Administracinė byla Nr. AS-414-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00262-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S., S. S., A. S., atstovaujamų E. M., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S., S. S., A. S., atstovaujamų E. M., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai A. S., S. S., A. S., atstovaujami E. S. (toliau – ir pareiškėjai), su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 24 d. sprendimų Nr. 22S4899 ir 22S4900 bei 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S4907 (toliau – ir Sprendimai) dalis dėl pareiškėjų laikino apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti advokato P. V. skundą dėl Sprendimų panaikinimo, kadangi skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

2022 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas advokato P. V. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutarties panaikinimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, nustatę, kad atskirasis skundas paduotas elektroniniu paštu ir nėra pateiktas jo originalas, 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

2022 m. balandžio 11 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) Kauno apylinkės teisme buvo gautas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutarties panaikinimo.

II.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjų advokato P. V. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir jį gražino pareiškėjams.

Teismas nustatė, kad advokatas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, 2022 m. balandžio 11 d. per EPP pateikė atskirąjį skundą, naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nes pasirašyta su nekvalifikuotu sertifikatu, ir negaliojančiu parašu, ką patvirtina ne tik prie atskirojo skundo pateikti metaduomenys, bet ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir atskirąjį skundą priimti.

Pareiškėjai teigia, jog elektroninis parašas yra galiojantis, jis yra mobilus (tiekėjas – ryšių operatorius „Bitė“). Parašas yra mobilaus ryšio operatoriaus ir, jei jis negaliotų, juo būtų negalima pasirašinėti. Papildomai įsitikinti parašo galiojimu, skundžiamos nutarties galiojimo dieną nedelsiant buvo susisiekta su mobilaus ryšio operatoriumi „Bitė Lietuva“ ir gautas patikinimas, kad parašas yra galiojantis. Be to, atskirasis skundas buvo pateiktas per VEPP, o tai jau savaime yra pakankama skundą teikiančio asmens identifikavimo bei autentifikavimo priemonė ir iš esmės teismams teikiamų skundų papildomai pasirašyti nėra privalu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjų atskirasis skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad nors pareiškėjų advokatas atskirąjį skundą pateikė naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad advokatas atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu, nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pagal Aprašo 5 punktą jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (aprašo 5.2 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus šio aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.).

Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių, teikiant į bylą procesinius dokumentus per EPP, viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys rodo, jog parašas yra negaliojantis, nes sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio, buvo kreiptasi į Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA). NTA pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, jog naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, ir išsiunčiamas nurodytam teismui. Toks sisteminis parašas yra elektroninis parašas, kuriuo EPP sistema automatiškai pasirašo teismui išorinio sistemos naudotojo (fizinio asmens) išsiųstus dokumentus ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu, leidžia identifikuoti siuntėją ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio elektroninio parašo sertifikatai neturi požymių, kurie reikalaujami kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose ir todėl toks elektroninis parašas negali būti kvalifikuotas. Programinėmis priemonėmis tikrinant EPP paslaugų vartotojų naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis pateiktus dokumentus nurodomas pranešimas, informuojantis, kad „sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio“. Dėl šių priežasčių laikoma, kad EPP priemonėmis pateiktas dokumentas yra patikimas.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje teisingai nurodė, jog pareiškėjų atstovo pateiktas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, kadangi buvo pateiktas el. paštu, todėl pagrįstai įpareigojo advokatą nustatytu terminu pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad advokatas, šalindamas teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytus trūkumus, atskirąjį skundą dėl 2022 m. kovo 23 d. nutarties panaikinimo, kaip to reikalauja aukščiau nurodyti teisės aktai, pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad advokatas atskirąjį skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, tačiau pažymėtina, kad advokatas, prisijungdamas prie Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyros, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl teigti, kad advokatas dokumentą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti atskirojo skundo pateikimo data ir laikas, advokato vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad advokatas atskirąjį skundą pateikė nekvalifikuotu parašu, neatsižvelgė į tai, kad procesinis dokumentas (šiuo atveju atskirasis skundas) buvo pateiktas per EPP sistemą, prie kurios prisijungdamas advokatas patvirtino savo tapatybę, todėl nepagrįstai pareiškėjų atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjų atskirasis skundą tenkinamas.

Atsižvelgus į bylos pobūdį, į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, susijęs su asmens judėjimo laisvės apribojimu, taip pat į ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, bei nustačius, jog atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, todėl, siekiant kuo operatyviau išnagrinėti bylą, atskirasis skundas priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. S., S. S., A. S., atstovaujamų E. M., atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priimti pareiškėjų A. S., S. S., A. S., atstovaujamų E. M., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutarties panaikinimo ir jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius

        Neringa Švedienė