Civilinė byla Nr. 3K-3-134/2010
Procesinio sprendimo kategorija 116.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės
Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės Turto
banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria palikta
nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartis atsisakyti
spręsti rašymo apsirikimo klausimą civilinėje byloje dėl akcinės bendrovės
„Oruva“ bankroto.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas rašymo apsirikimo teismo nutartyje
dėl bankrutavusios įmonės pabaigos ištaisymo klausimas.
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d.
nutartimi nutarė užbaigti AB „Oruva“ bankroto procedūrą, patvirtinti kreditorių
reikalavimus, kurių pagal priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 suma – 212 599 080,55
Lt, ir išregistruoti AB „Oruva“ iš įmonių registro.
Trečiasis asmuo (kreditorius) AB Turto bankas 2009
m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių
apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje ir nurodyti, kad šia nutartimi patvirtinti:
Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt bei AB Turto banko 49 824 324,68 Lt finansiniai
reikalavimai.
Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d.
nutartimi buvo iškelta AB „Oruva“ bankroto byla pagal Finansų ministerijos,
kuriai atstovavo AB Turto bankas, ieškinį. Finansų ministerijos reikalavimai
bankroto byloje buvo ne kartą tikslinami (didinami), nes ji kaip garantas vykdė
AB „Oruva“ įsipareigojimus bankams. Šiaulių apygardos teismas 2005 m.
sausio 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs UAB „Bankrotera“ prašymą dėl 2003 m.
balandžio 22 d. ir 2003 m. gegužės 28 d. nutartyse padarytų rašymo apsirikimų
ištaisymo bei patikslintų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, nutarė
ištaisyti 2003 m. gegužės 28 d. nutartyje esančias rašymo klaidas ir nurodyti,
kad AB „Oruva“ bankroto byloje Finansų ministerijos finansinis reikalavimas yra
104 112 699,94 Lt, o AB Turto banko – 44 363 393,15 Lt.
AB Turto banko teigimu, dėl rašymo apsirikimo Šiaulių
apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje neteisingai nurodyti kreditorių
Finansų ministerijos ir AB Turto banko reikalavimai: nutartyje įrašyta, kad
patvirtinti AB Turto banko 56 665 592,88 Lt kaip antrosios eilės
kreditoriaus ir 29 257 486,68 Lt kaip trečiosios eilės kreditoriaus
finansiniai reikalavimai, o Finansų ministerijos finansinio reikalavimo nenurodyta,
nors, priimant nutartį dėl AB „Oruva“ bankroto procedūros užbaigimo, Finansų
ministerijos reikalavimas bankroto byloje buvo 104 200 105,57 Lt, o AB Turto
banko – 49 824 324,68 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d.
nutartimi atsisakė spręsti rašymo apsirikimo ištaisymo klausimą. Teismas
nurodė, kad rašymo apsirikimu, kuris taisomas CPK 276 straipsnyje
nurodyta tvarka, gali būti laikomi neteisingai nurodyti byloje dalyvaujančių
asmenų, teisėjų, kitų proceso dalyvių vardai, pavardės, juridinių asmenų
pavadinimai, klaidos nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės
akto įrašo numerį ir kitokie panašaus pobūdžio netikslumai. Taisant rašymo
apsirikimus griežtai draudžiama iš esmės keisti teismo sprendimo turinį.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d.
nutartyje Finansų ministerija kaip kreditorius nenurodyta, konstatavo, kad nėra
galimybės spręsti klausimo dėl AB Turto banko keliamų reikalavimų rašymo
apsirikimo ištaisymo tvarka, nes būtų pakeisti kitų kreditorių patvirtinti finansiniai
reikalavimai, t. y. būtų keičiamas iš esmės nutarties turinys.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė trečiojo
asmens atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d.
nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad nesutinka su atskirojo
skundo argumentu, jog CPK 276 straipsnio 2 dalies prasme rašymo apsirikimas
gali būti bet koks netikslumas, kuris nėra grindžiamas klaidingu teisės aktų
suvokimu. Teisėjų kolegijos nuomone, ištaisyti akivaizdžias klaidas, susijusias
su priteistos sumos dydžiu, galima tik tuo atveju, jeigu klaidą teismo sprendime
lėmė suklydimas atliekant aritmetinius veiksmus, rašant (spausdinant) sprendimo
tekstą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad AB Turto bankas prašo ištaisyti rašymo
apsirikimą Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, teigdamas, jog
šia nutartimi buvo patvirtinti Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt ir AB
Turto banko 49 824 324,68 Lt reikalavimai, tačiau iš nurodytos nutarties
turinio matyti, kad buvo patvirtinti AB Turto banko 56 665 592,88 Lt kaip
antrosios eilės kreditoriaus ir 29 257 486,68 Lt kaip trečiosios
eilės kreditoriaus finansiniai reikalavimai. Atsižvelgdama į trečiojo asmens
prašyme suformuluotą reikalavimą ir Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d.
nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatavo, kad trečiojo asmens nurodomo
rašymo apsirikimo (aritmetinės klaidos) ištaisymas pakeistų teismo nutarties
esmę, nes būtų perskirstyti kreditorių reikalavimų dydžiai. Dėl atskirojo skundo
teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio pagrindo, dėl
kurio Finansų ministerija buvo pašalinta iš LAB „Oruva“ kreditorių sąrašo, teisėjų
kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė Finansų
ministerijos pašalinimo iš kreditorių sąrašo klausimo, bet nagrinėjo, yra ar ne
pagrindas spręsti rašymo apsirikimo ištaisymo klausimą. Teisėjų kolegija
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė spręsti rašymo
apsirikimo ištaisymo klausimą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo AB Turto bankas prašo
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį
ir patenkinti prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 276
straipsnio 2 dalį, nes yra visos šios normos taikymo sąlygos: rašymo apsirikimo
ištaisymas nekeičia sprendimo (nutarties) esmės; spręsdamas rašymo apsirikimo
klausimą, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo
principais, atsižvelgti į būtinumą siekti civilinių santykių stabilumo;
prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo pateiktas per protingą terminą nuo
klaidos pastebėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis
civilinėje byloje E. B. v. J. M.,
bylos Nr. 3K-3-507/2004).
Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 3 d.
nutartyje Finansų ministerija patvirtinta 50 555 744,45 Lt antrosios eilės
ir 29 257 486,68 Lt trečiosios eilės kreditoriumi. Finansų
ministerija 2001 m. spalio 16 d. pateikė prašymą padidinti antrosios eilės
finansinį reikalavimą 6 109 848,43 Lt, t. y. iki 56 765 392,88 Lt (trečiosios
eilės 29 257 486,68 Lt reikalavimas nesikeitė). Palyginus šiuos
Finansų ministerijos reikalavimus su Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30
d. nutartyje dėl įmonės pabaigos nurodytais AB Turto banko reikalavimais,
matyti, kad šie tiek dydžio, tiek eilės požiūriu yra identiški. Darytina
išvada, kad Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje
suklydo, priskirdamas šiuos reikalavimus ne Finansų ministerijai, bet šio
kreditoriaus atstovui AB Turto bankui, nors jis buvo nurodęs teismui, jog nėra
perėmęs reikalavimo teisių, o tik veikia kaip kreditoriaus Finansų ministerijos
atstovas pagal pavedimo sutartį.
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi
patvirtino Finansų ministerijos 104 112 699,94 Lt finansinį reikalavimą, nors jos
atstovas AB Turto bankas nurodė, kad 2003 m. gruodžio 24 d. prašyme įvardytas 87
405,60 Lt didesnis reikalavimas, t. y. 104 200 105,57 Lt. Nepaisant to, praėjus
dviem mėnesiams, Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje dėl
įmonės pabaigos rėmėsi ne nurodytais, bet ketverių metų senumo duomenimis apie
kreditorių finansinių reikalavimų dydį. Šiaulių apygardos teismas, taikydamas
rašymo apsirikimų ištaisymo institutą, yra nenuoseklus: šis teismas 2005 m.
sausio 17 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą dėl 104 112 699,94 Lt
reikalavimo priskyrimo per apsirikimą AB Turto bankui, o ne Finansų
ministerijai; spręsdamas analogišką situaciją, skundžiama 2009 m. rugpjūčio 11
d. nutartimi atsisakė ištaisyti tokį apsirikimą.
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d.
nutartyje 4, 5 prieduose nurodyti ir kiti pasenę duomenys: Telšių apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija, Garantinio fondo administracija prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno, Mažeikių, Šiaulių muitinės, Fondas,
bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems
su darbo santykiais, perdavė savo finansinius reikalavimus AB Turto bankui; dėl
to tiek AB Turto bankas, tiek bankroto administratorius pateikė teismui
atitinkamus prašymus; Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartyje
nurodė, kad AB Turto banko finansinis reikalavimas yra 44 363 393,15
Lt, o Finansų ministerijos – 104 112 699,94 Lt, tačiau po dviejų mėnesių,
priimdamas 2005 m. kovo 30 d. nutartį dėl įmonės pabaigos, AB Turto banko
perimto iš įvardytų institucijų reikalavimų apskritai nenurodė, t. y. rėmėsi
2001 m. duomenimis, kai AB Turto bankas dar nebuvo AB „Oruva“ kreditorių
sąraše.
Išvardytos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamu
atveju klaidos, dėl kurios teismo nutartyje dėl įmonės pabaigos vietoje
reikalavimo teisės turėtojo nurodytas jo atstovas pagal pavedimo sutartį (t. y.
vietoje Finansų ministerijos – AB Turto banką), taip pat klaidos, dėl kurios vietoje naujojo kreditoriaus nurodyti
pradiniai kreditoriai (t. y. vietoje AB Turto banko – Telšių apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija, Garantinio fondo administracija prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno, Mažeikių, Šiaulių muitinės, Fondas,
bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems
su darbo santykiais, tenkinti), ištaisymas nekeistų teismo nutarties iš esmės,
nes nesikeistų reikalavimų dydžiai, tik būtų patikslinti finansinių reikalavimų
turėtojai.
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d.
nutartyje klydo nurodydamas ir reikalavimų dydžius. Finansų ministerijos (per
klaidą reikalavimo teisės savininku nurodytas jos atstovas AB Turto
bankas) finansinis reikalavimas nurodytas 18 177 226 Lt mažesnis, t. y. vietoje
104 200 105,57 Lt nurodyta 86 022 876,56 Lt (56 765 392,88 Lt (antrosios
eilės reikalavimas) + 29 257 486,68 Lt (trečiosios eilės
reikalavimas), t. y. vėl remtasi pasenusiais 2001 m. duomenimis.
2. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 276
straipsnio 2 dalį, teigdami, kad rašymo apsirikimu pripažįstama nedidelė klaida,
kai praleidžiamas arba papildomai įrašomas skaitmuo, ne vietoje padedamas
kablelis ir pan. Nagrinėjamoje byloje
teismas klydo dėl milijoninių sumų dėl to, kad rėmėsi pasenusiais duomenimis apie
kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko reikalavimus bankroto byloje,
ir tokioje situacijoje teismai be pagrindo netaikė rašymo apsirikimo ištaisymo
instituto. Teismų pateiktas aiškinimas siaurina CPK 276 straipsnio taikymo
galimybes. Skundžiamos nutartys formuoja teisminį precedentą, kad kreditorius,
dėl kurio reikalavimų teismas šiukščiai suklydo priimdamas sprendimą dėl įmonės
pabaigos, o įmonė išregistruota, netenka teisinės galimybės ginti savo teisėtų interesų:
apeliacija dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje
neteisingai nurodytų kreditorių reikalavimų negalima, nes šie reikalavimai
nurodyti neteisingai ne dėl netinkamo teisės aktų aiškinimo ir taikymo, taigi,
teikiant apeliacinį skundą, nebūtų įvykdomi CPK 306 straipsnio 1 dalies 3
punkto reikalavimai – kai nėra teisės normų pažeidimo, negalima būtų nurodyti
ir teisinių argumentų. Be to, dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d.
nutarties Finansų ministerija buvo pateikusi apeliacinį skundą kitu pagrindu, tačiau
Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi apeliacinis
procesas buvo nutrauktas dėl to, kad BAB „Oruva“ 2005 m. kovo 31 d.
išregistruota; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi
nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Pažymėtina
ir tai, kad dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties buvo
pateiktas prašymas atnaujinti procesą, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės
instancijos teismai atsisakė šį prašymą priimti, remdamiesi tuo pačiu pagrindu,
t. y. tuo, kad LAB „Oruva“ 2005 m. kovo 31 d. išregistruota iš Juridinių
asmenų registro, šis juridinis asmuo pasibaigęs.
3. Nurodytų rašymo apsirikimų ištaisymas nepažeistų
civilinių santykių stabilumo. Nors nuo prašomos ištaisyti nutarties priėmimo
yra praėję ketveri metai, tačiau neginčijama, kad Finansų ministerija
patvirtinta kreditoriumi AB „Oruva“ bankroto byloje. Įvardyti rašymo
apsirikimai atima galimybę Finansų ministerijai įgyvendinti savo kaip
kreditoriaus teises, kylančias iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio
24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Lietuvos
Respublikos finansų ministerija v. likviduojama AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko“,
UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-529/2006, kuria patenkintas
Finansų ministerijos ieškinys ir pripažintas negaliojančiu 15 918 151,01
Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymas AB „Oruva“ bankroto byloje. Remdamasi
nurodyta nutartimi, Finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko, 2008 m.
liepos 1 d. yra pateikusi prašymą Šiaulių apygardos teismui dėl naujai
atsiradusio turto (reikalavimo teisių) paskirstymo (civilinė byla Nr.
2-151-71/2009).
Kitose civilinėse bylose vyksta Finansų ministerijos
ir UAB „FF Lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Parex lizingas“), BUAB
„Oruva“ ir Ko“, UAB „RRD“ bei buvusio administratoriaus UAB „Restrus“ ginčai. Po
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo nurodytų asmenų iniciatyva
pradėtos naujos ir atnaujintos senos bylos. BUAB „Oruva“ ir Ko“ 2009 m. spalio
13 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo
(civilinė byla Nr. A2-1228-124/2009), kuriame, remiantis skundžiamomis
nutartimis, prašoma panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24
d. nutartį civilinėje byloje Lietuvos
Respublikos finansų ministerija v. likviduojama AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko,
UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-529/2006. Atmetus prašymą
ištaisyti rašymo apsirikimus, Finansų ministerijai pasunkėja galimybės
įvardytos kasacinio teismo nutarties pagrindu reikalauti vien už dyzelinių
variklių cechą sumokėti 311 789,28 Lt.
Prašymas ištaisyti nurodytus rašymo apsirikimus
atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, atsisakymas tenkinti
tokį prašymą pažeidžia kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko teises
bei teisėtus interesus – prarandama
galimybė patenkinti finansinius reikalavimus iš naujai atsiradusio AB „Oruva“
turto (reikalavimo teisių).
4. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo
2005 m. kovo 30 d. nutartis dėl AB „Oruva“ pabaigos buvo priimta rašytinio
proceso tvarka, kreditoriai apie teismo posėdį nebuvo informuoti, sukurtas teisminis
precedentas, kai kreditorius neturi jokių įstatyminių priemonių apginti
bankroto byloje savo teisėtus interesus – įmonė buvo išregistruota kitą dieną
po teismo nutarties dėl įmonės pabaigos priėmimo, šios nutarties peržiūrėjimas
apeliacine tvarka ir per proceso atnaujinimo institutą jau negalimas (nes įmonė
išregistruota), o prašymas ištaisyti nutartyje padarytas klaidas (nenurodytas
didžiausias kreditorius – Finansų ministerija, turinti
104 200 105,57 Lt reikalavimą; kt.) atmestas, nes, teismų
nuomone, gali būti taisomos tik nedidelės klaidos. Kai pažeidžiami Finansų
ministerijos interesai, daroma žala ir valstybei. Finansų ministerija tapo
kreditoriumi dėl to, kad AB „Oruva“ buvo suteikta valstybės paskola, todėl nagrinėjamu
atveju, siekiant rašymo apsirikimų ištaisymo, ginamas ir viešasis interesas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo sprendimo trūkumų
ištaisymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai, atsisakę spręsti Šiaulių apygardos teismo 2005
m. kovo 30 d. nutartyje dėl AB „Oruva“ bankroto procedūros pabaigos
esančių trūkumų ištaisymo klausimą, pažeidė CPK 276 straipsnio 2 dalies
nuostatas, taip pat viešąjį interesą, nes dėl rašymo apsirikimo kreditorių
sąraše nenurodyti didžiausio kreditoriaus – Finansų ministerijos, kuri juo tapo
dėl bankrutuojančiai įmonei suteiktos valstybės paskolos, finansiniai
reikalavimai, taip pat netiksliai nurodyti AB Turto banko finansiniai
reikalavimai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl teisės normų, reglamentuojančių
teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios
teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas,
nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo
ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti
mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios
situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip
pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai
įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų,
įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti
efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m.
birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje L.
M. v. Kauno teritorinė muitinė, bylos Nr. 3K-3-645/2000).
Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo
sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi
būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai
nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys
privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime
esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai
suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė
sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje E. B. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-507/2004).
CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu
ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių
ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
Nagrinėjamu atveju AB „Oruva“ bankroto byloje dalyvavęs
asmuo – AB Turto bankas – kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjusį Šiaulių
apygardos teismą, prašydamas ištaisyti 2005 m. kovo 30 d. nutartyje dėl
įmonės pabaigos esančius trūkumus, ir nurodė, kad AB Turto bankui, kuris
bankroto byloje buvo ir kito kreditoriaus – Finansų ministerijos – atstovas
pagal pavedimą, įrašyti Finansų ministerijos finansiniai reikalavimai (56 665
592,88 Lt kaip antrosios eilės ir 29 257 486,68 Lt kaip trečiosios
eilės kreditoriaus finansiniai reikalavimai), kreditorius Finansų ministerija
apskritai nenurodytas, kreditoriaus AB Turto banko reikalavimai nurodyti
netiksliai: priimant įvardytą nutartį, Finansų ministerijos reikalavimas
bankroto byloje buvo 104 200 105,57 Lt, o AB Turto banko –
49 824 324,68 Lt. AB Turto banko teigimu, taip atsitiko dėl to, kad
Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2005 m. kovo 30 d. nutartį dėl
bankrutavusios AB „Oruva“ pabaigos, rėmėsi pasenusiais 2001 m. duomenimis,
nors tas pats teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi buvo ištaisęs rašymo
apsirikimus ir nurodęs, kad Finansų ministerijos finansinis reikalavimas yra
104 112 699,94 Lt, o AB Turto banko perimtas iš kitų kreditorių
finansinis reikalavimas – 44 363 393,15 Lt.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos
teismai atsisakė spręsti rašymo apsirikimo klausimą, motyvuodami tuo, kad, patenkinus
pareikštą prašymą, teismo nutartis, kurią prašoma ištaisyti, būtų pakeista iš
esmės, nes būtų perskirstyti kreditorių reikalavimų dydžiai, tuo tarpu įstatymo
draudžiama, taisant rašymo apsirikimus, keisti teismo priimto procesinio sprendimo
esmę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pridėtos AB „Oruva“
bankroto bylos matyti, kad bankroto byla šiai bendrovei iškelta pagal Finansų
ministerijos ieškinį Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi (T.
1, b. l. 14-15, 212). Ieškovui Finansų ministerijai bankroto byloje atstovavo AB
Turto bankas pagal 2000 m. rugpjūčio 18 d. pavedimo sutartį (T. 2, b. l. 432-
438). Šiaulių apygardos teismas 2001 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios
AB „Oruva“ kreditorių reikalavimus,
tarp jų ir Finansų ministerijos 79 813 231 Lt finansinį reikalavimą (50 555
744,45 Lt antrosios eilės ir 29 257 486,68 Lt trečiosios eilės) (T.
1, b. l. ). AB Turto bankas, veikdamas pagal pavedimo sutartį kaip Finansų
ministerijos atstovas, 2001 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti,
t. y. padidinti, Finansų ministerijos antrosios eilės finansinį reikalavimą 6 109 848,43
Lt, t. y. iki 56 665 592,88 Lt, trečiosios eilės 29 257 486,68 Lt
reikalavimo nekeičiant, ir patvirtinti bendrą Finansų ministerijos reikalavimų
sumą – 85 923 079,56 Lt (T. 2, b. l. 14-15). Pažymėtina,
kad kasaciniame skunde teigiama, jog būtent įvardyti Finansų ministerijos
reikalavimai Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje dėl įmonės
pabaigos įrašyti Turto bankui, nors bankroto bylą nagrinėjusiam teismui buvo ne
kartą nurodyta, kad jie priklauso Finansų ministerijai.
Bankroto bylos medžiaga patvirtina, kad Finansų
ministerija per įgaliotą atstovą AB Turto banką ne kartą didino savo
finansinius reikalavimus bankroto byloje, nes ji, kaip garantas, vykdė AB „Oruva“
įsipareigojimus bankams (T. 2, b. l. 14-15, 74, 124-125, 134-135; T. 13, b. l.
40-42, 183-185, 215; T. 14, b. l. 115-117; T. 15, b. l. 251; T. 16, b. l. 1-2).
Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2003 m.
balandžio 23 d. nutartimi patvirtino 104 112 699,94 Lt AB Turto banko
finansinį reikalavimą (T. 13, b. l. 216). AB Turto bankas 2003 m. gruodžio
24 d. pateikė prašymą UAB „Bankrotera“, kad ši kreiptųsi į teismą: pirma,
dėl rašymo apsirikimo Šiaulių apygardos teismo 2003 m. balandžio 22 d.
nutartyje ištaisymo, nurodant, kad patvirtintas Finansų ministerijos, o ne
AB Turto banko 104 112 699, 94 Lt finansinis reikalavimas; antra, dėl
Finansų ministerijos reikalavimo padidinimo KfW bankui sumokėta 87 405,63
Lt palūkanų suma, patvirtinant bendrą Finansų ministerijos reikalavimą –
104 200 105,57 Lt (T. 14, b. l. 115-117). UAB „Bankrotera“ įgaliotas
asmuo 2004 m. lapkričio 22 d. prašė teismo ištaisyti rašymo apsirikimą
Šiaulių apygardos teismo 2003 m. balandžio 22 d. nutartyje ir nurodyti, kad šia
nutartimi patvirtintas Finansų ministerijos finansinis reikalavimas, kurio
bendra suma – 104 112 699,94 Lt (T. 15, b. l. 251). UAB „Bankrotera“
2005 m. sausio 3 d. prašyme teismui, be kita ko, dar kartą nurodė, kad Šiaulių
apygardos teismo 2003 m. balandžio 22 d. nutartyje padaryta techninė klaida, ir
prašė ją ištaisyti – nurodyti, kad įvardyta nutartimi patvirtintas Finansų
ministerijos bendras 104 112 699,94 Lt finansinis reikalavimas (T.
16, b. l. 1).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, bankroto
bylos duomenimis, AB „Oruva“ likvidacinės komisijos įgaliotas atstovas 2003 m.
balandžio 18 d. prašymu prašė teismo pakeisti bankroto byloje kreditorius:
anuliuoti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 32 746 358,83 Lt
antrosios eilės reikalavimą, Garantinio fondo administracijos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos 2 451 455 Lt antrosios eilės ir 9 188
068,47 Lt trečiosios eilės reikalavimus bei vietoje šių kreditorių įrašyti kreditoriumi
AB Turto banką, patvirtinant jam 44 363 393,15 Lt finansinį
reikalavimą, susidedantį iš 35 175 324,68 Lt antrosios eilės ir 9 188
068,47 Lt trečiosios eilės finansinių reikalavimų (T. 13, b. l. 221). Šiaulių
apygardos teismas 2003 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė kreditorius bankroto
byloje ir vietoje Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Garantinio
fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukė į
kreditorių sąrašą AB Turto banką su 44 363 393,15 Lt finansiniu reikalavimu
(T. 14, b. l. 109). AB Turto bankas 2003 m. gruodžio 24 d. prašė
UAB „Bankrotera“ kreiptis į teismą, kad šis: pakeistų kreditorius ir vietoje Mažeikių teritorinės
muitinės įrašytų AB Turto banką su 2 127 826 Lt reikalavimu; patikslintų Šiaulių
apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintą AB Turto
banko finansinį reikalavimą ir patvirtintų bendrą AB Turto banko finansinį
reikalavimą – 44 039 764,15 Lt (T. 14, b. l. 115-117). UAB „Bankrotera“
įgaliotas asmuo 2004 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui prašymą anuliuoti
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Garantinio fondo
administracijos, Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų
reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti, Šiaulių teritorinės
muitinės finansinius reikalavimus ir nurodytų kreditorių reikalavimus įrašyti
AB Turto bankui, patvirtinant bendrą AB Turto banko finansinį reikalavimą – 46
491 219,15 Lt (T. 15, b. l. 251).
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d.
nutartimi, išnagrinėjęs UAB „Bankrotera“ prašymą dėl 2003 m. balandžio 22 d. ir
2003 m. gegužės 28 d. nutartyse padarytų rašymo apsirikimų ištaisymo ir patikslintų
kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, nutarė ištaisyti 2003 m.
gegužės 28 d. nutartyje esančias rašymo klaidas ir nurodyti, kad Finansų
ministerijos finansinis reikalavimas yra 104 112 699,94 Lt, o AB Turto banko – 44
363 393,15 Lt. Šia nutartimi taip pat buvo išbraukta iš kreditorių sąrašo Šiaulių
teritorinė muitinė, kurios finansinį reikalavimą (2 127 826 Lt) perėmė AB
Turto bankas (T. 16, b. l. 14-15).
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi
nutarė užbaigti AB „Oruva“ bankroto procedūrą, patvirtinti patikslintus
kreditorių reikalavimus, išregistruoti bendrovę iš įmonių rejestro (T. 16, b. l.
83-138). Prie įvardytos nutarties pridėtame kreditorių sąraše neatsispindi
bankroto bylos nagrinėjimo metu tarpiniais teismo procesiniais sprendimais
atlikti kreditorių sąrašo ir kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimai, susiję
su kreditoriais Finansų ministerija ir AB Turto banku.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus
bylos duomenis, konstatuoja, kad akivaizdu, jog prie Šiaulių apygardos teismo 2005
m. kovo 30 d. nutarties pridėtame antrosios ir trečiosios eilės kreditorių bei jų
finansinių reikalavimų sąraše nurodyti duomenys neatitinka bankroto bylos nagrinėjimo
metu tarpiniais teismo procesiniais sprendimais atliktų korekcijų dėl
kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko bei jų finansinių
reikalavimų, neatsižvelgta į 2005 m. sausio 17 d. nutartį, kuria ištaisyti apsirikimai
dėl Finansų ministerijos ir AB Turto banko (T. 16, b. l. 134-135).
Tokia faktinė ir teisinė situacija negali likti neištaisyta. Minėta, kad teisės
normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti
taikomos ne formaliai, be kita ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo,
sąžiningumo kriterijais, kad būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai
įvykdytas teisingumas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje konkrečioje
byloje susiklosčiusią ypatingą situaciją yra pagrindas daryti išvadą, jog prie
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties pridėtame antrosios ir
trečiosios eilės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąraše dėl techninės
klaidos liko neįrašytas kreditorius – Finansų ministerija, nenurodyti šio
kreditoriaus, taip pat kreditoriaus AB Turto banko reikalavimai, kurie
bankroto bylos nagrinėjimo metu buvo patikslinti ir teismo patvirtinti. Prie įvardytos
nutarties, kuria nuspręsta dėl bankrutavusios AB „Oruva“ pabaigos, pridėti ne
patikslinti ir teismo patvirtinti galutiniai kreditorių reikalavimai, bet pasenę
duomenys. Minėta, kad Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi,
priimta likus dviem mėnesiams iki 2005 m. kovo 30 d. nutarties, kurią prašoma
ištaisyti, buvo, be kita ko, išspręstas ir rašymo apsirikimų ankstesnėse
bankroto bylą nagrinėjusio teismo nutartyse ištaisymo klausimas, tačiau teismo
atlikti ištaisymai, kreditorių reikalavimų patikslinimai neįrašyti Šiaulių
apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje. Nagrinėjamoje išimtinėje teisinėje
situacijoje tai vertintina kaip aiški techninė klaida, kuri turi būti
neabejotinai ištaisyta. Pažymėtina, kad nurodytos klaidos ištaisymas šiuo
konkrečiu aptartu atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo
nutarties dėl įmonės pabaigos esmę, nes, minėta, kreditorių Finansų
ministerijos ir AB Turto banko finansiniai reikalavimai buvo patikslinti bei patvirtinti
bankroto bylą nagrinėjusio teismo tarpiniais procesiniais sprendimais, kurie
nebuvo ginčijami.
Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad
skundžiamos nutartys, kuriomis atsisakyta ištaisyti prašomą rašymo apsirikimą,
atima Finansų ministerijai galimybę įgyvendinti savo kaip bankrutavusios AB
„Oruva“ kreditoriaus teises, nors, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m.
spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Lietuvos
Respublikos finansų ministerija v. likviduojama AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir
Ko, UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-529/2006, patenkinus Finansų
ministerijos ieškinį ir pripažinus negaliojančiais 15 918 151,01 Lt
priešpriešinių reikalavimų įskaitymus AB „Oruva“ bankroto byloje, atsirado
turto, kuris paskirstytinas bankrutavusios įmonės kreditoriams.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuo konkrečiu
atveju susiklosčiusią išimtinę teisinę situaciją, sprendžia, kad pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai, atsisakę spręsti Šiaulių apygardos teismo 2005
m. kovo 30 d. nutarties trūkumų ištaisymo klausimą, formaliai aiškino ir
taikė CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tai lėmė neteisėtų
nutarčių priėmimą. Panaikinus nurodytas nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2005
m. kovo 30 d. nutarties trūkumų ištaisymo klausimas perduodamas spręsti
bankroto bylą nagrinėjusiam Šiaulių apygardos teismui, nes aptartų trūkumų ištaisymas
susijęs su fakto klausimais, t. y. reikia patikrinti tam tikrus bylos duomenis,
nurodyti patikslintų ir pakeistų finansinių reikalavimų eiles. Teismas turi
patikrinti, ar iš tiesų, kaip teigiama kasaciniame skunde, Šiaulių apygardos
teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje įrašyti AB Turto banko 56 665 592,88
Lt kaip antrosios eilės kreditoriaus ir 29 257 486,68 Lt kaip trečiosios
eilės kreditoriaus finansiniai reikalavimai yra Finansų ministerijos finansiniai
reikalavimai; kokio dydžio yra Finansų ministerijos finansinis reikalavimas pagal
paskutiniuosius teismo procesiniu sprendimu patikslintus duomenis. Be to,
atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu kai kurie AB „Oruva“
kreditoriai (pvz., Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Garantinio
fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Fondas bankrutuojančių
ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo
santykiais, tenkinti, Šiaulių teritorinė muitinė) perleido savo finansinius reikalavimus
AB Turto bankui, o Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartyje
nurodė, kad AB Turto banko finansinis reikalavimas yra 44 363 393,15
Lt, teismas turi nustatyti, nurodyti duomenys atsispindi Šiaulių apygardos
teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje ar jų nėra įrašytų dėl techninės klaidos.
Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais
kasacinio skundo argumentus, kad aptariamu atveju ištaisyti Šiaulių apygardos
teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje esančius trūkumus yra ir viešasis
interesas, nes dėl akivaizdžios techninės klaidos bankrutavusios AB „Oruva“
kreditorių sąraše nenurodytas didžiausias kreditorius – valstybės institucija
Finansų ministerija, kuri bankrutavusiai bendrovei buvo suteikusi valstybės
paskolą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių
apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius