kad 2005-11-24 sprendimo dėl detalaus plano tvirtinimo aiškinamajame rašte nurodyta, jog griaunami menkaverčiai mediniai statiniai ir tik brėžiniuose buvo įvelta techninė klaida ir nugriovimui pažymėtas metalinis statinys. Visos institucijos, atlikusios tikrinimu, pripažino, kad kioskas stovi teisėtai ir neturi būti nugriautas.
45. Pažymi, kad kioskas stovi nuo 1995 metų ir buvo pastatytas pačių gėlininkų lėšomis, t.y. žymiai anksčiau nei buvo grąžinta nuosavybės teisė žemės sklypo savininkams. Šiuo metu valstybė yra išnuomojusi žemės sklypą turgaviečių veiklai vystyti taip, kad jame esantys statinys ( paviljonas) stovėtų ant valstybei priklausančios ir atsakovui išnuomotos žemės.
46. Nurodo, jog Alytaus miesto savivaldybės atstovas bylos nagrinėjimo metu išaiškino, kad Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklės galioja tik tiems statiniams, kurie statomi ant savivaldybei patikėjimo teise priklausančių žemės sklypų. UAB „Alytaus prekyba“ žemę valdo kitais pagrindais. Be to, Alytaus miesto savivaldybė patikrinusi prekybos vietą nustatė, kad kioskas nėra taršos objektas bei panaikinusi savo nurodymą, leido eksploatuoti prekybos vietą nesilaikant trijų metrų atstumo nuo valstybei priklausančios žemės.
47. Pažymi, kad teismui buvo pateikti dokumentai įrodantys, kad metaliniai kioskai, esantys ant UAB „Alytaus prekyba“ išnuomotos žemės stovi nuo 1995 metų ir juos pastatė gėlėmis prekiaujantys, individualią veiklą įregistravę asmenys. Jie buvo pastatyti tuo metu galiojančiais norminiais aktais. Be to, nei pastatymo momentu, nei vėliau laikiniems statiniams projekto nereikia.
48. Pažymi, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo 2008 metais ir esama situacija jį tenkino.
49. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepilnai išsiaiškino aplinkybes, kurios galimai buvo nustatytos administracinėje byloje. Teismas nustatė, kad byla buvo užbaigta nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą.
50. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog kioskas buvo pastatytas pagal statymo metu galiojančius įstatymus ir papildomų dokumentų, leidimų ar sutikimų įsigaliojus naujiems įstatymams ar patvirtintoms taisyklėms, anksčiau pastatytiems objektams, papildomai rinkti ar derinti nereikia.
51. Nurodo, jog atsakovo vertinimu, ieškovo reikalavimas tiek dėl laikino pastato nukėlimo, tiek dėl sumokėtų tretiesiems asmenims ar jį atstovaujantiems teisininkams susirašinėjant su Alytaus miesto savivaldybe, Nacionaline žemės tarnyba ar Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija priteisimo yra nepagrįstas.
52. Atsakovė N. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo , jog su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
53. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo metu jai priklausanti prekybos įranga buvo pastatyta nesilaikant Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių, tačiau prekybinė vieta buvo įrengta iki minėtų taisyklių patvirtinimo. Taisyklės netaikomos anksčiau įrengtai prekybinei vietai, kadangi civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Ši nuostata taikoma ir lokaliniams aktams.
54. Kadangi Taisyklės atgal negalioja, teismas spręsdamas ginčą turėjo nustatyti kokie teisės aktai galiojo prekybinės vietos įrengimo metu. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, reikšdamas ieškinį prašė taikyti 2017 metais priimtas taisykles objektams, kurie funkcionavo jau 1995 metais.
55. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad prekybinė vieta įrengta ne 1995 metais, o žymiai vėliau. Pažymi, kad teismas nustatė, kad ginčo kioskas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos įrengtas daugiau nei prieš 29 metus ir tai patvirtina paties ieškovo teismui pateikti planai, kuriuose yra pažymėtas ginčo kioskas. Sprendžiant klausimą teisėtai ar neteisėtai pastatytas kioskas turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusiais norminiais aktais. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintos „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės (RSN 158-94), kurios galiojo nuo 1995 m. vasario 1 d. iki 1997 m. kovo 1 d. Šias taisykles pakeitė Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymas „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997, kuris įsigalioja nuo 1997 m. kovo 1 d. ir jam įsigaliojus neteko galios Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintos Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės RSN 158-94. Pažymi, kad statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 9.6 punkte nurodyta, kad kioskams ( jų grupėms) iki 15 kv.m. užstatyto ploto kiekvienas, išskyrus kioskus pastatuose ir jų priestatuose nereikalingas leidimas, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su vyr.architektu. Tuometinėse taisyklėse taip pat buvo įtvirtinta ir supaprastinta leidimų išdavimų tvarka, kuri buvo taikoma ir kilnojamiesiems kioskams. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog tuometiniams ginčo kiosko statytojui ( savininkui, nuomininkui, naudotojui) leidimus išduodant institucija būtų jo neišdavusi ar šį leidimą panaikinusi. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1995 m. lapkričio 10 d. užregistruoto Alytaus miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini) turgavietės gėlininkų pranešimo matyti, kad gėlių kioskų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai įsigijo ir pasistatė nauju kioskus bei individualiai pasidarė kioskų projektus, kurie buvo suderinti su visomis reikiamomis institucijomis. Remiantis šiuo įrodymu teismas padarė išvadą, kad pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ginčo kioskas turėjo reikiamus leidimus, suderintus su visomis reikalingomis institucijomis.
56. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byla, kurią apeliaciniame skunde cituoja ieškovas nebuvo prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos. Be to, Kauno apygardos teismas panaikino Alytaus apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje bei nutraukė administracinio nusižengimo bylą.
57. Nesutinka su apelianto argumentais, kad remiantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktais gretimų sklypų savininkai negali trukdyti vieni kitiems bei pastatytas kioskas prieštarauja galiojantiems įstatymas, tačiau ieškovas nesiremia norminiais aktais, galiojusiais kiosko įrengimo metu. Pažymi, kad ieškovas sklypą įsigijo 2008 m. Įsigydamas sklypą, ieškovas matė kokie pastatai ir kokiais atstumais nuo įsigyjamo sklypo ribos stovi ir esama situacija jį tenkino. Pats ieškovas daugiau kaip 10 metų jokių pretenzijų nereiškė.
58. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad ginčo kioskas buvo pastatytas pagal statymo metu galiojančius įstatymus ir papildomų dokumentų, leidimų sutikimų įsigaliojus naujiems įstatymas ar patvirtintoms taisyklėms anksčiau pastatytiems objektams ar pasikeitus sklypo savininkui papildomai rinkti ar derinti nereikia.
59. Nurodo, jog iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akto Nr. BVA-492-(6.102) situacijos fotofiksacijos matyti, kad į ginčo gėlių kioską patenkama iš Jotvingių gatvės pusės, todėl visiškai nėra reikalo šį kioską apeiti ir taip patekti į ieškovui priklausantį sklypą, kuriame taip stovi vizualiai panašaus dizaino ir spalvos į ginčo kioską prekybos įrenginys, kuriame taip pat prekiaujama gėlėmis.
60. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl 2271,06 Eur priteisimo už dokumentų paruošimą kitoms valstybinėms institucijoms, kadangi ieškovas mokėjo už prašymų įvairioms institucijoms parengimą, o prašymai buvo atmesti. Taip pat ieškovas prašo priteisti už skundo surašymą administracinėje byloje, kas atsakovės vertinimu yra visiškai nepagrįsta.
61. Trečiasis asmuo – Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog UAB „Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos pagrindu naudojasi 0,3340 ha žemės sklypu.
62. Nurodo, jog buvo atliktas UAB „Alytaus prekyba“ nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninis žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas. Neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą, tvarkomas ir prižiūrimas. Nustatyta, kad prekybos kioskas įrengtas nesilaikant norminiais aktais nustatyto atstumo, leidimas ( sutikimas) nepateiktas, kioskas neaptvertas ir praėjimui netrukdo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pažeisti LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktų reikalavimai.
63. 2022 m. kovo 31 d. buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytų pažeidimų. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – UAB „Alytaus prekyba“ direktorius A. D. pateikė 2019 m. balandžio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštą, kuriame buvo nurodyta, jog ginčo kioskas yra kilnojamasis daiktas, todėl LR Statybos įstatymo nuostatos netaikomos pastatytam kilnojamam daiktui kioskui bei prie jo pastatytiems laipteliams. Pažymi, kad būtent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos vertina statinių teisėtumą ir jų atitiktį teisės aktams. Todėl nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą vadovavosi VTPSI pateiktu raštu. Nusižengimo teisena dėl ginčo kiosku užimtos valstybinės žemės ploto pradėta nebuvo, kadangi minėti veiksmai neturi savavališko žemės užėmimo požymių. Ginčo kioskas valstybinėje žemėje stovi nuo 1995 metų, jis patenka į komercinės paskirties naudojimo objektų teritoriją ir tai neprieštarauja teritorijos tvarkymo režimui. Be to, Alytaus miesto savivaldybės valdybos 2021-07-31 sprendimu Nr. 385 nuspręsta siūlyti Alytaus apskrities viršininkui tuo metu kooperatinei bendrovei „Alytaus prekyba“ ne aukciono būdu iki 2024 m. liepos 26 d. papildomai išnuomoti 164 kv.m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad tuometės kooperatinės bendrovės ‚Alytaus prekyba“ naudojamas valstybinės žemės sklypas buvo padidintas būtent tuo žemės plotu, kuriame stovėjo ir tebestovi ginčo kioskas.
64. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo normų pakeitimams valstybei priklausanti žemė miestuose ir miesteliuose buvo perduota atitinkamai savivaldybėms, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai valstybinė žemė neperduodama. Alytaus miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti buvo perduoti Alytaus miesto savivaldybės teritorijos ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir žemės sklypais nesuformuoti valstybinės žemės plotai. Atlikus žemės sklypų ir plotų perdavimą, Nacionalinė žemės tarnyba nebėra jų patikėtinė. Alytaus miesto savivaldybei buvo perduotas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
65. Kitos šalys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
66. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo E. G. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
67. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškinys dėl laikino įrenginio patraukimo/nukėlimo ir žalos atlyginimo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
68. Byloje nustatyta, kad ieškovui E. G. nuosavybės teise priklauso 0,0333 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurią jis įgijo 2007 m. lapkričio 16 Mainų sutarties Nr. 12586 (2007-11-16 Perdavimo – priėmimo aktas Nr. 12589) ir 2007 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 12655 (2007-11-19 perdavimo – priėmimo aktas Nr. 12658) pagrindu, o 591/999 dalis įgyta Apylinkės teismo sprendimo pagrindu, kuris įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 28 d. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ 1999 m. liepos 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 11/99-1956 ir 2001 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N11/2001-2338 bei ją keitusio 2006 m. balandžio 3 d. susitarimo Nr. S11/2006-295 ir 2009 m. birželio 10 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. S11/2009-531 pagrindu valdo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ nuomos sutarčių pagrindu naudojasi 0,3340 ploto žemės sklypu. Valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos terminas - 2024 m. liepos 26 d. UAB „Alytaus prekyba“ išnuomotos žemės paskirtis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatacijai. Atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ (tuometinis pavadinimas Kooperatinė bendrovė „Alytaus prekyba“) 1995 m. liepos 1 d. su P. P. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią P. P. buvo suteikta vieta laikinam prekybiniam paviljonui pastatyti turgavietėje, esančioje Jotvingių gatvėje. Atsakovė P. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu ginčo kioską pardavė atsakovei N. P..
69. 2021 m. lapkričio 23 d. Nacionalinė žemės tarnyba atliko atsakovės UAB „Alytaus prekyba“ nuomojamo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį žemės naudojimo patikrinimą bei 2021 m. lapkričio 24 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2ŽN-189-(14.2.78). Neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą, tvarkomas ir prižiūrimas. Sklype rasti administraciniai ir prekybos paskirties pastatai.<...> Pietvakarinėje sklypo dalyje įrengtas prekybos kioskas.<...> Prekybos kioskas įrengtas nesilaikant norminiais aktais nustatyto atstumo, leidimas ( sutikimas) nepateiktas, neaptvertas, praėjimui netrukdo<...>. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeisti LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktų reikalavimai. Nustatyta, kad pastatas - kioskas pastatytas nesilaikant norminio atstumo.
70. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, konstatuodamas, jog ginčo kioskas pastatytas 1995 metais, nes teismo sprendime nėra pagrįsta kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokio dydžio ir tokių matmenų kioskas buvo pastatytas 1995 metais, kadangi nuo 2000 metų stovėjęs kioskas buvo pertvarkytas 2012 metais.
71. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
72. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).
73. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertinant ginčo kiosko statybos teisėtumą, nagrinėjamu atveju yra reikšmingas statybos metu galiojęs statybos teisinis reglamentavimas. Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu patvirtintos „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės ( RSN 158-94), kurios galiojo nuo 1995 m. vasario 1 d. iki 1997 m. kovo 1 d. 9.3 punktas numatė supaprastintą leidimų išdavimo tvarką prekystaliams bei kilnojamiems kioskams. Leidimai šiems statiniams išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą ( aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). 1995 m. liepos 1 d. buvo sudaryta sutartis tarp kooperatinės bendrovės „Alytaus prekyba“ ( šiuo metu UAB „Alytaus prekyba“) ir atsakovės G. P. įmonės, kuria remiantis P. P. įmonei suteikta vieta laikinam prekybiniam paviljonui pastatyti turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kas leidžia daryti išvadą, jog UAB „Alytaus prekyba“ ( tuometei kooperatinei bendrovei „Alytaus prekyba“) buvo suteikta teisė naudoti ir valdyti žemės sklypą, kuriame leista statyti prekybos paviljonus ar kioskus. Žemės sklypo naudojimo sąlygos ir aplinkybės lemia, kad tokia statyba yra galima konkrečiame sklype.
74. Byloje taip pat yra pateiktas 1995 m. rugsėjo 29 d. topografinis planas, kuriame pažymėta prekybos kiosko Nr.5 vieta, atitinkanti ginčo kiosko vietą. Pažymėtina, kad pateiktame plane yra nurodoma, jog planas yra suderintas 1995 m. spalio 02 d. su Alytaus miesto vyr. architektu. Pateikiamosiose pastabose nurodoma, jog siekiant sutvarkyti prekiautojų gėlėmis teritoriją, yra siūloma esamo kioskų išdėstymo zonoje suformuoti 1030 kv.m. ploto sklypą ( pastabų a punktas), kiekvienam kioskui skirti 12 kv.m. žemės sklypą, likusią teritoriją palikti bendram naudojimui ( pastabų d punktas).
75. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) turgavietės gėlininkai 1995 m. lapkričio 10 d. pateikė pranešimą Alytaus apskrities valdytojui bei kooperatinės bendrovės „Alytaus prekyba“ pirmininkui apie tai, kad gėlių kioskų savininkai įsigijo ir pasistatė naujus kioskus, kuriems individualiai pasidarė projektus, suderino su visomis reikalingomis tarnybomis, susiprojektavo elektros prijungimą ir pradėjo jos įvedimo darbus savo lėšomis. Taip pat į bylą yra pateiktas 1995 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) turgavietės gėlininkų pareiškimas rašytas Alytaus miesto deputatų tarybai, kuriame nurodomos gėlininkų išlaidos, susijusios su naujų kioskų atvežimu bei senų kioskų išvežimu. Pažymėtina, kad pranešimus kartu su gėlininkais yra pasirašiusi ir atsakovė P. P..
76. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Todėl šiuo atveju , teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar ginčo kioskas buvo pastatytas nepažeidžiant teisės norminių aktų, pagrįstai rėmėsi ginčo kiosko pastatymo metu galiojusiais norminiais aktais, vertindamas, kad papildomų dokumentų, leidimų ar sutikimų įsigaliojus naujiems įstatymams ar patvirtintoms taisyklėms anksčiau pastatytiems objektams ar pasikeitus sklypo savininkui papildomai rinkti ar derinti nereikia. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ginčo kiosko pastatymo laiko ir jo atitikimą tuo metu galiojusių norminių aktų reikalavimams.
77. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ( toliau -Valstybinė teritorijų ir planavimo inspekcija) 2019 m. balandžio mėnesio rašte nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčo kioskas stovėjo nuo 2000 metų, o 2012 metais buvo pertvarkytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodytos aplinkybės dėl kiosko pertvarkymo nevertintinos kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis rašte nurodytas aplinkybes dėl ginčo kiosko, kadangi šios aplinkybės nustatytos remiantis pačio statytojo paaiškinimais, o ne institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
78. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo kioskas buvo pažymėtas kaip griaunamas statinys 2000 m. ir 2005 m. sudarytuose žemės sklypo planuose, be to Alytaus miesto savivaldybės administracija 2019 metais buvo priėmusi du nurodymus, įpareigojančius pašalinti prekybos kioską. 2000 m. ir 2005 m. sudarytuose (duomenys neskelbtini) detaliuose žemės sklypo planuose buvo pažymėti du maži statiniai, kurių vietoje dabar stovi ginčo kioskas, kaip nugriaunami. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiame sklype esančius menkaverčius kilnojamus medinius prekybos paviljonus planuojama griauti, o jų vietoje statyti naują stacionarų prekybinį pastatą sklypo pietinėje dalyje. Detaliajame plane numatytoje vietoje yra pastatytas stacionarus prekybinis kioskas. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju yra svarbus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. balandžio 2d. rašte nurodyti argumentai, jog detaliojo plano sprendiniuose buvo nurodyta griauti sklype buvusius menkaverčius medinius kilnojamus prekybos paviljonus, kuriame galimai dėl techninės klaidos , pastatų naikinimo ženklu pažymėtas ir nuo 2000 m. stovėjęs metalinis kioskas. Be to, rašte pažymėta, kad nurodyto kiosko statybos darbams nereikia rengti statinio projekto ar gauti statybą leidžiančius dokumentus.
79. Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 25 d. nurodymas Nr. SD-5376(8.1) surašytas įpareigojant nukelti laikiną statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės UAB „Alytaus prekyba“ valdytas žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2019 m. lapkričio 12 d. Alytaus miesto savivaldybė priėmė nurodymą pašalinti pažeidimus dėl (duomenys neskelbtini) stovinčio kiosko, kadangi statinys neturi suderinto projekto, nustatyti žemės sklypo ribos nesilaikymo, todėl nurodyta pašalinti prekybos įrenginį. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą, kuriuo UAB „Alytaus prekyba“ direktorius buvo nubaustas už tai, kad nevykdė Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 25 d. nurodymo bei 2019 m. lapkričio 14 d. nustatyto papildomo nurodymo bei administracinio nusižengimo teiseną V. G. atžvilgiu nutraukė. Alytaus miesto savivaldybės administracija patenkino UAB „Alytaus prekyba‘ 2023 m. birželio 26 d. prašymą bei pripažino netekusiais galios Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 12 d. nurodymą Nr. SD-9396(6.83E) ir 2019 m. birželio 25 d. nurodymą Nr. SD-5376(8.1). Alytaus miesto savivaldybės administracija neprieštaravo, kad įrenginys- kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovėtų esamoje vietoje ( nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki Jotvingių gatvės žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ribos iki UAB „ Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos ( 2024 m. liepos 26 d.).
80. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad rekonstravus ginčo kioską, jo užimamas plotas užima visą žemės sklypo vietą. Atsakovės UAB „Alytaus prekyba“ nuomojamo žemės sklypo dalis yra 0,3340 ha. Alytaus miesto savivaldybės valdybos 2021-07-31 sprendimu Nr. 385 nuspręsta siūlyti Alytaus apskrities viršininkui tuo metu kooperatinei bendrovei „Alytaus prekyba“ ne aukciono būdu iki 2024 m. liepos 26 d. papildomai išnuomoti 164 kv.m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio plotas iš esmės atitinka ginčo kiosko užimamo žemės sklypo ploto dalį. UAB „Alytaus prekyba“ ( tuo metu kooperatinė bendrovė „Alytaus prekyba“) naudojamas valstybinės žemės sklypas buvo padidintas būtent tuo žemės plotu, kuriame stovi ginčo kioskas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ginčo kioskas užimą visą žemės sklypo plotą.
81. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad atsakovei N. P. priklausantis ginčo kioskas pastatytas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, nesilaikant 3 metrų atstumo, kas prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktams. Be to apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pažeidimas dėl neišlaikyto atstumo iki ieškovo žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), ribos nepatenka į Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-207 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ ( toliau – taisyklės) reguliuojamų teisinių santykių sritį.
82. Atmesdama kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi pirmiausia tai, kad CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgal. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014).
83. Apelianto vertinimu tai, kad ginčo kioskas stovi neišlaikant 3 metrų atstumo iki jo žemės sklypo ribos, pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 21 punktus, kadangi atsakovai vykdydami savo naudojamame žemės sklype ūkinę ir kitą veiklą, neturi pažeisti ieškovo kaip gretimo žemės sklypo savininkų interesų. Be to, ginčo kioskas buvo pastatytas pažeidžiant įstatymuose nustatytą ribą, kurią privalomą išlaikyti statant statinius, o ieškovas jokio sutikimo statyti ginčo kioską neišlaikant 3 metrų ribos, nėra suteikęs. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ginčo kioskas pastatytas 1995 metais ir pastatytas nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės normų reikalavimų.
84. Iš byloje pateikto 2019 m. balandžio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašte matyti, jog ginčo kioskas vertinamas kaip kilnojamasis daiktas, todėl LR Statybos įstatymo nuostatos netaikomos pastatytam kilnojamam daiktui kioskui bei prie jo pastatytiems laipteliams. Kartu pažymėtina, kad būtent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos vertina statinių teisėtumą ir jų atitiktį teisės aktams. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent LR Statybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1996 m. kovo 19 d. yra statybos teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypų ribos. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai. Ginčo kiosko pastatymo metu nebuvo įtvirtintas reikalavimas ribojantis atstumus tarp žemės sklypo ribos ir statomo kiosko. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo kioskas pastatytas pagal statymo metu galiojančius įstatymus, todėl papildomų dokumentų, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ar patvirtinus taisykles anksčiau pastatytiems objektams, rinkti ar derinti nereikia. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo kiosko pastatymo metu nebuvo numatyti ribojimai atstumui iki kaimyninio žemės sklypo ribos.
85. Atmesdama kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-207 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos taisyklės buvo priimtos vėliau, nei pastatytas ginčo kioskas. Nors nuo 2024 m. sausio 1 d. teisiniam reglamentavimui, valstybiniai žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės taikomos naujai statomoms prekyboms vietoms. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios teisės normos, kartu ir minimos taisyklėse numatyti ribojimai dėl atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribos buvo nustatyti vėliau nei buvo pastatytas ginčo kioskas. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog vykdant prekybą atsakovei N. P. priklausančiame kioske būtų pažeidžiama viešoji tvarka ar nesilaikoma nustatytų prekybos vietos taisyklių.
Dėl savininko teisių gynimo
86. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys.
87. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
88. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus:1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019); jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
89. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas
90. Tarp šalių ginčas kilo būtent dėl antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t.y. dėl aplinkybės, ar pažeidžiamos žemės sklypo savininko teisės, kadangi atsakovei N. P. priklausantis ginčo kioskas pastatytas arčiau nei 3 metrų atstumu iki ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos.
91. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neįrodė antros privalomos negatorinio ieškinio sąlygos dėl jo teisių pažeidimo, kadangi ginčo kioskas pastatytas neišlaikant 3 m atstumo, kas neabejotinai pažeidžia ieškovo interesus, mažina žemės sklypo vertę, kelia nepatogumų patenkant į jo sklypą, trukdo ieškovui aptverti sklypą tvora.
92. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas neįrodė, jog dėl ginčo kiosko negali naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, į ginčo kioską patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, norint patekti į ginčo kioską, nesinaudojama ieškovui priklausančiu žemės sklypu. Norint patekti į ieškovo žemės sklypą, taip pat nėra būtinybės apeiti kioską. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype taip pat stovi vizualiai panašus dizainu ir spalva į ginčo kioską prekybos įrenginių blokas, kuriuose taip pat prekiaujama gėlėmis. Už ginčo kiosko yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, atsakovei priklausanti ginčo kioskas buvo pastatytas 1995 metais, nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės normų reikalavimų, buvo pastatytas iki ieškovui įsigyjant jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, kad paprastai negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai dėl pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, savininkas praranda galimybę naudoti nuosavybės teisės objektą pagal jo paskirtį ar tokia iš esmės suvaržoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovei priklausantis ginčo kioskas netrukdo ieškovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu ir ieškovo teisių pažeidimas nelemia konkrečių neigiamų pasekmių ieškovui.
93. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
94. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
95. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
96. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
97. Atsakovė N. P. pateikė duomenis, jog už apeliacinės instancijos teisme patyrė 650 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ -700 Eur už advokato teisinę pagalbą.
98. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, bylos apimtį ir jos sudėtingumą, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) numatytus dydžius, daro išvadą, kad atsakovų prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija numatytų maksimalių dydžių, yra adekvatus atliktiems procesiniams veiksmams, todėl priteistinas iš apelianto (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš išekovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 650 Eur ( šešių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus prekyba“, juridinio asmens kodas 149642538, naudai 700 Eur ( septynių šimtų eurų) bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas