Civilinė byla Nr. 2S-212-413/2014

              Proceso Nr. 2-69-3-04883-2013-9

                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2;116.10.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-8348-638/2013 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Automobilių stovėjimo aikštelės“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai „Automobilių stovėjimo aikštelės“ prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti jam paskirtas drausmines nuobaudas: atsakovės direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą ir 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr.13A-48 paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo; grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą; priteisti jam darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (t.1, b. l. 12).

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtais atsakovės VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 13A-38, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, ir 2013 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 13A-48, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; nusprendė grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą; priteisė ieškovui iš atsakovės 29 550,84 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į darbą teismas nusprendė vykdyti skubiai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

2013 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ prašymas išaiškinti 2013 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovo V. B. skubaus grąžinimo į darbą, t. y. į kokias esamas laisvas pas atsakovą pareigas ieškovas V. B. turi būti grąžintas. Nurodė, kad atsakovė įgyvendino nenuginčytą ir galiojantį 2013 m. liepos 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2180, kuriuo patvirtintas naujas atsakovės pareigybių sąrašas, darbo vietų skaičius ir kuriuo panaikinta Kontrolės ir analizės skyriaus vadovo pareigybė, o šios pareigybės darbuotojo funkcijos pasiskirstė tarp kitų pareigybių, todėl atsakovei tapo nežinoma, į kokias konkrečiai pareigas ieškovas galėtų būti grąžintas, kokią darbo sutartį su juo sudaryti ir kokį darbą pavesti dirbti. Jeigu ieškovas būtų dirbęs tuo metu, kai įstaigos steigėjas sumanė atlikti reorganizaciją, tai ieškovo darbo sutartis būtų buvusi arba pakeista, arba nutraukta. Tačiau dabar reorganizacija jau yra atlikta. 

Ieškovas prašė sprendimo neaiškinti, nebent tik konkrečiau aprašyti jo eitas iki atleidimo iš darbo funkcijas. Nurodė, kad steigėjas tik patvirtino naują pareigybių sąrašą, tačiau kokias konkrečiai funkcijas paskirti tam tikrai pareigybei – tai yra įstaigos vidaus reikalas. Todėl nėra kliūčių grąžinti jį į buvusias pareigas, nors jos ir būtų pavadintos kitu pavadinimu. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė (t. 4, b. l. 36-37). Teismas nurodė, kad priimtu teismo sprendimu nuspręsta grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą. Nors atsakovė reiškia prašymą išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, tačiau konkrečiai nenurodo, koks žodis ar sakinys teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje jai yra neaiškus, todėl nėra pagrindo aiškinti spendimo rezoliucinės dalies, kuri yra vienareikšmė. Pažymėjo, kad darbdavio teisė ir prerogatyva yra vadovauti įmonei, įstaigai, organizuoti jos darbą, spręsti, kaip vykdyti steigėjo sprendimus dėl pareigybių, dėl funkcijų tam tikroms pareigybėms priskyrimo. Nurodė, kad teismas neturi nei teisės, nei pareigos atlikti darbdavio funkcijų ir veikti už įstaigos vadovą, o taip pat spręsti apie pareigybių skaičių ir turinį. Vykdydama teismo sprendimą atsakovė turi iš esmės atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, nepaisant to, kaip ji nuspręstų pavadinti pareigybę, iš kurios ieškovas buvo neteisėtai atleistas, nes vien pavadinimas nekeičia pareigybės turinio. Be to, kaip pažymėjo teismas, vėlesni atsakovės įstaigoje atliekami veiksmai, tame skaičiuje ir organizaciniai pertvarkymai, perskirstymai, pervadinimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir gali būti naujo ginčo objektas, jeigu toks ginčas tarp šalių kiltų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ prašo panaikinti 2013 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovo V. B. skubaus grąžinimo į darbą, nurodant į kokias esamas laisvas pareigas pas atsakovę ieškovas turi būti grąžintas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantės nuomone, teismo išvada, kad ieškovas grąžintinas į ankstesnį darbą nenurodant tikslaus pareigybės pavadinimo, taip pat grąžinti ieškovą į tą pareigybę, kurios turinys atitinka ieškovo anksčiau dirbtą darbą ir vykdytas funkcijas, yra netiksli, nevienareikšmiška, neišsprendžianti ginčo esmės, daranti teismo sprendimo įvykdymą negalimu. Tokia teismo išvada tikėtina sukels ginčus ateityje, kadangi tokios pareigybės ir tokių pačių darbo apimčių pas atsakovę jau nėra, atsakovė nėra kompetentinga pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, jo nevykdyti, todėl atsakovės sprendimas pavesti ieškovui atlikti vienas ar kitas pareigas ieškovo netenkins. Teismas turėjo konkrečiai ir aiškiai nurodyti sprendimo įvykdymo būdą.

2. Nesuprantamas teismo teiginys, kad vien pareigų pavadinimas nekeičia darbuotojo pareigybės esmės, kadangi būtent pareigų pavadinimas ir nusako kokį darbą dirbs darbuotojas. Todėl ieškovą grąžinus į kitas pareigas, jis negalėtų atlikti tų funkcijų, kurias atliko iki atleidimo iš darbo ir privalėtų savo darbe vadovautis pareigybės pavadinimą atitinkančiais ir ją reglamentuojančiais nuostatais. Apeliantės teigimu, atsakovė pati negali nuspręsti dėl pareigybių pavadinimų, nes tai yra atsakovės steigėjo – Kauno miesto savivaldybės, kompetencija.  

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendime konstatavo, kad pareigybių sąrašo ir valdymo struktūros pakitimai buvo padaryti nesibaigus šios bylos procesui, siekiant išvengti ieškovo realaus grąžinimo į darbą, todėl, ieškovo nuomone, teismas būtent ir nenurodė į kokias konkrečias laisvas pareigas ieškovas turi būti grąžintas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimas nurodyti į kokias esamas laisvas pas atsakovą pareigas ieškovas V. B. turi būti grąžintas, prieštarauja teismo sprendimui.

2. Pareikštas reikalavimas yra nelogiškas, nes ar pas atsakovą esančios pareigos yra užimtos, ar laisvos, jokios reikšmės teismo sprendimo vykdymui neturi.

3. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad savivaldybės direktoriaus įsakymas Nr. A-2180 dėl įstaigos reorganizacijos, t. y. struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo lėmė Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo funkcijų išskirstymą. Be to, teiginys, kad pareigų pavadinimas nusako kokį darbą dirbs darbuotojas, ieškovo nuomone, taip pat yra nepagrįstas. Ieškovo teigimu, savivaldybės administracijos direktorius negali vienašališkai priimti sprendimo dėl įstaigos reorganizavimo ir praktikoje tokio atvejo nėra buvę (DK 47 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Įstaigos struktūrą, pareigybių sąrašą savivaldybės administracijos direktorius tvirtina įstaigos vadovo prašymu ir teikimu. Taigi iniciatyva dėl įstaigos reorganizavimo priklauso įstaigos vadovui. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktorius įsakymu tvirtina tik pareigybių sąrašą, bet nenustato jų turinio. Todėl pakeitus pareigų pavadinimą, pareigybės turinys ir funkcijos dėl to nesikeičia. Pareigų turinys ir funkcijos apsprendžiamos darbo sutartimi, skyriaus nuostatais, pareigybiniais nuostatais ir kitais vidaus tvarką reglamentuojančiais dokumentais. Visa tai atlieka įstaigos vadovas (ar jo įgaliotas asmuo), konsultuodamasis su darbuotojų atstovais ir tardamasis su pačiu darbuotoju. Todėl teismo nuostata, kad ieškovas grąžintinas į ankstesnį darbą nenurodant tikslaus pareigybės pavadinimo, yra visiškai aiški, logiška ir lengvai įgyvendinama.

4. Ieškovo nuomone, įstaigos reorganizacija buvo atlikta neteisėtai, nes darbdavys, prieš priimant sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti (Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalis, 7 dalies). Įstaigoje veikianti kontrolės darbuotojų profesinė sąjunga apie reorganizaciją nebuvo informuota, su profesine sąjunga nebuvo konsultuotasi.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato, kad tais atvejais, kai sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimas gali būti išaiškinamas tik tada, kai jis dar nėra įvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (278 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), negalimą atlikti po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašė teismo išaiškinti 2013 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovo V. B. skubaus grąžinimo į darbą, nurodant į kokias esamas laisvas pas atsakovę pareigas ieškovas V. B. turi būti grąžinamas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Tam, kad konstatuoti sprendimo išaiškinimo reikalingumą, turi būti nustatyta, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški – nesuprantama arba suprantama nevienareikšmiškai. Šiuo konkrečiu atveju 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta „<...ieškovą grąžinti į ankstesnį darbą...>“. Atsakovės nuomone, ši sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, nevienareikšmiška, kadangi  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. A-2180, savivaldybės administratorius patvirtino naują viešosios įstaigos pareigybių sąrašą ir valdymo struktūrą, kurioje neliko kontrolės ir informacijos analizės skyriaus ir tokio skyriaus vadovo pareigybės, kurią ėjo ieškovas. Apelianto nuomone, nebelikus ieškovo eitų pareigų, atsakovė ieškovui negali pasiūlyti tapačių pareigų su tokiomis pačiomis darbo apimtimis bei funkcijomis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodyti argumentai ir išvados, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Apelianto siekis įvardyti konkrečią pareigybę (pareigybes), į kurias turėtų būti gražintas ieškovas po įstaigos struktūrinių pertvarkymų, prieštarauja CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatų paskirčiai, nes teismo sprendimo aiškinimas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar papildymo, teismas negali keisti sprendimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas neturi teisinio pagrindo nuspręsti už darbdavį į kokias konkrečias pareigas turi būti grąžintas darbuotojas, jeigu po atleidimo iš darbo anksčiau buvusios darbuotojo pareigos (pareigybė) neišliko. Nepriklausomai nuo tokią aplinkybę sąlygojusių priežasčių, šį klausimą turi išspręsti įmonės vadovas. Teismo gi pareiga – atkurti iki teisės pažeidimo (neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo) buvusią padėtį.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti sprendimą, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjas

n u t a r i a:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas